Connect with us

Naujienos

Raminta Popovienė. Nuo ko V. Matijošaitis gelbės Kauno rajoną?

Paskelbta

Kalbėdami apie savivaldą Lietuvoje, kaip vieną iš gerųjų pavyzdžių nuolat minime Kauno rajoną. Įvairiais rakursais – pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą – Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių.

Didžiausias šio rajono įvertinimas yra augantis gyventojų skaičius. Šiandien Lietuvoje tai – išskirtinis rodiklis, nes tokias savivaldybes mūsų nukraujavusioje gyventojais šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kauno miestas tarp tų pirštų nepatenka, nes čia, Statistikos departamento duomenimis, gyventojų mažėja.

Rugsėjo 1-ąją augantis Kauno rajonas pasitiko atidarydamas dvi pradines mokyklas, atnaujintus gimnazijų stadionus. Ši savivaldybė vadinama jauniausia Lietuvoje, nes čia gyvena didžiausias šalies gyventojų iki 19 metų skaičius. Sparčiai daugėjant gyventojų kyla daug iššūkių: reikia darželių, mokyklų, infrastruktūros – tik spėk suktis. Visada didžiavausi matydama, kaip ambicingai, kryptingai šia linkme dirba Kauno rajonas. Žingsnis po žingsnio – į priekį, nestabdydamas. Nes gyventojų skaičius jau perkopė 100 tūkstančių, kuriasi jaunos šeimos iš Suvalkijos, Aukštaitijos, Kauno miesto, čia gimsta vaikai ir auga.

Kauno miesto demografinė padėtis gerokai liūdnesnė, tikėtina, kad situacija dėl gyventojų pajamų mokesčio surinkimo – taip pat. Todėl dabartiniai įvykiai, kai Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pasišovė “gelbėti” Kauno rajoną, atrodo groteskiškai.

Tuo metu, kai visa Europa žengia decentralizacijos keliu ir siekia stiprinti savivaldą, mes pačiame Lietuvos viduryje turėsime tikrą oligarchinį anklavą!

Lietuvos istorijoje precedento neturintis atvejis: vienos savivaldybės vadovas perbraižo žemėlapius ir skelbia referendumą kitoje savivaldybėje, siekdamas prisijungti gardžiausius kąsnelius! Jau dabar Kauno miesto teritorija yra didesnė, nei Paryžiaus, o pagal V. Matijošaičio planą, ji turėtų padidėti dar tris kartus!

Tuo metu, kai visa Europa žengia decentralizacijos keliu ir siekia stiprinti savivaldą, mes pačiame Lietuvos viduryje turėsime tikrą oligarchinį anklavą!

Ir nuo ko gi reikia gelbėti Kauno rajono žmones, tiesioginiuose rinkimuose vėl patikėjusiems savivaldybės vairą merui Valerijui Makūnui ir jo komandai?

“Mes girdėjome, kad Kauno rajono gyventojai nepatenkinti gatvėmis, šaligatviais”, – aiškino Kauno mero patarėjas, prieš TV kameras neįvardijęs, kur vyko tokie “girdėjimai”. Įtarčiau, kad panašių skundų panoręs juo išklausyti p. Matijošaitis išgirstų kone iš visų aplinkinių ir tolimesnių savivaldybių. Bet ar tai priežastis imti savo žinion tą rajoną, neva, gelbėjimo tikslais.  Panašūs argumentai naudojami nebent Rusijos užsienio politikoje, kai nutariama atsiplėšti gabalą kaimyninės valstybės teritorijos.

“Man atrodo, kad visada yra smagiau gyventi dideliame mieste negu kaime”, – kitą argumentą, kodėl reikia “gelbėti” Kauno rajoną, pateikė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Argumentas, žinoma, rimtas, ypač žiniasklaidai paskelbus, kad Kauno meras įsigijo dvarą Kauno rajone, Kačiūniškėje. Kai dvaro adresas bus ne kaimas, bet miestas, ponui V. Matijošaičiui bus tikriausiai daug smagiau.

Atokių Kauno rajono seniūnijų – Čekiškės, Vandžiogalos, Vilkijos, Ežerėlio – ten, kur dar yra nemažai socialinės atskirties, “gelbėtojams” nereikia. Rajoną bandomą paplėšyti – į geidžiamas ir negeidžiamas teritorijas.

Bet neapsimetinėkime, kad patikėjome, jog planas “gelbėti” Kauno rajoną, atrėžiant jo teritorijos dalį ir prijungiant ją prie Kauno miesto, gimė dėl V.Matijošaičio nemeilės kaimiečiams. Juk visiems aišku, kad priežastys kur kas labiau apčiuopiamos ir suskaičiuojamos.

“Gelbėtojai”, pastaruoju metu iš Kauno miesto gyventojų sulaukiantys priekaištų ir masinių protestų dėl nesiskaitymo su bendruomenėmis, mokesčių politikos, savivaldybės įmonių darbo, automobilių stovėjimo apmokestinimo, grobuoniško žaliųjų plotų urbanizavimo, uždarytų mokyklų, nusitaikė į tas Kauno rajono seniūnijas, kurios turi daugiausiai gyventojų ir geriausiai sutvarkytą infrastruktūrą.

Atokių Kauno rajono seniūnijų – Čekiškės, Vandžiogalos, Vilkijos, Ežerėlio – ten, kur dar yra nemažai socialinės atskirties, “gelbėtojams” nereikia. Rajoną bandomą paplėšyti – į geidžiamas ir negeidžiamas teritorijas.

Gelbėtojai ateitų gelbėti tų, kurie turi ir geresnes gatves, ir dviračių takus, ir sutvarkytas viešąsias erdves, ir kultūros centrus – taigi gyvena tikrai ne blogiau, nei Šilainių, Palemono, Vilijampolės ar Petrašiūnų gyventojai.

Kokią žinutę ši gyventojų aistras jau spėjusi įsiūbuoti situacija siunčia visai Lietuvai? Liūdniausia šios istorijos žinia turbūt būtų ta, kad neverta stengtis, siekti tikslų, gerai tvarkytis, nes tuoj pasirodys “gelbėtojai”, kurie puls gelbėti nuo to, ką bendromis pastangomis sukūrėte.

Labai tikiuosi, kad tokie ,,eksperimentai” nebus įgyvendinami vienos savivaldybės vadovų norų pagrindu. Tokie svarbūs klausimai turėtų būti svarstomi plačiai, įvertinus transporto, žemės ir nekilnojamo turto mokesčio klausimus, atsižvelgiant į bendruomenes. Procesai turi vykti pagal įstatymus, o sprendimus turi tvirtinti Seimas Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į gyventojų apklausas ir nuomonę. Kitu atveju su tokiu požiūriu iškrisime civilizuoto demokratinio pasaulio konteksto ir darysimės panašūs į Rytų oligarchijas.

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Politika

Lietuva griežtai smerkia pradedamą branduolinio kuro pakrovimą į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje

Paskelbta

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota,  griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.

Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, o taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.

Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.

„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija
Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi