Connect with us

Sveikata

Pasaulinė plaučių uždegimo diena: kas gresia laiku nesikreipiant į gydytoją?

Paskelbta

Plaučių uždegimas – viena pavojingiausių ir klastingiausių ligų. Lapkričio 12-ąją minimos Pasaulinės plaučių uždegimo dienos išvakarėse sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, jog šios ligos atveju svarbiausia – neuždelsti ir laiku kreiptis į gydytojus.

Kodėl plaučių uždegimą sunku atpažinti, o laiku nesikreipus pas gydytoją ne juokais rizikuojama, pasakoja vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Sunku atskirti nuo bronchito

Plaučių uždegimas yra infekcijos sukeltas plaučių audinio uždegimas, kurio metu plaučių alveolėse kaupiasi skystis, blogai pasisavinamas deguonis. Kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų pneumoniją dažniausiai sukelia virusai, vyresniems vaikams ir suaugusiems – bakterijos. Tipinį plaučių uždegimą dažniausiai sukelia dviejų rūšių bakterijos: streptococcus pneumoniae ir haemophilus influenzae.
„Staigi pradžia, aukšta, daugiau nei 38 laipsnius siekianti kūno temperatūra, dažnas kosulys su skrepliavimu, skausmas šonuose, oro trūkumas ar dusulys, silpnumas – dažniausi šios ligos simptomai, dėl kurių beveik niekam nekyla abejonių ir iš karto kreipiamasi į medikus. Kur kas sudėtingiau atpažinti netipinį plaučių uždegimą, kurį dažniausiai sukelia bakterijos – Mycoplasma pneumoniae. Jam būdinga lėta pradžia, nedidelis karščiavimas, kurio gali ir nebūti, sausas kosulys, silpnumas, prakaitavimas. Dažnai galvojama, kad ligą „pravaikščiosime“ ir net nenutuokiame, kad iš tiesų sergame plaučių uždegimu, ir yra tikimybė nuo šios ligos numirti“, – sako K. Šnirpūnienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumonija yra trečia dažniausia mirties priežastis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šia liga kasmet suserga 1 iš 100 gyventojų.

Todėl net ir pajutus menkiausius plaučių uždegimo požymius, o ypač kai karščiavimas užsitęsia ilgiau nei tris dienas, jaučiamas didelis silpnumas, bendra savijauta negerėja, pasak vaistininkės, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris paklausęs plaučius, atlikęs kraujo tyrimą ir plaučių rentgeną, galės nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti gydymą.

Taikinyje – nuo turinčių gretutines ligas iki rūkančiųjų

Vaistininkės teigimu, plaučių uždegimu neretai susergama iš karto pabaigus sirgti virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat pneumonija yra gana dažna gripo komplikacija.
„Gripo virusas neretai susilpnina žmogaus imunitetą, sudaro palankias sąlygas į organizmą patekti ir įsitvirtinti pavojingoms bakterijoms. Ypač budriems reiktų būti tiems, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma, lėtinis obstrukcinis bronchitas, nes ligos paveikti kvėpavimo takai nebeatlieka savo apsauginės funkcinės.
Taip pat į rizikos grupę patenka sergantieji diabetu, širdies nepakankamumu, imuninės sistemos ligomis, kadangi šios ligos susilpnina imunitetą. Dėl pažeistų plaučių ir kvėpavimo takų saugotis turėtų ir rūkantieji bei alkoholizmu sergantys žmonės, kurių imuninė sistema silpsta dėl nuolatinės organizmo intoksikacijos. Senyvo amžiaus žmonės ir tie, kuriems taikomas gulimas režimas, taip pat priskiriami rizikos grupei, kurie lengviau suserga plaučių uždegimu“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Šiems žmonėms, pasak jos, rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo, vengti susibūrimo vietų esant padidėjusiam visuomenės sergamumui užkrečiamomis kvėpavimo takų ligomis, išlikti budriems ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda bent menkiausi plaučių uždegimo simptomai.

Tiems, kas serga plaučių uždegimu nebe pirmą kartą, turi lėtinių ligų, taip pat dažnai sergantiems bakterinėmis infekcijomis vaikams iki 5 metų rekomenduojama pasiskiepyti pneumokokinės infekcijos vakcina, kuri saugos nuo dažniausiai pasitaikančių plaučių uždegimo sukėlėjų.

Apsaugai – čiobrelis ar pušų pumpurai

„Ši liga įprastai gydoma antibiotikais, karščiavimą mažinančiais, atsikosėjimą lengvinančiais, bronchus plečiančiais, kai kada – papildomais priešuždegiminiais vaistais. Žarnyno apsaugai papildomai patariu gerti gerųjų bakterijų, atsikosėjimą skatinančių arbatų, pavyzdžiui, čiobrelio, pušų pumpurų, islandinės kerpenos. Mažiems vaikams ir gulimą režimą turintiems ligoniams išsikosėti padeda specialus nugaros vibromasažas, o pasitarus su gydytoju – ir fiziologinio druskos tirpalo inhaliacijos“, – siūlo vaistininkė.

Tinkamai gydant plaučių uždegimą, karščiavimas išnyksta po 2-4 vaistų vartojimo parų, tačiau kosulys gali užsitęsti ir iki 7-10 dienų. Išsigydžius plaučių uždegimą reiktų nepamiršti stiprinti imuninę sistemą, saugotis pakartotinų peršalimo ligų, taip pat užsirašyti kvėpavimo takų sanatoriniam gydymui bei plaučių sustiprinimui.

Vartojant antibiotikus – išskirtinis dėmesys

Ji atkreipia dėmesį, kad gydantis nuo plaučių uždegimo nemažai bėdų pridaro antibiotikų vartojimas, todėl prieš perkant vaistus, skirtus pneumonijai gydyti, reiktų informuoti vaistininką ir apie kitus vartojamus vaistus.

„Ar vieni vaistai netrukdo kitiems tinkamai veikti, išsiaiškinti labai svarbu. Kartais vaistų tarpusavio sąveika netgi gali būti pavojinga sveikatai. Pavyzdžiui, antibiotikas azitromicinas nedera su priešgrybeliniu vaistu flukonazoliu, nes gali sukelti širdies ritmo pokyčius. Šio antibiotiko negalima vartoti ir kartu su rūgštingumą reguliuojančiais vaistais, nes pastarieji silpnina jo veikimą. Tuo tarpu antibiotikas cefuroksimas mažina kontraceptikų veiksmingumą. Antibiotiko klaritromicino veikimą silpnina jonažolių arbata, o jis pats didina statinų koncentraciją kraujyje bei jų šalutinį poveikį. Pasikonsultuoti dėl vaistų tarpusavio sąveikos ar jų derinimo su maistu galima „Gintarinėse vaistinėse“, kur įdiegta vaistų suderinamumo sistema“, – teigia K. Šnirpūnienė.

elta.lt informacija
Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Sveikata

Užslėptos emocijos: kodėl jos žalingos sveikatai?

Paskelbta

Užslėptos emocijos, anot VDU Psichologijos klinikos psichologės Loretos Zajančkauskaitės-Staskevičienės, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų: padidėjusį kraujospūdį, opas ar net panikos priepuolius. Ilgametę konsultavimo patirtį turinti psichologė įvardijo priežastis, kodėl slepiame emocijas, ir kaip sau padėti jas atpažinti bei išjausti.
Kokios priežastys lemia, kad slepiame emocijas?

Žvelgiant plačiąja prasme, slėpti emocijas mus skatina siekis išlikti, prisitaikyti ir išsaugoti savo psichinę pusiausvyrą. Svarbu ir tai, nuo ko emocijos slepiamos – nuo savęs, ar nuo kitų.

Slėpti jausmus nuo kitų dažniausia išmokstama remiantis patirtimi, pavyzdžiui, jei vaikas buvo kelis kartus išbartas už tai, kad supyko, tikėtina, kad stengsis pykčio atvirai nerodyti. Dažniausiai slepiamos tokios emocijos, kurios nepatinka kitiems ar atskleidžia žmogaus pažeidžiamumą.

Ne vien vaikystėje mokomasi nuspėti, kokias emocijas priimtina išreikšti tam tikroje aplinkoje, o kokias geriau nuslėpti. Atėjus į naują darbo kolektyvą taip pat stengiamasi suvokti, kokios bendravimo taisyklės, kiek tinka būti atviram, kai nerimauji, esi nusiminęs ar susierzinęs. Net labai spontaniškas žmogus nepažįstamoje, emociškai nesaugioje aplinkoje linkęs slėpti savo emocijas, ir tai yra dėsninga, normalu. Tokiais atvejais, kai žmogus aiškiai suvokia, kaip jaučiasi, bet supranta, kad naudingiau to nerodyti aplinkiniams, žalos sveikatai dažniausia nebūna. Suvoktas emocijas galima „iškrauti“ vėliau saugesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, pasipasakojant patikimam draugui ar išreiškiant per kūrybą ir kitas veiklas. Sąmoningai nuslėptos emocijos gali būti žalingos nebent santykių vystymuisi. Pavyzdžiui, jei partneriui niekada nepasakome, kokia jo savybė erzina, tai jis negali į tai atsižvelgti. Kitaip tariant, jei niekada neprisipažįstame, kad jaučiamės sutrikę ar išsigandę, tai prarandame galimybę iš kitų sulaukti paramos.

Slėpti emocijas nuo savęs taip pat skatina savisaugos ir išlikimo siekis. Tai taip pat susiję su įsisavintomis iš aplinkos taisyklėmis apie emocijų priimtinumą, tik šiuo atveju grėsmės yra kitos. Bijoma ne kitų kritikos ar pašaipos, bet savigarbos praradimo. Jei žmogus galvoja, kad turėtų būti labai tolerantiškas, drąsus ar užtikrintas, o patenka į tokias situacijas, kuriose kyla pyktis, baimė ar pasimetimas, tai tikėtina, kad „įsijungs“ „psichikos saugos sistema“ ir „pavojingos“ emocijos nepasieks sąmonės. Emocijos, kurios menkina savigarbą, „išjungiamos“ iš sąmonės, nors organizme vyksta reakcija, pavyzdžiui, išsiskiria adrenalinas. Tokiais atvejais žmogus gali supykti, bet to nesuprasti, gali bijoti, bet likti įsitikinęs, kad nieko nebijo. Kiekvienu konkrečiu atveju slėpti emocijas skatina skirtingi dalykai.

Kokių sunkumų apskritai sukelia emocijų slopinimas, pavyzdžiui, bendraujant su aplinkiniais?

Emocijų slopinimas klaidina aplinkinius arba stato „sienas“ tarp žmonių. Kartais tos „sienos“ yra visai patogios, nes žymi ribas tarp oficialaus ir asmeninio bendravimo. Pavyzdžiui, viršininkui gal ir nebūtina žinoti, kokius jausmus išgyvename, bet jei žmogus net asmeniniuose santykiuose bijo atsiskleisti ir dalį emocijų laiko nepriimtinomis, tai gali būti rimta kliūtis tapti artimiems. Pasitaiko, kad jausdamas „blogus“ jausmus, asmuo stengiasi demonstruoti, kad yra atvirkščiai: pyksta, bet plačiai šypsosi, ar nerimauja, bet dedasi užtikrintas. Kuo daugiau emocijų žmogus laiko nepriimtinomis, tuo daugiau kyla painiavos santykiuose su aplinkiniais. Beje, ir su savimi.

Kokie pokyčiai vyksta organizme, kai nuslopiname emocijas? Kokius sveikatos sutrikimus tai gali sukelti?

Atsakant išsamiai, reiktų daug pasakoti apie streso ligas. Trumpai galima nusakyti taip: žmogus yra vientisas organizmas, todėl į aplinką reaguoja ne tik emocijomis, bet visu kūnu – hormonų, raumenų ir virškinimo sistemomis. Jei leistume sau reaguoti instinktyviai, organizmas darniai atliktų savo darbą. Kai bandome reakcijas kontroliuoti, organizmas vis tiek reaguoja instinktyviai, tik reakcija nepasireiškia elgesiu. Rezultatas būtų panašus lyg padidinę liepsną užkimštume garpuodžio garų išleidimo ventilį, kuris kada nors sprogs.

Šiuo metu streso ligoms formuotis yra labai palanki aplinka, nes viešojoje erdvėje kuriama nuostata, kad priimtinos tik pozityvios emocijos. Į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi daug žmonių, kurie tikina, kad neturi emocinių problemų, tik jaučia nepaaiškinamus skausmus, kyla kraujospūdis ar atsiveria opos. Panikos priepuoliai taip pat labai dažna tos įtampos, kurią patiria psichika, bandydama įveikti nepriimtinus jausmus, išraiška.

Kaip reikėtų padėti sau įvardinti ir išgyventi skausmingas emocijas?

Pradėti tikriausiai reikėtų nuo savo įsitikinimų pergalvojimo – stengtis atpažinti susikurtas emocijų reiškimo taisykles. Jei aptinkame, kad tos taisyklės gerokai varžo arba yra netinkamos, reikėtų bandyti jas koreguoti. Bet kuriuo atveju reikėtų stengtis leisti sau jausti viską. Paskutinis žingsnis būtų ieškoti tokių žmonių, su kuriais galima jausti visokias emocijas, kitaip tariant  tokie žmonės, jas atskleidus, supranta ir palaiko. Būna, kad be psichologo pagalbos susivokti nepavyksta, pavyzdžiui, jei žmogus galvoja, kad niekada nepyksta ar neliūdi, tai savarankiškai atpažinti ir išgyventi to, ko esą nejaučia, sunku.

Skaityti toliau

Lietuva

Ligonių kasos: vaistinėms privalomų vaistų sąrašas padidėjo trigubai

Paskelbta

Liepos pradžioje įsigaliojęs vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas sudaro visas sąlygas, kad Lietuvos gyventojai už geriausią kainą galėtų įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų. Sąraše – daugiau kaip 200 pavadinimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamų vaistų.

Siekdama užtikrinti pacientų galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nuolat koreguoja vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams tvarkos aprašą bei atnaujina vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Palyginti su buvusiuoju, naujasis sąrašas pailgėjo net tris kartus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tvarkos aprašas pasikeitė kovo 2 d., tačiau dėl koronaviruso jo įsigaliojimas buvo atidėtas iki liepos 1 dienos.

„Be skausmą malšinančių, kraujospūdį mažinančių, širdies veiklą gerinančių, glaukomos gydymui skirtų vaistinių preparatų, jame įrašyti vaistai nuo cukrinio diabeto, depresijos, astmos, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti. Tarp naujienų – vaistai vėžiui, odos ligoms gydyti, taip pat antiparazitiniai vaistai bei vaistai reumatinėms ligoms gydyti”, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

 Specialistas atkreipė dėmesį, kad šįkart formuojant sąrašą vadovautasi nauja nuostata – į jį įtraukti visų dviejų ar daugiau skirtingų gamintojų vaistų grupių populiariausių stiprumų vaistai, kurių pakuotės bazinė kaina yra mažesnė nei 150 eurų. Į šį sąrašą neįtraukiami vieno tiekėjo bei biologiniai vaistai.

„Vaistinės privalo turėti visus minėto sąrašo vaistus. Tiesa, yra padaryta ir išlyga – jei per pusę metų to vaisto nebuvo parduota nė pagal vieną receptą, vaistinėje jo turėti nebūtina”, – sako E. Stropus.

Įsigyjantiems kompensuojamųjų vaistų pacientams svarbu žinoti, kad kiekvienoje vaistinėje kasdien turi būti kompensuojamųjų vaistų, kurių priemoka yra mažiausia. Jų vaistininkas pacientui privalo pasiūlyti pirmiausia.

Vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą galima rasti čia.

Šaltinis: Kauno teritorinė ligonių kasa

Skaityti toliau

Lietuva

Keliautojai, vykstantys į Vidinę Mongoliją Kinijoje, turėtų išlikti budrūs dėl maro

Paskelbta

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad šiuo metu keliautojams, vykstantiems į Vidinę Mongoliją Kinijoje, rekomenduojama būti budriems ir vengti sąlyčio su švilpikais ir kitais graužikais, kurie yra pagrindinis ypač pavojingos užkrečiamos ligos – maro – rezervuaras.

Kinijos sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, šiaurinėje Vidinės Mongolijos regione užregistruotas buboninio maro atvejis. Šio regiono gyventojai yra raginami nemedžioti ir nevartoti maistui švilpikų ir kitų galimai Y. pestis  bakterijomis infekuotų gyvūnų mėsos.

Nors maras buvo viena mirtingiausių ligų žmonijos istorijoje, tačiau dabar ji gydoma antibiotikais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad marą sukelia  bakterijos (Y. pestis), kurių pagrindinis rezervuaras yra graužikai. Maras tarp graužikų ir nuo graužikų žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus, tačiau galimi ir kiti infekcijos plitimo keliai, t.y. marą sukeliančios bakterijos  į žmogaus organizmą gali patekti tiesioginio sąlyčio metu su infekuotų gyvūnų audiniais per odos pažeidimus, gleivines. Plaučių maro forma gali plisti nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais artimo sąlyčio metu.

Užsikrėtus maro bakterijomis, klinikiniai požymiai priklauso nuo sukėlėjo patekimo vietų.

Buboninis maras sudaro 80-95 proc. visų ligos atvejų. Inkubacinis periodas – 1­–7 d. Ligai būdingas karščiavimas, galvos skausmai, šaltkrėtis, silpnumas. Specifinis šios formos simptomas yra vienas ar keli patinę, skausmingi limfmazgiai, nes Y.pestis bakterijos dauginasi limfmazgyje, esančiame arčiausiai sukėlėjo patekimo vietos. Buboninis maras dažniausiai išsivysto po blusų įkandimo. Negydant mirštamumas nuo buboninio maro siekia 50-60 proc., o anksti skyrus tinkamą gydymą mirštamumas sumažėja iki 10-20 proc. Buboninis maras neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus atvejus, kuomet yra tiesioginis sąlytis su išopėjusių bubonų pūliais.

Septiceminis maras diagnozuojamas sukėlėjui išplitus kraujyje. Jam būdingas karščiavimas, šaltkrėtis, didelis silpnumas, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Septiceminis maras gali sukelti šoką, daugybinį organų nepakankamumą. Septiceminis maras gali išsivystyti kaip pirminė ligos forma arba buboninio maro komplikacija.

Plaučių maras išsivysto įkvėpus lašelių su marą sukeliančiomis – Y. pestis bakterijomis arba kaip septiceminio maro komplikacija. Inkubacinis periodas – 1–4 d., kartais trumpesnis nei 24 val. Šiai ligos formai būdingas karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, greitai besivystanti pneumonija su kvėpavimo nepakankamumu, krūtinės skausmas, kosulys. Laiku nepritaikius gydymo, plaučių maras baigiasi mirtimi.

Ankstyvas antibiotikų skyrimas svarbus tiek gydant, tiek vykdant maro profilaktiką. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su asmenimis, sergančiais maru, arba asmenims, turėjusiems didelės rizikos ekspoziciją, pvz., blusų sukandimai, sąlytis su infekuotų gyvūnų kūno skysčiais ir audiniais, rekomenduojamas profilaktinis gydymas antibiotikais.

Endeminių maro vietovių yra aptinkama Amerikoje, Azijoje, Afrikoje.

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybės sveikatos biuras

Skaityti toliau

Skaitomiausi