Connect with us

Kultūra

Per vasarą šalies gyventojai perskaitė per 90 tūkst. knygų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiemet skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvavo rekordinis skaitytojų skaičius – daugiau kaip 20 tūkst., o visas penkias organizatorių sugalvotas užduotis įveikė 13 934 skaitytojų (2019 m. atitinkamai 16 390 dalyvių ir 10 339 įveikusiųjų iššūkį). Iš viso per tris mėnesius trukusį skaitymo iššūkį perskaityta daugiau kaip 93 000 knygų.

„Atrodo, banalu sakyti, kad rezultatai pranoko lūkesčius, nes kasmet tą ir sakome. Bet kitaip ir negalim sakyti! Smagu, kad šiemet sukurta nauja sistema dalyvių nenuvylė, tapo lengviau prieinama ir pasiekiama, o bibliotekų bendrystė dar labiau sustiprėjo“, – sako šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė. Skaitymo iššūkį koordinuoja apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka.

Skaitomiausios ir geriausiai skaitytojų įvertintos knygos

Norintieji įveikti vasaros skaitymo iššūkį turėjo perskaityti 5 knygas:  Šiaurės šalių autoriaus; kurios pavadinime yra skaičius; knygą apie gamtą; knygą apie draugystę ir eiliuotą knygą. Daugiausiai perskaityta knygų apie draugystę, bene sunkiausiai dalyviams sekėsi rinktis ir skaityti eiliuotas knygas.

Šįkart skaitymo iššūkio dalyvių auditorija itin įvairi: jeigu ankstesniais metais aktyviausiai dalyvaudavo vaikai ir jaunimas iki 19 metų, šiemet juos pasivijo suaugusieji. Itin išaugęs susidomėjimas ir aktyvumas stebimas tarp skaitytojų nuo 64 metų. Tai galima laikyti dideliu Lietuvos bibliotekininkų nuopelnu, kurie net atokiausiuose šalies kampeliuose paskleidė žinią apie šią iniciatyvą.

Tarp populiariausių akcijos knygų – literatūros klasika tapusios vaikiškos knygos bei suaugusiųjų literatūra. Jaunieji akcijos dalyviai vienu metu nušovė du zuikius – atlikdami skaitymo užduotis noriai skaitė tas knygas, kurios yra mokiniams rekomenduojamuose knygų sąrašuose. Tarp populiariausių knygų atsidūrė Selemono Paltanavičiaus „Gamtos metų ratas“, Ericho Marios Remarko „Trys draugai“, Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“, Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“. Aukščiausius įvertinimus gavusių knygų sąraše – Sonyos Hartnett  „Sidabrinis asiliukas“, Patricios Forde „Žodžių sąrašas“, Jono Hasseno Khemiri „Viskas, ko neprisimenu“, Viljamo Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Kur gyvena daugiausiai skaitančių žmonių?

Skaitymo iššūkio nugalėtoja tapo Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Jos direktorius Aivaras Vyšniauskas sako, kad sėkmės paslaptis – ilgas ir kruopštus darbas su skaitytojais: „Per ilgus bibliotekos gyvavimo metus sugebėjome „prisijaukinti“ savo skaitytoją, tapome jiems draugais, nuodėmklausiais ir psichologais. Žinoma, to niekada nebūtų įvykę be ilgamečių mūsų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su skaitytojais, puikiai juos pažįstančių ir negailinčių laiko bei energijos tiek bendraujant, tiek atsakant į užklausas. Juk eilinis kvietimas dalyvauti vasaros skaitymo skatinimo akcijoje tikrai nereikalauja jokių papildomų išlaidų ar specialių resursų: tam reikia tik elementaraus noro tiek iš skaitytojų, tiek iš juos į akciją kviečiančių darbuotojų pusės. Džiugu, kad mūsų bibliotekoje abipusis noras buvo.“

Tarp aktyviausių bibliotekų yra daug mažų miestelių, kaimų bibliotekų filialų. Pavyzdžiu galėtų būti Jonavos rajono savivaldybės Ruklos filialas, kur skaitymo iššūkį priėmė 255 žmonės, perskaitę 1248 knygas. Kaip minėjo bibliotekininkė Nataša Kvietkienė, Rukloje visi vieni kitus gerai pažįsta, tad kvietimas skaityti knygas vasarą ėjo iš lūpų į lūpas. Knygas čia noriai skaitė ir vaikai, ir suaugusieji.

Prizai džiugins ilgai

Sėkmingai įveikusieji skaitymo iššūkį dalyvavo loterijoje, kurioje buvo galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį ir momentinį fotoaparatą. Taip pat išdalinta daugiau kaip pusšimtis knygų, kurias aktyviausiems skaitytojams dovanojo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje bei leidykla „Baltos lankos“. Laimėtojų sąrašas skelbiamas čia. Kiekvienas skaitymo iššūkį įveikęs dalyvis dovanų gaus knygų skirtuką su vaistažolėmis, kurį pasodinus į žemę džiugins vaistinių melisų, čiobrelių ir ramunėlių derlius.

Prie akcijos prisidėjo Respublikos kultūros ministerijaa, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijaa, Šiaurės ministrų tarybos biuras, LRT, leidykla „Baltos lankos“. Iniciatyvos partneris – IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius.

„Vasara su knyga“ – tai Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų organizuojama skaitymo skatinimo programa pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos ir skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“. Skaitymo iššūkis yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Skaityti toliau
Advertisement

Kultūra

7 Kauno dienos. Kauno Monmartas, ugniagesių kasdienybė ir miesto daržai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Prancūzija turi Monmartą, Vilnius turi Užupį, o kuris Kauno miesto rajonas gali būti siejamas su menininkais? Atsakymas – Šančiai. Šis rajonas prasidėjo nuo kareivinių, tarpukariu tapo darbininkų centru, o dabar sparčiai virsta į menininkų kvartalą. Čia gyvena ar turi savo studijas per kelias dešimtis įvairių sričių Kauno menininkų. Laidos komanda pasižvalgys istoriniais šio rajono takais. Ar žinote, kas gali būti bendro tarp Prancūzijos ir Šančių?

Darbo vieta ugniagesiams tampa antraisiais namais, deja, šie ne visada būna modernūs ir patogūs, o kartais ir dalinasi bendru kiemu su daugiabučiu. Laidos komanda keliaus į Petrašiūnus, kur įsikūrusi 3-oji Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komanda. Visgi ugniagesių nelepina ne tik darbo sąlygos. Kokios algos už gyvybei pavojingą profesiją sulaukia ugniagesiai? „Patys pagalvokit, ar jaunam žmogui to užtenka pilnai pragyventi?“ – retoriškai klausia ugniagesys gelbėtojas Ernestas Valionis.

Pokalbis 450. Renginių organizatorė, menininkė Evelina Šimkutė. Apie sugrįžimą iš Didžiosios Britanijos bei miesto daržus. Lysvės tenka laukti pora metų. O kas auga Šilainiuose?

„Dabar tai atrodo keista, tačiau miesto daržas taps neatsiejama šių dienų kasdienybe“, – sako daržą Šilainių mikrorajone įkūrusi pašnekovė. Pasak E. Šimkutės, pradėjusi šią idėją sulaukė ir aplinkinių atkalbinėjimų. „Buvo labai daug skeptikų. Iš pradžių daug kas sakė nepradėk, Evelina. Čia nieko iš to neišeis“, – neslepia ji.

„7 Kauno dienos“ – sekmadieniais, 11:30 per LRT PLIUS!

Skaityti toliau

Kultūra

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ antrą kartą kviečia kultūros organizacijas į pastiprinimą

kaunieciams.lt

Paskelbta

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ antrą kartą kviečia kultūros organizacijas jungtis prie Europos kultūros sostinės programos ir siūlyti baigtinius meninius projektus, įgyvendinamus su Lietuvos ir užsienio partneriais: žinomų atlikėjų pasirodymus, menininkus, parodas, kurie būtų patrauklūs ne tik Kauno ir Kauno rajono, bet ir kitų Lietuvos regionų ir užsienio svečiams, sudomintų kitų šalių žiniaskaidą. Šie siūlomi renginiai pastiprintų „Kaunas 2022“ vertybes, plėtojamas temas bei taptų pagrindinės 2022-ųjų programos  akcentais.

„Suprantame, kad kvietimas skelbiamas tokiu metu, kai didelius kultūrinius projektus planuoti yra rizikinga, tačiau raginame kultūros organizacijas kartu su mumis ieškoti lanksčių ir kūrybiškų sprendimų. Nepaisant pandemijos sukeltų sąlygų, mūsų komanda pasiryžusi įgyvendinti „Kaunas 2022” programą ir išsaugoti kauniečių ir visos Europos šventę“, – sako „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova.

Projektų paraiškas galima teikti iki 2020 m. gruodžio 15 d., o jas vertins „Kaunas 2022“ atstovaujantys bei išoriniai ekspertai. Pirmojo kvietimo metu buvo atrinkti 64 partneriai, įgyvendinantys beveik 100 projektų, o papildomai  planuojama atrinkti apie 20 projektų. Visus pateiktus pasiūlymus planuojama įvertinti iki 2021-ųjų sausio 19 d.

Didelis dėmesys atrenkant pasiūlymus bus skiriamas atsarginiams projekto scenarijams, rizikų valdymui bei dalyvių saugumui, o projekto apimtis turėtų būti pagrįsta prodiuserinės patirties pavyzdžiais.  Iki paraiškos pateikimo visais kylančiais klausimais organizatoriai kviečia būsimus pareiškėjus konsultuotis su „Kaunas 2022“ kuratoriais.

Skaityti toliau

Kultūra

Kauno IX forto monumento nacizmo aukoms atminti „įgyvinimas“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šių metų spalio 3-4 dienomis 15:00–17:00 val. Kauno menininkų namai, Kauno IX forto muziejus ir projektų erdvė Swallow kviečia į rumunų menininkės Alexandros Pirici režisuojamą choreografinį projektą „Pulsas“. Projektas skirtas skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno (1933-2020 m.) sukurto Kauno IX forto paminklo nacizmo aukoms atminti „įgyvinimui“. Po atviru dangumi paminklo teritorijoje vyksiančiame pasirodyme dalyvaus iki 50-ies atlikėjų grupė.

 

Alexandra Pirici savo kūryboje dažnai pasitelkia gyvos ir judančios skulptūros idėją kaip kritinę priemonę skulptūrinio objekto bei subjekto santykiui tirti. Projektas „Pulsas“ yra kaip tik toks. Šįkart sukūrusi choreografiją didesnei nei kada nors prieš tai atlikėjų grupei, menininkė pasiūlė „įgyvinti“ tris Kauno IX forto paminklo skulptūrų grupes.

Kuratorius Valentinas Klimašauskas

Menininkė komentuoja: „Žvelgiant į šį paminklą beregint pajuntamas jo žymimos tragedijos ir siaubo mastas. Bet koks bandymas ką nors prie jo pridėti ar įsikišti į jo būtį, regis, reikalauja didelio rūpesčio ir atsargumo. Ar galėtų būti būdas, kuriuo paminklo papildymas choreografiniais-skulptūriniais iš gyvų kūnų sudarytais elementais galėtų prisidėti prie jo nešamos žinios?“

 

Paminklo gelžbetonio skulptūrose matomi dekonstruoti žmonių kūnai ir veidai, o priėjus arčiau galima įžvelgti jiems formuoti naudotų medinių lentų atspaudus. Struktūrų tekstūra, medžių rievių žymės lentų įspauduose, lengvai apsamanoję paviršiai, forto pastatai, juos supančios pievos, obelų sodai bei sparčiai aplinkinių Kauno priemiesčių padanges kertantys debesys – šis paminklas yra itin aktyvios ir daugiasluoksnės panoramos dalis. Norėdami jį visapusiškai suvokti ir pajusti turime judėti aplink, o ši kelionė – itin kūniška ir erdviška patirtis. Alexandros Pirici pasiūlyta paminklo „įgyvinimo“ idėja atitinkamai atliepia šią lėto judėjimo ratu patirtį, sykiu įtraukdama garsą, choreografijai tarsi tampant iš lėto atsiveriančiu, sliuogiančiu vijokliu ar epifitiniu iš žmonių kūnų sudarytu augalu. Švelniai pulsuodamas abstrakčiame rate, primenančiame horą (bendruomeninį rato šokį, kartais laikomą žydišku, bet taip pat populiarų Balkanuose ir kitose Rytų Europos šalyse), šis iš atlikėjų kūnų sukurtas augalas palaipsniui, lėtai ir tolygiai apgaubia paminklą.

Projekto kuratorius Valentinas Klimašauskas sako: „Šis projektas man yra svarbus bent dėl kelių esminių dalykų. Visų pirma, tai yra projektas apie tiek tragišką istorinę, tiek dar gyvą ir besiformuojančią asmeninę atmintis. IX forto monumentas nacizmo aukoms lydėdavo mano paauglystės saulėtekius, nes matėsi iš mūsų buto lango šalia esančiame Šilainių mikrorajone. Jis ir dabar yra itin matomas ir formuoja aplinkinių rajonų panoramą, yra vienas iš Kauno vartų elementų – jis matosi tiek nuo „Via Baltica greitkelio“, tiek nuo Vilniaus-Klaipėdos autostrados. Antra, jis yra apie atminties aktyvavimą. Šiuo metu pasaulis yra įžengęs į precedento neturinčią tamsią populizmo, ekologinės katastrofos, stiprėjančių nacionalizmų, pandemijos ir t.t. erą, todėl yra svarbu prisiminti istorines pamokas, kurti naujas progas galimoms solidarumo išraiškoms. Trečia, Lietuva, kaip ir visa Rytų Europa turi aiškiai išreikštų problemų su monumento, paminklo, memorialo įgyvendinimu, jos estetine išraiška, todėl tikiu, kad Alexandra Pirici meninis veiksmas prisidėtų prie taikesnio, mažiau poliarizuoto ir įdomesnio pokalbio apie atminties vietų įamžinimą, jų reikšmes ir prasmes“

 

Alexandra Pirici dirba muziejų, teatro ir viešųjų erdvių kontekstuose bei kuria choreografiją tęstinėms akcijoms, performatyviems paminklams ir performatyviai aplinkai. Savo darbuose sujungdama šokį, skulptūrą, šneką ir muziką, menininkė nagrinėja monumentalumą ir konkrečių vietų bei institucijų istoriją, taip siekdama žaismingai narplioti ir transformuoti esamas hierarchijas. Savo kūryboje ji taip pat apmąsto veiksmų mene ir populiariojoje kultūroje istoriją bei funkcijas, svarsto klausimus apie kūną, jo buvimą šalia, nebuvimą ir įvaizdį bei stebėjimo politiką.

 

Menininkės darbai buvo eksponuoti kas dešimtmetį vykstančiame Miunsterio „Skulptur Projekte“ (2017 m.), 55-osios Venecijos bienalės Rumunijos paviljone, Londono „Tate Modern“, „New Museum“ Niujorke, Bazelio „Art Basel Messeplatz“, 9-ojoje Berlyno bienalėje, Europos šiuolaikinio meno bienalėje „Manifesta 10“, „Pompidou“ centre Paryžiuje, „Ludwig“ muziejuje Kelne, „Van Abbemuseum“ Eindhovene, Rusų muziejuje Sankt Peterburge, „Neuer Berliner Kunstverein“ Berlyne, Berlyno „HAU“ teatre, Varšuvos modernaus meno muziejuje, Čikagos architektūros bienalėje ir daugelyje kitų žymių meno institucijų.

Daugiau informacijos apie projektą: http://kmn.lt/renginiai/repertuaro-renginiai/alexandra-pirici-pulsas-kauno-ix-forto-monumento-nacizmo-aukoms-atminti-igyvinimas/

Organizatoriai: Kauno menininkų namai, Kauno IX forto muziejus, projektų erdvė „Swallow“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

 

Kauno IX forto monumento nacizmo aukoms atminti „įgyvinimas“

2020 m. spalio 3–4 d., 15:00–17:00 val.

Vieta: Kauno IX forto muziejaus memorialinis kompleksas, po atviru dangumi.

Adresas: Žemaičių pl. 73, Kaunas

Menininkė: Alexandra Pirici

Kuratorius: Valentinas Klimašauskas

 

Skaityti toliau

Kultūra

UNESCO kūrybinių miestų tinklo vertinimai Kaunui: „Kiti dizaino tinklo miestai iš Kauno galėtų daug ko pasimokyti“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno miestui ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdomoms paveldo ir architektūros  „Modernizmas ateičiai“ ir dizaino „Dizainas laimei“  programoms atiteko puikūs UNESCO Kūrybinių miestų tinklo vertinimai. Tokia nuomonė buvo išreikšta Kauno narystės UNESCO Kūrybinių miestų stebėsenos ataskaitoje. „Iki šiol Kaunas kukliai dalijosi savo pasiekimais, tačiau turėtų savo pažanga labai didžiuotis: čia vyksta puikūs dizaino projektai, atskleidžiantys jo architektūrą ir įtraukiantys dizainerius. Kiti dizaino tinklo miestai iš Kauno galėtų daug ko išmokti“ – sakoma UNESCO Kūrybinių miestų tinklo vertinime.

Buvo vertintas visų keturių metų architektūros, dizaino ir kitų miesto kultūrą skatinančių programų progresas, Kauno miesto ir jo bendruomenių įsitraukimas į tinklą bei pasiektas proveržis nuo pat 2015-ųjų, kada Kaunui buvo suteiktas UNESCO Dizaino miesto statusas iki 2019 ųjų.

„Kaunas, tapęs Europos kultūros sostine ir įsijungęs į UNESCO Kūrybinių miestų tinklą, atgaivino  miesto energiją, o pasiektas  rezultatas yra puikus. Kauno įgyvendinami projektai yra verti sklaidos kūrybinių miestų tinklo viduje ir atvirkščiai – dalyvavimas tinkle yra naudingas ir pačiam miestui. Raginame Kauną pasinaudoti tinklo teikiamomis galimybėmis kuriant tvarų, įtraukų ir atvirą miestą“ – teigiama išvadoje.

Tarp pagyrų sulaukusių sėkmingų programų, skatinančių pokytį mieste, pateko ir „Kaunas 2022“ įgyvendinamos programos „Dizainas laimei“ planai, apibūdinami kaip gerai apgalvotas projektas, sujungiantis žmones ir vieni su kitais, ir su jų aplinka, bei skatinantis tyrinėti žmonių tarpusavio ryšius bei santykius. „Dizainas laimei“ siekia atkreipti dėmesį į sunkiau prieinamus miesto kultūrinio gyvenimo aspektus ir sukuria naują aplinką visų žmonių grupių dalyvavimui. Į programą  įtraukta Tarptautinės laimės dienos šventė yra vertinama kaip puikus būdas išplėsti šią iniciatyvą ir kasmet įsigilinti į vis kitas temas.

Palankiai įvertinti taip pat „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ jau du metus iš eilės organizuoti Europos kultūros sostinės forumai, bendradarbiavimui sutelkiantys verslo, mokslo, politikos bei kultūros atstovus bei pritraukiantys dalyvius iš visos Europos bei programos „Modernizmas ateičiai“ surengta konferencija, pristačiusi geriausias praktikas.

Per pastaruosius dvejus metus Kaunas savyje sutelkė nemažai tarptautinių iniciatyvų, skatinančių kultūros svarbą mieste, o pastarųjų metų dalyvavimas UNESCO Kūrybinių miestų tinklo veikloje gerokai suaktyvėjo.

Miestui sparčiai keliaujant link 2022-ųjų – Europos kultūros sostinės metų, UNESCO Kūrybinių miestų tinklas skatina gerąja patirtimi dalintis dar aktyviau – tai yra puiki platforma idėjų sklaidai.

Foto: A. Aleksandravičiaus

Skaityti toliau

Kultūra

Pristatome naujai sukurtą jungtinio projekto „Atgimimo vaikai” vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiemet, minint Lietuvos žydų genocido dieną (rugsėjo 23 d.), muzikinis projektas „Atgimimo vaikai” visuomenei pristato muzikinį vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”. Tado Daujoto ir Liutauro Janušaičio sukurtoje giesmėje yra pasakojama apie tai, kaip Lietuvos kunigaikščiai į mūsų šalį pasikvietė daug tautų, įskaitant ir žydus, o šioje kultūrinės įvairovės darnoje, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo išsiplėtusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Kūrinyje paliečiamas ir tamsusis mūsų šalies istorijos puslapis – Holokaustas bei kalbama apie dvasinę stiprybę, kad dvasios milžinai yra tie, kurie artimą mylėjo ir gelbėdami kitus net savo gyvybės negailėjo.

Vaizdo klipas nufilmuotas Lietuvai ypatingose vietose – Gedimino pilies bokšte, Trakų Galvės ežere bei Kaune prie IX forto. Giesmę atlieka jos autorius Tadas Daujotas, šiuolaikinės krikščioniškos muzikos dainininkės Gabrielė Gvazdikaitė ir Džiuljeta Baužienė, Kauno krikščioniškasis kamerinis choras „Geroji Naujiena” (dirigentas Nerijus Šatinskas), vaikų ir jaunimo choras „Valio” (vadovė Gintarė Kačkovska) bei „Prabudimo orkestro” muzikantai.

Skaityti toliau

Kultūra

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė šiandien Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolektyvui pristatė naująją šio muziejaus direktorę Dainą Kamarauskienę.

Viceministrė D. Kamarauskienei palinkėjo sėkmingai tęsti pradėtus darbus, taip pat įveikti visus laukiančius iššūkius ir toliau garsinti M. K. Čiurlionio vardą pasaulyje.

D. Kamarauskienė liepos pradžioje laimėjo Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo pareigas. Iki tol ji buvo laikinoji šio muziejaus vadovė. Menotyrininkės išsilavinimą turinti D. Kamarauskienė 1997–2019 m. buvo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, ji taip pat yra dirbusi dailės istorijos dėstytoja tuometinio Valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje ir Kauno aukštesniojoje meno mokykloje.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.

Audriaus Kapčiaus nuotrauka

Skaityti toliau
Sportasprieš 7 val

Skaudžią pamoką Prienuose gavę jaunieji žalgiriečiai baigė pasirodymą KMT turnyre

2020.10.27 www.lkl.lt Citadele Karaliaus Mindaugo taurės rungtynėse Prienuose Kauno „Žalgiris-2“ rezultatu 62:108 (19:22, 16:28, 12:26, 15:32) nusileido Prienų „Cbet“ komandai. Pirmosiose rungtynėse Kaune...

Greitos naujienosprieš 9 val

„Tesla“ paaiškino, kodėl Kinijoje atšaukė daugiau nei 48 tūkstančius automobilių – tai tik Kinijos institucijų išsigalvojimai!

Kaip jau rašėme, „Tesla“ Kinijoje atšaukė 48442 „Model S“ ir „Model X“ automobilius. Jie turės atvykti į techninio aptarnavimo centrus,...

Greitos naujienosprieš 9 val

Spalio 27 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 10 27 Spalio 27 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas...

Greitos naujienosprieš 10 val

Specialistai primena apie įvežtinio poliomielito riziką

2020 10 27 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį į šią pavojingą ligą ir primena, kad išlieka įvežtinio poliomielito...

Greitos naujienosprieš 10 val

VLK informuoja: nutrūkus darbo santykiams kitoje ES šalyje, atsiranda prievolė mokėti PSD įmokas Lietuvoje

2020 10 27 ​Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai įspėja, kad kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse darbo netekę asmenys, kurie...

Greitos naujienosprieš 10 val

Kultūros ministerija kviečia į tarptautinę audiovizualinio paveldo konferenciją

2020 10 27 Spalio 27 dieną minima Pasaulinė audiovizualinio paveldo diena. Šią dieną nuo 2005 metų Jungtinių Tautų švietimo, mokslo...

Greitos naujienosprieš 10 val

Ministrė R. Tamašunienė: savivaldybės, esančios geltonoje zonoje, turėti būti pasiruošusios

2020 10 27 Šiandien Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (toliau – VESK) posėdyje buvo aptarta epidemiologinė situacija šalies mastu. „Matome, kad...

Greitos naujienosprieš 11 val

Spalio 27-ąją minima Lietuvos kriminalinės policijos diena

2020 10 27 Šiandien atverčiamas dar vienas Lietuvos kriminalinės policijos istorijos puslapis – minima 102-oji kriminalinės policijos įkūrimo sukaktis. Šiemet...

Greitos naujienosprieš 11 val

Tarptautiniame projekte – trys puikios socialiai atsakingo verslo idėjos ir kontaktai tarptautinei partnerystei

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su užsienio partneriais įgyvendina projektą „Tarpeuropinis inovacijų tinklas“ (projekto numeris TR2015/DG/01/A6-02/081). Šio projekto...

Greitos naujienosprieš 12 val

Nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui – parama

2020 10 27 Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės,...

Skaitomiausi