Connect with us

Greitos naujienos

R. Tamašunienė: civilinei saugai ir toliau turi būti skirtas deramas dėmesys

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta

2020 12 04

Viena prioritetinių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sričių – civilinė sauga. Nuo 2019-ųjų jai buvo skirta itin daug dėmesio.

„Kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, civilinė sauga – tai sritis, kurią reikia stiprinti, nes ji susijusi su kiekvieno iš mūsų ir visuomenės saugumu. Įvairūs įvykiai: potvynis, škvalas, gaisras, pandemija ar Astravo atominė elektrinė (AE) – tai iššūkiai, kuriems privalome būti pasirengę, žinoti pareigas, atsakomybę, gebėti veikti ir įveikti sudėtingas ir pavojingas situacijas. Per daugelį metų ši sritis buvo nustumta į institucijų veiklos paraštes, todėl reikėjo sutelkti didžiausius pajėgumus, kad pasiektume gerų rezultatų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Šiemet spalio mėnesį Seimui buvo pateiktas Civilinės saugos įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų projektai. Juose siūloma optimizuoti valdymą, atsisakyti perteklinių grandžių ir greitinti sprendimų priėmimą, užtikrinti jų privalomumą institucijoms ir tarnyboms. Seimui pritarus pasiūlymams, būtų sustiprinti civilinės saugos mechanizmai, užtikrintas kryptingas pasirengimas galimoms grėsmėms (pvz., atsirandančioms dėl COVID-19 pandemijos, Astravo AE darbo, situacijos Baltarusijoje), sukurtas tvarus ir efektyvus civilinės saugos modelis.

„Šias problemas siūlome spręsti stiprinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą ir konsoliduojant bei centralizuojant civilinės saugos kompetencijas vienoje institucijoje, atsisakant Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro kaip perteklinių grandžių“, – teigia ministrė R. Tamašunienė.

Astravo AE grėsmė yra nuolatinio pobūdžio, todėl nacionalinių CBRN (cheminių, biologinių, radiacinių ir branduolinių incidentų) kompetencijų stiprinimas kaip niekad aktualus. Planuojama, kad pirmajame etape Lietuvoje atsiras 2 CBRN moduliai (švarinimas ir antžeminė žvalgyba), tam biudžeto projekte numatoma skirti 4,8 mln. eurų. Šis pasirengimas ir investicija padės mums pritraukti Europos Sąjungos (ES) lėšų ir pretenduoti įsteigti regioninį Europos centrą.

„Tai Lietuvos ambicija – pasirengti ir turėti ne tik gerą įrangą, bet ir stiprinti specialistų kompetencijas. Šiuo metu procesas pradėtas, mūsų šaliai tai puiki galimybė stiprinti civilinę saugą“, – kalba vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Taip pat skirtos lėšos savivaldybių pasirengimui Astravo AE keliamoms grėsmėms. Vidaus reikalų ministerija kartu su pavaldžiomis įstaigomis vykdė funkcines pratybas, buvo atnaujintas interneto puslapis www.Lt72.lt, atnaujinamos gyventojų perspėjimo sirenos, nupirktos papildomos licencijos, siekiant sustiprinti Gyventojų perspėjimo sistemą bei siekiant užtikrinti, kad perspėjimo žinutes gautų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. 

COVID-19 pandemijos valdymas

Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri greitai reagavo ir priėmė reikalingus sprendimus, atsižvelgusi į tai, kaip plinta COVID-19 pandemija Europoje. Vasario mėnesio pabaigoje sušauktas Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdis ir visoje šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o netrukus po to buvo pranešta apie pirmąjį COVID-19 atvejį Lietuvoje. Per 2020 metus buvo organizuota 13 VESK posėdžių. Taip pat Vidaus reikalų ministerijai teko priimti sprendimus dėl judėjimo per sienas kontrolės užtikrinimo ir vidaus tarnybų darbo perorganizavimo. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras nuolat tikrina pareigūnų sveikatą, jiems atliekami ir COVID-19 testai. 

2020 m. nuo kovo 14 d. iki rugsėjo 14 d. buvo atkurta laikina vidinių sienų kontrolė, įkurti mobilūs pasienio postai prie sienos su Lenkija ir Latvija, sustiprintas patruliavimas, pareigūnai nuo kovo mėnesio dirba aukščiausios parengties režimu.

„Užaugo visa karta, kuri jau pamiršo, kas yra valstybių sienos, Europos Sąjungoje keliavome laisvai, bet staiga – per vieną dieną – mums teko pasirūpinti ir užtikrinti sienų kontrolę. Visa tai buvo milžiniškas iššūkis, kurį mums pavyko įveikti“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministerija ėmėsi lyderystės ir organizavo nuotolines konferencijas savivaldybėms, kur dalyvavo ir kitų institucijų vadovai bei specialistai ir teikė aktualią informaciją. Toks bendradarbiavimo formatas išliko iki šiol.

Humanitarinis koridorius

Ekstremaliąją situaciją patyrė ir migracijos sistema, kai teko greitai priimti sprendimus, kad būtų suteikta pagalba Baltarusijos piliečiams ir sprendžiama dėl politinės krizės pasekmių šalinimo. Atsižvelgdama į sudėtingą situaciją bei susiklosčiusias politines aplinkybes ar kitokias grėsmes Baltarusijos Respublikoje, Vidaus reikalų ministerija išduoda leidimus atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams. Iki 2020 m. gruodžio 4 d. išduoti 687 leidimai, taip pat buvo sudaryta galimybė Baltarusijos piliečiams ir jų šeimos nariams gauti nacionalinę vizą supaprastinta tvarka. Taip pat jau 66 asmenys pasiprašė prieglobsčio. Vidaus reikalų ministerija išleido specialų leidinį, kur pateikiama visa reikalinga informacija apie galimybes atvykti ir gyventi Lietuvoje.

Regioninė politika

„Regioninė politika yra investicijų ir savarankiškumo politika. Ji skatina kurti darbo vietas, plėtoti konkurencingumą, ekonomikos augimą, siekti aukštesnės gyvenimo kokybės ir tvarios plėtros, mažinti skirtumus tarp regionų ir jų viduje. Regioninei politikai nereikia šablonų, kurie negali vienodai tikti visiems, bet svarbu savitas požiūris į kiekvieną regioną. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie priešmokyklinio ugdymo gerinimą, tai galbūt ne visiems reikia naujo pastato, bet gero kelio ar tinkamo transporto? Taigi jau šiame etape prasideda regioninė politika“, – kalba vidaus reikalų ministrė.

Praeitų metų pabaigoje Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam Regioninės plėtros įstatymui. Nuspręsta įgyvendinti regioninę politiką decentralizuotai, suteikti savarankiškumo ir sprendimų priėmimo galių regionų plėtros taryboms, priimti tarpusavyje suderinti  pagrindiniai planavimo dokumentai :

  • 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Regioninės plėtros įstatymas. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą konkrečiame regione planuos ir koordinuos regiono plėtros taryba – savarankiškas juridinis asmuo, turintis įstatymu nustatytą kompetenciją; sukurtos paskatos Lietuvoje diegti savivaldybių bendrai valdomas regionines viešųjų paslaugų organizavimo sistemas;
  • 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Strateginio valdymo įstatymas. Pagal šį įstatymą regiono plėtros taryba taps lygiaverčiu strateginio valdymo sistemos dalyviu, o regiono plėtros planas – tos pačios svarbos dokumentu, kaip ir bet kurios ministerijos rengiama plėtros programa. Atskirose ministerijose buvusius krepšelius pakeis regiono plėtros planas, finansuojamas iš regioninei politikai skirtų lėšų;
  • Nacionalinio pažangos plano projekte numatyta ne keliolika skirtingų ministerijų regioninių tikslų ir uždavinių, bet vienas regioninės plėtros tikslas ir uždaviniai – tolygus ekonomikos augimas ir prieinamos paslaugos visiems gyventojams. Kaip jį įgyvendinti, kokius būdus pasirinkti, sprendžia regiono plėtros taryba;
  • įteisintas regionų plėtros tarybų juridinis statusas, funkcijos ir finansavimas. Iki 2021 metų kovo mėn. steigiamos 10 tarybų su savo administracijomis.  Regioninės plėtros įstatyme ir Nacionaliniame pažangos plane įtvirtintos nuostatos, užtikrinančios, kad regioniniam planavimui būtų skirta 30 proc. ES struktūrinių fondų lėšų 2021–2027 metų laikotarpiu;
  • vyksta pasirengimas 2021–2027 metų finansavimo iš ES fondų laikotarpiui.

Migracijos procesų optimizavimas

Vidaus reikalų ministerija ypatingą dėmesį skyrė migracijos procesams optimizuoti, klientų aptarnavimo kokybei ir Migracijos departamento darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, kitoms priemonėms, susijusioms su migracijos procesų valdymu, įgyvendinti. Prieš metus pradėjo veikti Lietuvos migracijos informacinė sistema (MIGRIS), skirta teikti elektronines paslaugas Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims bei gyventi ir dirbti ar kitais pagrindais į Lietuvos Respubliką atvykstantiems užsieniečiams. Atnaujinta interneto svetainė www.migracija.lt, informacija klientams pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, sukurta patogi vizitų registracijos sistema ir el. paslaugų vedlys. 2019 m. rugsėjo mėn.– 2020 m. spalio mėn. per MIGRIS pateikta daugiau nei 73 tūkst. prašymų, rezervuota daugiau nei 317 tūkst. vizitų migracijos padaliniuose. Optimizavus klientų aptarnavimo procesus, vidutinis laukimo gyvoje eilėje laikas sutrumpėjo iki 10 minučių (palyginti su 2018–2019 metų I pusmečio statistika, kai laukimo laikas buvo iki 45 min.), visos Lietuvos teritorijoje nuo 2019 metų II pusmečio papildomai įsteigta daugiau nei 40 klientų aptarnavimo langelių.

Gegužės mėnesį įsigaliojo nauja paslauga – paso išdavimas tą pačią dieną. Net  190 piliečių jau pasinaudojo minėta paslauga. Vidaus reikalų ministerija pateikė Seimui įstatymo projektą, kuriuo siekiama palengvinti vyresnio amžiaus piliečiams tenkančią administracinę naštą keičiant asmens dokumentus ir nustatyti, kad asmenims nuo 70 metų išduota asmens tapatybės kortelė galioja 20 metų, taip pat sudaryti galimybę vaikams iki 2 metų nevykti į Migracijos departamentą dėl dokumento išdavimo.

2020 metų vasario–kovo mėn. darbo užmokestis padidintas 45 proc. mažiausią darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams, o Migracijos departamento Kauno, Kėdainių, Tauragės, Šalčininkų ir Vilniaus teritoriniai skyriai perkelti į naujas patalpas.

„Migracijos departamentui, atlikus jo pertvarką 2019 metais, kai departamentas buvo atskirtas nuo Policijos, reikėjo skirti papildomą finansavimą. Atnaujinome patalpas, skyrėme lėšų įsigyti 11 naujų automobilių, jie skirti teritorinių skyrių darbuotojams, teikiantiems mobiliąsias paslaugas klientams“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje teisinio reglamentavimo pataisomis nustatyta prieglobsčio prašytojo teisė dirbti Lietuvos Respublikoje, paspartintos prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūros, nustatytos palankesnės leidimų gyventi išdavimo sąlygos aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams, startuoliams, reglamentuota Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Lietuvos elektroninės atpažinties schema, pagal kurią išduodama asmens tapatybės kortelė, pripažinta viena saugiausių ir patikimiausių Europos Sąjungoje. Nuo šiol, naudodamiesi viešojo administravimo paslaugomis, Lietuvos piliečiai galės naudoti asmens tapatybės korteles kaip elektroninės atpažinties priemones visose Europos Sąjungos valstybėse.

Vidaus tarnybų aprūpinimas

Nuo 2016 metų pareigūnų darbo užmokestis nuosekliai didėjo. Visų įstaigų pareigūnų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 41 proc. Per pastaruosius ketverius metus gerėjo pareigūnų aprūpinimas ginkluote ir kt. priemonėmis. Policijos pareigūnų aprūpinimas pagal nustatytus standartus pasiekė 77 proc., pasieniečių – 75 proc., ugniagesių gelbėtojų – 71 proc. Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnybinio transporto priemonių parkas atnaujintas 61 proc., aprūpinimas informacinių technologijų ir ryšio priemonėmis 2020 metais pasiekė 85 proc.; pasirašytos sutartys dėl patruliavimo laivo ir greitaeigio katerio įsigijimo. Šiemet intensyviai vykdomi sienos stebėjimo sistemų diegimo darbai: Pagėgių pasienio rinktinės Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių ir Neringos pasienio užkardų sausumos sienos ruože (prie valstybės sienos su Rusijos Federacija). Baigus šiuos projektus planuojama, kad 2020 metais moderniomis sienos stebėjimo sistemomis bus saugoma 61 proc. ES išorės sienos.

Taip pat iš esmės sprendžiančios ugniagesių gelbėtojų aprūpinimo darbo priemonėmis problemos: įsigyti 995 komplektai apsauginės ugniagesių aprangos, 600 komplektų dujokaukių su dujų ir garų filtrais, vykdomos išskirtinius parametrus atitinkančių šalmų pirkimo procedūros, sudarytos sutartys dėl 35 vienetų hidraulinės įrangos komplektų, 25 vienetų plaukiko gelbėtojo kostiumų, 32 vienetų pripučiamų gelbėjimo oro pagalvių komplektų, 20 vienetų pneumatinės gelbėjimo įrangos komplektų, 40 vienetų teigiamo slėgio ventiliatorių įsigijimo. Vykdomi pirkimai, kurių metu bus įsigyta 77 gelbėjimo moduliai (gaisrinės automobilinės cisternos su visa reikiama įranga).

„Pradėjusi eiti vidaus reikalų ministro pareigas siekiau pasirūpinti pareigūnais – didinti jų atlyginimus, gerinti aprūpinimą, stiprinti motyvaciją ir tarnybų patrauklumą.  Labai  svarbu, kad pavyko padidinti minimalius pareiginių algų koeficientus. Šie darbai neliko nepastebėti – padidėjo pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas nuo 5,4 (2017 metais) iki 6,1 (2020 metais). Be to, aktyviai bendradarbiavome ir plėtojome socialinį dialogą ir su pareigūnų profesinėmis sąjungomis, pasirašyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento šakos kolektyvinė sutartis, baigtos derybos dėl Policijos šakos kolektyvinės sutarties“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Su ataskaita galite susipažinti ČIA.

Reklama

Greitos naujienos

Paveiktų šalių sąraše – valstybės, kuriose nustatytas koronaviruso mutacijų plitimas

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2021 01 22

Dėl naujų COVID-19 mutacijų ir jų išplitimo rizikos Europos Sąjungos (ES) šalyse, Lietuvoje įvedamos griežtesnės koronaviruso plitimo valdymo priemonės keliautojams. 

Tai reiškia, kad į paveiktų šalių sąrašą įtraukiama ne tik Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Pietų Afrikos Respublika, tačiau ir daugiau šalių, kuriose nustatytas mutacijų plitimas. Taip pat paveiktų šalių sąrašas papildytas tomis ES šalimis, kurios Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro žemėlapiuose pažymėtos raudona spalva. 

Visiems keliautojams taikomas reikalavimas turėti tyrimą ir izoliuotis. 

Šiuo metu jau daugelyje ES ir pasaulio šalių fiksuojami naujų koronaviruso mutacijų atvejai, tačiau 7 pasaulio šalyse stebimas susirūpinimą keliančių naujų koronaviruso mutacijų plitimas: tai Airija, Danija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Nyderlandai, Brazilija, Izraelis ir Pietų Afrikos Respublika. 

Visiems nuo pirmadienio (š. m. sausio 25 d.) iš paveiktų šalių atvykusiems asmenims bus privaloma turėti tyrimo rezultatą, atliktą 48 val. iki atvykimo, arba atlikti tyrimą atvykus į Lietuvą. Taip pat visiems privaloma 14 dienų izoliuotis, su galimybe susitrumpinti izoliaciją, savo lėšomis 10 dieną atlikus tyrimą. 

Svarbu pažymėti, kad išlieka skirtingos izoliacijos sąlygos atvykusiems iš šalių, kur plinta mutacijos, ir iš kitų šalių. Iš mutacijų paveiktų šalių izoliavimo sąlygos griežtesnės: negalima pasivaikščioti, o palikti izoliacijos vietą galima, kai žmogui reikalinga skubi medicinos pagalba ir dėl to vykstama į gydymo įstaigą, taip pat vykstant į mobilų punktą. Gavus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą, izoliacijoje esantys asmenys gali vykti į laidotuves, pakeisti izoliavimo vietą ar nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Iš šalių, kuriose nustatytas viruso mutacijų plitimas, atvykę asmenys gali izoliuotis atskirame bute ar name, gerai izoliuotame kitame individualaus buto ar namo aukšte arba atskirame izoliuotame kambaryje su atskiru sanitariniu mazgu. Izoliuotis galima tik su kartu keliavusiais asmenimis, išskyrus nepilnamečius, kurie gali gyventi su nekeliavusiais šeimos nariais, kuriems tenka izoliuotis tam pačiam laikui. 

Atvykusiems iš kitų paveiktų šalių galima pasivaikščioti 1 km atstumu, palikti izoliacijos vietą be NVSC informavimo ar leidimo pagal nustatytą priežasčių sąrašą. Be to, jie gali izoliuotis tame pačiame bute su nekeliavusiais šeimos nariais, tik kitame kambaryje, apribojant judėjimą namuose ir sumažinant dalijimąsi bendra erdve. 

Ministerija pažymi, kad tam tikrais atvejais izoliacija gali būti netaikoma. Išimtinėms profesijų grupėms ir atvykstantiems dėl svarbių medicininių priežasčių ar svarbiais šeimos reikalais (į laidotuves ar terminalinės būklės pacientų lankymui) privalomas tik testas dėl koronaviruso. Iš trečiųjų šalių atvykusiems užsieniečiams tokių išimčių sąrašas yra dar trumpesnis. 

Visiems tranzitu per Lietuvą vykstantiems asmenims, ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis nei izoliuotis, nei atlikti tyrimo nereikia. 

Svarbu pažymėti, kad persirgusiems ar vakcinuotiems pagal pilną vakcinacijos schemą taip pat nei testuotis, nei izoliuotis nereikia, jeigu yra gydymo įstaigos pažyma ar skiepijimų sertifikatas (su vertimu į lietuvių, anglų ar rusų k.) apie persirgimą 90 dienų laikotarpiu iki atvykimo arba atliktą vakcinaciją.

Griežtinimo priemonių keliautojams imtasi, atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skelbiamą naujausią rizikos vertinimą. Kaip pabrėžia ECDC, virusai nuolat kinta dėl vykstančių mutacijų. Kai kurios iš jų neturi didesnės reikšmės viruso plitimui, tačiau dėl kai kurių virusas gali plisti greičiau ar sukelti sunkesnės formos susirgimą. Šiuo metu pasaulyje yra stebimos kelios koronaviruso, sukeliančio COVID-19 ligą, mutacijos, kurios kelia grėsmę dėl didesnio plitimo greičio ir dėl to prastėjančios epidemiologinės situacijos. 

Pagal naujausią turimą informaciją, tokių koronaviruso mutacijų įvežimo ir išplitimo ES tikimybė yra vertinama kaip didelė arba labai didelė. O atsižvelgiant į didesnį mutavusio koronaviruso sukeliamos infekcijos plitimo greitį, tikėtina, kad tai išaugintų į ligonines guldomų užsikrėtusiųjų skaičių, taip pat mirčių skaičių, ypač tarp rizikos grupėms priklausančių asmenų – vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių, turinčių lėtinių ligų.

Siekiant sulėtinti naujų koronaviruso mutacijų įvežimo ir išplitimo šalyse riziką, kartu su kitų nemedicininių koronaviruso prevencijos priemonių taikymu, ECDC rekomenduoja atsisakyti nebūtinų kelionių, taip pat sustiprinti keliautojams taikomas priemones, tarp jų ir testavimą bei izoliavimą, ypač atvykstant iš teritorijų, kuriose stebimas naujų koronaviruso mutacijų plitimas. 

Paveiktų šalių virtualų žemėlapį, kurį pagal šviesoforo principą rengia ECDC, galima stebėti čia.

Paveiktų šalių sąrašas yra skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalioja pirmadienį ir galioja savaitę.

COVID-19 LIGOS (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS) PAVEIKTŲ ŠALIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Šalis (teritorija)

1.

ES ir EEE šalys (pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro skelbiamus šalių (regionų) duomenis)

  1.  

Austrijos Respublika

  1.  

Belgijos Karalystė

  1.  

Bulgarijos Respublika

  1.  

Čekijos Respublika

  1.  

Estijos Respublika

  1.  

Islandijos Respublika

  1.  

Ispanijos Karalystė

  1.  

Italijos Respublika

  1.  

Kipro Respublika

  1.  

Kroatijos Respublika

  1.  

Latvijos Respublika

  1.  

Lenkijos Respublika

  1.  

Lichtenšteino Kunigaikštystė

  1.  

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

  1.  

Maltos Respublika

  1.  

Norvegijos Karalystė (tik Oslas, Vikenas ir Rugalandas)

  1.  

Portugalijos Respublika

  1.  

Prancūzijos Respublika

  1.  

Rumunija

  1.  

Slovakijos Respublika

  1.  

Slovėnijos Respublika

  1.  

Švedijos Karalystė

  1.  

Šveicarijos Konfederacija

  1.  

Vengrija

  1.  

Vokietijos Federacinė Respublika

2.

Šalys, kuriose nustatytas naujų SARS-CoV-2 viruso mutacijų plitimas

  1.  

Airija 

  1.  

Danijos Karalystė

  1.  

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė 

  1.  

Nyderlandų Karalystė

  1.  

Brazilijos Federacinė Respublika

  1.  

Izraelis

  1.  

Pietų Afrikos Respublika

3.

Kitos šalys

  1.  

Afganistano Islamo Respublika

  1.  

Albanijos Respublika

  1.  

Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika

  1.  

Amerikos Samoa

  1.  

Andoros Kunigaikštystė

  1.  

Angolos Respublika

  1.  

Antigva ir Barbuda

  1.  

Argentinos Respublika

  1.  

Armėnijos Respublika

  1.  

Aruba

  1.  

Australija

  1.  

Azerbaidžano Respublika

  1.  

Bahamos

  1.  

Bahreino Karalystė

  1.  

Baltarusijos Respublika

  1.  

Bangladešo Liaudies Respublika

  1.  

Barbadosas

  1.  

Belizas

  1.  

Benino Respublika

  1.  

Bermuda*

  1.  

Bisau Gvinėjos Respublika

  1.  

Bolivija

  1.  

Bosnija ir Hercegovina

  1.  

Botsvanos Respublika

  1.  

Brunėjaus Darusalamas

  1.  

Burkina Fasas

  1.  

Burundžio Respublika

  1.  

Butano Karalystė

  1.  

Centrinė Afrikos Respublika

  1.  

Čado Respublika

  1.  

Čilės Respublika

  1.  

Dominika

  1.  

Dominikos Respublika

  1.  

Dramblio Kaulo Kranto Respublika

  1.  

Džibučio Respublika

  1.  

Egiptas

  1.  

Ekvadoro Respublika

  1.  

Eritrėja

  1.  

Etiopijos Federacinė Demokratinė

  1.  

Fidžio Respublika

  1.  

Filipinų Respublika

  1.  

Gabono Respublika

  1.  

Gajanos Respublika

  1.  

Gambijos Islamo Respublika

  1.  

Ganos Respublika

  1.  

Gibraltaras

  1.  

Grenada

  1.  

Gruzija (Sakartvelas)

  1.  

Guamas*

  1.  

Gvadelupa

  1.  

Gvatemalos Respublika

  1.  

Gvinėjos Respublika

  1.  

Haičio Respublika

  1.  

Hondūro Respublika

  1.  

Indijos Respublika

  1.  

Indonezijos Respublika

  1.  

Irako Respublika

  1.  

Irano Islamo Respublika

  1.  

Jamaika

  1.  

Japonija

  1.  

Jemeno Respublika

  1.  

Jordanija

  1.  

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

  1.  

Jungtinės Amerikos Valstijos

  1.  

Jungtiniai Arabų Emyratai

  1.  

Juodkalnija

  1.  

Kaimanų salos

  1.  

Kalėdų sala

  1.  

Kambodžos Karalystė

  1.  

Kamerūno Respublika

  1.  

Kanada

  1.  

Kataras

  1.  

Kazachstano Respublika

  1.  

Kenijos Respublika

  1.  

Kinijos Liaudies Respublika

  1.  

Kirgizijos Respublika

  1.  

Kiurasao

  1.  

Kolumbijos Respublika

  1.  

Kongo Demokratinė Respublika

  1.  

Kongo Respublika

  1.  

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja)

  1.  

Kosta Rikos Respublika

  1.  

Kubos Respublika

  1.  

Kuko salos

  1.  

Kuveitas

  1.  

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika

  1.  

Lesoto Karalystė

  1.  

Libano Respublika

  1.  

Liberija

  1.  

Libijos Valstybė

  1.  

Madagaskaro Respublika

  1.  

Malaizija

  1.  

Malavio Respublika

  1.  

Maldyvų Respublika

  1.  

Malio Respublika

  1.  

Maroko Karalystė

  1.  

Martinika

  1.  

Mauricijaus Respublika

  1.  

Mauritanijos Islamo Respublika

  1.  

Meksika

  1.  

Mianmaras

  1.  

Moldovos Respublika

  1.  

Monako Kunigaikštystė

  1.  

Mongolija

  1.  

Montseratas

  1.  

Mozambiko Respublika

  1.  

Namibijos Respublika

  1.  

Naujoji Zelandija

  1.  

Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika

  1.  

Nigerija

  1.  

Nigerio Respublika

  1.  

Nikaragvos Respublika

  1.  

Omano Sultonatas

  1.  

Pakistano Islamo Respublika

  1.  

Palestina*

  1.  

Panama

  1.  

Papua Naujoji Gvinėja

  1.  

Paragvajaus Respublika

  1.  

Peru Respublika

  1.  

Pietų Korėja

  1.  

Pietų Sudanas

  1.  

Prancūzijos Polinezija

  1.  

Puerto Riko sandrauga

  1.  

Pusiaujo Gvinėja

  1.  

Reunionas

  1.  

Ruanda

  1.  

Rusijos Federacija

  1.  

Saliamono salos

  1.  

Salvadoro Respublika

  1.  

San Marino Respublika

  1.  

San Tomės ir Prinsipės Respublika 

  1.  

Saudo Arabijos Karalystė

  1.  

Seišeliai

  1.  

Senegalo Respublika

  1.  

Serbijos Respublika

  1.  

Singapūras

  1.  

Sirijos Arabų Respublika

  1.  

Somalio Federacinė Respublika

  1.  

Sudano Respublika

  1.  

Surinamo Respublika

  1.  

Svazilandas

  1.  

Šiaurės Makedonijos Respublika

  1.  

Šri Lankos Demokratinė Respublika

  1.  

Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybė)

  1.  

Tadžikistano Respublika

  1.  

Tailandas

  1.  

Tanzanija

  1.  

Terksas ir Kaikosas

  1.  

Togo Respublika

  1.  

Trinidado ir Tobago Respublika

  1.  

Tunisas

  1.  

Turkija

  1.  

Turkmėnistanas

  1.  

Ugandos Respublika

  1.  

Ukraina

  1.  

Urugvajus

  1.  

Uzbekistano Respublika

  1.  

Vanuatu

  1.  

Venesuelos Respublika

  1.  

Vietnamo Respublika

  1.  

Zambijos Respublika

  1.  

Zimbabvės Respublika

  1.  

Žaliojo Kyšulio Respublika

 

* Teritorijos, neturinčios valstybės statuso

SAM Spaudos tarnyba
 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Susitikime su Italijos ambasadoriumi – dėmesys abiejų šalių kultūrai ir bendriems projektams

Kultūros ministerija

Paskelbta

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys nuotoliniu būdu susitiko su Italijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Diego Ungaro. Susitikime aptartos į kultūrą nukreiptos europinės iniciatyvos, abiejų šalių kultūrinės aktualijos ir svarbiausi projektai, Italijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 30-metis.

Pirmiausia Italijos ambasadorius padėkojo Lietuvai už palaikymą per pirmąją koronaviruso bangą ir išreiškė solidarumą su Lietuva, stipriai nukentėjusia dėl COVID-19 pandemijos.

S. Kairys teigė palaikantis Italijos kultūros ministro D. Franceschini pasiūlytą Europos skaitymo aljansą, kuriuo būtų siekiama skirti daugiau dėmesio skaitymui.

„Šis aljansas galėtų veikti kaip tinklas apsikeisti žiniomis ir gerosiomis šios srities praktikomis, skatintų rašytojų, vertėjų ir redaktorių mobilumą Europos šalyse. Lietuvoje nuo 2006 metų veikia Skaitymo skatinimo programa, kuria siekiama formuoti ir įgyvendinti nacionalinę skaitymo skatinimo politiką, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojų motyvaciją skaityti, stiprinti institucinį bendradarbiavimą, užtikrinti skaitančios aplinkos kūrimą ir palaikymą“, – sakė ministras.

Pokalbyje dalyvavęs Italų kultūros instituto direktorius Vieri Sorace-Maresca pabrėžė, kad nors dėl pandemijos negalimi renginiai, tačiau instituto veikla nenutrūksta: šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas vertimui, būsimų veiklų planavimui.

S. Kairiui pasidomėjus Italijos pirmininkavimu tarptautiniam forumui G20, ambasadorius supažindino su pagrindiniais pirmininkavimo aspektais bei patikino, kad Italija forumo darbotvarkėje ir toliau dėmesį skirs kultūros sektoriui, ypač kultūros paveldui ir jo išsaugojimui.

Šiemet sukanka 30 metų nuo Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių atkūrimo. Ta proga susitikime svarstyti galimi jų paminėjimo renginiai. Pokalbyje dėmesys skirtas ir kitąmet Europos kultūros sostine tapsiančiam Kaunui, kitiems galimiems bendriems abiejų šalių projektams. Italijos ambasadorius pasidžiaugė sėkmingu 2017 metų vizualaus meno projektu „M/AG/MA“ tarp Nacionalinės dailės galerijos ir Nacionalinio grafikos instituto Romoje, tad D. Ungaro vylėsi, jog panašių projektų ateityje bus ir daugiau.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Vakcinas laikinai vežios „Armila“, vėliau bus skelbiamas konkursas

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Dėl praėjusios savaitės atvejo, kai išvežiojant vakcinas galėjo būti pažeistas reikalaujamas temperatūros režimas, sutarties su vežėju UAB „Sotus derlius“ vykdymas yra laikinai sustabdytas. Nors ultra žemoje temperatūroje laikomos vakcinos nenukentėjo, šio įvykio aplinkybes aiškinasi speciali komisija, o Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) rengia dokumentus naujam konkursui transporto paslaugoms įsigyti.

ESSC laukia sudarytos komisijos specialistų išvadų, po kurių bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio sutarties su UAB „Sotus derlius“ vykdymo galimybės. Komisija išvadas žada pateikti iki vasario 10 d.

Šiuo metu ESSC ėmėsi visų reikalingų priemonių savalaikiam, kokybiškam ir sklandžiam vakcinos pristatymui užtikrinti. Įvertinus visas aplinkybes ir laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo sudaryta sutartis su UAB „Armila“, kuri laikinai vežios vakcinas. Sutarties su „Armila“ vertė siekia 12 tūkst. eurų, sutartis sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau baigs galioti anksčiau, jeigu sutarties vertė bus išnaudota anksčiau. Sutartis sudaryta šių metų sausio 15 d..

Artimiausiu metu ruošiamasi skelbti  atvirą konkursą dėl kelių transporto paslaugų užtikrinant ultra žemos temperatūros režimą pirkimo. Šiuo metu derinamos konkurso sąlygos, siekiant užtikrinti, kad vežėjas darbą atliktų kokybiškai.

Skelbimas Viešųjų pirkimų tarnybai bus išsiųstas penktadienį, numatoma konkurso pabaiga – paskutinė vasario savaitė. Siekiant užtikrinti šiam pirkimui keliamus aukštus reikalavimus, vertinti paraiškas pakviesti viešųjų pirkimų specialistai iš atsakingų šalies institucijų – Viešųjų pirkimų tarnybos, Centrinės perkančiosios organizacijos, ESSC.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Dėl Atliekų rūšiavimo centrui išduoto taršos leidimo – komisijos tyrimas

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Reaguodamas į besikartojančius gyventojų skundus dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veiklos Vilniaus Salininkų rajone, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sudarė komisiją, kuri iki kovo 15 d. įvertins, ar Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, šiai įmonei išduodant taršos leidimą ir kontroliuojant, kaip laikomasi jame nustatytų sąlygų.

 

Komisijai taip pat pavesta įvertinti ir galimas korupcijos rizikas bei galimo skirtingo teisės aktų traktavimo priežastis. 

 

Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, teismui jau pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2016 m. išduotą taršos leidimą ir įpareigoti įmonę sustabdyti statybos bei kitų nepavojingų atliekų apdorojimo veiklas atviroje lauko aikštelėje.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Ketvirtoji aplinkos viceministrė – ilgametę patirtį sukaupusi aplinkos inžinierė

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Pirmadienį prie aplinkos ministro Simono Gentvilo politinio pasitikėjimo komandos jungiasi ketvirtoji viceministrė – aplinkos inžinierė Raminta Radavičienė. Jai bus patikėta formuoti ir įgyvendinti Lietuvos atliekų tvarkymo ir taršos prevencijos politiką.

Naujoji viceministrė daugiau kaip aštuonerius metus yra dirbusi Aplinkos ministerijoje – 2005-2014 m. vadovavo Atliekų departamento Atliekų skyriui. 2014-2017 metais ėjo Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentės ir direktorės pareigas. Nuo 2018 m. kuravo aplinkosaugos, energetikos, infrastruktūros klausimus Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.

Raminta Radavičienė Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo aplinkos inžinerijos bakalauro, o Vilniaus universitete – aplinkotyros ir aplinkotvarkos magistro laipsnį.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, Aplinkos ministerijoje paliktos didžiausios spragos apima būtent atliekų sektorių. „Tikiuosi, kad viceministrė išjudins užstrigusį valstybinį atliekų tvarkymo planą, efektyviai įgyvendins žiedinės ekonomikos paketą, reformuos pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, dėl kurios nepasitenkinimą kelia visi sistemos dalyviai“, – sako Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministro artimiausioje aplinkoje nuo kadencijos pradžios dirba miškų ekologas Danas Augutis, kuruojantis gamtos apsaugos politiką, aplinkosaugos ir verslo vadybos profesionalė Gintarė Krušnienė, kurianti Žaliojo kurso politiką, urbanistas Darius Kvedaravičius, vykdantis teritorijų ir statybų politiką.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

EŽTT atmetė Lietuvos pareiškėjų skundus dėl per ilgos asmens sulaikymo trukmės bei neteisėto sulaikymo

Teisingumo ministerija

Paskelbta

Europos Žmogaus Teisių Teismas šią savaitę trijose sujungtose bylose – „Mikočiūnas, Mikučiauskas, Ališauskas prieš Lietuvą” atmetė pareiškėjų peticijas. Šiose bylose pastarieji asmenys skundėsi, kad jų suėmimas, trukęs beveik 3 metus, buvo pernelyg ilgas. Atmestas skundas ir byloje „Valančius prieš Lietuvą” dėl nedokumentuoto asmens sulaikymo – pripažinta, jog pareiškėjas nepasinaudojo šalyje numatytomis teisinės gynybos priemonėmis.

Bylose „Mikočiūnas, Mikučiauskas, Ališauskas prieš Lietuvą” konstatuota, jog apygardos teismas nuosprendyje atsižvelgė į pernelyg ilgą pareiškėjų suėmimo trukmę bei sušvelnino paskirtas laisvės atėmimo bausmes, todėl šiems asmenims kompensuota pakankamai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo nenustatyta.

EŽTT atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami pareiškėjų suėmimą, kruopščiai įvertino visus reikšmingus veiksnius ir savo sprendimus grindė konkrečiomis pareiškėjų bylos aplinkybėmis, jų asmenine situacija, kriminaline praeitimi bei ryšiais užsienyje. Todėl tiek ikiteisminio tyrimo valdžios institucijų veiksmai, tiek teismų veiksmai organizuojant baudžiamosios bylos nagrinėjimą atitiko keliamus reikalavimus.

Pastebėta, kad bausmės švelninimas Lietuvos teismų praktikoje laikoma veiksminga teisinės gynybos priemone.

Šią savaitę priimtas nutarimas ir byloje „Valančius prieš Lietuvą”. EŽTT atmetė asmens skundą, kadangi šis nepasinaudojo Lietuvoje numatytomis teisinės gynybos priemonėmis.

Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad buvo neteisėtai ir nepagrįstai sulaikytas, jam nebuvo pranešta sulaikymo priežastis ir laikinas sulaikymas truko penkias valandas. Buvo pripažinta, jog pareiškėjas turėjo teisę skųsti Lietuvos institucijų sprendimus, bet teisinės gynybos priemonėmis tinkamai nepasinaudojo.

Tai yra pasikartojančios Lietuvos teisės taikymo problemos, kurias tenka spręsti EŽTT.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 8 val

Paveiktų šalių sąraše – valstybės, kuriose nustatytas koronaviruso mutacijų plitimas

2021 01 22 Dėl naujų COVID-19 mutacijų ir jų išplitimo rizikos Europos Sąjungos (ES) šalyse, Lietuvoje įvedamos griežtesnės koronaviruso plitimo...

Greitos naujienosprieš 12 val

Susitikime su Italijos ambasadoriumi – dėmesys abiejų šalių kultūrai ir bendriems projektams

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys nuotoliniu būdu susitiko su Italijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Diego Ungaro. Susitikime aptartos į kultūrą nukreiptos...

Greitos naujienosprieš 13 val

Vakcinas laikinai vežios „Armila“, vėliau bus skelbiamas konkursas

Dėl praėjusios savaitės atvejo, kai išvežiojant vakcinas galėjo būti pažeistas reikalaujamas temperatūros režimas, sutarties su vežėju UAB „Sotus derlius“ vykdymas...

Greitos naujienosprieš 13 val

Dėl Atliekų rūšiavimo centrui išduoto taršos leidimo – komisijos tyrimas

Reaguodamas į besikartojančius gyventojų skundus dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veiklos Vilniaus Salininkų rajone, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sudarė komisiją,...

Greitos naujienosprieš 14 val

Ketvirtoji aplinkos viceministrė – ilgametę patirtį sukaupusi aplinkos inžinierė

Pirmadienį prie aplinkos ministro Simono Gentvilo politinio pasitikėjimo komandos jungiasi ketvirtoji viceministrė – aplinkos inžinierė Raminta Radavičienė. Jai bus patikėta...

Naujienosprieš 14 val

Kauno regiono ligoninėse mažinamas covid lovų skaičius

Kauno regiono ligoninėse po truputį mažėja COVID-19 liga sergančių pacientų skaičius. Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 ligos epidemiologinę situaciją Kauno regione,...

Greitos naujienosprieš 14 val

EŽTT atmetė Lietuvos pareiškėjų skundus dėl per ilgos asmens sulaikymo trukmės bei neteisėto sulaikymo

Europos Žmogaus Teisių Teismas šią savaitę trijose sujungtose bylose – „Mikočiūnas, Mikučiauskas, Ališauskas prieš Lietuvą” atmetė pareiškėjų peticijas. Šiose bylose...

Greitos naujienosprieš 15 val

M. Skuodis Švedijos infrastruktūros ministrui siūlo rengti bendrus virtualius ministerijų susitikimus siekiant koordinuoti veiksmus ir įgyvendinti bendrus projektus

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, penktadienį nuotoliniu būdu kalbėdamas su Švedijos infrastruktūros ministru Tomu Enerothu, išreiškė pasiūlymą rengti nuolatinius virtualius šių...

Greitos naujienosprieš 15 val

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimo iššūkiams pandemijos akivaizdoje

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu dalyvavo Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume (GFFA) – tarptautinėje konferencijoje svarbiausiais pasaulinės...

Greitos naujienosprieš 16 val

Kviečiame dalyvauti viešajame pirkime ir įvertinti, kokios žaliavos tinka antros kartos biodegalų gamybai

Energetikos ministerija kviečia dalyvauti viešajame pirkime, kurio laimėtojas turės atlikti analizę ir pasiūlyti kriterijus ir žaliavų vertinimo metodus, kuriais remiantis...

Skaitomiausi