Connect with us

Kultūra

R. Dasilva: „Lietuvaitės persistengia norėdamos būti tobulomis“

Paskelbta

Ilgus metus Niujorke ir Londone gyvenusiai verslininkei, pažinčių portalo įkūrėjai Relindai Dasilva grįžus gyventi į Lietuvą teko patirti tikrą kultūrinį šoką. Labiausiai Relindą stebina žmonių nepasitenkinimas viskuo ir abejingumas, kurį ji ypatingai pastebi tarp moterų. Užuot viena kitai padėjusios, dailiosios lyties atstovės plaka liežuviais, pavyduliauja ir bando nuvilioti svetimus vyrus.

Esate tarptautinio pažinčių portalo „Prestige Arrangements“ įkūrėja. Kaip kilo ši verslo idėja? 

Po skausmingų skyrybų su pirmuoju vyru norėjosi vėl grįžti į socialų gyvenimą, lankytis kultūriniuose renginiuose, sutikti panašių žmonių, pajusti pirmųjų pasimatymų jaudulį. Peržiūrėjus populiariausius pažinčių portalus pastebėjau, kad daugelis jų žada neįtikėtinus dalykus, pavyzdžiui, laimingą, rimtą santuoką. Kiti buvo skirti vienos nakties nuotykiams. Niekur neradau narių, kurie atitiktų mano standartus ir gyvenimo būdą, o trankytis po barus ir naktinius klubus bei ieškoti simpatijos – ne man.

Tuomet supratau, kad labai daug žmonių nori bendrauti, susitikinėti ir gerai leisti laiką, tačiau tiksliai nežino, kokių santykių jie norėtų. Mano pažinčių portalo nariai nespraudžiami į rėmus ir gali patys nuspręsti, kur link ves jų bendravimas ir kaip vyks jų pasimatymai. O svarbiausia, kad čia kiekvienas gali atrasti partnerį pagal savo išsilavinimą, požiūrį ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, man, verslininkei, teisinį išsilavinimą turinčiai moteriai, būtų tikrai sunku bendrauti su statybininku. Nemanau, kad ir jis gerai jaustųsi būdamas mano kompanijoje.

15 metų gyvenote Niujorke, Londone. Kokių bendravimo, kultūros skirtumų pastebėjote tarp šių šalių ir Lietuvos?

Grįžus į Lietuvą mane labiausiai nustebino tai, kad čia tarp moterų sklando labai daug pavydo ir apkalbų, net ir būdamos draugės ar pažįstamos, jos tarpusavyje rungtyniauja. Įtariu, kad didžiausia kova vyksta dėl vyrų dėmesio, nors nė viena jų viešai to nepripažintų. Todėl lietuvaitės persistengia norėdamos būti tobulomis, kartais imasi labai drastiškų grožio priemonių. Vakarų pasaulyje labiau jaučiama „Girl power“ tendencija, moterys stengiasi viena kitą paremti, ypatingai verslo sferose.

Ar nebuvo sunku grįžus į Lietuvą? Kokių moterų reakcijų tekdavo sulaukti, kuomet jos sužinodavo, kad esate verslininkė ir turite pasiturintį vyrą užsienietį? 

Iš tiesų, iki grįžtant į Lietuvą, man niekada neteko susimąstyti ar sureikšminti to, kad mano vyras ne lietuvis. Gyvenant vakaruose, kosmopolitiniuose miestuose, rasių įvairovė labai didelė, todėl visi esame lygūs. Lietuvoje tokie dalykai yra labai sureikšminami. Jei esi ištekėjusi už turtingo užsieniečio, daugelis mano, kad tai padarei dėl pinigų, nesvarbu, kad ir pati esi sėkminga verslininkė.

Juokinga, tačiau teko atsidurti situacijose, kuomet lietuvaitės mano akyse flirtuodavo su mano vyru. Suprantu jas, čia tikrai labai mažai gerų ir sėkmingų potencialių jaunikių, tačiau moterys turėtų palaikyti viena kitą, pasidalinti savo sėkmės receptais, o ne bandyti nuvilioti svetimus vyrus.

Sakote, kad moterys turėtų viena kitai padėti. Kaip įsivaizduojate tokią pagalbą?

Visų pirma, tiek smulkaus, tiek stambaus verslo savininkės turėtų daugiau bendradarbiauti, viena kitą paremti. Ypač, jei jos dirba toje pačioje sferoje, pavyzdžiui, grožio pasaulyje. Sujungus savo jėgas ir pasidalinus idėjomis, galima padvigubinti savo pajamas, pritraukti daugiau klientų. Deja, didelė dalis žmonių Lietuvoje pavydi kitiems sėkmės ir nori būti geresni už kitus, todėl verčiau liks su mažesnėmis pajamomis nei savo sėkme pasidalins ir išplės verslą.

Pavyzdžiui, aš mielai dalinuosi savo patirtimi, žiniomis. Mano vyras turi IT kompaniją, todėl padedu moterų verslams susikurti internetines svetaines. Lietuvoje už svetainės sukūrimą prašoma labai didelių pinigų, o jei pagalbos ieškai per pažįstamus, jie „nulupa“ dar daugiau.

O kaip dėl moterų, kurios norėtų pradėti savo veiklą, tačiau neturi žinių, ryžto, pajamų? Ką patartumėte joms?

Visų pirma, reikėtų pasirengti tam, kad teks labai daug rizikuoti ir nebijoti patirti nuopuolių – po jų dažniausiai seka pakilimai. Verslas – tai ne darbas nuo aštuonių iki penkių, o gyvenimo būdas.

Taip pat būtina turėti aiškią verslo idėją. Supraskite, kuo jūsų siūloma paslauga ar produktas yra ypatingas ir skiriasi nuo konkurentų, kokia jūsų niša. Dirbkite su marketingu, o jei neišmanote jo subtilybių, kreipkitės į profesionalus. Nepasitikėkite vien draugų, artimųjų ar pažįstamų nuomone – jiems bet kokie jūsų sumanymai visada atrodys puikūs ir jie negalės šališkai vertinti verslo planų, todėl atskirkite asmeninį gyvenimą nuo savo veiklos.

Dauguma moterų yra linkusios vadovautis jausmais, o tai gali smarkiai pakišti koją. Kolegos mane vadina „Ledo karaliene“, tačiau dėl to nė kiek neįsižeidžiu, tai man netgi padeda. Norint sulaukti sėkmės, reikia pamiršti emocijas ir jausmus – viskas turi būti paremta galva ir žiniomis.

Ir jokiu būdu nekreipkite dėmesio į apkalbas ar pavydą – siekite savo tikslų, o jei ieškote paramos ar bendraminčių, galite rašyti man ar kitoms verslioms moterims. Mielosios, turime prezidentę moterį, tad tai turėtų būti puikus pavyzdys, kiek daug galime. Tiesiog daugiau vienykimės, remkime ir palaikykime viena kitą. Kartu mes galime pasiekti kur kas daugiau nei po vieną.

Skaityti toliau

Kultūra

Vaikus vasarą praleisti pakvietė Kauno rajono biblioteka

Paskelbta

Jau antrąjį kartą Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka vaikus kviečia vasarą praleisti įdomiai, turiningai ir šiuolaikiškai. Bibliotekoje gausu ne tik pačių naujausių knygų, bet ir įvairių šiuolaikinių technologijų, įdomių žaidimų bei edukacinių užsiėmimų, tad vaikai tikrai nenuobodžiaus.

Nuo liepos 7 d.  prasidėjo Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Praleisk vasarą šiuolaikiškai“, kurią finansuoja Kauno rajono savivaldybė.

Tris savaites vaikai iš Garliavos ir jos apylinkių čia draugaus bei įdomiai leis laiką. Projekto „Praleisk vasarą šiuolaikiškai“ tikslas – ne tik skatinti turiningą vaikų vasaros poilsį, bet ir sukurti sąlygas jų saviraiškai, fiziniam aktyvumui bei įvairiapusiam ugdymui.

Vaikai dalyvaus skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“, kur, kartu su bibliotekininke Šarūne Baltrušaitiene ir draugais skaitydami knygas turės galimybę laimėti iniciatyvos organizatorių įsteigtus puikius prizus. Taip pat jų laukia Viešosios bibliotekos dailininkės Rūtos Martinavičiūtės ir edukatorės Kristinos Meilutės vedami  įvairūs meniniai-kūrybiniai užsiėmimai. Jų metu vaikai išmoks piešti paveikslėlius 3D piešimo priemonėmis, pasigaminti mėlynuosius antspaudus, magnetukus, raktų pakabukus, piešti ant vandens, marginti savo šešėlį ir kita.

Šiuolaikiškoje bibliotekoje gausu interaktyvių priemonių. Vaikai kartu su IT specialistais Sonata Salelioniene bei Mariumi Zaleskiu susipažins su interaktyviomis bitutėmis, konstruos robotukus, fotografuos dronais, planšetėmis kurs savo 3D herojus, pieš 3D pieštukais, žais Minecraft žaidimus ir išbandys kitas technologijas.

Pasitelkus viešosios bibliotekos sukurtą virtualų gidą, kraštotyrininkė Virginija Tamašauskienė pakvies stovyklautojus pasivaikščioti po Kauno rajoną su virtualios realybės akiniais.

Žinoma, netrūks ir įprastų vaikų mėgstamų žaidimų. Esant geram orui vyks kvadrato, futbolo, petankės, badmintono varžybos bei kiti judrieji žaidimai, o subjurus orui bibliotekos vaikų centre visada lauks daugybė naujų ir jau pamėgtų stalo žaidimų, xbox konsolė bei visų labai mėgstamas stalo futbolas.

Tam, kad vaikų vasara būtų dar įvairiapusiškesnė, stovykloje bus irsvečių. Praėjusią savaitę bibliotekoje jau lankėsi Saulius Lipinskas iš Kauno miesto muziejaus tautinės muzikos skyriaus. Jis vaikus supažindino su senoviniais lietuvių liaudies instrumentais, mokė jais groti ir net padovanojo po skudutį. Stovykloje dar laukia kūrybinės aitvarų gaminimo dirbtuvės su edukatore Viktorija iš Zapyškio, klouno Vytuko edukacinė cirko programa ir susitikimas su skaitymo skatinimo programos „Žaidžiame teatrą“ atstovais.

Tikimės, kad vasaros stovykla bibliotekoje vaikams atneš gerų įspūdžių, suteiks naujų žinių ir padės atrasti naujų pomėgių, susirasti draugų. Juo labiau, kad nemaža dalis vaikų stovyklauja jau antrus metus ir vieni kitus pažįsta.

Praėjusiais metais smagiai praleidę vasarą vaikai noriai čia sugrįžta ir šiemet. Taip biblioteka sulaukia ne tik naujų lankytojų, bet ir skaitytojų. Neretai paskui vaikus į biblioteką ateina ir tėveliai, kurie vėliau įsitraukia į suaugusiems skiriamas veiklas bei renginius.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 30-yje padalinių taip pat vyksta vasaros stovyklos ir užimtumas vaikams bei paaugliams, bendradarbiaujant su laisvalaikio salėmis bei Viešosios bibliotekos darbuotojais. Smagu, kad Viešoji biblioteka ir jos padaliniai savo veiklomis prisidės prie turiningesnės Kauno rajono vaikų vasaros.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Unikali fotografijų paroda sujungė Vilnių ir Paryžių

Paskelbta

Liepos 14 dieną Lietuvos ambasadoje Paryžiuje surengtas virtualios fotografijų parodos apie Paryžių ir Vilnių karantino metu atidarymas bei fotografinio filmo „Paris – Vilnius. Išgyventi nenuspėjamą“ premjera. Identiškas renginys tuo pačiu metu vyko ir Vilniuje – Prancūzijos ambasadorės Vilniuje rezidencijoje, susijungus tiesioginiu vaizdo ryšiu. 

„Idėja surengti virtualią fotografijos parodą gimė karantino metu, pamačius ištuštėjusias Paryžiaus gatves, sustojusį didmiesčio ritmą ir netikėtai įsivyravus tylai. Pasirodė, jog ta tyla yra universali ir ji paradoksaliai suartino Vilnių ir Paryžių. Tai – unikalus momentas, reikalaujantis unikalios fotografijų parodos“, – teigė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas.

Parodos kuratorė bei fotografinio filmo autorė yra Prancūzijoje gyvenanti lietuvių menininkė Jolita Renė. Parodoje pristatoma devynių fotografų – Michel Bourguet, Olivier Marchesi, Ludo Segers, Edvardo Blaževič, Ramūno Danisevičiaus, Algimanto Kunčiaus, Justino Stacevičiaus, Beno Gerdžiūno ir Domanto Umbraso – fotografijos, kuriose užfiksuoti unikalūs Prancūzijos ir Lietuvos sostinių vaizdai karantino laikotarpiu.

Fotografiniame filme fotografų darbus lydi jaunosios kartos lietuvių kompozitoriaus Dominyko Digimo specialiai šia proga sukurta muzika, taip pat – žymaus lietuvių menininko Stasio Eidrigevičiaus Covid-19 pandemijos laikotarpiu sukurtas darbas „Coronavirus 2020“.

Virtualią foto parodą bei fotografinį filmą galima pasižiūrėti specialiai šiam projektui sukurtoje interneto svetainėje http://paris-vilnius.lt  (lietuvių k.) ir http://paris-vilnius.fr (prancūzų k.).

Projekto organizatoriai – Lietuvos ambasada Prancūzijoje ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje, bendradarbiaujant su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Prancūzų institutu Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybe, LRT, „JCDecaux“ ir NFQ.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Skaityti toliau

Kultūra

Fotožurnalisto vertybės: nuoširdumas, pagarba ir gebėjimas išklausyti kitą nuomonę

Paskelbta

Praėjusią savaitę Kauno kultūros centro terasoje vyko pokalbis su fotožurnalistu, „Nanook“ bendraįkūrėju Artūru Morozovu. Fotožurnalistas atvirai pasakojo apie karinių veiksmų fotografavimo patirtį ir žurnalistikos vertybes.
Fotografas – stipri asmenybė

A. Morozovas pripažįsta esantis savamokslis fotografas, tačiau džiaugiasi, kad „kelias klotas klaidomis, intuityviomis paieškomis, patirtimis“, nes svarbu, kad „į fotografiją ateitum per patirtį“. Anot jo, „Lietuvos aukštasis mokslas yra susikoncentravęs į techniką, bet per mažai kreipia dėmesį į žmogiškuosius dalykus“. A. Morozovas tvirtina, kad fotografas turėtų būti pagarbus kitam, gebėtų klausyti ir turėti savo nuomonę. „Įdomu prakalbinti kitą, kai jo požiūris visiškai skirtingas, <…> todėl reikia pagarbos, stiprybės išklausyti kitą nuomonę ir ją priimti“, – patirtimi dalinasi A. Morozovas ir priduria, kad, visų pirma, fotografas turi būti stipri asmenybė.

Svarbiausia – nuoširdus domėjimasis

Keletą metų fotografavęs skurdo kultūrą, fotožurnalistas įsitikino, kad visuomenėje yra labai daug vienišų žmonių, todėl svarbu iš tiesų nuoširdžiai domėtis žmogumi. Atsiradęs abipusis pasitikėjimas lemia tai, kad pokalbis tampa kur kas daugiau nei interviu. „Viską yra įmanoma nufotografuoti, tik reikia mokėti <…> rasti būdą, kuris padėtų susitarti su žmogumi“, – mano A. Morozovas.

Karo įvykių fiksavimas  – išskirtinė patirtis

Fotožurnalistas sako, kad karo fotografijos sąmoningai nepasirinko – prieš maždaug 12 metų, vykstant kariniams neramumams Gruzijoje, gavo pasiūlymą ten nuvykti ir karą įamžinti nuotraukose. A. Morozovas džiaugėsi, kad tąkart į Tbilisį vyko kartu su patyrusiu žurnalistu, nes pats vienas nebūtų ištvėręs. Jis pasakoja prisimenantis, kad tik nuvykus į Tbilisį suprato, kas iš tiesų yra karas. „Karo fotografija yra suromantizuota“, – sako fotožurnalistas. Jis priduria, kad karinių veiksmų fiksavimas įsivaizduojamas, kaip lakstymas su neperšaunama liemene per patį karo įkarštį.

Nuvykus į Tbilisį fotožurnalistą nustebino prasidėjęs miesto šturmas: apsistojus viešbutyje dingo elektra, o vėliau sekė žmonių evakuacija iš miesto. Fotožurnalistas pamatęs, kaip kariai kasė apkasus, o kai kurie meldėsi, pajuto baimę, tačiau net ir gavus pasiūlymą sugrįžti atgal, pasiliko ir apie mėnesį fotoaparatu fiksavo karo zoną.

„Fotografo buvimas keičia įvykių dinamiką, kalbą, gestus, <…> Iš pradžių kariai nenori būti fotografuojami, slepia veidą, bet vėliau labai greitai supranta, kad yra istorijos dalis“, – fotografavimo ypatumus pasakoja A. Morozovas.

Paklaustas, kuo karo fotožurnalistika jį patraukė, pašnekovas įvardijo kelias pagrindines priežastis: smalsumo patenkinimą ir psichologinį aspektą, kai tampama išskirtiniu net pačiam sau, nes „sunku sulyginti su kita patirtimi. Niekas kitas negali papasakoti tokių įspūdžių.“ Pašnekovas tikina, kad po tokių patirčių tampa „per sunku grįžti atgal“ į įprastą kasdienybę. Taip pat fotožurnalistas sako, kad „įprastas darbas redakcijoje yra neįdomu“ dėl vyraujančios rutinos.

Jaunų žurnalistų edukacija

Anot A. Morozovo, žiniasklaidos priemonė „Nanook“ įkurta spontaniškai dėl noro sukurti bendruomenę, užsiimti lėtąja žurnalistika ir rinktis tas temas, kurios per mažai ar prastai atskleistos. Įkūrėjus vienijo ir edukaciniai tikslai, nes siekiama ugdyti naujus žurnalistus ir keisti vyraujančius stereotipus apie žurnalistiką.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi