Dar nespėjus atlėgti aistroms dėl Sausio 13-osios minėjimo prieštaringų peripetijų, pasipylė suskilusios visuomenės atstovų grasinimai dėl to, kas bus Vasario 16-ąją.
Pažadai iš abiejų pusių
Savo palankumu valdantiesiems garsėjantis nuomonės formuotojas Andrius Tapinas socialiniuose tinkluose dalijasi pažadu: „Na, ne – mielieji, vasario 16 jūs nesugadinsit! Užteks. Tai mūsų visų šventė. Ateisim. Galim, mokam, pakviesim, susirinksim. Laukite žinių.“
Kitų pažiūrų šou verslo atstovas Kristupas Krivickas neatsilieka:
„Vasario 16 – ąją dieną aš būsiu Vilniuje, Pilies gatvėje, prie Signatarų namų, ten kur 1918 metų Vasario 16 – ąją Tautos tėvai pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Aš ateisiu paminėti šiuolaikinės Lietuvos Valstybės gimimo dienos. Ateisiu nepaisant to, kad ten tuomet bus ir iš balkono kalbės Landsbergis, kuris manęs nelaiko žmogumi, kuris iš manęs nuolat tyčiojasi ir žemina. Vasario 16 – ąją aš ateisiu. Į gatvę simboliniu pavadinimu – Pilies. Kviečiu ateiti visus Pilėnus, parodykime, kad mes ŽMONĖS, kad mes PILIEČIAI, kad mūsų daugiau nei 1000 ir kad mes nors ir ne už Landsbergį, ir ne už Ingridą, bet mes už LIETUVĄ! Mes ateisim garsiai! Mus pamatysite ir išgirsite! Mes skanduosime LIETUVA, taip garsiai, kad net pats Landsbergis negirdės, ką kalba, negirdėsime ir mes, kai jis eilinį kartą mus mėgins išvadinti šunauja, ne Lietuvos, ne žmonėmis! Mes Lietuvos. Mes žmonės. Mes ateisim ir mes švęsime Lietuvą! Garsiai!“
Nesutaria ir dvasininkai
Kardinolas Sigitas Tamkevičius , „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pradininkas ir redaktorius, agentūrai BNS sakė: „Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną… Man trūksta žodžių.“
„Laisvė yra ir tai, kad žmonės turi teisę reikšti savo įsitikinimus ir nuostatas. Bet labai gaila, kai šia laisve pasinaudojama negerbiant žuvusiųjų paminėjimo, negerbiant pačių žuvusiųjų, negerbiant Kronikos rengėjų ir platintojų, visų tų, kurie iškovojo laisvę“, – portale „Bernardina.lt“ rašė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas.
Kunigas, disidentas, tiesioginis Sausio 13 – osios įvykių dalyvis Robertas Grigas mano kitaip. „Atskiro aptarimo reiktų minėjime įteiktai Laisvės premijai trims pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjams. Jie, kaip ir Sausio 13-ąją žuvusieji, neabejotinai didvyriai, verti daugiau, negu valstybinių premijų. Jų pasiaukojimas grindė Lietuvai kelią į tikėjimo, sąžinės ir politinę laisvę.
Bet… kažin, ar gerai Bažnyčios žmonėms atsidurti tame valdžios pajėgų saugomame aptvarėlyje, kai valdančiųjų ignoruojama, neatstovaujama visuomenė šaukia apie jai daromas skriaudas toli už tvorų? Ar nebūtų teisingiau Bažnyčios žmonėms būti tenai, už tų tvorų, su žmonėmis? Nes istoriškai, žinome, Bažnyčiai neišeidavo į gera, kai jos atstovai likdavo izoliuotoje „saloje“ su elitu, o nuskurdintos, niekinamos paprastų žmonių masės, niekieno negirdimos, liedavo savo nusivylimą kažkur tolumoje už tvorų…
„Kronika“ buvo ypatingai svarbus veiksnys Lietuvos išsivadavimo, ir dvasinio, moralinio išsilaisvinimo, kovoje. Tačiau, kaip ir šiemet paskelbti „Kronikos“ metai byloja, tai buvo prieš 50 metų. Dabarties laikas mums atnešė naujus pasikėsinimus į žmoniškumą, į sąžinės ir tautos laisvę. Manau, Bažnyčia, jos ganytojai, visi geros valios žmonės turi ieškoti būdų, kaip tinkamai liudyti tiesą, kaip ginti žmonių orumą ir teises šiomis pasikeitusiomis sąlygomis, naujų grėsmių akivaizdoje“, – portale „Laikmetis.lt“ svarstė kunigas R. Grigas.