ĮmonėsSveikataPatarimas, galintis kasmet nuo mirties išgelbėti 1500 kauniečių

Donata Zabulionė Donata Zabulionė2020 24 vasario

Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra net 10 kartų didesnis nei kitose Europos šalyse. Dalinamės atsakymais, kuo pavojingas kraujagyslių kalkėjimas, kodėl taip sunku laikytis sveiko gyvenimo būdo. Ką daryti, kad sumažintumėte riziką susirgti širdies ligomis. 

Bauginanti mirštamumo statistika

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet Europos sąjungoje nužudo apie 1,8 milijono gyventojų. T.y., maždaug 35 % visų mirčių yra sukeltos būtent šių ligų. Liūdna žinia yra ta, kad Lietuva šioje statistikoje pirmauja tikrai ne gerąja prasme. Pavyzdžiui, Prancūzai turi mažiausią mirštamumą nuo širdies išeminės ligos ir jis siekia vyrų tarpe 77 atvejus 100 000 gyventojų, o moterų – 32 atvejai. Štai Lietuvos rodikliai yra bene 10 kartų blogesni, nes vyrų tarpe skaičiuojama 700 mirčių per metus (100 000 gyventojų), o moterų – 429 atvejai. 

Kuo pavojinga  išeminė širdies liga?

Išeminė širdies liga yra būklė, kai sutrikdoma širdies arterijų kraujotaka ir dėl to pažeidžiama širdis bei jos funkcijos. Dažnu atveju liga yra lėtinė ir aterosklerotinės plokštelės arterijas siaurina ir kemša pamažu. Liaudyje tai dar vadinama kraujagyslių kalkėjimu. Susiaurėjus vainikinės arterijos spindžiui širdis nebegauna pakankamo kraujo kiekio, atsiranda skausmas ar spaudimas krūtinėje. Tai yra pirmas signalas, kad būklė darosi sunki ir pavojinga gyvybei. 

Arterijų siaurėjimui neigiamos įtakos turi rūkymas, aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, riebaus maisto vartojimas, paveldimumas, diabetas, nutukimas, stresas, padidėjęs kraujo krešumas ir mažas fizinis aktyvumas. 

Ar įmanoma ligos išvengti? 

Kardiologai sako, kad sumažinti riziką susirgti širdies išemine liga tikrai nesudėtinga – sportuokite, sveikai maitinkitės ir nerūkykite. Medikų nuomone, informacija kaip gyventi sveikai pasiekiama lengviau nei bet kada. Tačiau pacientams sunku staiga kardinaliai pakeisti kasdienius įpročius, trūksta motyvacijos imtis drastiškų veiksmų. O susirgus prevencinių veiksmų jau tikrai nepakaks. 

Medikai ir treneriai sutartinai tvirtina, kad labai naudingos yra ir kardio treniruotės. Kalbant paprastai, tai yra treniruotė, kurios metu širdies ritmas padidėja iki 60-80% maksimalių jos galimybių. Tai gali būti bėgimas, važiavimas dviračiu, aerobika, boksas, futbolas, krepšinis, plaukimas ir pan. Svarbiausia, kad tokios treniruotės padeda palaikyti žemesnį kraujo spaudimą, pagerina kraujo apytaką, riebalų deginimą ir sumažina stresą. O tai labai naudinga visų širdies ligų prevencijai. 

Trenerio patarimas – nuo ko pradėti 

Sugalvojus širdį stiprinti sportu, nerekomenduojama į jį šokti staiga, nes tai kūnui gali sukelti stresą ar net palydėti į traumą. Geriau pradėti nuo pratimų, kurių metu intensyvumą būtų galima didinti pamažu. Kauno sporto klube „Metallic gym“ sporto klube esantys lipimo laiptai „Life fitness“ suteikia galimybę pasirinkti judėjimo intensyvumą nuo lengvo, iki sunkaus. Lyginant su bėgimo takeliu – ant laiptų įdarbinama daugiau raumenų. Tad toks pratimas naudingas ne tik širdžiai. Pirmųjų treniruočių metų rekomenduojama nepersistengti ir pasirinkti trumpesnę bei mažiau intensyvią programą. O sportuojant ilgesnį laiką kardio pratimų trukmę derėtų laipsniškai ilginti. Taip ne tik stiprinsite širdį, bet ir gerinsite ištvermę. 

Dalinkitės su savo draugais

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up