Connect with us

Naujienos

Planuojama pratęsti karantiną – skaitytojų nuomonės išsiskiria

Milda Vedegytė

Paskelbta

Lietuvoje šiuo metu galioja dar lapkričio pradžioje įvestas karantino režimas, gruodžio viduryje jis buvo sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31 dienos. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad karantinas galėtų būti pratęstas iki kovo pradžios, o jo atlaisvinimą reiktų svarstyti tada, kai sumažės atvejų skaičius.

Paklausus skaitytojų nuomonės ir pasidomėjus ar jie pritaria planams pratęsti karantiną, jų nuomonės išsiskyrė. Tarp skaitytojų atsirado tiek palaikančiųjų karantino ribojimus, tiek tų, kurie į viską žiūri kritiškai.

,,Mes dar neišmokome saugoti nei savęs, nei, tuo labiau, savo artimųjų, dar jaučiamės už nieką neatsakingi ir sugebame kaltinti tik kitus… Galbūt kai kuriems dar reikia artimiau susipažinti su šia liga, kad suprastų ir pripažintų tą, kas tarp mūsų yra…” – teigė viena iš puslapio skaitytojų. Jai antrino ir kiti, karantino pratęsimui pritariantys puslapio sekėjai: ,,Karantiną reikia dar tęsti, bet ribojimus reiktų mažinti.”

Tačiau taip mano toli gražu ne visi, daugumos skaitytojų nuomone karantino pratęsti nereikia, nes nuo tuo kenčia ne tik patys žmonės, bet ir verslai, o judėjimo suvaržymai nėra itin veiksmingi. ,, Judėjimo stabdymas neišsprendė problemos (lokalių problemų, ypač uždarose bendrijose – senelių ir neįgaliųjų namuose, ligoninėse). Neįvertinama tai, kad verslai žlugdomi..” – komentavo vienas skaitytojas. ,,Aš prieš karantiną, nes žlunga visa ekonomika” – pritarė jam kita puslapio sekėja. Dauguma taip pat iškėlė gan aktualią mokyklų problema, ir norėtų, kad greitu metu jos būtų atidarytos.

Primename, kad praeitą trečiadienį karantino taisyklės buvo kiek sušvelnintos. Nuo ketvirtadienio leidžiama į mokyklas grįžti nuotoliniu būdu mokytis tiems moksleiviams, kurie patiria sunkumų mokantis iš namų. Taip pat vienišiems ar negalią turintiems žmonėms nuo šiol leidžiama bendrauti su vienu šeimos ūkiu. Sprendimas dėl karantino pratęsimo bus svarstomas jau šį trečiadienį.

Reklama

Naujienos

Britiškoji COVID-19 atmaina: kaip ji plinta regionuose?

Milda Vedegytė

Paskelbta

Per paskutines 2 savaites Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikti 184 ėminių dėl COVID-19 ligos sekoskaitos tyrimai. Iš 167 (90,8 proc.). sėkmingai nuskaitytų SARS-CoV-2 viruso genomų, 22-uose (13,2 proc.) nustatyta britiškoji viruso atmaina. Pietų Afrikos ir Brazilijos SARS-CoV-2 viruso atmainų nenustatyta.

Pastarųjų savaičių SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaita atlikta iš nosiaryklės ėminių, šių metų vasario 8-19 dienomis paimtų Kauno (Kauno miesto, Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių, Prienų), Marijampolės (Vilkaviškio ir Marijampolės miestų), Panevėžio, Šiaulių, Tauragės (Jurbarko m.) ir Telšių apskričių asmens sveikatos gydymo įstaigose bei mobiliuosiuose patikros punktuose. Šiems asmenims tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimo metu buvo rasta viruso genetinės medžiagos (RNR). Sekoskaitai ėminiai paimti atsitiktinės atrankos būdu pagal apskritis.

SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos metu siekta nustatyti naujas viruso atmainas, tokias kaip britiškoji (B1.1.7), Pietų Afrikos (B.1.135) ar Brazilijos (P.1). Daugiausiai ėminių ištirta Kauno, mažiausiai – Tauragės apskrityse.

Marijampolės apskrities ėminiai, kuriuose nustatyta britiškoji atmaina, buvo paimti Vilkaviškyje ir Marijampolėje, Tauragės apskrities – Jurbarko mieste, Kauno apskrities – Kauno mieste. Tirtuose Šiaulių ir Panevėžio apskrities ėminiuose britiškosios SARS-CoV-2 viruso atmainos nenustatyta.

Atlikus statistinę analizę, pastebėta, kad aptinkama britiškoji atmaina nėra vienodai pasiskirsčiusi Kauno ir Marijampolės apskrityse. Atsižvelgiant į atliktus testavimus, teigiamų tikralaikės PGR tyrimų kiekį ir atliktų SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimų kiekį santykiui 10 tūkstančių gyventojų, nustatyta, kad britiškoji atmaina Marijampolės apskrityje yra dominuojanti, lyginant su Kauno apskritimi. Palyginimas su kitomis apskritimis negalimas dėl labai nedidelio nustatytų britiškosios viruso atmainos atvejų skaičiaus.

Suprantama, kad gauti rezultatai tikrosios situacijos apskričių populiacijose neatspindi dėl mažo SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimų skaičiaus. Norint gauti patikimesnę informaciją, būtina didinti atliekamų sekoskaitos tyrimų skaičių. Visgi, žinojimas, kuriuose regionuose (apskrityse) plinta lengviau užkrečiama (britiškoji) SARS-CoV-2 viruso atmaina, turi reikšmės svarstant COVID-19 pandemijos valdymo strategijos sprendimus, tokius kaip COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiaus mažinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar karantino suvaržymų laisvinimas.

Kauno klinikų informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

autor. LMA / V. Valuckienė

Kovo 4 d. vienuolika šalies mokslininkų apdovanoti 2020 m. Lietuvos mokslo premijomis. Premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, jomis skatinami produktyviai dirbantys aukšto lygio Lietuvos mokslininkai.

Ministrė Pirmininkė, sveikindama premijos laureatus su mokslo triumfo diena, pabrėžė mokslo balso visuomenėje reikšmę ir pažymėjo, kad į jį įsiklausyti itin svarbu pandemijos sąlygomis. Pagerbdama laureatus, Lietuvos mokslo premijas Ingrida Šimonytė pavadino lietuviškais nobeliais.

„Mokslas ir jo kūrėjai visada yra priešakinėse linijose, apie kokią visuomenės gyvenimo sritį bekalbėtume. Sveikata, ekologija, technologijos, inžinerija, socialiniai dėsniai – visur mokslas eina pirma, kurdamas naujas galimybes žmonijai, ieškodamas išeičių iš painių situacijų. Ir visi mokslai yra svarbūs visuomenės ir pasaulio raidai: vieni veda žmogų į kosmoso platybes, atveria kvapą gniaužiančius horizontus, kiti padeda nepasiklysti savyje,  – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premija skirta  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkei Daliai Satkauskytei už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai (2005–2019)“.

Fizinių mokslų srityje premijomis įvertinti: Vilniaus universiteto mokslininkai Aldona Beganskienė ir Aivaras Kareiva už darbų ciklą  „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse technologijose (2005–2019)“ bei  Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Gediminas Niaura ir Albertas Malinauskas už darbų ciklą „Medžiagų molekulinės struktūros ir funkcionalumo tyrimai virpesinės spektroskopijos metodais (2005–2019)“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premija įvertinta  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Jurga Bernatonienė už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas (2005–2019)“. Kita premija šioje srityje skirta Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams Reginai Gražulevičienei ir Audriui Dėdelei už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės iki brandos (2005–2019)“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta už Fizinių ir technologijos mokslų centro,  UAB „Ekspla“, UAB „Elas“, UAB „Precizika Metrology“ eksperimentinės plėtros darbą Gediminui Račiukaičiui, Mindaugui Gedvilui, Pauliui Gečiui, parengusiems darbų ciklą „Ultratrumpų lazerio impulsų sąveika su medžiaga ir jos panaudojimas lazeriniam mikroapdirbimui“ (2005–2019).

Lietuvos mokslo premijos dydis – 31 200 eurų.

 

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt, tel. +370 5 219 1129

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Kultūros ministras: „Prancūzija – aktyvi Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalyvė“

Kultūros ministerija

Paskelbta

Nuotoliniame kultūros ministro Simono Kairio susitikime su Prancūzijos Respublikos ambasadore Claire Lignières-Counathe aptarti esminiai klausimai, susiję su pandemine situacija ir jos poveikiu kultūros sektoriui, taip pat pasidžiaugta bendromis abiejų šalių kultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvomis bei artimiausiais planais. 

Pirmiausia ambasadorė pasveikino Kultūros ministeriją su UNESCO Pasaulio paveldo centrui pateikta Kauno modernizmo architektūros paraiška, kuria šiai Kauno vertybei siekiama suteikti pasaulinį pripažinimą. C. Lignières-Counathe pasidžiaugė, kad kitąmet Kauno, tapsiančio Europos kultūros sostine, programoje laukia nemažai bendrų renginių su kūrėjais iš Prancūzijos ir kad Kaunas aktyviai bendradarbiauja su Prancūzijos miestu Grenobliu, kuris kitąmet taps Europos žaliąja sostine. Prancūzų institutas kartu su festivaliu „ConTempo“ 2022 m. planuoja pristatyti prancūzų scenos meno kūrėjus.

Kultūros ministras S. Kairys su ambasadore apsikeitė mintimis apie pandeminę situaciją abiejose šalyse, jos įtaką kultūros ir kūrybiniam sektoriui. „Pagrindinis mūsų uždavinys šiuo metu – susidoroti su karantino padariniais kultūrai ir kaip įmanoma greičiau kultūrą grąžinti į valstybės ir žmonių gyvenimą. Ateityje ketinu siekti glaudesnio Kultūros ministerijos bendradarbiavimo su kitomis ministerijomis, didesnio kultūros integravimo į švietimą“, – teigė S. Kairys.

Kultūros ministras džiaugėsi, kad tiek Prancūzijos ambasada, tiek Prancūzų institutas išlieka aktyvūs Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo partneriai. Savo ruožtu ambasadorė informavo apie svarbesnius 2020 metų projektus, pasidalijo ateities planais, tarp kurių – dokumentika apie Vilniaus Didžiąją sinagogą, skulptoriaus Antano Mončio 100-ųjų gimimo metų minėjimo renginiai, bendras prancūzų ir lietuvių tęstinis šiuolaikinio šokio projektas „KlaipėDAnse“, kuris vykdomas bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru ir Kano bei Grenoblio miestų nacionaliniais choreografijos centrais. C. Lignières-Counathe pabrėžė, kad kitų metų pirmąjį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausianti Prancūzija neabejotinai skirs dėmesio ir kultūrai.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Finansų ministrės ir Europos investicijų banko viceprezidento susitikime – beveik du dešimtmečius trunkančios partnerystės ir pandemijos įveikimo klausimai

Finansų ministerija

Paskelbta

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien dalyvavo nuotoliniame susitikime su Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentu Thomas Östros, kuriame bene didžiausias dėmesys buvo skirtas COVID-19 pandemijos padarinių ekonomikai vertinimui ir kovos su pandemija priemonėms aptarti.

„Svarbiausias EIB veiklos prioritetas – padėti ES valstybėms narėms įveikti koronaviruso pandemiją su kuo mažesniais finansiniais praradimais. Džiaugiuosi, kad EIB dėmesį skiria ir galimybėms tikslingai prisidėti prie tolesnio mūsų šalies vystymosi link inovatyvesnės, žalesnės ir tvaresnės ekonomikos“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė.

Susitikimo metu ministrė taip pat pabrėžė sėkmingą 17 metų trunkantį Lietuvos ir Europos investicijų banko bendradarbiavimą, kurio reikšmė šaliai nepaprastai svarbi. Nuo pat 2004 metų, kai Lietuva tapo EIB nare, iš viso aplinkosauginiams, infrastruktūriniams projektams ir inovacijoms finansuoti suteikta paskolų už 4,3 mlrd. eurų.

Susitikime G. Skaistė taip pat pažymėjo, jog Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. – Recovery and resilience facility – RRF) efektyvus panaudojimas yra vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų ir, tikimasi, padės pateisinti visuomenės lūkesčius ir imtis investicijų ir reformų, skatinant ūkio transformaciją, skaitmenizacijos ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą, žaliosios pertvarkos įgyvendinimą.

Primename, jog EIB įsteigtas 1958 m. Romos sutartimi kaip ilgalaikes paskolas teikiantis ES bankas. EIB priklauso ES valstybėms narėms, jos formuoja EIB kapitalą, vadovaujantis įnašo proporcingumo valstybės ekonominiam svoriui ES principu. Lietuvos dalis sudaro apie 0,18 proc. viso EIB įstatinio kapitalo. EIB nenaudoja ES biudžeto lėšų, o finansuoja pats save, skolindamasis finansų rinkose. Kadangi ES valstybės narės yra EIB akcininkės, jam suteiktas aukščiausias įmanomas kredito reitingas (AAA), todėl jis gali itin palankiomis sąlygomis skolindamasis pinigų rinkose sukaupti labai didelį kapitalą. EIB nesiekia pelno, tad jo skolinimosi sąlygos taip pat yra palankios.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2021 03 04

Minint Kovarnio dieną, Aplinkos ministerija prašo netgi turinčių leidimus savivaldybių nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių.

„Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Kovo 4-ąją minima Kovarnio diena. Taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi, o dabar nekenčiami. Žmones erzina jų kaimynystė – keliamas triukšmas ir teršiama aplinka. Kiekvieną pavasarį pasipila gyventojų skundai su prašymais naikinti kovų lizdus.

Galimybė reguliuoti kovų gausą numatyta medžioklės taisyklių nustatytu metu – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d.

Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos ornitologų draugija savivaldybėms, užuot draskius lizdus, siūlo alternatyvą – rudenį ir žiemą genėti medžius, kaip nurodo pasaulinė praktika.

Kovai, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas draudžia juos tyčia žudyti, gaudyti, pažeisti, naikinti jų lizdus ir kiaušinius, trikdyti, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu.

Lietuvoje perinčių kovų populiacija per 30 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Rūšies pagrindinė nykimo priežastis siejama su kolonijų naikinimu, neretai išmetant lizdus su kiaušiniais arba jau išsiritusiais jaunikliais.

Kovai į lizdavietes Lietuvoje ankstyvais pavasariais sugrįžta kovo pirmą dekadą ir iškart užsiima veisimosi vietas: tvarko senus arba stato naujus lizdus. Kai vienas poros narys įrenginėja lizdą, kitas beveik visada būna šalia lizdo, kad aplinkinių lizdų šeimininkai neišnešiotų lizdinės medžiagos. Dažniausiai įsikuria tose pačiose kolonijose, kuriose gali perėti po kelis dešimtmečius.

Skaityti toliau

Naujienos

Prezidentas: turime geriau apsaugoti pažeidžiamiausius žmones nuo nedarbo

Milda Vedegytė

Paskelbta

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su profesinių sąjungų organizacijų lyderiais ketvirtadienį aptarė poreikį gerinti šalies darbuotojų apsaugą laikotarpiu po karantino. Susitikime kalbėta apie reikalingas nedarbo mažinimo, apsaugos nuo nedarbo ir užimtumo didinimo priemones, socialinio dialogo stiprinimo svarbą ekstremaliosios situacijos metu.

Nuotoliniu būdu vykusiame susitikime šalies vadovas pabrėžė, kad, žvelgiant į pandemijos pasekmių laikotarpį ir nedarbo lygio prognozes, yra matomas poreikis tobulinti bendrąją nedarbo draudimo išmokų sistemą. Dabartinė sistema nepakankamai apsaugo bedarbius nuo skurdo, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu yra 54,4 proc., o darbo draudimo išmokos pasiekia tik apie 30 proc. bedarbių.

„Dabartinė nedarbo draudimo sistema turi būti teisingesnė ir geriau apsaugoti žmones nedarbo atveju. Ypatingą dėmesį turime skirti kokybiškai pažeidžiamiausių ir didžiausių nedarbo grupių apsaugai: žmonėms su negalia, jaunimui ir vyresnio amžiaus asmenims. Turime jau dabar, o ne po metų, numatyti barjerus šių žmonių skurdo rizikos lygio didėjimui, kuris šiuo metu ir taip itin aukštas. Tikiuosi, kad Seimas atsistos į žmonių pusę ir palaikys mano inicijuotas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas ir jų įsigaliojimą nuo liepos 1 dienos. Būtent šis, galimai pokarantinis, laikotarpis bus kritiškai svarbus adekvačiai ir socialiai teisingai žmonių su negalia apsaugai nuo nedarbo“, – teigė šalies vadovas.

Prezidento Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos leistų nuo šių metų liepos 1 d. nedarbo atveju asmenims su negalia gauti pilną jiems priskaičiuotą nedarbo draudimo išmoką. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, šiems asmenims draudimo išmoka netekus darbo yra mažinama ir išmokama tik ta jos dalis, kuri viršija gaunamą pensiją ar išmoką. Pasak šalies vadovo, toks išmokų ribojimas yra socialiai neteisingas, nes šie žmonės moka tokias pat nedarbo socialinio draudimo įmokas kaip ir kitos visuomenės grupės.

Šalies vadovas taip pat mato reikalingumą peržiūrėti bendrąją nedarbo draudimo sistemą ir didinti jos efektyvumą. Pasak Prezidento, nedarbo draudimo sistema turėtų aprėpti daugiau žmonių, užtikrinti bent minimalias pajamas, skatinti greičiau įsidarbinti. Prezidentas matytų tikslingumą jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms diferencijuoti stažo reikalavimą bei išmokos mokėjimo trukmę pagal amžių ir išdirbtą laiką.

Susitikime buvo aptartas ir valstybės vadovo viešai pateiktas pasiūlymas dėl paskatų įmonėms didinti darbo užmokestį. Kuriant paskatas pokriziniu laikotarpiu sparčiau mažinti nedarbą ir skatinti atlyginimų augimą, siūlomi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, numatantys, kad įmonės, kurių darbo užmokesčio fondo sąnaudos per metus, palyginti su ankstesniu periodu, padidėja bent 8 proc., galėtų ne vieną, bet tris kartus atskaityti darbo užmokesčio fondo prieaugio sąnaudas apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį. Tokiu būdu įmonės, įdarbinančios daugiau darbuotojų ar sparčiau didinančios atlyginimus, galėtų pasinaudoti pelno mokesčio paskata. Lietuvoje apie 60 proc. viso pelno mokesčio sumoka mažos ir vidutinės įmonės, todėl smulkusis ir vidutinis verslas turėtų didelį potencialią pasinaudoti užimtumo didinimo paskata.

Susitikime taip pat aptartas reikalingumas didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą. Akcentuota, kad būtinas Užimtumo tarnybos veiklos kokybės gerinimas atsigavimo po karantino laikotarpiu. Šalies vadovo teigimu, reikėtų kuo greičiau pilnu pajėgumu atnaujinti Užimtumo tarnybos paslaugų teikimą darbo ieškantiems žmonėms bei darbdaviams ir reikšmingai gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Profesinių sąjungų atstovai išreiškė lūkestį dėl didesnio profesinių sąjungų įtraukimo svarstant Gaivinimo ir atsparumo didinimo investicijų planą, kurio investicijos, pasak jų, turėtų būti nukreiptos į kokybiškų darbo vietų kūrimą. Profesinių sąjungų atstovai taip pat akcentavo, kad pasigenda užimtumo didinimo ir pagalbos priemonių po prastovų, pabrėžė socialinio dialogo svarbą.

Susitikime nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Prezidento komunikacijos grupė

Skaityti toliau

Skaitomiausi