Connect with us

Naujienos

Per metus vėluojančių grąžinti vartojimo kreditus skolininkų sumažėjo ketvirtadaliu

Paskelbta

2016 m. vartojimo kreditų gyventojams suteikta perpus mažiau nei 2015 m., per metus pradelstų mokėjimų skaičius sumažėjo 26,5 proc.

„Tokį ryškų rinkos pokytį lėmė sugriežtintas vartojimo kreditų rinkos reglamentavimas, tolesni aktyvūs Lietuvos banko priežiūros veiksmai ir atsakingesnis vartojimo kredito davėjų požiūris. Taikytos priemonės buvo rezultatyvios – tai liudija per praėjusius metus smarkiai mažėjęs vėluojančių grąžinti skolas asmenų skaičius“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis. Pasak jo, įvykus esminiam lūžiui, šiemet rinkoje prognozuojami nuosaikesni pokyčiai.

2016 m. vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) kartu su tarpusavio skolinimo platformomis suteikė 491 tūkst. naujų vartojimo kreditų, arba 55,6 proc. mažiau nei 2015 m., kai suteiktų kreditų skaičius buvo perkopęs 1,1 mln. Suteiktų kreditų suma atitinkamu laikotarpiu smuko beveik 30 proc. – iki 313 mln. eurų. Labiausiai – 77,2 proc. – sumažėjo suteiktų mažųjų vartojimo kreditų (mažesnių nei 290 eurų) skaičius, ryškų vartojimo kreditų rinkos susitraukimą lėmė sumažėjęs didesnių nei 290 eurų vartojimo kreditų teikimas (jų suteikta beveik 60 proc. mažiau nei 2015 m.).

2016 m. pagal suteiktų didesnių ir mažesnių nei 290 eurų vartojimo kreditų skaičių bankams teko 19,2 proc., kitiems vartojimo kredito davėjams 79,3 proc., tarpusavio skolinimo platformoms – 1,6 proc. vartojimo kreditų rinkos dalies.

2016 m. mažėjo vėluojančių grąžinti skolas asmenų, 2016 m. pabaigoje pradelstų mokėti sutarčių ilgiau nei du mėnesius iš eilės buvo 43 tūkst., arba 26,5 proc. mažiau, palyginti su 2015 m. pabaiga. Bendra įsiskolinimų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas mokėtinas sumas) per metus smuko beveik 12 proc. ir 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 74,2 mln. eurų.

Vartojimo kreditų rinką prižiūrintis Lietuvos bankas itin daug dėmesio skyrė vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimui, kad nebūtų skolinama bedarbiams, moksleiviams ir kitiems vartotojams, kurių galimybės grąžinti kreditą, atsižvelgiant į jų turimus finansinius įsipareigojimus ir gaunamas pajamas, vertintinos kaip abejotinos. 2016 m. Lietuvos bankas atliko 32 tyrimus, kaip kredito davėjai vertina kreditingumą, skyrė 25 baudas, kurių suma sudaro 153 tūkst. eurų, ir du įspėjimus.

Taip pat primename, kad visi norintys apsidrausti nuo galimai neapdairaus skolinimosi gali pasinaudoti galimybe įsirašyti į Lietuvos banko administruojamą sąrašą žmonių, kuriems neleidžiama suteikti vartojimo kreditų. 2016 m. pabaigoje šia paslauga pasinaudojo 296 gyventojai, kurių vyriausiam – 89, o jauniausiam – 18 metų. Šiuo metu sąraše – jau 400 žmonių.

Šaltinis: lb.lt

Skaityti toliau

Naujienos

Nuspręsta dėl veido kaukių Seimo rinkimų metu: jos bus privalomos visiems

Paskelbta

Seimo rinkimuose, vyksiančiuose šių metų spalį, apsauginės veido kaukės bus privalomos, trečiadienį nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Respiratorius ar medicinines kaukes turės dėvėti tiek komisijų nariai, tiek stebėtojai, tiek balsuoti ateinantys rinkėjai.

Tarp rinkėjų eilėse turės būti išlaikytas bent vieno metro atstumas, taip pat turės būti paskirstyti rinkėjų srautai – kad jie į balsavimo patalpą įeitų ir išeitų ne per tas pačias duris, tarpusavy patalpoje nesimaišytų.

Balsavimo namuose metu rinkėjui, jei yra galimybės, biuletenį bus rekomenduojama užpildyti lauke prie durų. Atvykusiems komisijos taip pat, jei yra galimybė, rekomenduojama neiti į patalpų vidų.

Rizikos grupės rinkėjai taip pat būtų raginami į balsavimo apylinkes atvykti ankstyvomis valandomis, kai mažesni srautai.

Rinkėjams siūloma ateinant balsuoti atsinešti savo rašymo priemonę, balsavimo patalpoje rašikliai turėtų būti dezinfekuojami po kiekvieno panaudojimo.

Pandemijos metu Seimo rinkimuose yra prailgintas išankstinio balsavimo laikas: paskelbus specialiąją situaciją balsavimas iš anksto rinkimų savaitę galėtų vykti pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį.

Įprastomis sąlygomis išankstinis balsavimas vyksta dvi dienas: trečiadienį ir ketvirtadienį.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

BNS informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Aukštos kvalifikacijos specialistai gali būti atleidžiami nuo privalomo izoliavimosi

Paskelbta

Aukštos kvalifikacijos specialistai, įskaitant kultūros ir meno atstovus, atvykstantys iš užsienio valstybių, iš kurių atvykus ar grįžus būtina 14 dienų izoliacija, nuo šiol gali pasinaudoti išimtimi, suteikiančia teisę palikti izoliavimo vietą.

Tai numatyta atnaujintose Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklėse.

Jos suteikė teisę Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, įvertinus izoliuoto asmens prašymą, priimti sprendimą dėl leidimo palikti izoliavimo vietą, kai yra atliktas tyrimas COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijos) nustatyti ir gautas neigiamas atsakymas.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Lietuva

Ministerija, reaguodama į pandemiją, peržiūri turizmo strategines gaires

Paskelbta

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva šių metų liepos mėnesį vyko susitikimų su turizmo sektoriaus atstovais ciklas, kurio tikslas – aptarti aktualiausius ir efektyviausius veiksmus ir priemones Lietuvos turizmo sektoriui gaivinti  pandemijos sukeltos krizės metu. Susitikimuose nuspręsta parengti turizmo strateginius dokumentus ir gaires artimiausiems penkeriems metams. Ypatingą dėmesį planuojama skirti atvykstamojo ir vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui.

„COVID-19 pandemija iš esmės pakoregavo galimus Lietuvos turizmo sektoriaus planus, todėl bet kokie strateginiai tikslai gali būti pasiekti tik lanksčiai ir greitai reaguojant į besikeičiančią situaciją pasaulyje. Įgyvendinant turizmo srities strateginius tikslus, būtina išskirti prioritetus. Pagal dabartinę situaciją prioritetinės turizmo sritys – tai ekologijos, sveikatinimo ir piligriminis turizmas. Būtent tokių turizmo krypčių svarba matoma ir kitose šalyse“, – atkreipia dėmesį ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Šiems prioritetiniams tikslams pasiekti būtinas efektyvus turizmo valdymas, rinkodara ir visapusiškas Lietuvos turizmo išteklių panaudojimas. Todėl artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja surengti dar daugiau diskusijų dėl turizmo strateginių krypčių 2021–2027 metais, pateikti Seimui Turizmo įstatymo pakeitimus ir nustatyti aktualiausias turizmo priemones Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva įgyvendinamos įvairios turizmo skatinimo priemonės. Priemone „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ siekiama mažinti COVID-19 pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Šia priemone taip pat gali pasinaudoti ir apgyvendinimo paslaugų bei viešojo maitinimo teikėjai.

Pagal kitą priemonę – „Garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui“ – garantijos teikiamos draudimo įmonėms bei finansų įstaigoms, kurios yra sudariusios su turizmo paslaugų bendrove sutartį dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo.

Priemonę „Atostogų sistema Lietuvoje dirbantiems medikams“ įgyvendins VšĮ „Keliauk Lietuvoje“. Priemonei skirta suma sieks 10 mln. eurų. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos visi šalies medikai ir paramedikai turės galimybę nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą kompensuos valstybė.

Taip pat artimiausiu metu planuojama paskelbti priemonę „Kompensacija už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios situacijos paskelbimo“, kuriai įgyvendinti numatyta 1 mln. eurų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos turizmo sektorius sukuria beveik 3 procentus bendros šalies pridėtinės vertės. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos 2021 metais Lietuvos turizmo sektorius sukurs 2,1 procento, 2022 m. – 2,3 procento, o 2023 m. – 2,5 procento šalies pridėtinės vertės.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos organizuotas susitikimų turizmo klausimais ciklas apėmė susitikimus su turizmo sektoriaus verslo atstovais, gidais ir jų asociacijų atstovais. Susitikimai vyko aktualiomis vietinio, atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo temomis, taip pat buvo aptarti kurortų ir turizmo infrastruktūros klausimai.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija
Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi