Connect with us

Greitos naujienos

Patvirtintas 2021 metų biudžetas: didės vaiko pinigai, pensijos, išmokos ir minimali alga

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Paskelbta

2020 12 23

Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2021 metais. Kitąmet augs vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir kitos pensijos, minimali alga, nuo rugsėjo nemokamai mokyklose bus maitinami ne tik pirmokai, bet ir visi antrokai, padidės bazinis pareiginės algos dydis. 

“Nuoseklus senatvės pensijų, netekto darbingumo ir kitų pensijų augimas, vaiko pinigai ir didesnė minimalioji mėnesio alga padės sunkiausiai gyvenantiems šalies žmonėms. Norėčiau pabrėžti, kad dėl dabartinės Covid-19 situacijos neatidėliotinų sprendimų visumos, skubiai priimant 2021 m. biudžetą, vienišų asmenų pensijų klausimas neliko pamirštas. Pavasario Seimo sesijos darbotvarkėje bus pateiktas projektas, kad vienišų asmenų pensijos pasiektų ne tik našlius, bet visus vienišus asmenis”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 

Kaip keisis socialinės išmokos ir parama šeimoms su vaikais

VAIKO PINIGAI. Kitąmet vaiko pinigai padidės nuo 60 iki 70 eurų. Papildoma išmoka (41 euras) skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, t. y. vaiko pinigai neįgaliems, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams sieks 111 eurų per mėnesį.

Vaiko pinigus iš viso gauna apie 518 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, iš jų apie 144 tūkst. vaikų – su papildoma išmoka vaikui.

Vaiko pinigai mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų arba iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Gausi šeima yra tokia, kurioje auginami, globojami 3 ir daugiau vaikų. Nepasiturinčia šeima laikoma ta, kurioje vidutinės pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui neviršija 256 eurų, neįskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio bei nedarbo socialinio draudimo išmokos.
 

IŠMOKA BESIMOKANČIO ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Nuo kitų metų ši išmoka bus mokama neatsižvelgiant į besimokančio ar studijuojančio asmens amžių. Kai vaikas prižiūrimas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris dėl mokymosi ar studijų neturi sukaupęs socialinio draudimo stažo vaiko priežiūros išmokai iš „Sodros“ gauti, jam skiriama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. 240 eurų dydžio išmoka per mėnesį mokama nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 2 metai.

 

NEMOKAMAS MAITINIMAS. Nuo kitų metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, priešmokyklinukai ir pirmokai, bet ir visi antrokai.

Šiais mokslo metais šalyje mokosi beveik 350 tūkst. mokinių, iš jų teisę į nemokamą maitinimą turi apie 100 tūkst. mokinių: priešmokyklinukai, pirmokai ir vyresnių klasių mokiniai iš nepasiturinčių šeimų. Įvedus nemokamą maitinimą antrokams, nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus beveik 126 tūkst. mokinių.

Kaip keisis pensijos senjorams ir neįgaliesiems

PENSIJOS. Socialinio draudimo pensijos 2021 metais didės 9,58 proc. Tiek  procentų didės ne tik senatvės pensija, bet ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, našlių ir našlaičių pensijos.

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurų, o vidutinė pensija – 415 eurų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 400 eurų, o vidutinė pensija – 377 eurus.

Pačių mažiausių pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų pensijų, išskyrus šalpos pensijas, suma nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, mokamos pensijų priemokos. 2021 metas šis dydis bus 260 eurų (šiuo metu – 257 eurai). Konkreti priemoka asmeniui priklauso nuo per visą gyvenimą įgyto stažo. Būtinąjį stažą įgijusiam pensijos gavėjui bendra visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Mažiau stažo įgijusiems asmenims mokama proporcingai mažesnė pensijų priemokos dalis.

Kitąmet valstybinės pensijos didėja 1,2 proc., valstybinių pensijų bazė ūgteli iki 58,70 eurų, didesnes valstybines pensijas gaus ir pareigūnai, kariai, teisėjai. 

​​​​​​Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, beveik 98 tūkst. valstybinės pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų, apie 60 tūkst. šalpos išmokų gavėjų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų.

Kas keisis dirbantiesiems

MINIMALI ALGA. 2021 metais minimali alga, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, didės nuo 607 iki 642 eurų „ant popieriaus“. „Į rankas“ alga padidės nuo 447 iki 467 eurų, jeigu asmuo nekaupia antroje pensijų pakopoje.

Minimali ar mažesnė alga Lietuvoje mokama apie 130 tūkst. asmenų iš maždaug 1,27 mln. apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis.

DARBO UŽMOKESTIS. Kitąmet augs ir valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų, teisėjų, karių darbo užmokestis, nes bazinis pareiginės algos dydis didinamas nuo 176 iki 177 eurų.

Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat augs minimalūs pareiginės algos koeficientai. Dėl minimalių koeficientų biudžetinio sektoriaus darbuotojams bus sprendžiama rytoj balsuojant Seime.

Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.

Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų, darbuotojų,  pareigūnų, teisėjų, karių.

Kitąmet didės socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Nuo liepos 1 d. minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami 30 procentų, vietoj dabar esamų 20 procentų, daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus ir už turimą kvalifikacinę kategoriją. Daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus ir už turimą kvalifikacinę kategoriją.

Kitos išmokos

Kasmet tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetus, keičiasi ir socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą. 

Kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 40 eurų, šalpos pensijų bazė – 143 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 120 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 128 eurus, o minimalių vartojimo poreikių dydis – 260 eurų.

 

Mokesčių ir įmokų tarifai nesikeis

Kitąmet neplanuojama keisti jokių mokesčių ar socialinio draudimo įmokų tarifų nei dirbantiems pagal darbo sutartį, nei savarankiška veikla užsiimantiems asmenims. Keisis įmokų ir išmokų dydžiai, kurie susiję su minimaliąja mėnesio alga.

Kaip žinoma, nuo minimaliosios mėnesio algos priklauso socialinio draudimo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, „Sodros“ įmokų „grindys“, kai asmeniui apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalus, mėnesinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka.

Su minimaliąja alga siejamos ir verslo liudijimų turėtojų bei individualios žemės ūkio veiklos pajamų nedeklaruojančių ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos.

Savarankiškai dirbantiems asmenims nuo kitų metų vasario pradžios ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos priklausys tik tuo atveju, jeigu bus sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį kalendorinį mėnesį iki ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės atsiradimo.

Didėjant minimaliai mėnesio algai taip pat auga nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Kitąmet mažės socialinio draudimo įmokų „lubos“. Jeigu šiuo metu socialinio draudimo įmokos nebemokamos asmens darbo užmokesčiui per metus viršijus 84 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio ribą, tai kitąmet įmokų nebereikės mokėti viršijus 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių ribą per metus. Nuostata dėl įmokų „lubų“ bus taikoma asmeniui nepriklausomai nuo to, keliose darbovietėse jis dirba.

Reklama

Greitos naujienos

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

autor. LMA / V. Valuckienė

Kovo 4 d. vienuolika šalies mokslininkų apdovanoti 2020 m. Lietuvos mokslo premijomis. Premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, jomis skatinami produktyviai dirbantys aukšto lygio Lietuvos mokslininkai.

Ministrė Pirmininkė, sveikindama premijos laureatus su mokslo triumfo diena, pabrėžė mokslo balso visuomenėje reikšmę ir pažymėjo, kad į jį įsiklausyti itin svarbu pandemijos sąlygomis. Pagerbdama laureatus, Lietuvos mokslo premijas Ingrida Šimonytė pavadino lietuviškais nobeliais.

„Mokslas ir jo kūrėjai visada yra priešakinėse linijose, apie kokią visuomenės gyvenimo sritį bekalbėtume. Sveikata, ekologija, technologijos, inžinerija, socialiniai dėsniai – visur mokslas eina pirma, kurdamas naujas galimybes žmonijai, ieškodamas išeičių iš painių situacijų. Ir visi mokslai yra svarbūs visuomenės ir pasaulio raidai: vieni veda žmogų į kosmoso platybes, atveria kvapą gniaužiančius horizontus, kiti padeda nepasiklysti savyje,  – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premija skirta  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkei Daliai Satkauskytei už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai (2005–2019)“.

Fizinių mokslų srityje premijomis įvertinti: Vilniaus universiteto mokslininkai Aldona Beganskienė ir Aivaras Kareiva už darbų ciklą  „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse technologijose (2005–2019)“ bei  Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Gediminas Niaura ir Albertas Malinauskas už darbų ciklą „Medžiagų molekulinės struktūros ir funkcionalumo tyrimai virpesinės spektroskopijos metodais (2005–2019)“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premija įvertinta  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Jurga Bernatonienė už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas (2005–2019)“. Kita premija šioje srityje skirta Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams Reginai Gražulevičienei ir Audriui Dėdelei už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės iki brandos (2005–2019)“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta už Fizinių ir technologijos mokslų centro,  UAB „Ekspla“, UAB „Elas“, UAB „Precizika Metrology“ eksperimentinės plėtros darbą Gediminui Račiukaičiui, Mindaugui Gedvilui, Pauliui Gečiui, parengusiems darbų ciklą „Ultratrumpų lazerio impulsų sąveika su medžiaga ir jos panaudojimas lazeriniam mikroapdirbimui“ (2005–2019).

Lietuvos mokslo premijos dydis – 31 200 eurų.

 

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt, tel. +370 5 219 1129

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Kultūros ministras: „Prancūzija – aktyvi Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalyvė“

Kultūros ministerija

Paskelbta

2021 03 04

Nuotoliniame kultūros ministro Simono Kairio susitikime su Prancūzijos Respublikos ambasadore Claire Lignières-Counathe aptarti esminiai klausimai, susiję su pandemine situacija ir jos poveikiu kultūros sektoriui, taip pat pasidžiaugta bendromis abiejų šalių kultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvomis bei artimiausiais planais. 

Pirmiausia ambasadorė pasveikino Kultūros ministeriją su UNESCO Pasaulio paveldo centrui pateikta Kauno modernizmo architektūros paraiška, kuria šiai Kauno vertybei siekiama suteikti pasaulinį pripažinimą. C. Lignières-Counathe pasidžiaugė, kad kitąmet Kauno, tapsiančio Europos kultūros sostine, programoje laukia nemažai bendrų renginių su kūrėjais iš Prancūzijos ir kad Kaunas aktyviai bendradarbiauja su Prancūzijos miestu Grenobliu, kuris kitąmet taps Europos žaliąja sostine. Prancūzų institutas kartu su festivaliu „ConTempo“ 2022 m. planuoja pristatyti prancūzų scenos meno kūrėjus. 

Kultūros ministras S. Kairys su ambasadore apsikeitė mintimis apie pandeminę situaciją abiejose šalyse, jos įtaką kultūros ir kūrybiniam sektoriui. „Pagrindinis mūsų uždavinys šiuo metu – susidoroti su karantino padariniais kultūrai ir kaip įmanoma greičiau kultūrą grąžinti į valstybės ir žmonių gyvenimą. Ateityje ketinu siekti glaudesnio Kultūros ministerijos bendradarbiavimo su kitomis ministerijomis, didesnio kultūros integravimo į švietimą“, – teigė S. Kairys.   

Kultūros ministras džiaugėsi, kad tiek Prancūzijos ambasada, tiek Prancūzų institutas išlieka aktyvūs Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo partneriai. Savo ruožtu ambasadorė informavo apie svarbesnius 2020 metų projektus, pasidalijo ateities planais, tarp kurių – dokumentika apie Vilniaus Didžiąją sinagogą, skulptoriaus Antano Mončio 100-ųjų gimimo metų minėjimo renginiai, bendras prancūzų ir lietuvių tęstinis šiuolaikinio šokio projektas „KlaipėDAnse“, kuris vykdomas bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru ir Kano bei Grenoblio miestų nacionaliniais choreografijos centrais. C. Lignières-Counathe pabrėžė, kad kitų metų pirmąjį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausianti Prancūzija neabejotinai skirs dėmesio ir kultūrai.  

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Finansų ministrės ir Europos investicijų banko viceprezidento susitikime – beveik du dešimtmečius trunkančios partnerystės ir pandemijos įveikimo klausimai

Finansų ministerija

Paskelbta

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien dalyvavo nuotoliniame susitikime su Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentu Thomas Östros, kuriame bene didžiausias dėmesys buvo skirtas COVID-19 pandemijos padarinių ekonomikai vertinimui ir kovos su pandemija priemonėms aptarti.

„Svarbiausias EIB veiklos prioritetas – padėti ES valstybėms narėms įveikti koronaviruso pandemiją su kuo mažesniais finansiniais praradimais. Džiaugiuosi, kad EIB dėmesį skiria ir galimybėms tikslingai prisidėti prie tolesnio mūsų šalies vystymosi link inovatyvesnės, žalesnės ir tvaresnės ekonomikos“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė.

Susitikimo metu ministrė taip pat pabrėžė sėkmingą 17 metų trunkantį Lietuvos ir Europos investicijų banko bendradarbiavimą, kurio reikšmė šaliai nepaprastai svarbi. Nuo pat 2004 metų, kai Lietuva tapo EIB nare, iš viso aplinkosauginiams, infrastruktūriniams projektams ir inovacijoms finansuoti suteikta paskolų už 4,3 mlrd. eurų.

Susitikime G. Skaistė taip pat pažymėjo, jog Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. – Recovery and resilience facility – RRF) efektyvus panaudojimas yra vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų ir, tikimasi, padės pateisinti visuomenės lūkesčius ir imtis investicijų ir reformų, skatinant ūkio transformaciją, skaitmenizacijos ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą, žaliosios pertvarkos įgyvendinimą.

Primename, jog EIB įsteigtas 1958 m. Romos sutartimi kaip ilgalaikes paskolas teikiantis ES bankas. EIB priklauso ES valstybėms narėms, jos formuoja EIB kapitalą, vadovaujantis įnašo proporcingumo valstybės ekonominiam svoriui ES principu. Lietuvos dalis sudaro apie 0,18 proc. viso EIB įstatinio kapitalo. EIB nenaudoja ES biudžeto lėšų, o finansuoja pats save, skolindamasis finansų rinkose. Kadangi ES valstybės narės yra EIB akcininkės, jam suteiktas aukščiausias įmanomas kredito reitingas (AAA), todėl jis gali itin palankiomis sąlygomis skolindamasis pinigų rinkose sukaupti labai didelį kapitalą. EIB nesiekia pelno, tad jo skolinimosi sąlygos taip pat yra palankios.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2021 03 04

Minint Kovarnio dieną, Aplinkos ministerija prašo netgi turinčių leidimus savivaldybių nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių.

„Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Kovo 4-ąją minima Kovarnio diena. Taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi, o dabar nekenčiami. Žmones erzina jų kaimynystė – keliamas triukšmas ir teršiama aplinka. Kiekvieną pavasarį pasipila gyventojų skundai su prašymais naikinti kovų lizdus.

Galimybė reguliuoti kovų gausą numatyta medžioklės taisyklių nustatytu metu – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d.

Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos ornitologų draugija savivaldybėms, užuot draskius lizdus, siūlo alternatyvą – rudenį ir žiemą genėti medžius, kaip nurodo pasaulinė praktika.

Kovai, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas draudžia juos tyčia žudyti, gaudyti, pažeisti, naikinti jų lizdus ir kiaušinius, trikdyti, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu.

Lietuvoje perinčių kovų populiacija per 30 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Rūšies pagrindinė nykimo priežastis siejama su kolonijų naikinimu, neretai išmetant lizdus su kiaušiniais arba jau išsiritusiais jaunikliais.

Kovai į lizdavietes Lietuvoje ankstyvais pavasariais sugrįžta kovo pirmą dekadą ir iškart užsiima veisimosi vietas: tvarko senus arba stato naujus lizdus. Kai vienas poros narys įrenginėja lizdą, kitas beveik visada būna šalia lizdo, kad aplinkinių lizdų šeimininkai neišnešiotų lizdinės medžiagos. Dažniausiai įsikuria tose pačiose kolonijose, kuriose gali perėti po kelis dešimtmečius.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Pareigūnai ieško moterį apvogusio vyro

kaunieciams.lt

Paskelbta

2021 03 04

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atlieka tyrimą dėl vagystės, kuomet vasario 20 d. apie 11.40 val. Kaune, Demokratų g., viešoje vietoje, iš moters rankų buvo pavogta piniginė, kurioje buvo grynieji pinigai, dokumentai ir įvairios kortelės. Vaizdo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos. 
Gyventojus, atpažįstančius šį asmenį, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Santakos policijos komisariatą telefonu  8 700 60664 arba rašyti el. p. laima.petraskiene@policija.lt 
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo sk. prokurorai.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Duotas startas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas. Tam bus skiriama 6 mln. Eur. ES investicijų.

Pasaulinis kompetencijų pripažinimas

Tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija mūsų šalyje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui. Ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

„Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje – tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas.

Nors aukščiausio lygio įrangos ir laboratorijų Lietuva jau turi – jos veikia integruotuose mokslo, studijų ir verslo slėniuose, naujojo centro kūrimas išsiskiria tuo, kad tai bus vienas iš Europos šiuo metu kuriamų globaliu lygmeniu priešakinių tyrimų mokslo centrų, besispecializuojančių genų redagavimo technologijų kūrimo ir taikymo srityse“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrė pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą. „Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema – tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, –  pažymi ministrė.  – Tikimės, kad tai bus gera pradžia siekiant sukurti konkurencingas sąlygas visiems Lietuvoje dirbantiems mokslininkams ir ateityje pasaulinio lygmens mokslininkų grupių skaičius tik augs.“.

Taps prestižinės tarptautinės organizacijos partneriu

Kaip pabrėžia VU GMC direktorius prof. Gintaras Valinčius, šios laboratorijos įkūrimas yra reikšmingas įvykis visai Lietuvos mokslo bendruomenei. „Veiklą pradedantis tarptautinės organizacijos partnerystės institutas perkels iš EMBL gerąsias mokslinių tyrimų organizavimo praktikas, o pagrindinių tyrėjų atrankos vyks atvirų tarptautinių konkursų keliu. Svarbu pabrėžti, jog pagrindinių tyrėjų atrankos komitete sudarys 2 EMBL ir 3 VU GMC nariai. Džiugu konstatuoti, kad atrankos komiteto darbe aktyviai dalyvauja ir pati EMBL generalinė direktorė prof. Edith Heard“,  – sako VU GMC direktorius.

„Kitas labai svarus EMBL Partnerystės instituto įkūrimo privalumas yra tas, kad VU GMC bus pozicionuojamas Europos mokslo erdvėje kaip prestižinės tarptautinės organizacijos partneris. Tai neabejotinai didins Lietuvos gyvybės mokslo srities tyrėjų matomumą. Tikimės, kad didės ir galimybės konkuruoti EK mokslo ir inovacijų programos „Europos horizontas“ konkursuose“, – akcentuoja VU GMC direktorius.

Pasak prof. G. Valinčiaus, projektas sukonstruotas taip, kad jo įgyvendinimo metu naujos idėjos, generuojamos ir įgyvendinamos tarptautinį konkursą laimėjusių mokslininkų, taptu traukos veiksniu ir paskata kitose temose šiuo metu dirbantiems VU GMC tyrėjams plačiau naudoti Lietuvoje sukurtą genų redagavimo technologiją, orientuojant savo ateities planus į tolimesnį CRISPR-CAS9 genų redagavimo įrankio plėtojimą bei inovatyvių molekulinės biologijos inovacijų  kūrimą.

Sustiprins bendrą mokslinės infrastruktūros potencialą

Tai – septintoji tarptautinė EMBL Parnerystės institucija pasaulyje. Į šį tinklą be VU GMC partnerystės instituto įeina tokie Europos molekulinės biologijos tyrimų centrai, kaip Šiaurės šalių EMBL Molekulinės medicinos parnerystės institutas, Hubrechto Kamieninių ląstelių ir audinių biologijos partnerystės institutas Utrechte, Australijos partnerystės institutas ir kiti. 

Europos molekulinės biologijos laboratorijos kuriamą mokslo centrą sudarys aukšto tarptautinio lygio mokslininkų grupės, kurios vykdys tyrimus tematinėse kryptyse, susijusiose su CRIPSR-CAS9 technologijų taikymu įvairiose biomedicinos, biotechnologijų ir gamtos mokslų srities tyrimuose, taip pat skaičiuojamosios biologijos kryptyje, kuri turėtų plėtoti ir suteikti galimybę naudotis virtualia genominių tyrimų infrastruktūra.

Taip pat bus įsigyta moksliniams tyrimams vykdyti reikalinga moderni ir specializuota laboratorinė įranga, kuri reikšmingai sustiprins VU GMC bendrą mokslinės infrastruktūros potencialą.

EMBL projekto vykdymas prisidės prie šalies mokslinių kompetencijų tarptautiniu mastu didinimo ir inovacinio potencialo skatinimo sveikatos technologijų ir biotechnologijų kryptyje. Bus pritraukti aukštos kvalifikacijos tarptautiniai specialistai, kurie inicijuos ir plėtos naujas genomo redagavimo tyrimų kryptis bei technologijas. Bus sudarytos palankios sąlygos tarptautiniam bendradarbiavimui, įdiegti šiuolaikine tarptautine gerąja praktika paremti mokslo institucijos veiklos organizavimo ir valdymo modeliai bei užtikrinta tarptautinė kuriamų žinių sklaida.

Įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių – biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

Skaityti toliau

Skaitomiausi