Connect with us

Miestas

Prieš 150 metų statytą namą atgaivinęs verslininkas: „Su miesto prisidėjimu viskas kur kas paprasčiau“

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Precedento šalyje neturinti Kauno paveldotvarkos programa per šešerius metus prisidėjo prie 130 pastatų atnaujinimo. Ryškiomis spalvomis atgyjantys jų fasadai vis gausiau puošia miestą. Vien per 2020 metus jungtinėmis gyventojų ir savivaldybės pastangomis sutvarkyti 22 pastatai. Vienas jų – apie 1870-uosius statytas namas Laisvės alėjoje, greta taipogi atnaujintos „Romuvos“. Jo savininkas Andrius Matuzas, pasakodamas apie tvarkybos darbų eigą ir miesto indėlį padengiant dalį kaštų, pripažįsta, kad tokio projekto mielai imtųsi ir dar kartą.

Stiprus miesto palaikymas

Laisvės alėjos 56 numeriu pažymėtas namas pastatytas apie 1870 metus, tačiau paskutinį kartą kapitalinės renovacijos buvo sulaukęs prieš bemaž tris dešimtmečius. Byrantis tinkas ir skilinėjančios sienos paskatino pastato savininką, NT bendrovės „Idile Estate Services“ vadovą Andrių Matuzą, ieškoti būdų, kaip atkurti istorinę statinio išvaizdą ir apsaugoti čia besilankančius svečius nuo galimų grėsmių.

Pasak jo, istoriniuose šaltiniuose esama užuominų, jog kadaise čia veikė skrybėlių siuvykla – viena iš keleto Laisvės alėjoje. Šiuo metu pirmajame pastato aukšte įsikūręs kauniečių pamėgtas gruzinų restoranas „Mtevani“ ir pokerio klubas, o antrajame – rekonstruojama 19 kambarių svečių namams.

„Pasaulyje itin populiarus reiškinys – privataus bei viešojo sektorių partnerystė. Mums reikia vieniems kitų: verslui – viešojo sektoriaus ir, atvirkščiai, viešajam sektoriui – verslo, kurio iniciatyvos bei investicijos leidžia darniai suktis ekonomikos sraigtams. Nors Lietuvoje tokių pavyzdžių vis dar maža, galiu pasidžiaugti, kad Kauno paveldotvarkos programa yra graži išimtis.

Metų pradžioje su kaimynu kreipėmės į miesto savivaldybę dėl mums priklausančio pastato restauravimo, o šiuo metu jau baiginėjami paskutiniai darbai. Jokio perteklinio „popierizmo“ – procesas sklandus, paprastas ir greitas. Nuolat jaučiau palaikymą iš savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus, o ir darbų kaštai ženkliai sumažėjo. Realiais veiksmais parodėme, kad, palaikydami vieni kitus, galime sukurti kai ką labai gražaus“, – pasakojo A. Matuzas.

Jautri paveldosauginė teritorija

Kauno paveldotvarkos programa – finansinis įrankis, kuriuo kauniečiai skatinami rūpintis jiems priklausančiomis architektūrinėmis miesto vertybėmis, pažinti ir iš naujo įvertinti turimą turtą, o ne pasmerkti jį nykimui.
Mieste vis dar esama nemažai apleistų pastatų nutriušusiais fasadais. Užuot mokėjus padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, jų šeimininkai raginami inicijuoti tvarkymo darbus, o mainais už tai miestas įsipareigoja skirti solidžią finansinę „injekciją“. Rezultate – dviguba nauda: pastato valdytojas turi patrauklų ir saugų objektą, o Kaunas dar labiau pagražina savo veidą gyventojų ir miesto svečių žvilgsnius traukiančiais fasadais.

Pasak verslininko, jo atlikti darbai vyko itin jautrioje paveldosauginėje teritorijoje, todėl specialistų indėlis čia be galo svarbus. Restauruojant Laisvės al. 56 pastatą buvo sutvirtintos per šimtmetį išjudėjusios ir suskilinėjusios sienos, naujai nutinkuotas visas fasadas.

Polichrominius tyrimus atlikę specialistai atidengė namo dažų sluoksnius ir atkūrė istorinę pastato spalvą, o atsinaujinusio fasado grožį išryškino specialiai įrengtas viso pastato lauko apšvietimas.

Taip pat restauruoti istorizmo architektūrai būdingi fasado elementai – antro aukšto langų angos su dekoratyviniais polangiais, piliastrais ir sandrikais, balkonai su autentiškais metaliniais turėklais bei profiliuotas pastogės karnizas.

A. Matuzas skaičiuoja, kad visa pastato atnaujinimo bei priežiūros darbų suma siekia apie 100 tūkst. eurų. Iš jų 20 proc. skyrė Kauno miesto savivaldybė.

Kviečia į nuotolinį seminarą

Miesto teikiama finansinė parama gali siekti net iki 50 proc. Į ją pretenduoja tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys Kultūros paveldo objektus ir kitus statinius visame Kaune. Dalinis finansavimas skiriamas pastatų fasadų tvarkymo darbams, pritaikymui neįgaliųjų reikmėms bei dekoratyviniam apšvietimui įrengti. Iki šiol Kaune tam skirta jau per 2,8 mln. eurų, o šiemet suplanuota dar apie 400 tūkst.

Pastatų savininkai ar daugiabučių namų savininkų bendrijos šiemet paraiškas tvarkybos darbams gali teikti iki kovo 12 d. Su keliamais reikalavimais galima susipažinti čia: bitly.com/paveldotvarkos-programa.

„Mums rūpi miesto senieji namai, unikali medinė bei tarpukario architektūra, todėl nuo pat paveldotvarkos programos pradžios teikiame pagalbą istorinių namų vertę suvokiantiems kauniečiams.

Matome augantį paraiškų kiekį, o tuo pačiu ir didėjantį miestiečių susidomėjimą. Tai įkvepia, nes nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ką paliksime ateities kartoms. Tikiu, kad dažną gąsdina dokumentų pildymo procesai, tačiau esame pasiryžę padėti ir konsultuoti visus norinčiuosius. Bendrai pasieksime, kad unikalūs Kauno pastatai atgimtų naujam gyvenimui“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Susidomėjusieji ir ketinantys pasinaudoti miesto paveldotvarkos programa kviečiami sausio 28 d. 11 val. dalyvauti nuotoliniame praktiniame seminare „7-as paveldotvarkos programos sezonas“. Jo metu Kultūros paveldo skyriaus darbuotojai pristatys pagrindinius principus bei atsakys į visus dažniausiai kylančius klausimus. Pristatymą gyvai galėsite stebėti čia: bit.ly/paveldotvarka2021. Vietų skaičius – ribotas.

Ryšių su visuomenė skyriaus informacija

Reklama

Miestas

Į darbo vietas grįžtantys kauniečiai kviečiami testuotis dėl COVID-19

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Prevencija virusui stabdyti

Švelnėjant karantino ribojimams, vis daugiau gyventojų grįžta iš nuotolinių į fizines darbo vietas. Čia kyla rizika plisti koronavirusinei infekcijai. Viena pagrindinių priemonių išvengti naujų COVID-19 protrūkių – profilaktiniai testai. 

Dėl to plečiamas sąrašas žmonių, galinčių reguliariai testuotis nuo koronaviruso. Tai padės užtikrinti ne tik jų pačių, bet ir asmenų, su kuriais šie turi tiesioginį kontaktą, saugumą.

Nemokamai PGR tyrimus dėl COVID-19 gali atlikti visos Kauno įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 100 žmonių. Testavimui taip pat kviečiami registruotis mieste veiklą vykdančių prekybos vietų darbuotojai, maisto produktus gaminančių įstaigų personalas, viešojo transporto ir komunalinių paslaugų sektoriuose dirbantys specialistai bei savivaldybės sporto mokyklų darbuotojai. 

Profilaktika laukiant skiepų

„Tikriausiai nė vienas iš mūsų nenorime pagalvoti apie karantino pratęsimą ar trečią bangą, todėl negalime atsipalaiduoti. Tai ypač svarbu dabar, kai girdime naujienas apie šalį pasiekusią britišką COVID-19 atmainą, o turimų vakcinų kiekiai dar sąlyginai nedideli.

Kauniečiai turi būti sąmoningi ir aktyviai vakcinuotis, o laukiantys savo eilės – profilaktiškai testuotis. Raginu pasitelkti visas saugumo priemones ir pasirūpinti savimi bei savo klientais. Tik taip galėsime „išeiti“ iš karantino ir daugelį gyvenimo sričių sukausčiusios stagnacijos“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Iki šiol prevenciškai tirtis dėl COVID-19 galėjo visi sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai bei jiems asistuojantys savanoriai, socialinių ir globos namų darbuotojai, pedagogai bei pareigūnai. PGR tyrimui taip pat registruojami koronavirusui būdingus simptomus jaučiantys ar planinėms operacijoms besiruošiantys gyventojai.

Tyrimai mobiliajame punkte

Visi numatytų grupių atstovai, norintys išsitirti dėl COVID-19, gali registruotis el. būdu – svetainėje www.1808.lt, pasirinkus „PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms“, arba skambinant trumpuoju numeriu 1808. Tyrimai gyventojams atliekami nemokamai.

Mobilusis patikrų punktas veikia Kauno kempinge (Jonavos g. 51A). Čia privaloma atvykti automobiliu, likus bent 5 minutėms iki paskirto vizito laiko ir turėti paruoštą asmens tapatybės dokumentą bei trumpąją SMS žinutę su registracijos duomenimis.

Darbdaviai, kurių personalas turi tiesioginį kontaktą su klientais, dirba uždarose patalpose, kviečiami paraginti savo darbuotojus aktyviau testuotis, o prireikus ir suorganizuoti jiems transportavimą į mobilųjį tyrimų punktą.

Įmonėse taip pat svarbu užtikrinti saugią darbinę aplinką: galimybę pasimatuoti kūno temperatūrą ir dezinfekuoti rankas, dažnai naudojamus paviršius bei darbo priemones.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kauniečiai raginami parodyti deramą pagarbą mirusiems artimiesiems ir susitvarkyti apleistas kapavietes

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Kauniečiai raginami parodyti deramą pagarbą mirusiems artimiesiems ir susitvarkyti apleistas kapavietes

Kauno kapinėse per pastaruosius kelerius metus sutvarkius nemažą dalį infrastruktūros, miestas siekia užtikrinti ir deramą pačių kapaviečių priežiūrą. Fiksuojant vis daugiau apleistų bei nykstančių amžinojo poilsio vietų, už tai atsakingi specialistai imasi griežtesnės jų kontrolės. Gyventojai raginami susitvarkyti artimųjų palaidojimo vietas. Per kelerius metus neatsiliepus į tokius prašymus, apleista kapavietė gali būti perleista naujiems šeimininkams.

Įspėjimai artimiesiems

Vadovaudamiesi LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir Kapinių priežiūros taisyklėmis, įmonės „Kapinių priežiūra“ darbuotojai vertina ir fiksuoja apleistas ir niekieno nelankomas amžinojo poilsio vietas. Už kapavietę atsakingiems gyventojams primenama apie tokią pareigą, raginant susitvarkyti.

Šiuo metu pilnai peržiūrėtos Seniavos kapinės. Radus apleistas kapavietes, įspėjimai išsiųsti už jų priežiūrą atsakingiems asmenims. Analogišku būdu paeiliui bus peržiūrimos visos mieste esančios amžinojo poilsio vietos. Artimiausiuose planuose – Panemunės kapinės.

„Suprantame, kad artimųjų atminimo vieta – itin jautrus klausimas. Jokiu būdu nesiekiame perimti kapaviečių iš gyventojų ir neturime tikslo žūtbūt jas perleisti kitiems. Tačiau daugybę metų apleistos teritorijos ne tik niekina mirusiuosius, bet ir bjauroja bendrą kapinių aplinką. Taip būti neturėtų. Todėl imamės priemonių, kurios padėtų atsikratyti tokių aplaidumo atvejų. Suprasdami šios temos svarbą bei sakralumą, kiekvieną atvejį vertinsime individualiai ir tikrai atsakingai“, – teigė savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna.

Specialus sąrašas internete

Nors dalis perspėtų gyventojų apleistus artimųjų kapus jau sutvarkė, vis dėlto nemažai kauniečių tokį prašymą kol kas linkę ignoruoti. Praėjus metams nuo perspėjimo, niekieno neprižiūrimos kapavietės nuo šiol skelbiamos specialiame sąraše, kuris nuolat pildomas bei atnaujinamas. Jį galima rasti internete: www.kaunas.lt/miestieciams/kapines/

Patekus į šį registrą, gyventojams skiriamas dar dvejų metų terminas susitvarkyti apleistus plotus. To nepadarius, kapavietė gali būti perduota kitiems šeimininkams.

Tokio sprendimo prieita ne tik siekiant išvengti netvarkomų teritorijų, bet ir ieškant būdų esamų kapinių plėtrai, kadangi vietų kiekis jose su kiekviena diena vis mažėja. Tuo metu gyventojai linkę rinktis naujas kapavietes arčiau savo gyvenamosios vietos, todėl kaskart ieško vietų miesto kapinėse.

Pradėta kapinių skaitmenizacija

Kauno kapinių istorijoje žengtas dar vienas svarbus žingsnis – pradėta jų skaitmenizacija. Šiuo metu renkami turimi rašytiniai duomenys apie mirusiuosius, jų kapavietes, artimuosius, vėliau informacija apdorojama ir perkeliama į specialią sistemą.

Taip pat, atšilus orams, dronų pagalba bus fotografuojamos ir fiksuojamos visos miesto kapinės bei kuriamas jų žemėlapis. Tuomet ši informacija bus susieta su minėta sutvarkyta dokumentacija.

„Šiandien neturime dalies informacijos apie senesnes kapavietes. Dabar vykstantis skaitmenizacijos procesas – puiki galimybė surasti ir užpildyti šiuos trūkumus bei turėti rimtą informacinę bazę apie visus palaidojimus miesto kapinėse. Naujoji sistema taip pat prisidės ir prie geresnio, patogesnio kapinių valdymo, o tuo pačiu bus savotiška kontrolės priemonė prieš savavališkus, neteisėtus veiksmus“, – teigė R. Čėsna.

Sukurta bendra skaitmeninė sistema bei žemėlapis padės vieno mygtuko paspaudimu matyti, kas ir kur palaidota Kauno mieste.

Nuoseklus atnaujinimas

Kaunas, ragindamas gyventojus susitvarkyti apleistas kapavietes, taip pat nuolat investuoja į kapų atnaujinimą ir infrastruktūros tvarkymą.

„Pažliugusias automobilių stovėjimo vietas prie pakeitė patogios asfaltuotos aikštelės, kapinių teritorijos tvarkingai aptvertos, išasfaltuoti kapinių keliai, takeliai ir šaligatviai. Daug kur įrengtas lauko vandentiekis. Anksčiau šie darbai buvo gerokai pamiršti, o dabar tapo savaime suprantamais. Tęsime juos ir ateityje“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pernai dar daugiau kelių išasfaltuota Eigulių, Karmėlavos ir Vainatrakio kapinėse. 2014 metais netoli Rokų atidarytose kapinėse taip pat išdidintas, išgilintas bei apsodintas tujomis vandens surinkimo baseinas.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kauniečiai raginami pranešti apie gatvėse po žiemos atsivėrusias išdaužas

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

„Puikus ir produktyvus bendradarbiavimas su miesto gyventojais padeda greitai ir be didesnių nuostolių išspręsti keliuose atsiradusias problemas. Tad ir toliau prašome miestiečių pranešti apie pastebėtas atsivėrusias duobes.

Situaciją vertiname ypač rimtai. Jeigu atsivėrusių duobių rasime tose gatvėse, kurios buvo tvarkytos per pastaruosius kelerius metus, reikalausime darbus vykdžiusių rangovų atsakomybės teikiant garantinį remontą“, – tikino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Skambučių dėl gatvėse atsiradusių avarinių kliūčių laukia visą parą budinti miesto dispečerinė (tel.  8 800 00111). Nuotraukas ir informaciją apie atsivėrusias duobes galima pateikti ir elektroniniu paštu: miesto.dispecerine@svara.lt arba miesto.tvarkymo.skyrius@kaunas.lt.

Pasak A. Pakalniškio, dėvintis keliui, jo dangoje atsiradę net ir mažiausi įtrūkimai vėliau gali virsti nemenka išdauža. Prie to ženkliai prisideda mūsiškės oro sąlygos, kai drėgmė prasiskverbia į asfalto dangą ir ten užšąla. Dėl to prastesnės būklės keliuose ir judresnėse gatvėse gali atsiverti pavojų eismui keliančios duobės.

„Tokias duobes geriausia tvarkyti sausuoju metų periodu, pasitelkiant karštą asfaltą. Visgi dabar, baigiant nutirpti sniegui ir kaupiantis vandeniui, tokios galimybės nėra. Todėl geriausia išeitis – imtis laikinųjų priemonių ir tvarkyti duobes šalto asfalto mišiniu“, – teigė „Kauno švaros“ atstovas Jonas Tumpa.

Paprastai kelininkų brigados problemas likviduoja dienos metu. Tačiau net ir naktį, sulaukę skambučio, dispečeriai stengiasi kuo greičiau pavojingas vietas pažymėti ir aptverti, kad gyventojai išvengtų netikėto savo turto apgadinimo bei finansinių nuostolių. Į visus gyventojų pranešimus operatyviai reaguoti pavesta bendrovės „Kauno švara“ specialistams.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški akcentai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Bonjour, Kaunas“, – drauge su ateinančiu pavasariu visą kovo mėnesį kauniečius sveikins jau tradicija tampantis Frankofonijos renginių ciklas. Dėl karantino ribojimų šiemet didžioji programos dalis keliasi į virtualią erdvę, kad pasiektų kiekvieno namus. Prancūziškos kultūros dvasios išsiilgę frankofilai mėgiamas veiklas galės išsirinkti iš gausaus sąrašo.

Karantinas pakoregavo planus

Prancūzakalbes šalis ir regionus vienijanti Frankofonija Kauną turėjo aplankyti ir praėjusiais metais, tačiau suplanuotus renginius netikėtai nutraukė pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija. Atsižvelgus į šalyje paskelbtą karantiną, šįmet didžioji dalis suplanuotų veiklų, parodų ir kitų renginių, keliasi į virtualią erdvę.

„Džiugu, kad turėsime dar vieną galimybę sužinoti daugiau apie frankofoniškas šalis. Skirdami didžiausią dėmesį saugumui, renginius stebėsime ir juose dalyvausime būdami namuose. Tačiau tai tikrai nesutrukdys pajausti Frankofonijos dvasios“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Nuo spektaklių iki parodų

Iš beveik 30 renginių susidedanti programa truks visą kovo mėnesį. Miesto gyventojų ir svečių lauks nuotolinės konferencijos, paskaitos, seminarai, pamokos, apžvalgos ir net degustacijos. Daugiau informacijos – specialioje Frankofonijos mėnesio programoje internete: bit.ly/Frankofonija2021.

Susipažinti su Prancūzijos istorijos pėdsakais Kaune, atrasti legendas, skonius ir kvapus kvies specialiai sukurtas virtualus maršrutas. Pasivaikščioti nuotoliniu būdu ar net gyvai bus galima naudojantis specialiu skaitmeniniu žemėlapiu „Bonjour, Kaunas“ (kaunastika.lt).

Savivaldybė drauge su Kauno miesto kameriniu teatru virtualioje platformoje padovanos Nauberto Jasinsko spektaklio „bowel“ premjerą, kurios personažai bandys pabėgti nuo gyvenimo rutinos ir tuo pačiu sieks su ja susigyventi.

Frankofonijos akcentai bus pastebimi ir Laisvės alėjoje – ją papuoš Kauno partnerio Grenoblio lauko paroda. Prancūzijos miestas sulaukė išskirtinio pripažinimo – 2022 metais jam bus įteiktas Europos Žaliosios sostinės titulas. Tad kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami susipažinti su šiuo miestu, jo kraštovaizdžiu, architektūra ir autentiška atmosfera.

Praminė Mažuoju Paryžiumi

Dar daugiau prancūziškų akcentų lauks tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Frankofoniškojo pasaulio kultūra ir politika“, kurią kovo 4–29 dienomis nuotoliniu būdu organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Frankofonijos šalių centras. Virtualiose paskaitose kalbės garbingi svečiai iš Kanados ir Prancūzijos, taip pat pranešimus Frankofonijos tematika skaitys VDU atstovai.

Kasmet drauge su pavasariu pasveikinantis Frankofonijos mėnuo – simboliškas istorinis ženklas Kaunui. Tarpukariu laikinąja sostine tapęs miestas išsiskyrė elegantiška architektūra, politiniu gyvenimu, vakarietiškais restoranais bei salonais. Dėl gyvenimo būdo ir mados pavyzdžio Kaunas buvo pramintas Mažuoju Paryžiumi.

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Darbą pradeda didžiausias vakcinavimo centras Lietuvoje – Kauno ledo rūmai

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Šią savaitę duris atvėrė greta „Girstučio“ komplekso, Kovo 11-osios g. 26, iškilę naujieji Kauno ledo rūmai. Sausį baigta statyti moderni žiemos sporto arena pandeminiu laikotarpiu tapo didžiausiu vakcinavimo centru Kaune ir visoje šalyje. Laikinai čia įsikūrę medikai nuo COVID-19 jau paskiepijo kelis šimtus senjorų. Skaičiuojama, kad dirbant pilnu pajėgumu per dieną bus galima aptarnauti iki 10 tūkst. kauniečių. 

Vietoje Centrinio pašto – arena

Vakcinavimui šalyje įgaunant pagreitį ir ruošiantis masiniam skiepijimui, Kaune atidaryti dažais dar kvepiantys ledo rūmai. Pagrindiniu vakcinavimo centru naujoji arena pasirinkta dėl palankiai išdėstytų didelių erdvių, kurios leis sklandžiau ir saugiau organizuoti kauniečių skiepijimą. 

Čia nuolat dirbs Kauno miesto poliklinikos suburta komanda. Ją sudarys apie 70 žmonių: 20 gydytojų, 40 slaugytojų ir bent dešimtis kito pagalbinio personalo. 

Iki šiol vakcinavimo epicentru Kaune buvo tapę Centrinio pašto rūmai, tačiau kol kas juos pasiliksime rezervui. Juolab kad gaunamų vakcinų kiekiai vis dar gana riboti. Taigi nuo kovo 1-osios visi procesai kelsis į ledo rūmus. Sieksime juos pilnai išnaudoti. Medikai sudėliojo veiksmų algoritmą, kad atvykstantieji čia jaustųsi saugiai ir būtų aptarnaujami maksimaliai greitai.

Simboliška ir tai, kad Kauno ledo rūmai iškilo su tikslu skatinti sveiką gyvenseną, o dabar tampa vieta, kuri padės mums greičiau sveikti bei grįžti į priešpandeminį ritmą. Šiuo metu skiepai yra geriausia prevencinė priemonė nuo COVID-19. Tikime, kad dauguma kauniečių pasikliaus šiandieniniu medicinos mokslu ir tūkstančiai jų, sulaukę savo eilės, apsilankys šiame vakcinavimo centre“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Dainavos mikrorajone, „Girstučio“ baseino kaimynystėje įsikūrę Kauno ledo rūmai lengvai pasiekiami viešuoju transportu, o automobiliu atvykstantiems kauniečiams paruošta 100 vietų stovėjimo aikštelė. Laikinasis vakcinavimo centras patogiai prieinamas ir negalios paliestiems žmonėms, pritaikytas sunkiau judantiems senjorams į sales galima patekti liftu. 

Pilnai išnaudota infrastruktūra

7,5 tūkst. kvadratinių metrų plote gyventojų srautai proporcingai išskirstomi ir nesimaišo tarpusavyje. Į vakcinavimo centrą kauniečiai pateks per vieną įėjimą, o namo iškeliaus kitu. Orientuotis lankytojams padeda būrelis Raudonojo Kryžiaus savanorių.

Ledo rūmuose pacientai iškart bus išskiriami į du srautus: vieni nukreipiami atskiroje salėje pildyti klausimynus bei sutikimo formas, o susitvarkiusieji dokumentus internetu iš karto keliaus arenos aikščių link, kuriose ledą laikinai pakeis ten išdėstyta gyvybiškai svarbi medicininė infrastruktūra.

Vienoje aikštėje įrengta skiepijimo zona, o antroje, prireikus, gali būti įrengta erdvė greitiesiems antikūnų serologiniams tyrimams. Šiuo metu čia pagal specialią schemą išdėstyta 16 vakcinavimo kabinų, tačiau esant poreikiui šis skaičius gali operatyviai padvigubėti.

Iš karto po skiepų gyventojai nukreipiami į 170 vietų stebėjimo salę, kurioje privalo praleisti bent 15 minučių. Saugiais atstumais sėdinčius pacientus po skiepų procedūros prižiūri budintys Greitosios medicinos pagalbos medikai, kad vos tik prireikus būtų skubiai suteikta kvalifikuota pagalba.

Skaičiuojama, kad vienu metu naujajame vakcinavimo centre gali būti aptarnaujama iki kelių šimtų pacientų, o darbuojantis pilnu pajėgumu Kauno mieste per dieną galės būti suvakcinuota iki 10 tūkstančių žmonių.

Atspirties taškas – tarptautiniai pavyzdžiai

„Dėl pandemijos miestas negalėjo pakviesti žiemos sporto mėgėjų į naujųjų ledo rūmų atidarymo šventę, tačiau dėl to turime idealią vietą darbui. Sąlygos vakcinavimui čia žymiai geresnės daugiau erdvės, geresnis apšvietimas, modernios šildymo ir vėdinimo sistemos, taip pat srautų valdymas.

Visi procesai vyksta sklandžiai vos per keletą dienų paskiepijome kelis šimtus senjorų, o šiandien vakcinuojamų žmonių sąraše turime dar 645 pacientus. Speciali informacinė sistema leidžia tiesiogiai matyti lankytojų srautus, procedūrų trukmę ir kitus svarbius parametrus, kurie padės darbą organizuoti dar kokybiškiau, atsižvelgiant į realią situaciją bei objektyvių duomenų analizę. Esame pasiruošę didinti tempą, kai tik sulauksime vakcinų papildymo“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Planuojant judėjimo srautus ir Kauno ledo rūmų patalpų panaudojimą, vienu iš atspirties taškų tapo įdirbis Centrinio pašto vakcinavimo centre. Be to, pasitarnavo ir tarptautinė praktika. Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose šalyse didžiosios sporto arenos jau kuris transformuojamos į skiepijimo centrus. Lietuvoje tokio masto centras – kol kas pirmasis.

COVID-19 vakcinavimo ir testavimo procesus koordinuojantis Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovas Justinas Dzidzevičius pripažįsta, kad naujasis vakcinavimo centras Kaune įrengtas tik nuodugniai išanalizavus užsienio ir vietinius pavyzdžius. Ledo rūmuose pritaikyti labiausiai pasiteisinę pacientų srautų ir personalo valdymo procesai, patalpų skirstymo bei ženklinimo principai.

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Gatvių apšvietimo modernizavimas pasiekė piką: investicijos duoda keleriopą grąžą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nepaisant COVID-19 sukeltų iššūkių praėjusiais metais Kauno gatvės tapo dar šviesesnės bei saugesnės – fiksuotas rekordinis įrengtų modernių LED šviestuvų skaičius. Tai reiškia ne tik geresnį matomumą ir didesnį saugumą keliuose, bet ir pastebimai taupomą elektros energiją bei piniginius kaštus, o tuo pačiu ir gerokai mažesnę taršą aplinkai.

Šviestuvų daugėja – išlaidos mažėja

„Bendras šviestuvų skaičius mieste dėl urbanizacijos pastaraisiais metais tik didėjo, tad tarsi ir sunaudojamos energijos kiekis turėtų išaugti. Tačiau taip tikrai nėra. Įrengdami LED šviestuvus, kasmet sutaupome vis daugiau elektros energijos ir lėšų.

Svarbiausia, kad geresnis apšvietimas sumažina eismo įvykių riziką ir prisideda, kad gyventojai mieste jaustųsi saugiai tamsiuoju paros metu“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Intensyvus gatvių apšvietimo atnaujinimas moderniais šviestuvais prasidėjo nuo 2015 metų. Šiuo metu Kaune iš viso yra per 34 tūkst. šviestuvų. Iš jų daugiau kaip 20 tūkst. – šiuolaikiški bei modernūs LED.

Akivaizdus kaštų skirtumas

Vien per 2019 metus Kauno gatvėse senus natrio šviestuvus pakeitė apie 6 tūkst. naujai įrengtų LED žibintų, o pernai jų įrengta net 10 tūkstančių. Kelis dešimtmečius skaičiuojančios senosios lempos pakeistos Taikos prospekte, Baterijos plente, Kęstučio, Kovo 11-osios ir kitose gatvėse.

Investicijos į apšvietimo atnaujinimą duoda apčiuopiamą naudą. Pastaraisiais metais sutaupyta virš pusantro milijono kilovatvalandžių elektros energijos. 2020-uosius palyginus su 2018 metais, kai vidutinė elektros kaina už kilovatvalandę buvo daugmaž vienoda, įdiegtos šiuolaikinės technologijos padėjo miestui sutaupyti apie 40 tūkst. eurų.

Netolimoje ateityje numatoma pakeisti šviestuvus Laisvės alėjoje nuo E. Ožeškienės g. iki Vytauto pr., Nepriklausomybės aikštėje, ant Vytauto didžiojo tilto ir po juo, Vaidoto gatvės atkarpoje nuo Tilto g. iki Kariūnų pl. Taip pat bus keičiami šviestuvai ir atramos miesto centre – Steigiamojo Seimo aikštėje.

Skaityti toliau

Skaitomiausi