Netylant diskusijoms dėl skirtingų visuomenės grupių testavimo dėl koronaviruso (COVID-19), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kuo skiriasi koronaviruso testai, kam jie skirti ir kada jie atliekami.

Siekiant laiku diagnozuoti koronavirusą ir suvaldyti viruso plitimą, šiandien Lietuvoje pasitelkiami du testavimo metodai – molekuliniai ir serologiniai. Jais nustatomi skirtingi koronaviruso infekcijos rodikliai.

Molekuliniai testai nustato viruso genetinę medžiagą (RNR) ir dažniausiai vadinami genetiniais arba PGR testais. Molekuliniai testai parodo, ar žmogus testo atlikimo metu serga virusu ir ar yra potencialus ligos nešiotojas.

Siekiant laiku diagnozuoti ir pagydyti ligą bei užkirsti kelią jos platinimui, pirmiausia, šie testai atliekami turintiems koronavirusui būdingus simptomus, kai asmuo karščiuoja, kosėja ar kankina dusulys. Šie testai taip pat atliekami didžiausios rizikos grupei priskiriamiems žmonėms, pavyzdžiui, grįžusiems iš pandemijos paveiktų šalių arba turėjusiems artimą kontaktą su infekuotais ligoniais ar medikais.

Šie testai informatyviausi tuomet, kai atliekami dar ankstyvame infekcijos etape – dar pirmąją infekcijos savaitę.

Tyrimas atliekamas paėmus nosiaryklės mėginį, nes virusas patenka į žmogaus organizmą oro lašeliniu būdu – per kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų ląstelėse virusas dauginasi, todėl mėginyje galima aptikti viruso RNR.

Tuo tarpu greitieji serologiniai testai tiria paciento kraujyje žmogaus imuninio atsako į virusą produktus – antikūnus, susidariusius žmogaus organizme, vystantis imuniniam atsakui į koronaviruso infekciją. Šie testai leidžia aiškiau matyti šalies epidemiologinį paveikslą, valdyti šios infekcijos plitimą, įvertinti, kiek žmonių jau yra persirgę ir kokių priemonių būtų galima imtis tolimesniam ligos valdymui.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, greitųjų serologinių testų nerekomenduojama naudoti koronaviruso infekcijai diagnozuoti, nes šiuo metu dar nėra pakankamai tyrimų apie jų patikimumą.

Greitieji testai informatyviausi antrąją infekcijos savaitę, kai aktyvinamas imuninis atsakas į virusą. Testui atlikti paimami ir tiriami kraujo mėginiai, kur cirkuliuoja susidarę antikūnai.

Siekdama, kad neliktų nerimą keliančių diskriminacijos atvejų, kai žmonės, turintys negalią, yra įžeidinėjami, neįleidžiami į kavines ar viešąjį transportą, jei nedėvi apsauginės kaukės, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM ) dar kartą primena apie taikomas išimtis dėl veido apsaugos priemonių negalią turintiems žmonėms, kai jie dėl savo sveikatos būklės šių priemonių dėvėti tiesiog negali. 

SAM sulaukia nemažai klausimų, o kartais ir skundų apie kylančias konfliktines situacijas dėl negalią turintiems žmonėms taikomų išimčių, kai galima nedėvėti kaukės ar kitos veido apsaugos priemonės, kai negalia neleidžia to daryti.

Tad dar kartą teikiame paaiškinimus apie išimtis. 

Pirmiausia svarbu suprasti, kad būtina dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, jei žmogaus turima negalia tai daryti leidžia, o išimtimis naudotis tik tuomet, kai tikrai neįmanoma žmogui su negalia nešioti kaukės, pavyzdžiui, esant tam tikriems psichikos sveikatos, kvėpavimo sutrikimams, autizmo spektro sutrikimams ir panašiais atvejais.

Taigi, paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat viešajame transporte bei darbo vietose jiems leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma.

Kilus klausimų, ar žmogus turi teisę būti be kaukės, turėtų pakakti parodyti neįgaliojo pažymėjimą, medicininiai dokumentai nereikalingi.

Tuo tarpu, tie, kurių turima negalia leidžia, gali rinktis alternatyvias veido apsaugos priemones, pavyzdžiui, turintieji klausos negalią gali rinktis skydelius. Pavyzdžiui, jei žmogus turi fizinę, judėjimo negalią jam neturėtų kilti sunkumų dėl įprastų kaukių nešiojimo ir jis turėtų stengtis išnaudoti galimybes būti su ja, nes tai svarbu prevencinė priemonė, siekiant apsisaugoti nuo ne tik nuo koronaviruso (COVID-19), bet ir kitų infekcijų.

Taip pat SAM pabrėžia, kad nemedicininės kaukės turi saugoti, o ne imituoti apsaugą, todėl kaukę reikia rinktis atsakingai. Rekomenduojama, kad nemedicininės kaukės atitiktų šiuos kriterijus:

•    Kaukė turi sudaryti fizinį barjerą oro lašeliams patekti į kvėpavimo takus per nosį ir burną.
•    Kaukė turi būti trijų medžiagos sluoksnių, tankaus audinio arba dviejų sluoksnių su vidine kišenėle trečiam sluoksniui įdėti.
•    Kaukė turi būti vientisa (be skylių, nepermatomos ir pan.).
•    Kaukė turi būti tinkamo dydžio, kad dengtų nosį ir burną bei priglustų prie veido.
•    Kaukės vidinis sluoksnis turi būti iš medžiagos, gerai sugeriančios drėgmę, išorinis – iš medžiagos, iš kurios itin greitai išgaruotų drėgmė, o kaukės trečiasis sluoksnis, kuris įdedamas kaip filtras, gali būti iš tankios polipropileno medžiagos.

Koronaviruso (COVID-19) paplitimas tarp mokinių ir mokytojų nesiekia procento ir kol kas šalyje yra vienintelė mokykla, visa dirbanti nuotoliniu būdu, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Šiuo metu COVID-19 atvejai nustatyti 32 švietimo įstaigose – tai sudaro apie 2 proc. visų švietimo įstaigų, trečiadienį per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį pranešė A. Monkevičius.

„Užkratas nėra labai plačiai paplitęs, kol kas tai procento šimtųjų apimtyje nuo visos mokytojų ir mokinių populiacijos, pusėje savivaldybių yra tokių užkratų vienoje ar kitoje mokykloje“, – sakė ministras.

Iš viso švietimo sistemoje serga 48 žmonės: 38 vaikai (0,08 proc. visų mokinių), šeši pedagogai (0,01 proc.) ir keturi kiti darbuotojai.

Lietuvoje veikia 1850 švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 450 tūkst. įvairaus amžiaus mokinių, dirba 45 tūkst. pedagogų.

Lietuvoje yra vienintelė mokykla, Juodupės gimnazija Rokiškio rajone, kuri visa dirba nuotoliniu būdu. Pasak ministro, tai nedidelė mokykla, turinti apie 260 mokinių ir mokytojų.

„Dėl trijų atvejų – sergančių vieno pedagogo ir dviejų darbuotojų, jie ne mokykloje užsikrėtė – gimnazija priėmė sprendimą, kad visa mokykla tam tikram laiką dirbs nuotoliniu būdu“, – sakė ministras.

„Kiek tai truks, priklausys nuo to, kiek valdys tą situaciją mokykla su sveikatos specialistais, aš nemanau, kad tai truks labai ilgai, mokykla greit galės grįžti į normalų režimą, kai bus aišku, kiek paplitęs užkratas šitame židinyje“, – teigė A. Monkevičius.

Pristatydamas situaciją ministras teigė, kad dauguma mokyklų, kur nustatyti COVID-19 atvejai, dirba mišriai, derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus.

Nuotoliniu būdu dirba viena ikimokyklinio ugdymo grupė su 19 vaikų ir 24 mokyklų klasės, vidutiniškai klasėje – 21 mokinys. Nuotoliniu būdu mokosi ir viena profesinio mokymo grupė su dešimčia mokinių, dirba viena neformaliojo švietimo įstaiga. 160 pavienių mokinių šiuo metu taip pat mokosi nuotoliniu būdu.

Anot A. Monkevičius, dalis mokyklų, ypač didesnės, mažindamos mokinių kontaktus, dirba dviem pamainomis, taip pat vieną mokinių srautą savaitę ar dvi moko nuotoliniu būdu, kitą – įprastai, paskui jie apsikeičia.

Autorė Milena Andrukaitytė

Valstybinė ligonių kasa informuoja gaunanti nemažai klausimų dėl dantų protezavimo tiems, kurie įrašyti į eilę paslaugai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis gauti. Specialistai paaiškina, kokia yra tvarka dėl dantų protezavimo PSDF lėšomis.

Primename, kad gyventojams, kuriems pranešta apie atėjusią eilę, reikia kreiptis į pasirinktą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo. Pradėti protezuoti dantis ir baigti gyventojai turi per 3 metus, tad skubėti į gydymo įstaigą iš karto gavus kvietimą nebūtina.

Panevėžio ​teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus (GAS) vedėja Sigita Paulauskienė pažymi: kadangi dabar nuo prašymo pateikimo dienos laukti dantų protezavimo eilės tereikia vos 2 mėn., protezuoti anksčiau, nesulaukus kvietimo, ir tai daryti savo lėšomis tikrai neverta. Nebent paslaugą asmuo norėtų gauti toje gydymo įstaigoje, į kurią negalėtų kreiptis atėjus eilei – nesudariusioje sutarties su teritorine ligonių kasa.

S. Paulauskienė pastebi, kad vis tik didžioji dalis gyventojų savo lėšomis dantis protezuoja tose  įstaigose, kurios turi sutartį su ligonių kasa. Taigi galimybė pasirinkti įstaigą, kurios rinktis negalėtų atėjus eilei, nėra lemiama priežastis, kodėl protezavimo savo lėšomis neatsisakoma. Tikėtina, kad gyventojai nepasidomi ir todėl nežino, kad laukiančiųjų dantų protezavimo eilių nuo 2020 metų praktiškai nebeliko.

Ligonių kasų specialistai atkreipia dėmesį: kai susidaro tokia situacija, kad asmuo, gavęs pirmąjį laišką iš ligonių kasos, pradėjo savo lėšomis dantis protezuoti ASPĮ, turinčioje sutartį su TLK, gavęs antrąjį laišką jis pats turėtų apsispręsti, ar sumokėti savo lėšomis už suteiktą paslaugą ir gauti kompensaciją, ar prašyti ASPĮ grąžinti jau sumokėtą sumą už paslaugą, teiktą, kol gavo antrąjį laišką, ir tada gydymo įstaigai paslaugas apmokėtų sutartį su ja sudariusi TLK.

Tuo atveju, jei gyventojas, gavęs pirmąjį laišką,  pradėjo protezuoti ASPĮ, neturinčioje sutarties su TLK, o tada gavo antrąjį laišką, leidžiama baigti protezavimą savo lėšomis. Vėliau reikia kreiptis į TLK dėl dantų protezavimo paslaugų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis.

Primename, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. gyventojai, pateikę prašymus įrašyti į asmenų, kuriems reikalingas dantų protezavimas, sąrašą, registruojami į vieną eilę, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Būti įrašyti į sąrašą turi teisę asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, neįgalieji, vaikai ir asmenys, kuriems taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. Visiems turintiesiems tokią teisę dantų protezavimo reikiamumą nustato pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo prisirašęs, gydytojas odontologas arba kitos sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa, gydytojas odontologas.

Asmenys, išskyrus vaikus, pakartotinai į sąrašą gali būti įrašyti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos.

Informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas, su kuriomis yra sudariusios sutartis, teritorinės ligonių kasos skelbia savo interneto svetainėse Panevėžio TLK; Vilniaus TLK; Kauno TLK; Klaipėdos TLK; Šiaulių TLK ir teikia bendruoju tel. (8 5) 232 2222.

Daugiau informacijos apie dantų protezavimą čia.
​

Iš paveiktų šalių grįžusiems ar atvykusiems žmonėms nuo šiol galės būti taikoma ne 14-likos, bet 10-ies dienų izoliacija, jei ne anksčiau kaip 8 izoliavimo dieną atliktas tyrimas koronaviruso infekcijai (COVID-19) nustatyti bus neigiamas.

Numatyta, kad izoliacijos laikotarpis galės būti trumpinamas iki 10 dienų, NVSC gavus informaciją iš e.sveikatos sistemos apie tyrimo neigiamą rezultatą.  Tuo atveju, jei tyrimas neatliekamas, žmogui taikoma 14-likos dienų izoliacija, kaip ir anksčiau.

Nauja ir tai, kad iš užsienio grįžę žmonės, jei nejaučia koronavirusinei infekcijai būdingų simptomų, jaučiasi gerai, gali išeiti pasivaikščioti į lauką. Numatyta, kad nuo šiol jie gali nutolti ne toliau nei 1 kilometro atstumu nuo savo izoliavimosi vietos, tačiau jiems privalu dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Tuo atveju, jei su izoliacijoje esančiu žmogumi susisiekia pareigūnai, atliekantys izoliuotų asmenų tikrinimą dėl izoliavimo reikalavimų laikymosi, žmogus privalo grįžti į izoliavimo vietą.

Iš užsienio grįžusiems žmonėms, esantiems izoliacijoje, ir toliau draudžiama lankytis žmonių susibūrimo vietose – renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešo maitinimo vietose ir pan.

NVSC taip pat primena, kad visi iš paveiktų šalių, t. y. tų šalių, kuriose per paskutines 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų,  atvykę užsieniečiai privalo turėti ne seniau nei 72 val. laikotarpiu iki atvykimo į Lietuvą atliktą koronaviruso tyrimą bei gautą neigiamą atsakymą, išskyrus operacijų vadovo sprendime numatytas išimtis. Neigiamas tyrimo rezultatas neatleidžia nuo prievolės izoliuotis 14 dienų.

Lietuvos piliečiams ir Lietuvoje teisėtai gyvenantiems žmonėms, grįžtant ar atvykstant į Lietuvą, toks tyrimas nėra privalomas, tačiau ir toliau išlieka privaloma 14 dienų izoliacija.

Atkreipiame dėmesį, kad pakeitus šalių įtraukimo į paveiktų šalių sąrašą kriterijus, paveiktomis šalimis laikomos tos šalys, kuriose sergamumas koronavirusine infekcija per paskutines 14 dienų viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija