Connect with us

COVID

Preliminarūs duomenys: per parą nustatytas rekordinis COVID atvejų skaičius – per 2 tūkst.

kaunieciams.lt

Paskelbta

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta per 2 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, rodo preliminarūs Statistikos departamento duomenys.

Išsamesnę informaciją maždaug vidurdienį turėtų paskelbti Sveikatos apsaugos ministerija.

Statistikos departamento duomenimis, šalyje fiksuoti 2062 nauji COVID-19 ligos atvejai.

Tai – didžiausias naujų atvejų skaičius per parą šalyje nuo pandemijos pradžios.

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ketvirtadienio duomenimis, nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 28 tūkst. 262 asmenys, 21 tūkst. 339 – tebeserga, 6608 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 235 žmonės, dėl kitų priežasčių – 80 užsikrėtusiųjų.

Skaityti toliau
Advertisement

COVID

Vyriausybė spręs dėl naujos paramos nukentėjusiam verslui ir darbuotojams

BNS

Paskelbta

Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl naujos paramos verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso krizės. Jei ministrų kabinetas pritars, subsidijos, kurių dydis priklausys nuo pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, bus mokamos visoms bent 30 proc. apyvartos nuosmukį patyrusioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Be to, pagal tokią pat schemą, kaip ir pavasarį, bus toliau mokamos subsidijos už darbuotojų prastovas, 257 eurų išmokos nukentėjusiems individualia veikla užsiimantiems žmonėms.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjos Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, Ministrų kabinetui bus siūloma nereikalauti, kad nukentėjusi įmonė būtų iš sektoriaus, kurio bendra apyvarta būtų kritusi 40 proc. Šis kriterijus esąs perteklinis.

„Paliekame, kad įmonės apyvarta turi būti kritusi daugiau nei 30 proc. (nuo šių metų kovo 1 dienos iki spalio 31 dienos – BNS), ir dėl ribojamų veiklų sąrašo turėtų apsispręsti, ar jį tvirtina Vyriausybė trečiadienį, ar bus tvirtinama ministro įsakymu“, – BNS sakė ministro patarėja.

Finansų ministras Vilius Šapoka BNS sakė, jog svarstoma mokėti papildomas subsidijas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kompensuojant joms dalį 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

„Pavasarį tokia priemonė buvo mikroįmonėms, o dabar ne tik joms, bet ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. O stambioms įmonėms rudenį buvo įkurtas Verslo paramos fondas, kur jos gali kreiptis ir ten yra visas spektras finansinių instrumentų – tiek paskolos, tiek kapitalo, tiek kvazikapitalo priemonės“, – BNS sakė V. Šapoka.

E. Butkutės-Lazdauskienės teigimu, pradinis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas buvo mokėti subsidijas visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, tačiau ar jis bus teikiamas trečiadienį, ji teigė negalinti pasakyti.

Anot V. Šapokos, subsidijoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms reikėtų iki 150 mln. eurų, ir tai būtų vienkartinė priemonė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka anksčiau teigė, kad subsidijų poreikis siekia 100-200 mln. eurų, jų reikėtų apie 60-67 tūkst. įmonių.

V. Šapoka taip pat pranešė, kad individualiai veiklai turėtų būti teikiama tokia pat parama, kaip ir pavasarį, o dėl jos dydžio Vyriausybė apsispręs trečiadienį.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė BNS patvirtino, kad šiems žmonėms turėtų būti mokama po 257 eurus per mėnesį.

Subsidijos už darbuotojų prastovas toliau bus taikomos visoms įmonėms, kurios pasirinks vieną ar kitą pavasarį taikytą šio mechanizmo variantą, BNS teigė V. Šapoka.

Tiksli data, kada išmokos galėtų pasiekti verslą ir darbuotojus, pasak V. Šapokos, priklausys nuo valstybės paramos suderinimo su Europos Komisija: „Tai savaičių, ne mėnesių klausimas.“

J. Rojaka yra sakiusi, kad subsidijos ir lengvatinės paskolos verslui, kurio veikla apribota dėl koronaviruso, pagal naujas priemones turėtų būti teikiama nuo kitų metų pradžios.

Autoriai: Erika Alonderytė, Roma Pakėnienė

Skaityti toliau

COVID

Karantiną siūloma tęsti iki gruodžio 17-osios, atverti muziejus, leisti ekskursijas

BNS

Paskelbta

Laikinoji Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą tęsti karantiną iki gruodžio 17-osios 24 valandos, vėl leisti muziejų, galerijų lankymą ir ekskursijas ribojant asmenų skaičių.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtuose karantino tvarkos pakeitimuose numatoma, kad muziejų ir galerijų lankymas būtų leidžiamas ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis (išskyrus šeimas), jei bus užtikrintas 10 kvadratinių metrų plotas vienam lankytojui ir laikomasi ne mažesnio kaip dviejų metrų atstumo tarp asmenų ar grupių.

Taip pat numatyta leisti vykdyti ne didesnes nei penkių asmenų ar vienos šeimos ekskursijas, jei užtikrinamos visos kitos ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos taisyklės.

Kartu siūloma sukonkretinti paramos nukentėjusiam nuo koronaviruso verslui kriterijus.

SAM teikime nurodyta, kad pakeitimai parengti atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos prieš mėnesį išsakytas pastabas, jog per pirmąjį karantiną nacionalinio lygmens sprendiniai, nustatantys ūkinės veiklos ribojimus, „nebuvo tiek išsamūs ir aiškūs“, kad būtų panaikinta subjektyvaus interpretavimo rizika.

Be kita ko, tikslinami kriterijai, kaip būtų lyginama ūkinės veiklos pernykštė ir šiųmetinė apyvarta, atsižvelgiant, ar ji sumažėjo 30 procentų. O siekiant išvengti subjektyvaus interpretavimo dėl konkrečių veiklų, kurios pripažįstamos kaip ribojamos, atitinkamų sričių ministrams tvirtinant tokių veiklų sąrašą reikėtų gauti Vyriausybės pritarimą.

„Į sąrašą įtraukiamos šiuo nutarimu ribojamos ūkinės veiklos, taip pat tos veiklos, kurios yra ribojamos netiesiogiai, ir kurias tokiomis pripažįsta Vyriausybė“, – nurodoma pakeitimuose.

Jose nėra kalbama apie prekybos centrų darbo laiko ribojimą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau užsiminė, kad jei situacija nesikeis ar blogės, Ministrų kabinetas gali svarstyti prekybos centrų, parduotuvių darbo laiko ribojimus, visą ugdymo procesą privalomai vykdyti nuotoliniu būdu, jei situacija nesikeis ar blogės.

Antrasis karantinas Lietuvoje dėl koronaviruso plitimo įvestas lapkričio 7-ąją. Jo metu viešose vietose privaloma dėvėti kaukes, draudžiami visi renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas be žiūrovų, draudžiama restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų, lošimo namų ir kitų pasilinksminimo vietų, sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla.

Taip pat galioja ribojimai, susiję su sveikatos priežiūra, prekybos vietomis, ugdymo įstaigomis, viešuoju transportu ir kitomis sritimis.

Autorius Ignas Jačauskas

Skaityti toliau

COVID

Tyrimų rezultatai – autobuse užsikrėsti „Covid-19” rizika yra labai maža

kaunieciams.lt

Paskelbta

„Covid-19” krizė parodė, koks svarbus yra keleivinis transportas, norint užtikrinti susisiekimą ir pagrindinių paslaugų tęstinumą. Šalyje įvedus karantiną ir drastiškai sumažėjus keleivių skaičiui, keleivinio susisiekimo rinką sukrėtė smūgis. Vežėjai buvo priversti sumažinti reisų skaičių, kad išlaikytų būtinojo susisiekimo tinklą.

Nepaisant mokslinių įrodymų trūkumo, visame pasaulyje buvo įvesti įvairūs ribojimai keleiviniame transporte, žmonės raginami vengti viešojo transporto ir keliauti automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis. Tai paveikė žmonių elgesį, rizikos suvokimą viešosiose erdvėse, įskaitant iš viešąjį transportą, rašo „UITP” tarptautinė viešojo transporto asociacija.

„Šiai dienai, jau yra atliktas ne vienas mokslinis tyrimas, kuris parodė, kad viešasis transportas kelia daug mažesnę riziką nei buvimas kitose viešose vietose ar ypač privačiuose susibūrimuose. Deja, jis buvo pernelyg dažnai stigmatizuojamas be tvirtų argumentų ar tyrimų”, – teigė vienos didžiausių šalies keleivinio transporto įmonių UAB „Kautra” generalinis direktorius L. Skardžiukas.

Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) išplatintame pranešime teigiama, jog yra surinkta pakankamai įrodymų, kad tinkamai rūpinantis higiena autobusuose, rizika užsikrėsti koronavirusu autobuse – labai maža. Naudojant visas rekomenduojamas higienos priemones, kelionės autobusu yra vienas saugiausių judėjimo būdų miestuose bei tarp miestų.

Prancūzijos sveikatos informacijos instituto „Sante Publique France” duomenimis, tik 1,2% „Covid-19” užsikrėtimų šalyje siejama su kelionėmis autobusais, kai dauguma – (24,9%) darbo vietose, (19,5%) mokyklose ir universitetuose, (11%) sveikatos priežiūros įstaigose, (11%) viešuose susibūrimuose bei (7%) privačiose šeimos šventėse.

Savo tyrimus apie COVID-19 plitimą pristatė ir lėktuvų gamintojai „Airbus”, „Boeing” ir „Embraer”. Tarptautinė oro transporto asociacijos (IATA) pranešime reziumuodama šių tyrimų rezultatus teigė, kad COVID-19 perdavimo rizika lėktuvų salonuose yra labai maža.

„Minimali rizika užsikrėsti keliaujant išlieka, tačiau iš viso, nuo pandemijos pradžios oro transportu keliavo 1,2 milijardo keleivių, iš jų tik 44 užsikrėtimo atvejai nustatyti lėktuvuose – tokia rizika užsikrėsti virusu yra tas pats, kaip būti nutrenkto žaibu”, – teigė Alexandre de Juniac, IATA generalinis direktorius.

„Nuo krizės pradžios sprendėme šį klausimą labai rimtai. Autobusus dezinfekuodavome kruopščiai išpurkšdami saloną dezinfekciniu skysčiu. Įrengėme dezinfekcinio skysčio dozatorius, vairuotojams suteikėme visas reikalingas apsaugos priemones. Be visų rekomenuojamų priemonių taip pat įsigijome dezinfekcinio rūko sistemas, kuriomis papildomai dezinfekuojame tiek autobusus, tiek visas įmonės administracines bei viešas patalpas”, – pasakojo „Kautros” generalinis direktorius, pridėdamas, jog tarptautiniu mastu atliktų tyrimų rezultatas yra tas pats: transporto priemonės nėra padidintos infekcijos rizikos šaltinis.

Šaltiniai:
https://www.iata.org/en/pressroom/pr/2020-09-08-012/
https://cms.uitp.org/wp/wp-content/uploads/2020/10/Policy-Brief-PTisCOVID-Safe.pdf

Skaityti toliau

COVID

Kiek žmonių norėtų skiepytis nuo Covid-19 Lietuvoje?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Daugėjant žinių apie viltį teikiančias vakcinas nuo Covid-19, „Kantar“ atskleidžia lietuvių požiūrį į skiepus. Tyrimo duomenimis, palankiai į skiepus apskritai Lietuvoje žiūri apie du trečdaliai (65 proc.) gyventojų. Daugiau kaip dešimtadalis skiepams nepritaria, o net penktadalis (21,4 proc.) – neturi aiškios nuomonės.

Nepritariančiųjų teiginiui, kad skiepai yra veiksminga priemonė apsisaugoti nuo ligų, skaičius jau kuris laikas nekinta.

Kas penktas neturi nuomonės

„Požiūris į skiepus yra susijęs su žmogaus nuostatomis, o šios linkusios keistis itin lėtai. Tad medikams, institucijoms kalbantiems apie skiepų naudą, svarbu pasiekti šį svyruojantį, abejojantį segmentą. Jų yra gana didelė dalis – daugiau nei kas penktas šalies gyventojas neturi nuomonės, ar skiepai padeda apsisaugoti nuo ligų“, – sakė Justina Dundulytė, „Kantar“ media tyrimų vadovė. Abejojančiųjų santykinai daugiau tarp vyrų, 30-39 metų amžiaus, žemesnių pajamų grupėse.

Skiepus labiau palaiko besirūpinantys profilaktika

Pasak jos, skiepų naudą dažniau įžvelgia žmonės, kurie pritarė teiginiui, jog sveikatos būklę periodiškai būtina tikrintis net ir jaučiantis gerai; taip pat tie, kurie akcentavo sportuojantys bent sykį per savaitę ir sveikai besimaitinantys.

„Sveika gyvensena besirūpinantys gyventojai labiau įžvelgia ir skiepų naudą, ir atitinkamai, šiame segmente yra santykinai mažiau nepritariančių skiepams (9 % vs 13 % vidurkis). Įdomu ir tai, kad skiepus dažniau palaiko ir tie, kurie nepritaria cheminių vaistų vartojimui susirgus“, – sakė J. Dundulytė.

Požiūrį lemia skiepo patikimumas ir ligos grėsmė

Rinkos tyrimų ekspertės teigimu, kol kas lietuvių nesiteirauta konkrečiai apie Covid-19 vakciną, tačiau pvz. „Kantar“ grupės Jungtinėje Karalystėje šį lapkritį vykdyta apklausa rodo, jog ten nuo šio viruso sutiktų skiepytis 3 iš 4 gyventojų, o JAV kiek mažiau – 2 iš 3.

„Kaip matome iš turimų tyrimų, požiūris į vakciną šalyse smarkiai priklauso nuo to, kiek pasitikima rinkai tiekiamos vakcinos efektyvumu ir saugumu, taip pat nuo to, kiek grėsmės ligoje, nuo kurios skiepijama, įžvelgia gyventojai; pasitikėjimas valstybės institucijomis, vykdančiomis prevenciją, taip pat yra svarbus veiksnys“, – sakė „Kantar“ ekspertė.

Pasak J. Dundulytės, vasarą darytas kitas „Kantar“ tyrimas Lietuvoje parodė, kad greta patalpų ir priemonių dezinfekcijos, vakcina labiausiai padėtų žmonėms jaustis saugiau grįžtant prie įprastos veiklos; tai nurodė 4 iš 10 gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje galima pasiskiepyti nuo 28 ligų. Nuo 14 ligų pagal skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami valstybės lėšomis. Į rizikos grupes patenkantys suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, taip pat nuo stabligės ir difterijos, įkandus gyvūnui – nuo pasiutligės. Lietuvoje vidutiniškai per metus atliekama per 700 tūkst. vakcinų injekcijų.

„Covid-19“ vakcina, tikimasi, šalį gali pasiekti jau kitų metų pradžioje.

Apie tyrimus

„Kantar“ „COVID-19 Barometras“ atliekamas daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Lietuvoje pastarasis tyrimo etapas buvo vykdytas š. m. rugpjūčio pabaigoje, reprezentatyvios apklausos būdu internetu apklausti 600 Lietuvos gyventojų.

Kantar Atlas™ tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius bei nuostatas. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į prekes ar paslaugas, reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas. Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2020 m. vasario–balandžio mėn, apklausti 1804 16–74 m. Lietuvos gyventojai.

 

Skaityti toliau

COVID

Rusiškos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas siekia 92 proc., sako jos kūrėjai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ veiksmingumas siekia 92 proc., remdamiesi pirmųjų tyrimų rezultatais trečiadienį pranešė jos kūrėjai, Maskvai siekiant aplenkti šioje srityje savo varžovus Vakaruose.

Toks skaičius buvo gautas įvertinus 16 tūkst. asmenų, kuriems buvo suleistos dvi vakcinos dozes, būklę, nurodoma Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos, valstybinio Gamalėjos tyrimų centro ir Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RTIF) pareiškime.

„Vakcinos „Sputnik V“ veiksmingumas buvo 92 proc., suleidus antrą dozę“, – pabrėžiama pareiškime, pažymint, kad 20 iš savanorių, dalis kurių gavo placebą, buvo testu patvirtintas koronaviruso infekcija.

Adenovirusinė vektorinio tipo vakcina buvo sukurta modifikavus įprasto gripo virusą.

Kai kurie iš paskiepytų asmenų patyrė „skausmą injekcijos vietoje, į gripą panašų sindromą, įskaitant karščiavimą, silpnumą, nuovargį ir galvos skausmą“, nurodė preparato kūrėjai.

Rugpjūtį Rusija tapo pirmąja šalimi, įregistravusia vakciną nuo COVID-19, tačiau tokį žingsnį žengė neatlikusi plataus masto klinikinių tyrimų – jie vykdomi iki šiol.

Trečiame ir paskutiniame „Sputnik V“ bandymų etape dalyvauja 40 tūkst. savanorių, paskiepytų 29 medicinos centruose.

Rugsėjį vakcina buvo atskirai suleista medikams ir kitiems Rusijos ligoninių darbuotojams, kurių sveikatai buvo iškilęs pavojus, o jų atsparumas koronavirusui pasiekė 90 proc., teigiama pareiškime.

Sibiro Altajaus regiono valdžia antradienį pranešė, kad iš 42 paskiepytų medikų virusu užsikrėtė mažiausiai trys.

Trečiadienį išplatintame pareiškime pažymima, kad tarpinių tyrimų duomenys bus paskelbti pasaulio viename „pirmaujančių recenzuojamų medicinos akademinių žurnalų“.

Klinikinių tyrimų dalyviai bus stebimi dar pusmetį, o vėliau bus pateikta išsami bandymų ataskaita.

Pareiškime teigiama, kad „Sputnik V“ vystymą finansuojantis RTIF pasidalins tyrimų duomenimis su šalimi, kurias sudomintų galimybė įsigyti rusiškos vakcinos.

Preparatas šiuo metu yra išbandomas ir užsienyje – Jungtinėse Arabų Emyratuose, Venesueloje, Baltarusijoje ir kitose valstybėse, nurodė „Sputnik V“ kūrėjai.

Tokie tarpiniai rezultatai buvo paskelbti, Vakarų farmacijos bendrovėms „Pfizer“ ir „BioNTech“ pastarosiomis dienomis pareiškus, kad jų vakcinos veiksmingumas viršija 90 procentus.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

Skaityti toliau

COVID

V. Matijošaitis apie COVID-19 epidemiologinius (ne)tyrimus: „Dabar tikrai ne laikas pasiduoti“

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui penktadienį pranešus apie stabdomus dalies COVID-19 ligos atvejų epidemiologinius tyrimus, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ragina Lietuvos savivaldybių vadovus suremti pečius ir užtikrinti sklandų tolesnį tyrimą. Kaunas jau prieš savaitę stojo į pagalbą pajėgumų stokojusiems NVSC specialistams, netrukus prisijungė ir kitos apskrities savivaldybės. Tokiu pavyzdžiu galėtų pasekti ir visos šalies savivaldos atstovai.

Ragina ne „nurašinėti“, o padėti

„Šiandien visiems turi būti suprantamas NVSC specialistų nuovargis. Šie žmonės dirba itin sudėtingomis sąlygomis, kasdien tirdami vis didesnius naujų atvejų kiekius. Eksponentiškai augant jų darbo krūviui, negalime tik žiūrėti iš šalies. Čia reikia ne paguodos, bet realios pagalbos. Dabar tikrai ne laikas nuleisti rankas ir pasiduoti panikai. Kiekvienas ištirtas atvejis – tai papildoma galimybė sumažinti viruso plitimą ir apsaugoti žmones“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

Kauno meras sureagavo į penktadienį pasirodžiusią NVSC informaciją, esą šalyje kasdien fiksuojant virš 700 koronavirusinės infekcijos atvejų, NVSC specialistai nespėjo paskambinti daliai asmenų, kuriems nustatytas COVID-19. Maža to, jų užsikrėtimo aplinkybių neketinama aiškintis – epidemiologiniai tyrimai nebus atlikti. Tokių kraštutinių sprendimų prieita itin sparčiai augant NVSC darbo apimtimis. Skaičiuojama, kad per šią savaitę liko nesusisiekta su maždaug 800 žmonių, kurie skambučių su informacija dėl saviizoliacijos bei kitų reikalavimų ir rekomendacijų jau nebesulauks.

Viešai kreipdamasis į kitų šalies savivaldybių vadovus, Kauno meras neabejoja, kad bendromis pastangomis dar galima pristabdyti COVID-19 infekcijos plitimą. Vienas svarbiausių veiksnių, anot jo, – būtent tinkamas visų nustatytų atvejų ištyrimas: „Jeigu kažkuri savivaldybė nesusitvarko su išaugusiais skaičiais, jų „nurašymas“ būtų paprasčiausia, bet nieko gero neduodanti išeitis. Atvejų ir toliau daugės, tad jeigu dabar imsime juos ignoruoti, netrukus kontrolė bus visiškai prarasta. Ne tik kariuomenė, bet ir pačios Savivaldybės turi padėti savo regioniniams NVSC padaliniams.“

Siūlo suvienyti jėgas

Prieš savaitę Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai į savo rankas iš NVSC Kauno regiono specialistų perėmė COVID-19 atvejų tyrimą mieste: kasdien dirba nuo 20 iki 40 Kauno miesto deleguotų visuomenės sveikatos specialistų. Visus NVSC pateikiamus registruotus atvejus jie sėkmingai ištiria dar tą pačią dieną. Esant poreikiui, visuomenės sveikatos specialistams į pagalbą pasirengę stoti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai.

Per pastarąją savaitę prie Kauno miesto iniciatyvos prisijungė ir visų likusių regiono savivaldybių sveikatos biurų specialistai. Jie irgi teikia pagalbą regiono NVSC atliekant gyventojų COVID-19 atvejų diagnostiką.

„Tai yra geras viso regiono bendradarbiavimo pavyzdys. Ne veltui sakoma, kad sunkumai suvienija. Surėmę pečius, bendru darbu galime pasiekti, kad iš pirmo žvilgsnio kritine tapusi situacija būtų ir toliau valdoma. Šiuo metu prarasti jos kontrolę būtų nedovanotina klaida, – jungtinį darbą įvertino V. Matijošaitis, ragindama visas Lietuvos savivaldybes pasekti Kauno regiono pavyzdžiu. – Jei kartu užtikriname atvejų ištyrimą Kauno regione – bendrai galime tai padaryti ir likusioje Lietuvos dalyje regionų. 700 ar 1000 atvejų per dieną, padalinus į 60 savivaldybių, – tikrai nėra neįveikiama užduotis.

Dabar yra tas metas, kai reikia galvoti ne vien apie savo miesto ar rajono reikalus, bet žiūrėti plačiau. Siūlau jungtis ir bendromis pastangomis siekti, kad tiek ilgai dirbtas darbas nesužlugtų, o visi atvejai būtų tiriami sklandžiai, be pertraukų.“

Per tūkstantį tyrimų kasdien

Kauno miesto meras taip pat ragina nemažinti mobiliųjų patikros punktų darbo apimčių. Jis kritiškai vertina penktadienį priimtą sprendimą nebeleisti savivaldybėms nustatyti profilaktiškai tiriamų asmenų grupes: „Kiekviename mieste ar rajone situacija yra skirtinga ir geriausiai ją iš arti mato vietos specialistai. Todėl turėtų išlikti galimybė savivaldybėms pačioms numatyti papildomas gyventojų grupes, kurioms profilaktiniai tyrimai yra būtiniausi tam tikru momentu.“

Kauno mieste kasdien atliekama per tūkstantį tyrimų PGR metodu, imant tepinėlius iš nosiaryklės. Esant poreikiui, mobilusis patikrų punktas pasirengęs dar labiau didinti jų apimtis.

Visos Lietuvos gyventojai tyrimams mobiliuosiuose patikrų punktuose registruojasi Kaune veikiančioje Koronos karštojoje linijoje 1808. Jos veiklą nuo pat starto koordinuoja Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Čia savanoriškais pagrindais dirbo šimtai kauniečių, tarp kurių šauliai, specialiųjų tarnybų pareigūnai, skautai ir kitų organizacijų bei institucijų atstovai.

Įsibėgėjant antrajai koronaviruso bangai, savanorių pagalba vėl tampa neišvengiama. Pastiprinimą žmonėmis pasirengusi skirti ir Kauno miesto savivaldybė. Šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti sklandžią registraciją į mobiliuosius punktus kuo didesniam skaičiui Lietuvos gyventojų.

 

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 2 val

Į ligoninių koronaviruso skyrius bus kviečiamas pastiprinimas iš kitų gydymo įstaigų

2020 11 25 Ligoninėms patiriant spaudimą dėl išaugusių koronaviruso (COVID-19) pacientų srautų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su gydymo įstaigų...

Greitos naujienosprieš 3 val

„Kaimas į namus“ – galimybė nusipirkti norimą produktą tiesiai iš ūkio

2020 11 25 Užauginti ar pagaminti produktą yra tik dalis ūkininkų darbo – labai svarbu rasti ir pirkėją produkcijai. Iniciatyva...

Greitos naujienosprieš 3 val

NVSPL planuoja greitai ir skaidriai įsigyti reikiamų priemonių koronaviruso tyrimams

2020 11 25 Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) informuoja, kad siekdama užtikrinti tyrimų tęstinumą ir nenutrūkstamą šalies laboratorijų darbą,...

Greitos naujienosprieš 4 val

Bendrasis pagalbos centras perima Klaipėdos apskrityje greitosios medicinos pagalbos trumpųjų telefono numerių administravimą

2020 11 25 Nuo šių metų lapkričio 26 dienos Bendrasis pagalbos centras perima greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpųjų telefono ryšio...

Greitos naujienosprieš 5 val

Veiklą pradėjo naujoji Literatūros taryba

2020 11 25 Kultūros ministerijoje į pirmąjį posėdį susirinkusi naujos sudėties Literatūros taryba aptarė veiklos perspektyvas. Tarybos narius pasveikino kultūros...

Greitos naujienosprieš 5 val

Kaune bus steigiamas valstybinės svarbos pramonės parkas

2020 11 25 Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam projektui dėl Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) pripažinimo...

Greitos naujienosprieš 5 val

Karantinas pratęsiamas iki gruodžio 17 d., tačiau leidžiamas muziejų lankymas

2020 11 25 Atsižvelgdama į nepalankią koronaviruso (COVID-19) epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, Vyriausybė trečiadienį nusprendė pratęsti šalyje galiojantį karantiną...

Greitos naujienosprieš 5 val

Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros 

2020 11 25 Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo sulaikymo tvarką – tokiems Teisingumo ministerijos siūlomiems...

Greitos naujienosprieš 5 val

Pratęsus karantiną, numatytas ribotas muziejų, galerijų ir ekskursijų lankymas

2020 11 25 Vyriausybė, priėmusi nutarimą dėl karantino Lietuvoje pratęsimo, numatė galimybę nuo gruodžio 10 d. griežtai apibrėžtomis sąlygomis lankytis...

Sportasprieš 5 val

M.Schilleris: „Zenit“ – gynybinė komanda, gerai atakuojanti varžovų silpnąsias vietas“ (VIDEO)

2020.11.25 [embedded content] Tautvydas Kubilius, Krepsinis.net Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį namuose priims po truputį po kovos su koronavirusu įsibėgėjančią Sankt Peterburgo...

Skaitomiausi