Nepavykus paskirstyti tretinio elektros galios rezervo ir nutraukus aukcioną, o dviem jo dalyviams žadant kreiptis į priežiūros institucijas, elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ potencialius rezervo tiekėjus kviečia į derybas. BNS žiniomis, nepavykus susitarti, „Litgrid“ bandytų užsakyti rezervą užsienyje, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, arba apribotų jungties su Švedija galią.
„Siekdamas sudaryti tretinio galios rezervo užtikrinimo 2017 metais paslaugų sutartis, „Litgrid“ kviečia potencialius paslaugos tiekėjus dalyvauti tiesioginėse derybose ir susitarti dėl optimalios paslaugos kainos“, – teigiama pranešime.
„Litgrid“ kviečia derėtis Kauno ir Panevėžio termofikacijos elektrines, „Orlen Lietuvą“ ir „Lietuvos energijos gamybą“. Į derybas kviečiama ir Vilniaus termofikacijos elektrinė, kuri aukcione dalyvauti negalėjo, nes rezervą užtikrintų tik nuo 2017 metų balandžio, kai pasibaigus nuomos sutarčiai, „Vilniaus energija“ įrangą perduos Vilniaus šilumos tinklams.
BNS žiniomis, „Litgrid“ svarsto ir kitas alternatyvas – nepavykus susitarti, būtų leidžiama rezervą teikti mažosioms termofikacijos elektrinėms. Jos kartu gali užtikrinti 165 MW rezervą, o bendras jo poreikis siekia 484 MW, todėl rezervo trūkumas tuomet 319 megavatų.
Svarstoma, kad tokiu atveju būtų galima 300 MW sumažinti „NordBalt“ galią, kol bus perskaičiuotas sisteminių paslaugų tarifas. Taip pat svarstoma dėl rezervo tartis su Latvija, Estija arba Lenkija, arba iš Rusijos arba Baltarusijos užsakyti avarinį rezervą. Dar viena alternatyva – Lietuvos elektrinės 9-ajam blokui skirtą strateginį rezervą traktuoti kaip tretinį rezervą.
„Vilniaus energija“, pasak jos atstovo Nerijaus Mikalajūno, laiko, jog yra perdavusi Vilniaus termofikacijos elektrinė Vilniaus šilumos tinklams, ir jeigu būtų norima jos pajėgumais užtikrinti rezervą, derybose turėtų dalyvauti būtent Vilniaus šilumos tinklai. Jėgainės elektros gamybos pajėgumai siekia 360 MW.
„Litgrid“ praėjusią savaitę nutraukė aukcioną, nes, anot bendrovės, LEG pasiūlymas neatitiko jo sąlygų – viršijo Kainų komisijos nustatytą šios paslaugos viršutinę kainą, o likusių trijų gamintojų bendra paslaugos apimtis buvo mažesnė nei būtina (484 megavatų). Todėl galios rezervo užtikrinimas patikėtas LEG valdomai Lietuvos elektrinei, kuri šią paslaugą teiks už Kainų komisijos nustatytą viršutinę ribą – 10,4 euro už megavatvalandę (MWh).
Termofikacines elektrines valdančios bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė ir „Panevėžio energija“ dėl nutraukto aukciono ketina kreiptis į Konkurencijos tarybą, Kainų komisiją ir Energetikos ministeriją. Bendrovės pranešė, kad institucijų bus prašoma išsiaiškinti, ar didžiausios elektros gamintojos šalyje „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) veiksmai aukcione nepažeidė įstatymų, veiksmingos konkurencijos principų ir vartotojų teisės gauti elektros energiją mažiausiomis sąnaudomis.
KTE ir „Panevėžio energijos“ atstovų teigimu LEG sąmoningai sužlugdė galios rezervo aukcioną 2017 metams. Anot bendrovių, tai mokesčių mokėtojams gali papildomai kainuoti iki 12 mln. eurų.
LEG vadovė Eglė Čiužaitė BNS teigė, kad įmonė teikė savo pastabas dėl paslaugos kainų, kai „Litgrid“ derino aukciono sąlygas, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Anot jos, LEG pasiūlė didesnę kainą, nes tik dalies rezervo užtikrinimas didina vienos megavatvalandės savikainą.