Connect with us

Technologijos

Prof. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį Lietuvoje.

Nanomedžiagos – ateities pramonei

Nanotechnologijos yra naujas cheminės inžinerijos lygmuo, kuris leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, sveikatos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanomedžiagos naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, saulės baterijų plokštėms, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius.

Moksliniai tokių nanomedžiagų ir naujų daugiafunkcių junginių kūrimo bei taikymo įvairiose technologijose darbai atliekami VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Čia mokslininkai jau yra sukūrę naujus ir išplėtoję žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su kolegomis iš Japonijos neseniai ištyrė visiškai prie žmogaus organizmo prisitaikančią medžiagą, kuri gali būti naudojama dirbtiniams kauliniams audiniams kurti. Šį atradimą artimiausioje ateityje medikai galėtų panaudoti gydydami kaulų traumas, ataugindami žandikaulį ar implantologijos srityje.

„Išsamiai ištyrėme kalcio hidroksiapatitą – sintetinę kaulinę medžiagą, savo molekuline sudėtimi labai panašią į žmogaus kauliniame audinyje aptinkamą medžiagą. Jos milteliai bei dangos yra tinkamos taikyti implantologijoje, nes sukurtas dirbtinis kaulinis audinys savo molekuline struktūra visiškai atitinka natūralų žmogaus kaulą. Taip pat susintetinome naujus keraminius pigmentus, kurie gali būti panaudoti kultūros paveldo objektams išsaugoti“, – sako mokslininkas.

Prie medicinos pažangos prisidės dirbtinis intelektas

Medicinos ir sveikatos srityse vis dažniau ir aktyviau naudojamas skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, didelių biologinių duomenų analitika, kuri padeda kuriant ir plėtojant naujus ligų diagnostikos, stebėsenos, gydymo metodus ir technologijas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą, kuriame dirba, vadina informatikos ir dirbtinio intelekto flagmanu Lietuvoje. Čia spalio mėnesį kartu su viena didžiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ir mašininiu mokymusi grindžiamų sprendimų įmone „Neurotechnology“ buvo įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija.

„Dabar institute kuriami dirbtinio intelekto sprendimai medicininių vaizdų, įskaitant ir kompiuterinės tomografijos, analizei, jūrų navigacijai, kibernetiniam saugumui. Pastaruoju metu, pasitelkę dirbtinį intelektą, kartu su Santaros klinikų mokslininkais vykdome kasos vėžio diagnostikos ir sprendimų priėmimo tolesnio efektyviausio gydymo strategijai parinkti, taip pat pilvo aortos pokyčių vertinimo tyrimus“, – savo mokslines veiklas vardija profesorius ir priduria, kad greta dirbtinio intelekto atsirado ir kitos ne mažiau svarbios ir tarpusavyje susijusios sritys: blokų grandinių technologijos, kognityviniai skaičiavimai ir kibersocialinės sistemos, į kurias reikia nedvejojant investuoti.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje dabar reikia apie 12 tūkstančių informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Ir tas poreikis augs, nes visuomenė šuoliais bėga į skaitmeninę erdvę, kurios rinka yra visas pasaulis.

Į mokslą reikia investuoti daugiau

Nanomedžiagų tyrėjas įsitikinęs, kad aukšto lygio mokslinius rezultatus chemijos srityje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su fizikais, medžiagų mokslo specialistais, biotechnologais ir medikais, o tokio lygio tyrimams atlikti reikalinga moderni įranga ir šiuolaikinė patogiai prieinama infrastruktūra, kuri būtų pritaikyta mokslui komercinti.

Informatikai pasigenda personalinės kompiuterinės technikos su geromis grafinėmis ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, taip pat specializuotos bendro naudojimo kompiuterinės įrangos efektyvesniam darbui su dirbtiniais neuroniniais tinklais.

Abu VU mokslininkai sutaria, kad dabartinis kai kurių sričių mokslininkų ir infrastruktūros išsibarstymas apsunkina mokslinį darbą, daug laiko prarandama keliaujant iš vienos vietos, kur yra skaitomos paskaitos, į kitą (Saulėtekį), kur yra jų moksliniams tyrimams reikalingos laboratorijos.

„Šiuo metu mūsų aparatūra geografiškai dislokuota Naugarduko, Čiurlionio ir Saulėtekio gatvėse, ir tai sukuria akivaizdžius nepatogumus. Dėstytojai ir studentai turi lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, nes paskaitos vyksta Naugarduko g. korpuse, o dalį mokslinių darbų galima atlikti tik Saulėtekyje esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur nėra mokomųjų laboratorijų ir auditorijų“, – apgailestauja prof. A. Kareiva.

Kaip vieną didžiausių kliūčių atliekant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje prof. A. Kareiva įvardija ir menką biudžetinį mokslo finansavimą, kuris kasmet siekia vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto: „Kitaip tariant, jo visai nėra. Yra tik konkursinis projektų finansavimas, kuriame pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis yra apgailėtinai žemas.“

Prof. G. Dzemydos manymu, į aukšto lygio fundamentinius tyrimus būtina investuoti: nors jų rezultatai yra sunkiai iš anksto nuspėjami ir pamatuojami, bet dažniausiai būtent iš jų išsivysto taikomieji tyrimai, kurie gali būti komercinami. Taip ne tik gaunami aukštųjų technologijų produktai, bet ir plėtojami mokslo žiniomis grindžiami verslai, kurie yra ir tvaresni, ir konkurencingesni.

„Kiekvienas mokslininkas svajoja ir siekia savo mokslinius pasiekimus komercializuoti. Būtent mokslo rezultatų įdiegimas praktikoje suteikia prasmę atliktiems darbams ir yra stimulas toliau vykdyti mokslinius tyrimus. O mokslo ir verslo sinergija yra bet kurios valstybės pažangos variklis“, – priduria prof. A. Kareiva.

Pasaulinio lygio mokslas – tik moderniose laboratorijose

Pasaulinėje mokslo bendruomenėje Lietuva jau yra matoma. Dirbtinio intelekto srityje mūsų šalis siekia tapti regiono lydere, padidinti valstybės konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių ir sėkmingai įsilieti į pasaulinę dirbtinio intelekto ekosistemą. Mūsų šalis žinoma ir nanobiotechnologijų, biojutiklių srityje, o moksliniai darbai fizikinės chemijos srityje garsina ją visame pasaulyje.

„Mūsų fakultete sukurtos nanodangų gavimo technologijos yra įdiegtos Meksikoje, Ispanijoje, Vokietijoje“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Tačiau šiemet Lietuva mokslo pasaulyje sužibėjo ypač ryškiai. Šių metų chemijos Nobelio premija buvo įvertinta genų redagavimo technologija CRISPR Cas-9, kurią kartu su premijos laureatėmis atrado ir plėtoja prieš ketverius metus atidaryto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys. Tokia garbė ir sėkmė mokslo pasaulyje nėra atsitiktinė.

„Mokslo proveržis paprastai atsiranda tose srityse, kuriose yra sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra. VU Gyvybės mokslų centras, manau, yra puikus to pavyzdys. Šiuolaikiniame moksle įdomiausi atradimai gimsta mokslų sandūroje, todėl informatikų, chemikų, fizikų ir gyvybės mokslų tyrėjų sutelkimas vienoje erdvėje, Saulėtekyje, padės sukurti mokslininkų ir infrastruktūros klasterį, panašų į priešakinių Europos universitetų mokslinių tyrimų ir plėtros centrus“, – įsitikinęs išskirtinis VU profesorius V. Šikšnys.

Nobelio premijos vertos technologijos ir kiti pažangūs išradimai gimsta tik moderniausiose laboratorijose, talentingiausių mokslininkų galvose.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85860/straipsnis/Prof-Siksnys-mokslo-proverzis-atsiranda-ten-kur-sutelkiami-talentingi-mokslininkai?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Reklama

Technologijos

Gyvybės mokslų industrijos įmonės kviečiamos į verslo misiją Šveicarijoje

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2021 01 14

Lietuvos Respublikos ambasada Čekijos Respublikoje ir Šveicarijos Konfederacijai kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) 2021 m. antrąjį ketvirtį planuoja verslo misiją į Bazelį (Šveicarija) ir kviečia joje dalyvauti Lietuvos gyvybės mokslų įmones.

Šveicarija  –  vienas iš pirmaujančių pasaulio biotechnologijų centrų su daugiau kaip 50 000 darbo vietų šiame sektoriuje. Būtent čia įsikūręs vienas stipriausių gyvybės mokslų klasterių pasaulyje, jungiančių tokias chemijos ir farmacijos kompanijas kaip „Novartis“, „Roche“ ir „Syngenta“, medtech, biotechnologijų ir nanotechnologijų įmones. „Switzerland Global Enterprise“ duomenimis, pagal rekordinį patentų paraiškų skaičių (2019 metais milijonui gyventojų teko 988 paraiškos), ji pirmauja pasaulyje. Šalis patraukli ir dėl gyvybės mokslų srities talentų bei šios srities darbo našumo rodiklių. Vien gyvybės mokslų srityje lyderiaujantis Bazelio regionas kasmet generuoja 28 mlrd. Eur pelną. 

„Šia misija siekiame didiesiems Šveicarijos gyvybės mokslų rinkos žaidėjams pristatyti Lietuvą kaip pažangią gyvybės mokslų šalį ir padėti įmonėms užmegzti kontaktus su potencialiais verslo partneriais. Renginys bus skirtas tiek Šveicarijoje veiklą jau vykdančioms įmonėms, tiek ieškančioms naujų galimybių“, – skelbia Lietuvos ambasados Čekijoje ir Šveicarijai vadovo pavaduotojas Aurimas Šimkus.

Dalyvauti verslo misijos metu vyksiančiuose pristatymuose ir B2B sesijose kviečiamos gyvybės mokslų įmonės, kurių veikla apima raudonąsias biotechnologijas, bioinformatiką, ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus, farmaciją, medicinos inžineriją (MedTech, Digital Health) ir kurios Šveicarijoje ieško verslo plėtros galimybių. 

„Aukštą pridėtinę vertę kurianti gyvybės mokslų sritis neabejotinai turi milžinišką potencialą Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimui bei ekonominių santykių augimui. Tai šalis su glaudžiu mokslo ir pramonės ryšiu, garantuojančiu sklandų technologijų perdavimą visoje ekosistemoje. Tad ši verslo misija – naujos galimybės ne tik patikimų partnerysčių besidairančioms mūsų įmonėms, bet ir Lietuvos, kaip ryškėjančios gyvybės mokslų sektoriaus lyderės, įvaizdžiui“, – akcentuoja MITA vadovas Gintas Kimtys.

Susidomėjusios Lietuvos įmonės kviečiamos registruotis iki 2021 m. vasario 28 d. Verslo misijos dalyvių atranką vykdys Šveicarijos partneriai. Daugiau informacijos tel. +370 645 89138 ir +370 600 45965. 

Gyvybės mokslų industrijos įmonių misija į Šveicariją – viena iš MITA  iniciatyvos „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ veiklų.

Skaityti toliau

Technologijos

Paskelbtas kvietimas teikti tarptautinės inovacijų programos „Eurostars 2“ paraiškas

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

Mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės, vykdančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, kviečiamos teikti paraiškas ir dalyvauti tarptautinėje inovacijų programoje „Eurostars 2“. Ji suteikia galimybę įmonėms įgyvendinti tarptautinius projektus, kuriant naujus, didelį komercinį potencialą turinčius produktus, paslaugas ar technologijas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti šioje tarptautinėje programoje ir paraiškas teikti tiesiogiai „Eureka“ sekretoriatui.

 „Eurostars 2“ programa vienija 36 valstybes, todėl dalyvaujančios Lietuvos įmonės gali rinktis partnerius iš tokių šalių kaip Belgija, Liuksemburgas, Švedija ir kitų programoje dalyvaujančių valstybių. Šiame kvietime  Kipras, Graikija, Rumunija neskiria finansavimo projektams, tad renkantis partnerius iš šių valstybių, jie projektuose galės dalyvauti tik nuosavomis lėšomis. 

„Tai puiki galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms prisijungti prie vis didėjančio tarptautinio MVĮ, universitetų ir tyrimų centrų tinklo, kartu su užsienio partneriais kurti inovatyvius produktus ir taip tapti savo srities lyderėmis tarptautinėje erdvėje, pritraukti investicijų“,- teigia MITA vadovas Gintas Kimtys. Dažniausi Lietuvos įmonių partneriai projektuose – Vokietija, Danija, Norvegija ir Šveicarija.

Ne vienerius metus perspektyvias technologijas šioje programoje vysto įmonės-lazerių lyderės, tokios kaip UAB „Light Conversion“, UAB „Ekspla“, UAB Eksma Optics, IT sprendimus medicinai kurianti įmonė UAB „Softneta“ ir kitos. 2020 m. buvo įgyvendinama 12 tarptautinių projektų, kuriuose dalyvauja 14 Lietuvos įmonių ir 1 mokslo ir studijų institucija. Projektams skirtas nacionalinis finansavimas už daugiau nei 920 tūkst. eurų. 

Norintiems daugiau sužinoti apie programą, MITA sausio 15 d. 10 val. organizuoja seminarą, kuriame įmonių ir mokslo studijų institucijų atstovai bus supažindinti su programos tarptautinėmis dalyvavimo ir nacionalinėmis finansavimo taisyklėmis, projektų vertinimo kriterijais. Dalyviams bus pristatyta „Eurostars2“ paraiškos pildymo platforma, o seminarui pasibaigus – teikiamos individualios konsultacijos.

Paraiškas teikti tarptautinėje platformoje galima iki 2021 m. vasario 4 d. 20 val. Briuselio laiku. Visos paraiškos dalyvauja tarptautiniame konkurse, kurias vertina užsienio ekspertai. Naujus projektus tvirtina EUREKA sekretoriatas.

Gairės pareiškėjams anglų kalba

Kilus klausimams dėl dalyvavimo programoje, paraiškos pildymo, projekto darbų planavimo ar biudžeto sudarymo, kviečiame kreiptis į MITA. Konsultacijas teikia Daiva Keršienė tel. (+370) 604 79828, el.p. daiva.kersiene@mita.lt.

Skaityti toliau

Technologijos

Prasideda registracija į antrąjį „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus ciklą

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2021 01 04

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia startuolių komandas registruotis į jau antrąjį projekto „TechHub“ pre-akceleratoriaus ciklą. Programos metu 25 startuoliai dalyvaus tris mėnesius trunkančiuose mokymuose, kuriuose su inovacijų ekspertų ir asmeninių mentorių pagalba turės galimybę vystyti savo idėjas, gaus reikalingų žinių tolesnei verslo plėtrai, susipažins su investuotojais ir verslo angelais, turės galimybę pasipildyti komandos nariais.

„Didžiausias šios programos unikalumas – intensyvi mentorių priežiūra visą mokymų laikotarpį. Pirmasis ciklas jau parodė, kaip svarbu startuoliams gauti patarimus ne iš epizodiškai atsirandančių konsultantų, o profesionalų, kurie nuolatos gilinasi į konkrečią startuolio situaciją. Mentoriai deda itin daug pastangų stengdamiesi padėti savo kuruojamoms komandoms: nuo konsultacijų iki reikalingų dokumentų, specialistų, komandos narių paieškos. Pirmojo ciklo metu projekto komanda sukaupė nemažą žinių bagažą, kuris padės suteikti dar tikslingesnę pagalbą antrajame cikle“,– sako MITA vadovas Gintas Kimtys.

Pre-akceleratoriaus metu numatyta iš viso dvylika skirtingų mokymų temų – startuoliai ieškos tikslinio kliento, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie produkto vystymo, finansavimo, komandos stiprinimo ir kitas verslo subtilybes, taip pat galės naudotis programos partnerių teikiamomis nemokamomis paslaugomis, pavyzdžiui, teisinėmis konsultacijomis. Kiekvienas dalyvis taip pat gaus praktinį vadovą, kuris padės nepaklysti teorijos gausoje. Jame ras visą aktualiausią informaciją, patarimus, einamųjų dokumentų šablonus. Planuojama, kad paskaitoms, individualioms konsultacijoms bei užduotims atlikti startuoliai skirs iki 20 valandų per savaitę.

Programą baigusios komandos išvystys savo idėjas iki minimalaus produkto, gebės ir galės jas pristatyti rizikos kapitalo fondams, investuotojams, užmegs pažinčių ir kontaktų tinklą. Geriausiai pre-akceleratoriuje pasirodę startuoliai taip pat turės galimybę išvykti į susitikimus ir akceleratorius užsienyje. „Vis augant startuolių skaičiui ir inovacijų rinkai, didėja ir konkurencija. Todėl ši programa suteiks būtinų žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek siekiant pritraukti investicijas, tiek sėkmingai integruotis į rinką“,– sako projekto „TechHub“ vadovė Gintarė Narakienė.

Teikti paraiškas dalyvauti pre-akceleratoriuje gali startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus), taip pat komandos, ketinančios įregistruoti įmonę programos metu. Startuoliams taip pat bus suteikta galimybė pasipildyti komandos nariais – norintys prisijungti prie būsimų ir esamų programos dalyvių kviečiami tapti Facebook grupės „TechHub bendruomenė“ nariais. 

Registracija į antrąjį „TechHub“ pre-akceleratoriaus ciklą tęsis iki sausio 17 d. Dalį kandidatų komisija kvies į motyvacinį pokalbį. Startuoliai bus vertinami atsižvelgiant į jų vystomo produkto inovatyvumą, perspektyvumą bei komandos kompetencijas. Pre-akceleratorius prasidės vasario 22 d., vyks nuotoliniu būdu, lietuvių arba anglų kalba (priklausomai nuo atrinktų komandų poreikio). 

Registruokite startuolį.

Norintys sužinoti daugiau apie programą kviečiami dalyvauti nuotoliniame pre-akceleratoriaus pristatyme sausio 6 d. 16 val.


TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti FacebookInstagram ir LinkedIn platformose, taip pat internetiniame puslapyje

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“

Projekto kontaktai: 

Projekto vadovė Gintarė Narakienė, +370 610 39339, gintare.narakiene@mita.lt
Inovacijų ekspertas Gediminas Rumšas, +370 620 74089,  gediminas.rumsas@mita.lt
Komunikacijos specialistė Milda Vilčinskaitė, +370 679 90633, milda.vilcinskaite@mita.lt
Viešųjų ryšių specialistė Laura Naimovičiūtė, +370 687 00005, laura.naimoviciute@mita.lt

Skaityti toliau

Technologijos

Lietuvių įmonės laboratorijoje mokslininkai sukūrė unikalų veido serumą

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2020 12 31

Šių dienų vartotojas tampa vis sąmoningesnis ir kosmetikos lentynose dairosi natūralesnių, „švaresnės“ sudėties produktų. Tokius vis reiklesnių vartotojų poreikius skuba atliepti ir kosmetikos gamintojai. Viena tokių įmonių – 2019 m. veiklą pradėjusi UAB „Kosmetikos tyrimų centras“. Tai novatoriška kompanija, daugeliui geriau pažįstama iš prekės ženklo „MATH scientific“. 

Bendrovė vykdo mokslinę veiklą, gamina ekstraktus ir kuria kosmetikos bei maisto papildų formules. Gaminiai rinką pasiekia pažymėti jau minėtu „MATH scientific“ prekės ženklu. 

Įmonė per neįtikėtinai trumpą laiką pasiekė pavydėtinų rezultatų. Sėkmės paslaptis – gana paprasta: tai – partnerystė. „Kosmetikos tyrimų centras“ aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu (VU), Chemijos ir geomokslų fakultetu. Pasitelkus mokslinius atradimus ir analizę, sukuriami įvairių odos problemų unikalūs sprendimai, kurie padeda pagerinti estetinį odos vaizdą, jos būklę ir net žmogaus savijautą.

Grožio šaltinis – natūralioje gamtoje

„MATH scientific“ prekės ženklo įkūrėja Marija Valaitė teigė, kad natūralūs produktai, tokie kaip augalų ekstraktai, dėl gausios naudingų cheminių medžiagų įvairovės savo sudėtyje, suteikia plačias galimybes naujiems kosmetikos ir medicinos produktams kurti. Be to, keičiasi vartotojų poreikiai ir vis didesnis dėmesys skiriamas sveikai gyvensenai.

„Mūsų kuriamas veido serumas yra išskirtinis tuo, kad jo sudėtyje bus panaudotas augalinis karklų ekstraktas. Jo analogų rinkoje šiuo metu nėra. Serumas – tai labiausiai koncentruota ir efektyviausiai veikianti odos priežiūros priemonė. Šis gaminys bus skirtas žmonėms, kurie kenčia dėl probleminės odos ir ieško natūralaus bei efektyvaus sprendimo. Atlikę pirminius prototipo tyrimus nustatėme, kad serumas turėtų pasižymėti antimikrobinėmis savybėmis ir tiks probleminės odos priežiūrai“, – pasakojo M. Valaitė.

Prie šios inovacijos dirbanti komanda nuo pat pradžių turėjo tikslą panaudoti tokių augalų vertingąsias savybes, kurie dar nėra plačiai naudojami kosmetikos pramonėje arba kol kas joje dar visai nenaudojami. Komanda nesuklydo pasirinkusi karklus. Atlikus tyrimus nustatytas itin teigiamas jų poveikis odai.

„Pasitelkėme įvairius jau atliktus tyrimus ir mokslinių šaltinių analizę, pasirinktus augalus tyrėme ir patys savo laboratorijoje. Vertinome, kokiu būdu ir kokiu metų laiku išgautas augalo ekstraktas pasižymi vertingiausiomis savybėmis, kol galiausiai sukūrėme keletą produkto prototipų. Juos išbandėme su fokus grupėmis ir stebėjome, kuri mūsų pagaminto produkto versija turi didžiausią poveikį odai. Įvertinę rezultatus galiausiai pasirinkome, kurį prototipą komercializuosime“, – apie ilgą veido serumo kelią iš gamtos iki buteliuko pasakojo „MATH scientific“ prekės ženklo įkūrėja.

M. Valaitė teigė, kad bendradarbiavimas su MITA buvo itin sklandus: „Konsultavomės dėl viso projekto rengimo. Turėjome daug įvairių klausimų ir visuomet labai greitai sulaukdavome atsakymų. Čia dirba aukšto lygio specialistai, iš kurių gavome visą reikiamą pagalbą. Juo labiau, kad mūsų įmonė tokį projektą rengė pirmą kartą.“

Pagal ES finansinę priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“, kurios tikslas yra padėti komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, kuriant mokslui imlias įmones, šios inovacijos kūrėjų komandai skirta pilna projekto išlaidų kompensavimo suma.

MITA vadovas: „Būtina parama ir paskatinimas“

Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys teigė, kad UAB „Kosmetikos tyrimų centras“ yra puikus sėkmės pavyzdys. Jis įsitikinęs, kad ir ateityje taip pat būtina skatinti Lietuvos moklininkų, tyrėjų laboratorijose gimstančių produktų komercializavimą bei sudaryti kuo palankesnes sąlygas įmonėms ir universitetams įgyvendinti bendrus projektus, ieškoti sprendimų ir siekti rezultatų.

„Itin svarbu skatinti visų tipų mokslo institucijose ir privačiose laboratorijose sukurtų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimą. Tai sfera, kurioje dirbančių specialistų rezultatai rodo, kad turime ką pasiūlyti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėms rinkoms, tačiau būtina sudaryti sąlygas mokslininkams ir verslui progresyviai dirbti kartu ir skatinti juos imtis bendrų projektų. Tam reikalinga tikslinė pagalba ir paskatinimas“,  –  tvirtino vadovas ir džiaugėsi ES finansavimo priemone „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“, kuri stipriai prisideda prie bendrų Lietuvos mokslo ir verslo iniciatyvų realizavimo.

Paskelbtas naujas kvietimas paramai gauti 

G. Kimtys pastebėjo, jog tai, kad paramos inovacijoms gavimas tampa vis aktualesnis, įrodo ir faktas, kad agentūrai paskelbus kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus pagal priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“, buvo sulaukta rekordinio besikreipiančiųjų skaičiaus  – net 58 paraiškų. Tačiau tai – ne vienintelė gera žinia.

Penktadienį, gruodžio 18 d., MITA paskelbė kvietimą teikti tarptautinės programos EUREKA paraiškas pagal atnaujintą ES finansavimo priemonės „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ kvietimą. Paraiškų MITA laukia iki 2021 m. sausio 18 d.

„Šis kvietimas – tai galimybė tapti matomais ir konkurencingais tarptautiniu mastu, tad labai laukiame ir tikimės aktyvaus mūsų mokslininkų ir tyrėjų, bendradarbiaujančių su verslu, įsitraukimo“, – sako G. Kimtys. 

Bendra naujo kvietimo finansavimo suma siekia daugiau nei 1,1  mln. eurų, o didžiausia galima finansavimo lėšų suma vienam projektui – 300 tūkst. eurų.

Mokslui ir verslui susivienyti bendriems projektams padeda Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Mokslo žinios – verslo sėkmei“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. 

Skaityti toliau

Technologijos

„Tesla Model 3“ nemėgsta žiemos? Kinai skundžiasi juokingai mažu tarp įkrovimų įveikiamu atstumu

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Kiniški „Tesla Model 3“ naudos ličio geležies fosfato (LFP arba LiFPo) baterijas – ši žinia metų pradžioje buvo sutikta pakankamai džiugiai. Taip, jos negali išlaikyti tiek energijos kiek įprastos ličio jonų baterijos, bet yra pigesnės ir, bent jau teoriškai, saugesnės. Tačiau dabar tą džiugesį temdo nerimas – žiema atskleis, kad „Tesla“ netestavo naujųjų baterijų?

Pagal NEDC ciklą „Tesla Model 3“ su LFP baterijomis turėtų nuvažiuoti 468 km. Savininkai Kinijoje džiaugėsi, kad tarp įkrovimų gali nuvažiuoti apie 420 km – tai yra puikus rodiklis, visiškai nubraukiantis LFP technologijos trūkumus. Tačiau neseniai vienas Kinijos puslapis publikavo vieno „Model 3“ savininko pasakojimą, jog atšalus orams jo automobilio įveikiami 420 km susitraukė iki 241 su vos 5 % baterijos likučiu.

Atšalus elektromobiliai iš tikrųjų pasirodo prasčiau. Ir ne tik dėl to, kad baterijoms sunkiau pasiekti optimalią temperatūrą. Salono šildymas taip pat naudoja daugiau energijos, o ir kelių būklę nepadeda. Be to, šaltasis metų laikas yra ir tamsusis metų laikas – ilgieji žibintai jungiami dažniau.

Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad „Tesla“ naujųjų baterijų pakankamai netestavo. 2170 standarto ličio jonų baterija gamyboje pasirodė po 23 mėnesių vystymo ir bandymų. LFP baterija buvo sukurta ir paleista vos per 12 mėnesių. Teigiama, kad vietoje išsamių bandymų bus naudojama iš vairuotojų surinktos informacijos analizė. Bet kas nori vairuoti bandomąjį automobilį, už kurį sumokėjo pats?

Be to, tame straipsnyje keliama ir abejonė, ar dėl prasto baterijų darbo kaltas tik šaltis. Vienas pirkėjas (taip, tik vienas) savo automobilį pirko spalį, kai dar nebuvo šalta. Vos per dvi savaites jo nuvažiuojamas atstumas nukrito nuo 413 iki 353 km. Vyras kreipėsi į techninio aptarnavimo centrą, kur buvo patikrinta jo automobilio būklė. Vietoje 55 kWh baterija galėjo saugoti tik 46,2 kWh, o tai jau panašu į labai spartų talpos mažėjimą.

Lapkričio 26 dieną kiniški „Model 3“ su LFP baterijomis pasiekė ir Europą. Šie automobiliai važinės įvairiose šalyse, įskaitant ir Norvegiją, Švediją bei Suomiją – čia žiemos yra labai rimtos. Tačiau tik laikas parodys, ar LFP baterijos tikrai turi šią problemą, ar prastos naujienos spaudoje yra paremtos tik kelių pavienių vairuotojų nusiskundimais.


http://www.technologijos.lt/n/technologijos/automobiliai_ir_motociklai/S-86063/straipsnis/Tesla-Model-3-nemegsta-ziemos-Kinai-skundziasi-juokingai-mazu-tarp-ikrovimu-iveikiamu-atstumu?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Sibire – įspūdingas 46 000 metų senumo radinys: taip puikiai išsilaikęs, tarsi būtų nugaišęs vakar

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Mokslininkai iš gerai amžinajame Sibiro įšale išsilaikiusio raguotojo vieversio išgavo DNR. Rezultatai gali padėti paaiškinti porūšių evoliuciją – ir tai, kaip mamutų stepė paskutinio ledynmečio pabaigoje transformavosi į tundros, miško ir stepių biomus.

2018 m. šiaurės rytų Sibire, Baltojo kalno (rus. Белая Гора) srityje žemėje buvo rastas gerai išsilaikęs įšalęs paukštis. Stokholmo universiteto Paleogenetikos tyrimų centro ir Švedijos gamtos istorijos muziejaus mokslininkai ištyrė paukštį, o rezultatai dabar paskelbti mokslo žurnale „Communications Biology“. Atlikus analizę paaiškėjo, kad paukštis yra 46 000 metų amžiaus raguotasis vieversys.

„Mums pavyko ne tik identifikuoti paukštį kaip raguotąjį vieversį. Genetinė analizė taip pat parodė, kad paukštis priklausė populiacijai, kuri buvo bendra dviejų šiandien gyvenančių raguotųjų vieversių porūšių protėviu. Viena iš dabartinių rūšių dabar gyvena Sibire, o kita – Mongolijos stepėje. Tai padeda mums suprasti, kaip vystėsi porūšių įvairovė „, – sako Stokholmo universiteto Zoologijos katedros mokslininkas Nicolas Dussexas.

Rezultatas pasižymi ir dar vienu svarbiu dalyku. Per paskutinį ledynmetį mamutų stepė išplito į Šiaurės Europą ir Aziją. Stepėje gyveno dabar jau išnykusios rūšys – tokios kaip gauruotasis mamutas ir gauruotasis raganosis.

Remiantis viena teorija, ši ekosistema buvo tokių buveinių kaip stepės, tundros ir spygliuočių miškų mozaika. Praėjusio ledynmečio pabaigoje mamutų stepė buvo padalinta į šiandien mums žinomus biotopus – tundrą šiaurėje, taigą viduryje ir stepę pietuose.

„Mūsų rezultatai patvirtina šią teoriją, nes raguotųjų vieversių įvairumo atsiradimas, atrodo, įvyko maždaug tuo pačiu metu, kai išnyko mamutų stepė“, – sako Švedijos gamtos istorijos muziejaus profesorius ir Paleogenetikos centro tyrimų vadovas Love’as Dalénas.

Žiūrint į šiek tiek ilgesnę perspektyvą, tyrinėtojų tikslas yra iššifruoti visą 46 000 metų amžiaus vieversio genomą ir palyginti jį su visų raguotųjų vieversių porūšių genomais.

Paleogenetikos centro tyrėjai turi daugybę mėginių iš panašių radinių, rastų toje pačioje Sibiro zonoje – įskaitant 18 000 metų šuns jauniklį, pramintą Dogoru („draugu“), kurį mokslininkai tiria norėdami nustatyti, ar tai buvo vilkas, ar šuo. Tarp kitų radinių yra 50 000 metų amžiaus urvinio liūto jauniklis Spartakas ir dalis išlikusio gauruotojo mamuto.

Parengta pagal „Geology In“.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-86033/straipsnis/Sibire—ispudingas-46-000-metu-senumo-radinys-taip-puikiai-issilaikes-tarsi-butu-nugaises-vakar?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Naujienosprieš 29 min

Planuojama pratęsti karantiną – skaitytojų nuomonės išsiskiria

Lietuvoje šiuo metu galioja dar lapkričio pradžioje įvestas karantino režimas, gruodžio viduryje jis buvo sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31...

Politikaprieš 2 val

Pateikėme siūlymus žuvų išteklių atkūrimui

Atsižvelgdami į Lietuvos vandens telkinių ekologinę būklę, susipažinę su žvejų mėgėjų pasiūlymais ir mokslininkų-ichtiologų rekomendacijomis, sudarėme būtinų teisės aktų pakeitimų...

Sportasprieš 17 val

Šturmą atlaikę „Žalgirio“ dubleriai nutraukė „Vyčio“ pergalių seriją

2021.01.23 Kauno „Žalgiris-2“ (16-7) sugrįžo į pergalių kelią Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse. Arvydo Gronskio auklėtiniai išvykoje 70:64 (21:18, 10:20,...

Sportasprieš 20 val

R.Garastas: „Pagrindinius pirmojo pasirengimo bloko tikslus pasiekėme“

[embedded content] Artėjančiam A lygos sezonui besiruošiantys „Kauno Žalgirio“ futbolininkai šeštadienį sužaidė jau trečiąsias kontrolines rungtynes. Prieš tai Gargždų „Bangą“...

COVIDprieš 22 val

„AstraZeneca“ sumažins COVID-19 vakcinos pristatymą į ES – Lietuva gaus tik penktadalį numatyto kiekio

„AstraZeneca“ pirmąjį metų ketvirtį 60 procentų sumažins COVID-19 vakcinos pristatymą į Europos Sąjungą, o tai reiškia, kad Lietuvai numatytas prieš...

Sportasprieš 23 val

Kontrolinėse rungtynėse – „Kauno Žalgirio“ lygiosios su „Riteriais“

2021.01.23 [embedded content] „Kauno Žalgirio“ futbolo klubas sužaidė trečiąsias kontrolines rungtynes pasirengimo cikle. 120 minučių trukusiose rungtynėse Roko Garasto auklėtiniai...

Naujienosprieš 1 d.

Orinvita – nuo vizitinės kortelės iki reklaminio stendo

Jau 24 metus įvairias spausdinimo paslaugas teikianti įmonė siūlo aukštą atliekamų darbų kokybę, todėl kiekviena kliento turima idėja gali lengvai...

Politikaprieš 1 d.

Dėl A. Navalno ir žmogaus teisių pažeidimų kreipėsi į Rusijos ambasadą

Dėl pilietinių teisių aktyvisto Aleksejaus Navalno sulaikymo aplinkybių Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Rusijos ambasadą Lietuvoje. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė...

Naujienosprieš 1 d.

Naujai pasirodžiusiai eurovizinei ,,The Roop” dainai – skaitytojų simpatijos

Praėjusiais metais „The Roop“ laimėjo „Eurovizijos“ atranką su daina ,,On Fire” ir buvo vieni iš favoritų ne tik Lietuvoje, bet...

Politikaprieš 1 d.

Muitinės aukcionas, keliantis grėsmę gyvūnų gerovei, sustabdytas

LIETUVOS ŽALIŲJŲ PARTIJA Prieš kurį laiką sužinojome apie Muitinės departamento paskelbtą aukcioną, kuriame parduodami penki kilmės dokumentų neturintys, galimai, špicų...

Skaitomiausi