Connect with us

Miestas

Prieš V. Matijošaičio paskelbtą karą susivienijo Kauno rajono bendruomenės ir politikai

Paskelbta

Kauno rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį vieningai nepritarė Kauno miesto savivaldybės tarybos siūlymui prijungti prie miesto 99 Kauno rajono kaimus iš 13 seniūnijų. Tam prieštarauja ir 25 bendruomenes vienijanti Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga (KRBOS), Kauno rajono ūkininkų sąjunga, kitos visuomeninės organizacijos.

Parašus įteiks ministrei

Į Kauno rajono savivaldybės posėdį kviestas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis atsiuntė atsakymą, kad šiuo metu atostogauja. Joks kitas miesto atstovas taip pat neatvyko.

Prie Kauno rajono savivaldybės susirinko maždaug pusantro šimto protestuotojų,  raginančių Kauno rajono tarybą atmesti Kauno miesto siūlymą. Žmonės skandavo: „Savivalda – ne verslas!”,  “Norime būti kaimiečiais!”, “Okupacijai – ne!”.

KRBOS pirmininkė Eglė Juozapavičienė sakė, kad per trumpą laiką pavyko surinkti beveik 26 tūkstančių parašų, kuriuos sąjungos atstovai ketina įteikti Vidaus reikalų ministerijai. Parašai bus renkami toliau.

„Visvaldo Matijošaičio užmojis sunaikinti gerai veikiančią savivaldybę prasilenkia su sveiku protu. Nepasitarus su bendruomene perbraižytas žemėlapis, kuriame daug gyventojų turinčios ir sutvarkytos gyvenvietės jungiamos prie Kauno, o Vainatrakio kapinės, Lapių sąvartynas, sodai paliekami kitai savivaldybei. Tai pasityčiojimas iš žmonių“, – piktinosi Kauno rajono bendruomenių lyderė.

Susirūpino ir Seimo nariai

Tarybos posėdyje dalyvavusi LR Seimo narė Raminta Popovienė pabrėžė, kad šiuo ypatingos reikšmės klausimu savo poziciją turi išsakyti Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, Socialinės apsaugos, Sveikatos, Kultūros ministerijos.

„Esu susirūpinusi grėsminga situacija Kauno rajone, todėl Seime surengiau spaudos konferenciją, kreipiausi į savo kolegas Seimo narius, surinkau 46 parašus.  Kreipėmės į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, vidaus reikalų ministrę Ritą Tamošunienę stabdyti šį chaotišką procesą, ardantį darnios savivaldos modelį“, – kalbėjo politikė.

Savivaldos ekspertas, habilituotas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys pastebėjo, kad Kauno miesto sprendimas yra destruktyvus, tarnaujantis siaurai interesų grupei, keliantis visuomenėje sumaištį. „Būtų nedovanotina klaida suteikti tolesnę eigą tokiam demokratinę savivaldą griaunančiam dokumentui. Vidaus reikalų ministerija jį turėtų grąžinti kaip visiškai neparengtą, nekompetentingą“, –  tvirtino mokslininkas.

Jokios logikos ir argumentų

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad siūloma iniciatyva prieštarauja Vyriausybės „Baltojoje knygoje“ įtvirtintiems darnios regioninės savivaldos principams ir tikslams. Ji neparemta objektyvia statistika, nepagrįsta ekonominiais skaičiavimais.

Meras tvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės sumanymas neturi jokių svarių argumentų: nei politinių, nei mokslinių, nei teisinių, nei ekonominių, nei moralinių.

Jis pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nepateikė jokių skaičiavimų, koks būtų poveikis ketinamai prijungti teritorijai, likusioms 12-kai seniūnijų ir paties Kauno rajono gyventojams. „Išrankioti gardžiausi kąsneliai, paliekant riestainį su didele skyle viduryje. Koks genijus galėtų normaliai administruoti tokią savivaldybę? Kodėl stumiame tūkstančius žmonių į socialinę atskirtį“, – retoriškai klausė V. Makūnas.

Likusi Kauno rajono savivaldybės dalis dėl menkesnio surenkamų pajamų kiekio netektų galimybės formuoti subalansuotą biudžetą, ji patirtų dar didesnę socialinę atskirtį. Po tokios pertvarkos kiltų sunkumų įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšomis finansuojamus projektus ir sumažėtų galimybė dalyvauti 2021-2027 m. laikotarpio kaimo plėtros programos priemonėse.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė pastebėjo, kad planuojamoje prijungti prie miesto Kauno rajono teritorijoje yra beveik 1000 ūkininkų ūkių (arba 40 proc. nuo bendro pasėlius deklaruojančiųjų skaičiaus).

Tarybos narė Irena Marcinkevičienė prognozavo, kad įgyvendinus tokį sumanymą, sutriktų Kauno rajono savivaldybės švietimo, sveikatos, socialines, kultūros, sporto ir kitas paslaugas teikiančių įstaigų veikla. Tektų iš naujo pertvarkyti ugdymo įstaigų tinklą, sumažėtų galimybė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su įvairių projektų finansavimu ir jų tęstinumu.

Vicemeras Antanas Nesteckis pabrėžė, kad sprendimai turėtų būti socialiai atsakingi. „Suprastume, jei Kaunas prašytų prie miesto prijungti, pavyzdžiui ,Vainatrakio kapines, kuriose laidojami kauniečiai. Deja, dabar daroma atvirkščiai: išrankiotos geriausios teritorijos, o kapinės, sąvartynai ir sodai paliekami. Manau, kad Vyriausybė ir Seimas turėtų pasakyti tvirtą žodį ir kuo greičiau stabdyti šį procesą“, – sakė vicemeras.

Siūlo bendradarbiavimo kelią

„Esu įsitikinęs, ir tai įtvirtinta teisės aktuose – pirmiausia reikia ieškoti būdų problemoms spręsti ir tik išsėmus šias galimybes, svarstyti apie galimą administracinę pertvarką“, – pabrėžė V. Makūnas.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai yra atlikę „Kauno rajono gyventojų pasitenkinimo

Lietuvos regioninės politikos „Baltojoje knygoje“ išdėstyta nuostata, kad viešųjų paslaugų kokybės ir efektyvumo galima pasiekti ne keičiant savivaldybių teritorijų ribas, bet susitariant savivaldybėms kaip lygiaverčiams partneriams.

Sprendimai dėl administracinių ribų keitimo galėtų būti priimami tik atlikus išsamią savivaldybių ekonominių bei socialinių rodiklių analizę. Ir tik tada, jei paaiškėtų, kad savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmai nėra gana veiksmingi.

„Tikiu, kad Vyriausybė padės tašką šioje istorijoje, o mes su Kauno miesto vadovais vėl sėsime prie derybų stalo: kalbėsime apie tai, kaip įdiegti elektroninį bilietą, kurti bendrą infrastruktūrą, kaip pasirūpinti mūsų vaikais, teikti kitas viešąsias paslaugas“, – vylėsi V. Makūnas

Į planuojama darbo grupę bus kviečiami ne tik abiejų savivaldybių atstovai, bet ir kitų Kauno regiono savivaldybių merai, mokslininkai, ekspertai.

„Gyvename ne Viduramžiais, o Europos Sąjungoje, kur nepriimtina skirstyti žmones, riboti jų pasirinkimo laisvę ar kažkaip papildomai apmokestinti. Kauno miesto ir Kauno rajono žmonės nuo seno gyveno kaip viena šeima, todėl nereikia jų dirbtinai priešinti. Juk nėra svarbu, kokioje savivaldybėje gyvename, svarbiau, kokia to gyvenimo kokybė“, – kalbėjo V. Makūnas.

Balsavo vieningai

Visi, 25 posėdyje dalyvavę tarybos nariai balsavo už Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą nepritarti Kauno miesto siūlymui prijungti dalį Kauno rajono teritorijų.

Savo solidarią nuomonę raštu atsiuntė ir posėdyje negalėję dalyvauti tarybos nariai Jūratė Truncienė ir Saulius Davainis.

16 narių vienijančios LSDP frakcijos vardu kalbėjusi Violeta Boreikienė pabrėžė, kad Kauno miesto sprendimas yra nedemokratiškas, diskriminuojantis, galintis suardyti darnios savivaldos modelį.

„Europos šalyse taip pat veikia žiedinės savivaldybės, tačiau niekas jų neskuba naikinti. Berlyno meras neverkia, kad priemiesčių gyventojai stabdo jo plėtrą, niekas nestato užtvarų, neklausia, kur sumokėjai GPM, į kurį konteinerį išmetei nuograužą, aš jau nekalbu apie vaikus. Priešingai nei verslas, Europoje savivaldybės sąveikauja ne konkurencijos, bet partnerystės ir kooperavimosi pagrindais. Kodėl mes negalime eiti šiuo keliu?“, – retoriškai klausė tarybos narė.

Ji pakvietė Kauno miesto savivaldybę bendradarbiavimo pagrindu konsoliduojant paslaugas ir išteklius, kartu kurti Kauno regiono tapatybę, modernią viešojo transporto sistemą, didinti  paslaugų prieinamumą ir kokybę.

„Linkiu mums visiems gyventi kaip europiečiams, be užtvarų ir sienų, ne kariauti, o bendradarbiauti, ne diskriminuoti, o gerbti vienas kitą“, – sakė V. Boreikienė.

„Mes esame opozicijoje, bet kartu rūpinamės savo kraštu ir esame prieš destrukcinius sprendimus“,  –  Tėvynės Sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų  (TSLKD) frakcijos vardu kalbėjo Justinas Urbanavičius.

Donatas Jankauskas, TSLKD atstovas:

„Kauno siūlomas planas negrįstas nei teise, nei kokiais nors logiškais argumentais. Tikiuosi, kad  Vyriausybė išgirs žmonių ir mūsų tarybos balsą ir priims teisingą sprendimą.“

Regina Lukoševičienė, TSLKD atstovė: „Kauno miesto  plėtra 1996 m.  palietė kai kuriuos mūsų buvusius gyventojus, kurie paprašė perduoti jų nuomonę. Žmonės man sakė, kad jie anaiptol nesidžiaugia tuo prijungimu – jie mato, kad Kauno rajone  gyventojais daugeliu aspektų rūpinasi nepalyginti geriau.“

Gvidas Rutkauskas,  TSLKD atstovas: „Gyvenu Raudondvaryje 60 metų – nė vienas iš kaimynų, aišku, nepritaria, Kokios gali būti derybos? Prijungimas pirmiausia turi būti pagrįstas ekonomiškai.“

„Kaip atrodytų, jei aš sugalvočiau prisijungti kad ir blogai besitvarkančio kaimyno ūkio dalį?

Tikrai nepritariame. Manau, labai mažai žmonių galvoja kitaip. Šis miesto sprendimas yra nekorektiškas, nepagrįstas jokiais argumentais“,-  kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Babtų seniūnijoje ūkininkaujantis Romas Majauskas.

Gintautas Krilavičius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas

„Į problemą, kurią iškėlė didysis kaimynas kviečiu žiūrėti ir rimtai, ir šiek tiek su humoru – mes juk nestatom užkardų į Karmėlavoje esantį oro uostą, LEZ arba Vainatrakio kapines, nekviečiam prisijungti miesto gyventojų prie rajono. Jie patys jungiasi, nori čia gyventi,  todėl mums reikėtų oriai pakelti galvas. Nepritariu tokiai miesto iniciatyvai.“

Jaunimo vardu kalbėjęs  socialdemokratas Vytenis Vitkauskas pastebėjo, kad išardžius gerai veikiančią savivaldybę, Kauno rajono jaunimui būtų kur kas mažiau galimybių. „Kauno rajone gerokai mažesni mokesčiai, mažos verslo liudijimų kainos, yra smulkiojo verslo paramos, kitų programų. Jaunimas netektų galimybės dalyvauti Vyriausybės inicijuotoje programoje, pagal kurią jaunos šeimos gali gauti finansinę paramą pirmajam būstui.“

Susitiko su Prezidentu

Ramučių bendruomenės centro pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė kartu su bendruomenės nariais ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazistais trumpam susitiko su LR Prezidentu Gitanu Nausėda, atvykusiu į Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, Sergeičikų kaime, vykusias „Continental“ gamyklos įkurtuves. Susitikimo dalyviai taip pat mėgino atkreipti šalies vadovo dėmesį į susidariusią problemą.

Žmonės sakė, kad planuojama apklausa yra labai nedemokratiška ir nuogąstavo, kad balsai gali būti klastojami. Dar blogiau – prijungimo iniciatoriai klaidina gyventojus, tvirtindami, kad vyks referendumas arba mini referendumas.

„Jei gyventojų nuomonė bus aiškiai išreikšta, okupacines schemas braižantys žmonės turės atsistoti ir pripažinti pralaimėję“,-  sakė G. Nausėda.

Kauno rajono savivaldybės administracijos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Tarptautinę kačių dieną Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su miškinių kačių šeima

Paskelbta

Laikote katiną? Veislinį, neveislinį, trumpaplaukį, ilgaplaukį…? O ar žinote, iš kokio laukinio gyvūno yra kilusios katės? Rugpjūčio 8 dieną minima Tarptautinė kačių diena, tad šia proga Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su kačių pirmtakėmis – miškinėmis katėmis. Jos Lietuvos zoologijos sode gyvena net 3.

Pirmosios miškinės katės (lot. Felis silvestris) Lietuvos zoologijos sode pradėtos laikyti dar 1990 metais. Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjas, profesorius Tadas Ivanauskas, miškinėms katėms suteikė vilpišių pavadinimą. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sodo miškinių kačių šeimyną sudaro: Prancūzijos zoologijos sode 2016 m. gimusi mama Azazelė ir Lietuvos zoologijos sode gimę jos jaunikliai – dvejų metų Majus ir vienmetis Ajus.

Miškinės katės yra plėšriųjų katinų šeimos atstovės, kurios savo išvaizda ir dydžiu yra panašios į rainas namines kates. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad katės buvo domestikuotos prieš 8000 metų, o tuomet tapo naminiais gyvūnais. Miškinės katės arba vilpišiai natūralioje gamtoje išgyvena iki 10 metų, o zoologijos soduose šiek tiek ilgiau – 13–14 metų.

Daugiausiai vilpišiai yra paplitę Vakarų Europos, Mažosios Azijos, Kaukazo, Afrikos mišriuose miškuose, lygumose ir kalnuose. Ši rūšis Tarptautinėje raudonojoje knygoje paskelbta, kaip nekelianti susirūpinimo, bet šiandien daugelyje Europos šalių miškinės katės tapusios retomis arba yra prie išnykimo ribos. Rūšis įtraukta į CITES (nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos) II priedą. Tokiose šalyse, kaip: Vokietija, Slovakija ar Lenkija, galima sutikti šiuos plėšrūnus laukinėje gamtoje. Jų populiacijos išsaugojimui įrengiami tūkstančius kilometrų besitęsiantys žalieji migracijos koridoriai.

Deja, Lietuvoje ši rūšis išnyko dar XIX amžiuje. Išnykimo priežastys – medžioklė, valkataujantys šunys ir lengvas kryžminimasis su naminėmis katėmis. Vilpišiai galėtų sugrįžti ir į Lietuvos miškus, kadangi jie yra natūrali mūsų ekosistemos dalis.

Siūlome nelaukti, kol tai nutiks, ir artimiausiu metu aplankyti Lietuvos zoologijos sode esančią miškinių kačių šeimyną. Taip pat ir kitus kačių šeimos atstovus: nendrinę katę, manulą, paprastąją lūšį, snieginius leopardus, tigrus ir liūtus. Juolab, kad rugpjūčio 10 dieną minima Pasaulinė liūtų diena.

Primename, jog šis sezonas paskutinis, kai Lietuvos zoologijos sodas yra atviras lankytojams. Planuojama, jog nuo 2021 metų pavasario prasidės kelis metus truksiantys rekonstrukcijos darbai. Po jų Lietuvos zoologijos sodas pasikeis neatpažįstamai, tad kviečiame nepraleisti galimybės pamatyti tokį Lietuvos zoologijos sodą, koks jis yra dabar.

Lietuvos zoologijos sodo informacija

Skaityti toliau

Miestas

Mero kreipimasis į kauniečius: kaukės, higienos laikymasis ir kitoks bendravimo etiketas turi būti ne diskusijų objektas, o taisyklė

Paskelbta

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo kreipimesi į kauniečius, aptarė epidemiologinę situaciją mieste ir visoje šalyje bei ragino gyventojus būti supratingais ir laikytis išvien.

V. Matijošaičio kreipimasis į miesto gyventojus:

„Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse.

Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones. Būtent jų sveikatai ir gyvybei nelemtas virusas kelia didžiausią riziką.

NVSC duomenimis, per visą laikotarpį nuo pandemijos pradžios COVID-19 diagnozuota 176 kauniečiams. Iš jų beveik šimtas jau pasveiko. Šiuo metu 42 žmonės yra gydymo įstaigose, o iš viso sergančiųjų suskaičiuojama 77. Liga neapsiėjo be aukų, nusinešdama trijų senjorų gyvybes.

Šiuo metu Mobiliajame patikrų punkte Kauno poliklinikos medikai dirba pilnu pajėgumu, per dieną atlikdami iki 600 tyrimų. Jei prireiks, jų kiekius didinsime dar labiau. Viešajame transporte ir jo stotelėse, taip pat parkuose ir kitose lankomose vietose sustiprinti dezinfekavimo darbai.

Iki šiol sugebėjome atlaikyti neeilinį išbandymą. Kaunas ir toliau deda visas pastangas, kad mūsų miestas išliktų saugus, o žmonės jaustųsi ramūs. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, be pačių žmonių pagalbos bei prisidėjimo mes tebūtume vieniši bejėgiai kariai didelio ir sunkaus mūšio lauke.

Kauniečiai, būkime supratingi, susiimkime ir visi išvien padarykime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad išliktume stiprūs prieš nesiliaujančias pandemijos grėsmes. Neleiskime sau pasiduoti, palūžti nebaigus kovos su nematomu ir pavojingu priešu.

Labai prašau visų atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos specialistų ir medikų nurodymus, paisyti jų rekomendacijų. Tegul šie profesionalai būna tie generolai, kuriais mes pasikliauname. Sveikata – brangiausias turtas ir čia negali būti jokių kompromisų.

Kaukių dėvėjimas, higienos laikymasis, kitoks pasisveikinimo ir bendravimo etiketas tegul bus ne diskusijų objektas, o neginčijama taisyklė. Sunegalavę, pajutę koronavirusui būdingus simptomus ar sužinoję apie tokius dalykus netolimoje aplinkoje, susilaikykime nuo ėjimo į darbą, venkime viešumos.

Gudraudami ar neigdami tai, kas akivaizdu, apgausime ne ką kitą, o tik patys save. Maža to, galime gerokai pakenkti kitiems. Juk visi suvokiame, kad infekcija plinta per mus ir tarp mūsų.

Ankstesnė „karantininė“ patirtis Lietuvoje įrodė, kad saviizoliacija duoda realią naudą. Geriau dvi savaitės inkubacinio laikotarpio negu kur kas ilgesnis ligos periodas ir galimai nelengvas jos gydymas.

Per pirmąją koronaviruso bangą kauniečiai įrodė esantys sąmoningi ir atsakingi už save bei aplinkinius. Daugelis gyventojų karantino laikotarpiu nuoširdžiai rūpinosi ne tik savimi, šeimos nariais, kitais artimaisiais, bet stengėsi ir dėl bendradarbių, kaimynų, o neretai stojo į pagalbą visai nepažįstamiems žmonėms.

Šimtai savanorių ištisomis paromis dirbo Kaune įsteigtoje Koronos karštojoje linijoje. Šauliai sėdo ne tik prie telefonų, bet ir prie naujai prikeltų buvusių greitosios pagalbos automobilių vairo, veždami miesto gyventojus tyrimams į mobilųjį patikros punktą. Lietuvos skautijos jaunimas talkino priimant saviizoliacijai apgyvendinamus grįžtančiuosius iš užsienio, taip pat platino informaciją su raginimais dalyvauti masiniuose testavimuose. Tūkstančiai vienišų žmonių sulaukė socialinių darbuotojų, studentijos, samariečių ir kitų geradarių pagalbos į namus.

Dar daugiau gerų darbų padaryta tyliai, tačiau jų autoriai nusipelnė ne menkesnės pagarbos.

Toks pilietiškumas, neabejingas ir geranoriškas elgesys yra tauriausi žmogiški bruožai tikro kauniečio portrete, verti kur kas daugiau nei padėkos žodžių.“

Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi