NaujienosProfesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

www.kaunieciams.lt www.kaunieciams.lt2020 18 vasario

Vaiko nuomonė lemiama nustatant gyvenamąją vietą, bendravimo su besiskiriančiais tėvais tvarką, imantis veiksmų dėl galimo smurto arba prievartos ir kt. Neretai girdime vaiko teisių specialistus kaip argumentą sakant išklausyta vaiko nuomonė. Po šiais paprastais žodžiais slypi itin sudėtingas procesas, kurio tenka mokytis ir teoriškai ir praktinėmis žiniomis dalijantis.

Empatija – pirmas žingsnis į pasitikėjimą

Vienareikšmio atsakymo, kaip krizinėje situacijoje ir per trumpą laiką įgyti vaiko pasitikėjimą, paskatinti atverti skausmingas patirtis – nėra. Tokia formulė, deja, neatrasta, o kiekvienas pokalbis labai individualus. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Sigita Mockienė įsitikinusi, kad sėkmei įtakos turi labai daug aplinkybių: pašnekovo amžiaus, raida, spėjama arba diagnozuota negalia ir, žinoma, specialisto pasirengimas.

Psichologė Vaida Galkonataitė siūlo pirmiausiai pabandyti pasijusti kalbinamojo vietoje. Kaip patys reaguotume į klausimą, kurį užduodame? Ar norėtume dalytis labai asmeniškais išgyvenimais su pirmą kartą matomu žmogumi?  Ar jaučiame, kokia įtampa ir nerimas tvyro?  Kiek savyje empatijos turime?

„Tik tinkamai atliepus emocijas, veiksmingos kitos komunikacijos formos ir būdai, kuriais pasinaudojus gali būti išklausyta ar užfiksuota vaiko nuomonė, būsena. Visada siūlyčiau išbūti su vaiko emocijomis, kad ir kiek laiko stigtų“, – kalba psichologė.

Empatija yra bet kokio amžiaus žmonių sėkmingo bendravimo pagrindas. Gebėjimas suprasti kitą žmogų, atsidurti jo vietoje, pajusti jo jausmus – nepamainomas pagalbininkas. Ši viena geriausių žmogaus savybių su vaikais dirbančiam specialistui būtina.

Sumažinus emocijų, daugiau vietos logiškiems sprendimams

Dėl nestandartinių situacijų vaiko emocijos sustiprėja. Su juo bendraujančiam asmeniui labai svarbu išmanyti, kaip suvaldyti emocijas ar net nuslopinti protrūkį.

Patariama megzti ryšį per žaidybinį bendravimą, o atpalaidavus vaiką, pamažu galima pereiti ir prie klausimų apie rimtus dalykus. Tam puikiai pasitarnauja piešimas. Nors ir koks naivus gali atrodyti į sudėtingiausias situacijas reaguojantiems specialistams pasiūlymas visada su savimi turėti popieriaus lapą ir pieštukų – ir tokios priemonės praverčia.

„Itin informatyvus šeimos piešinys. Klausiame vaiko: ką iš piešinyje pavaizduotų šeimos narių paliktų saugoti šuns, jeigu visi nuspręstų važiuotų prie jūros? Klausimas paaugliui: ką vestumeisi į kino filmą, jeigu turėtum tik vieną laisvą bilietą? Atsakymas  netiesiogiai, bet sako mus, koks yra vaiko santykis su konkrečiu žmogumi ir mes jau turime šiek tiek daugiau informacijos“,  –įsitikinusi psichologė.

Žaidžiant gauti atsakymai, tvirtina praktiškai dirbantys vaiko teisių specialistai, kur kas patikimesni, nei taip arba ne. S. Mockienė pastebi, kad dalyvaudamas tokiame procese vaikas nesupranta apie save kalbantis, bet savo būseną atskleidžia. Per žaidimą, tarsi projektuoja savo gyvenimą ir patyrimus, jie tikri, nuoširdūs.

Neįgalus vaikas atidesnis verbalinei kalbai

Atkreiptinas dėmesys, kad ypač jauriai kito žmogaus emocijomis persiima turintys protinę arba psichinę negalią, atidus turi būti kalbinantis vaiką su nediagnozuotu, bet įtariamu sutrikimu.

„Pokalbis su protinės negalios paliestu vaiku nėra kažkoks kitoks, – atsako psichologė. – Tačiau čia labai svarbu kontroliuoti savo neverbalinę kalbą: veido išraišką, gestus. Gal protinę negalią turintis ne visada nepajėgus klausimo turinio suprasti, tačiau jis tikrai suvokia, ką kūno kalba sako. Vaikai apskritai labiau linkę pasikliauti neverbaline kalba“.

Pastebėtina, kad su protine ar psichine negalia vaikas mažiausiai geba meluoti ar manipuliuoti. Tarkim autizmu sergantis pasako, kad jam trenkė, tai taip ir buvo, nes šie vaikai mažiau kūrybingi, meluoti negeba, o štai šizofrenija sergančio mažojo kalbėjimas gali būti manipuliatyvus ir t.t.

Vaiko teisių specialistai liudija, kad patiriantis smurtą ar išnaudojamas vaikas linkęs pateisinti tėvus, meluoti apsaugodamas juos. Neretai sunku atskirti, kur vaiko nuomonė, o kur suformuota, įteigta tėvų. Tik paauglystėje viskas keičiasi, kyla pyktis, pasipriešinimas, ateina suvokimas, kad taip negali būti.

Išmanyti viską ir reaguoti greitai mokosi nuolat

Vaiko gerovės srityje dirbantieji turi išmanyti teisę, psichologiją, kaip supratome, reikalingos bent minimaliausios žinios apie protinę, psichinę, kūno negalią – tai padeda orientuotis nebūnant mediku, kas be ko – pasižymėti ypatingomis asmeninėmis savybėmis.

Nė vienas neišsivers ir be daugybės specifinių išaiškinimų, reikalingų priimti teisingą sprendimą ir akimirksniu. Pavyzdžiui, kaip esant būtinybei liesti vaiką jam papildomo streso nesukeliant ir kt.

Šios žinios specialistams padeda rasti lengvesnį kelią į vaiko širdį, o kartu ir apsaugoti juos nuo galimų kančių šeimoje. Mokymai vyksta nuolat, o patirtis ateina per konkrečias situacijas.

Laikomasi nuostatos, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais. Šią teisę įtvirtina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija

Dalinkitės su savo draugais

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up