Connect with us

Mokslas

Profesinės mokyklos siūlo programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams

Paskelbta

Į profesinio mokymo įstaigas įgyti rinkoje paklausių darbo įgūdžių kviečiami ir asmenys, turintys negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių. Dalis jų profesijos mokosi drauge su visais, o turintiesiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo yra siūlomos specialios profesinio mokymo programos.

Šiemet bendrojo priėmimo sistemoje jau registravosi 366 asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Pernai tokiu laikotarpiu buvo užsiregistravę 360 asmenų.

„Profesinės mokyklos šiemet asmenims, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių, siūlo 12 pirminio profesinio mokymo programų: dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo, floristo, šaltkalvio, medienos apdirbėjo padėjėjo, siuvėjo-operatoriaus, dažytojo-tinkuotojo padėjėjo, medienos apdirbėjo-dailidės padėjėjo, plytelių klojėjo-tinkuotojo padėjėjo, mūrininko-betonuotojo padėjėjo, virėjo, duonos ir pyrago gaminių kepėjo, kambarių tvarkytojo“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, skirtos pirminio profesinio mokymo programos yra vykdomos kartu su socialinių įgūdžių programa, jas baigti trunka 3 metus. Į jas priimami stojantieji baigę individualizuotą pagrindinio ugdymo programą.

2019 m. į profesinio mokymo įstaigas įstojo 626 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Tarp besimokančiųjų populiariausios virėjo, apdailininko, automobilių mechaniko, duonos ir pyrago gaminių kepėjo, kambarių tvarkytojo profesijos.

Turintieji pagrindinį išsilavinimą stojantieji į profesines mokyklas per pagrindinį etapą gali teikti prašymus bendrojo priėmimo sistemoje iki rugpjūčio 7 d.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Nuotrauka – Evgenija Levin

Skaityti toliau

Mokslas

Pradeda materializuotis Lietuvos ambicijos dirbtinio intelekto srityje

Paskelbta

Dirbtiniam intelektui (DI) tampant pagrindiniu technologijų pasaulio objektu, vis daugiau valstybių bando pakreipti savo šalies mokslininkus, verslininkus, inovatorius ir išradėjus judėti šia kryptimi, nes būtent čia slypi vienas didžiausių šiuolaikinės ekonomikos augimo potencialų. Lietuva – ne išimtis. Mūsų šalies specialistai ne tik plėtoja įvairias DI technologijas ar buriasi į asociacijas, bet ir mezga santykius su pažangiausiomis institucijomis Europoje bendriems projektams įgyvendinti.

Neatsiejama ekonomikos dalis

DI pamažu perima vis daugiau mechaninių funkcijų verslo ir pramonės sektoriuje, kur gali saugiau, greičiau ir kokybiškiau nei žmogus atlikti tam tikras užduotis. Tendencijai plintant, nemažai žmonių baiminasi, kad ilgainiui DI gali juos pakeisti darbo vietoje. Nors negalima teigti, kad tokie nuogąstavimai neturi pagrindo, DI panaudojimas tapo toks platus, kad gyvenimas be jo darosi sunkiai suvokiamas.

DI itin plačiai taikomas bankų sektoriuje, kur šia technologija paremtos saugumo sistemos seka, ar tarp atliekamų transakcijų nėra neįprastų procesų, signalizuojančių apie galimus sukčiavimo atvejus. DI taip pat naudojamas veidų, akių rainelių ar kitokių biometrinių duomenų atpažinimo sistemose. Kompiuterinių žaidimų industrija – taip pat puiki dirva plėsti DI taikymo galimybes. Šiuo metu žaidimų, ypač vizualinio turinio, kūrėjams nebereikia nuo nulio kurti visos žaidimo aplinkos – ją, įvedus kelias užuominas, sukuria DI, taip iš esmės pagreitindamas žaidimų kūrimo procesą.

Be to, DI technologijos vis dažniau perkeliamos ir į sunkiosios pramonės sektorius. Čia savamokslei programai deleguojamos ne tik stebėjimo bei pranešimo apie pavojus ar kitus neatitikimus funkcijos, bet ir perleidžiamos kai kurios mechaninės, fizinės užduotys, ypač jei pastarosios kelia pavojų žmonių sveikatai. Tikėtina, kad ateityje DI technologijomis paremti sprendimai atliks visus tokio pobūdžio darbus.

Naudojasi dauguma

Visgi, kalbėti apie DI pritaikymą vien tik verslo ar gamybos procesams optimizuoti, būtų netikslu. Nors daugumai DI asocijuojasi su kasdienybėje retai sutinkamais robotais arba kitais sudėtingais technologiniais sprendimais, iš tiesų, DI naudojamės kur kas dažniau nei įsivaizduojame.

Pavyzdžiui, personalizuoti prekių ar paslaugų pasiūlymai internetinėse parduotuvėse, kai remiantis ankstesnių apsilankymų svetainėje ar naršymo internete istorija atrenkamos galimai aktualios rekomendacijos – taip pat DI darbas. Itin plačiai DI naudojamas ir visose socialinių tinklų platformose, parenkant mums aktualų turinį, galimus kontaktus ar reklamą. AlexaCortanaSiri bei kiti virtualūs išmanieji asistentai, vykdantys vartotojo komandas – dar vienas DI pritaikymo pavyzdys. Galiausiai, sparčiai tobulėjanti autonominių automobilių technologija, kai stebint aplink vykstantį veiksmą nustatomas artėjantis pavojus, autonomiškai stabdoma, įspėjama apie skiriamąsias eismo juostas, kelkraščius ir pan., taip pat paremta DI.

Toks platus DI pritaikomumas leidžia ekspertams prognozuoti, kad iki 2030 m. jis pasieks net 11,4 trilijonų eurų apyvartą pasaulinėje ekonomikoje, o sėkmingiausiai DI sprendimus kuriančios ir pritaikančios šalys sugebės savo BVP išauginti net 26 proc.

Strateginių ambicijų įgyvendinimo link

2019 m. Lietuvoje buvo parengta ir pristatyta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija, kurioje užsibrėžtas tikslas – remiantis esamais ištekliais, patirtimi ir potencialu tapti regiono lydere, padidinti Lietuvos konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių, bei sėkmingai įsijungti į pasaulinę DI ekosistemą. Ar tai realu?

Lietuvoje DI bendruomenę sudaro iki 1,5 tūkst. žmonių, iš kurių tik 300–500 yra aktyviai dirbantys profesionalai. Tačiau siekiant sėkmingai įsijungti į pasaulinę DI ekosistemą ir tokių skaičių gali pakakti, jei tik bus kuriami globalių ambicijų turintys produktai ar mezgamos tarptautinės partnerystės.

Būtent tokią partnerystę visai neseniai pavyko užmegzti Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijai. Birželį ši pasirašė susitarimą su Hamburgo dirbtinio intelekto centru ARIC dėl bendradarbiavimo kuriant naujus DI sprendimus. Institucijos įsipareigoja kartu plėtoti DI potencialą ieškant inovatyvių DI algoritmų pritaikymo būdų.

„Susitarimas su Hamburgo dirbtinio intelekto centru iš esmės prisideda prie Lietuvos ambicijų DI srityje materializavimosi – tai žingsnis integracijos į pasaulinę DI ekosistemą link. Pastebime, kad DI pritaikymo galimybių ieško ne tik inovatyvios Lietuvos įmonės, bet ir viešasis sektorius: Lietuvos oro uostai, Migracijos departamentas prie VRM ir kt. DI paremtų sprendimų paklausa yra išties didelė, tad norint efektyviai atliepti šiuolaikinės visuomenės poreikius, tarptautinės partnerystės vaidina svarbų vaidmenį, padedant užtikrinti vertingų žinių perdavimo procesus Lietuvos DI bendruomenei. Per bendrus projektus su užsienio veikėjais, Lietuvos įmonės turi galimybę ne tik pristatyti save, bet kartu kurti unikalius sprendimus, plėsti savo akiratį ir atrasti dar daugiau partnerių tarptautinėje erdvėje“, – pabrėžia Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Tautvydas Pipiras.

Suvedė tarptautinis konsorciumas

Lietuvos inovacijų centras priklauso pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą veikiančiam tarptautiniam konsorciumui GoSmart BSR, kuris sukūrė tarpvalstybinę inovacijų tarpininkavimo sistemą (angl. Transnational Innovation Brokerage System – TIBS), leidžiančią Baltijos jūros regiono verslininkams, inovatoriams bei mokslinėms institucijoms atrasti vieniems kitus ir užmegzti visoms pusėms ekonomiškai naudingus santykius, naudojantis nemokama profesionalių verslo konsultantų pagalba.

Septyniose Baltijos jūros regiono valstybėse veikiančio konsorciumo GoSmart BSR verslo konsultantai pirmiausiai įsigilina į potencialių klientų poreikius bei galimybes, aiškinasi galimas sritis tarptautinei partnerystei ir technologijų perdavimui. Tuomet konsultantai iš skirtingų šalių bendrauja tarpusavyje, ieškodami galimų sąlyčio taškų savo klientams, veikiantiems pagal vieną iš sumanios specializacijos prioritetų. Atradę galimą sąlyčio tašką tarp skirtingose šalyse veikiančių subjektų, konsultantai juos suveda potencialiems santykiams užsimegzti. Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos ir Hamburgo dirbtinio intelekto centro ARIC pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas yra vienas iš efektyviai veikiančios TIBS sistemos rezultatų.

„Sumanios specializacijos sustiprinimas per tarpvalstybinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione“ (angl. Strengthening smart specialisation by fostering transnational cooperation – GoSmart BSR) yra finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo Baltijos jūros regiono programos 2014-2020 lėšomis. Konsorciumas sudarytas iš aštuonių institucijų, veikiančių septyniose Baltijos jūros regiono valstybėse. Jo tikslas – skatinti efektyvų tarpvalstybinį pramonės, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriaus bei viešųjų institucijų bendradarbiavimą.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras

Skaityti toliau

Mokslas

Lietuvos ir Lenkijos ministrai atnaujino prieš 15 metų sudarytą susitarimą aukštojo mokslo srityje

Paskelbta

Rugpjūčio 3 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas pasirašė Lietuvos Vyriausybės ir Lenkijos Vyriausybės susitarimą, kuriuo abi šalys pripažįsta viena kitos valstybėse vykusias dalines studijas, įgytas vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ir meno laipsnius.

„Atnaujinome ne tik susitarimą, bet ir aptarėme konkrečius planus kartu bendradarbiauti tarptautiniuose tinkluose. Sutarėme, kad kreipsimės į Europos Sąjungos institucijas dėl bendro mokslinių bazių pasitelkimo mokslo institutams ir universitetams. Paskutinį kartą šis susitarimas atnaujintas prieš penkiolika metų. Tai svarbus dokumentas, stiprinantis abiejų valstybių bendradarbiavimą mokslo srityje“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas pritarė, kad susitarimo pasirašymas – pagrindas toliau bendradarbiauti ir plėtoti abiejų šalių santykius.

Šiandien pasirašytas susitarimas atnaujina 2005 metais Vilniuje pasirašytą tokią pačią sutartį. Susitarimas atnaujinamas, kadangi per keletą metų pasikeitė abiejų šalių aukštojo mokslo sistemos, teikiamos kvalifikacijos.

Susitarimu skatinamas šalių bendradarbiavimas aukštojo mokslo, mokslo ir meno srityse, palengvinamas mokslo ir studijų institucijų studentų bei darbuotojų mobilumas.

Nuo sutarties pasirašymo 2005 m. Lietuvoje, Studijų kokybės vertinimo centre, kvalifikacijos buvo pripažintos daugiau nei tūkstančiui į Lietuvą tęsti studijų ar dirbti atvykusių asmenų.

Atnaujintame susitarime patikslintos formuluotės, įtraukta informacija apie Lietuvoje akademinį pripažinimą atliekančias institucijas, kadangi nuo 2012 m. Lietuvoje akademinį pripažinimą atlieka ne tik Studijų kokybės vertinimo centras, bet ir dešimt ministerijos leidimą gavusių aukštųjų mokyklų. Taip pat peržiūrėtas šalyse teikiamų kvalifikacijų ir kvalifikacijas liudijančių dokumentų sąrašas, kvalifikacijų atitikmenys.

Lietuvai ypač svarbu tai, kad naujame susitarime numatytas Lietuvoje teikiamo profesinio bakalauro kvalifikacijos pripažinimas. Ši kvalifikacija Lietuvoje pradėta teikti tik nuo 2006 metų. Susitarime taip pat numatytos lankstesnės šio dokumento atnaujinimo ir papildymo sąlygos. Sutartis sudaryta dešimties metų laikotarpiui ir gali būti automatiškai pratęsta.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus informacija

Nuotrauka: Renatos Česnavičienės

Skaityti toliau

Mokslas

Gėda nebandyti – sako kaunietė senjorė, išmokusi naudotis kompiuteriu ir internetu

Paskelbta

Psichologai nuolat tvirtina, kad ryšiai su kitais žmonėmis mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai yra be galo svarbūs, o vienišiems vyresnio amžiaus asmenims – jie dar reikalingesni. Deja, padėtį apsunkina tai, kad užmegzti naujas draugystes vyresniame amžiuje tampa kiek sudėtingiau. Tačiau 66-erių kaunietė Valerija Klinavičienė rado būdą įveikti vienišumą, pradėjusi lankyti skaitmeninio raštingumo mokymus ne tik įgijo naujų žinių, bet ir rado geriausią draugę.  

Praėjusiais metais internetiniame žurnale „Innovation in Aging“ skelbtoje mokslinėje publikacijoje „Draugystė vyresniame amžiuje: mokslinių tyrimų darbotvarkė“ pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti psichologinę gerovę senatvėje, svarbūs yra ne tik ryšiai su šeimos nariais, bet ir su draugais. Tačiau draugysčių vyresniame amžiuje nauda neapsiriboja vien tik gera psichologine būsena. Tyrimai atskleidžia, kad santykių artumas ir socialinė parama padeda senatvėje palaikyti kognityvinių funkcijų veiklą ir fizinę sveikatą.

„Su Valentina susipažinome skaitmeninio raštingumo mokymų pradedančiųjų grupėje, sėdėjome greta. Paaiškėjo, kad ir gyvename viena šalia kitos. Tuomet pradėjome susitikinėti ne tik kursų metu. Eidavome į Kaune esantį Kalniečių parką, antis drauge palesindavome, pasivaikščiodavome, pasikalbėdavome. Ji gyvena viena, aš taip pat – palaikėme viena kitai kompaniją. Taip ir užgimė toji mūsų draugystė. Atėjusi išmokti naudotis kompiuteriu bei internetu nemaniau dar ir draugų susirasianti. Aš uždaro būdo, man sunku priprasti prie naujų žmonių, esu atsargi, o Valentina – lankstesnė, drąsesnė, ji mane išjudindavo“, – draugystės pradžią prisimena Valerija.

Apie gėdą nepabandyti

Viena dažnesnių priežasčių, kodėl žmonės nepasiryžta pradėti mokytis skaitmeninio raštingumo, yra baimė suklysti bei gėdos jausmas. Tačiau V. Klinavičienė nesupranta, kodėl turėtų būti gėda mokytis naujų dalykų.

„Kokia dar gėda gali būti kažką naujo išmokti? Gėda yra nenorėti, nebandyti mokytis. Ir amžius anokia čia kliūtis. Ši patirtis mano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis – visiems rekomenduočiau. Gebėjimo naudotis internetu dabar prireikia kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, dabar su vaikais ir anūkais bendrauju internetu, per „Messenger“ programėlę išmaniajame telefone. Karantino metu ir su šeima, ir su draugais teko daug bendrauti vaizdo skambučiais. Pas gydytoją registruojuosi internetu, taip pat tikrinu viešojo transporto tvarkaraščius, dar labai mėgstu susirasti, kur mieste vyksta kokie nemokami renginiai“, – pasakoja Valerija.

Moteris priduria, kad projekto „Prisijungusi Lietuva“ kursai suteikė jai savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi, mat nebereikia priklausyti nuo aplinkinių pagalbos.

„Pagaliau viską galiu pati – jaučiuosi stipresnė ir labiau nepriklausoma, nes nebereikia kreiptis pagalbos į vaikus. Galiu sau patogiu metu skaityti internetinę spaudą, pasižiūrėti žinių laidų įrašus, paieškos sistemoje rasti tai, kas mane domina“, – pokyčiais džiaugiasi V. Klinavičienė.

Kaip padidinti interneto naudotojų gretas?

Pagal Europos Komisijos paskelbtą Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), interneto naudotojų Lietuvoje kasmet nuosekliai daugėja. 2018 metais jų buvo 75 proc., 2019 – 78 proc., šiemet – 81 proc. Tačiau vis dar turime nemažą dalį žmonių, kurie gyvenime nėra bandę interneto teikiamų galimybių. Šių metų DESI duomenimis, jų šalyje yra 15 proc.

Vienas iš projekto „Prisijungusi Lietuva“ tikslų yra pakeisti šią statistiką, kad Lietuvoje būtų kuo mažiau niekad internetu nesinaudojusių gyventojų, tarp kurių dauguma vyresnio amžiaus žmonių. Tokiu būdu taip pat siekiama sumažinti senjorų skaitmeninę atskirtį šiandieniniame pasaulyje. Iš viso nemokamuose projekto mokymuose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės ir mokymų lektorės Rasos Aleknienės teigimu, šie kursai mažina ne tik skaitmeninę, bet ir socialinę atskirtį.

„Atėjusiems perprasti technologijų pasaulį naujos žinios yra tik vienas tikslas, kitas siekis – susipažinti su naujais žmonėmis, pabendrauti. Kartais net nesuprantu, kaip čia taip nutinka, kad bene visose grupėse užsimezga draugystės. Pertraukų metu kursų dalyviai dažnai tarpusavyje pasikalba, aptaria problemas, dalijasi savo gyvenimo istorijomis, pasigiria, kur keliavo, nuotraukas parodo. Tokios galimybės ypač naudingos vyresniems žmonėms, gyvenantiems po vieną. Kaip antai Valentina su Valerija – jos tapo tiesiog neišskiriamos“, – tikina R. Aleknienė ir priduria, kad panašių istorijų bibliotekoje slypi labai daug.

Pasak jos, dar prieš karantiną dvi kursų dalyvės taip susidraugavo, jog abi kartu išvyko į kelionę. „Vienoje grupėje susidraugavusios moterys be paliovos kalbėdavosi apie keliones. Įgijusios žinių jos išmoko savarankiškai internetu susirasti ir įsigyti norimą kelionę – taip drauge ir išvažiavo. Paaiškėjo, kad abi labai mėgo keliauti, tačiau neturėjo su kuo įgyvendinti šią svajonę“, – apie likimo suvestas senjores pasakoja R. Aleknienė.

Anot lektorės, į mokymus ateinančių žmonių poreikiai yra įvairūs. Dažniausiai jie nori sužinoti, kas yra tas internetas, ką žmonės jame randa, kam reikalingas elektroninis paštas arba kas yra socialinis tinklas „Facebook“. Labiausiai tuo domėtis juos paskatina galimybė internetu bendrauti su užsienyje gyvenančiais vaikais, su kuriais nenori prarasti ryšio.

Taip pat skirtingos yra ir kursų dalyvių reakcijos bei požiūris į mokslus. Bibliotekininkė sako, jog daugiau yra bijančių negu drąsiai į mokymus ateinančių žmonių.

„Drąsiau jaučiasi tie, kurie jau kažką žino ir ateina kiek mokėdami naudotis informacinėmis technologijomis, bet dar nori sudėti visus taškus ant „i“. Kiti ateina labai nedrąsūs, iš karto nusiteikę, kad jiems nepavyks. Tokiu atveju stengiuosi juos nuraminti, padrąsinti sakydama, kad jie yra kompiuterio šeimininkai ir jį valdo, o ne atvirkščiai. Pralaužiame ledus ir žmonės toliau lanko kursus, iš karto nepasiduoda, nori sugrįžti dar ir į pažengusiųjų grupę. Sakyčiau, užsispyrę tie mūsų senjorai, ne taip greitai pasiduoda“, – mintimis dalijasi R. Aleknienė.

Ji teigia, kad net ir mažytės pergalės mokymuose reikšmingai prisideda prie žmonių pasitikėjimo savimi. Laimėjimas gali būti tiek naršyklės įjungimas, tiek įgūdis valdyti pelę, kas dažniausiai vyresniems kursų dalyviams būna didžiulis iššūkis. Maži džiaugsmai motyvuoja tęsti mokymąsi ir dar kitiems mažiau išmanantiems padėti.

Susidomėję skaitmeninio raštingumo žinių gilinimu gali nemokamai dalyvauti dviejų lygių ir skirtingos trukmės mokymuose artimiausioje bibliotekoje. Apie galimybę mokytis galima teirautis telefonu 8 620 20 961 arba informacijos ieškoti projekto „Prisijungusi Lietuva“ interneto svetainėje www.prisijungusi.lt.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ 

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Skaitomiausi