Connect with us

Naujienos

Partnerystė, paremta skaičiais: Kauno „Žalgiris“ pratęsia sutartį su ilgalaikiais rėmėjais

Paskelbta

Pajėgiausią šalies krepšinio klubą Kauno „Žalgirį“, įvertinusi ilgalaikės partnerystės naudą, ir toliau rems „OlyBet“. Kauno klubas su tarp sporto aistruolių plačiai žinomu sporto lažybų prekių ženklu susitarė dėl partnerystės pratęsimo dar trejiems metams. Kompanija taps ir pagrindiniu „Žalgirio“ kuriamo vaizdo turinio „YouTube“ platformoje partneriu.

Su „Žalgirio“ klubu „OlyBet“ bendradarbiavo pastaruosius keturis sezonus, du iš jų buvo generaliniu klubo partneriu. Krepšinio klubo patirtis rodo, kad, su partnerių ir krepšinio aistruolių palaikymu, galima pasiekti geriausių rezultatų. Ši parama leis ne tik toliau stiprinti „Žalgirio“ komandos sudėtį, padės ugdyti naujus šalies krepšinio talentus, bet ir prisidės prie sirgalių pamėgto „Žalgiris TV“ kokybiško turinio kūrimo.

„Šios partnerystės pratęsimas – reikšminga žinia ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos, kuriose veikia „OlyBet“, bendruomenėms, nes būtent ilgalaikis bendradarbiavimas kuria didžiausią prasmę. Vertiname „Žalgirio“ vadybą ir šios organizacijos kuriamą vertę visiems – komandai, žaidėjams, sporto aistruoliams ir verslui. Mums išskirtinė garbė būti geriausio šalies klubo bendražygiu. Rinkos tyrimai patvirtina, kad sporto aistruoliai taip pat vertina šį bendradarbiavimą, tad neturėjome abejonių, kad būsime tarp „Žalgirio“ klubo partnerių dar mažiausiai tris sezonus“, – teigia „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius Saulius Petravičius.

„OlyBet“ 2019 m. atliktas tyrimas tik įrodė, kad krepšiniui lietuvių simpatijos neblėsta, o tai – puikios naujienos ne tik Kauno „Žalgiriui“ ir jo partneriams, bet ir visai krepšinio bendruomenei Lietuvoje. Apklausus šalies sporto lažybų aistruolius paaiškėjo, kad 64 proc. iš jų aktyviai seka „Žalgirio“ veiklą. Tyrimai atskleidė, kad lietuviai domisi ne tik krepšiniu, bet ir šią sporto šaką palaikančiais prekių ženklais: 54 proc. iš jų žino apie „Žalgirio“ ir „OlyBet“ bendradarbiavimą.

Tai rodo, kad Kauno krepšinio klubas rinkoje dalyvauja kaip nuomonės formuotojas ir turi teigiamos įtakos savo partnerių žinomumui. Trečdalis tų, kurie nežinojo apie šią partnerystę ir dar nebuvo statę už sporto varžybas „OlyBet“ platformose, teigė, kad mielai rinktųsi šį prekių ženklą – būtent už paramą Kauno „Žalgiriui“.

Šios įžvalgos kartu liudija ir apie verslo perspektyvas, kurias gali suteikti tokios partnerystės, ir tai, kad gerbėjai įvertina krepšinio rėmėjus. Konkrečiu atveju, net 70 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šią partnerystę vertina kaip reikšmingą arba labai reikšmingą.

„Su „OlyBet“ bendradarbiaujame jau penktąjį sezoną, tad ir matuoti klientų grįžtamąjį ryšį buvo pats laikas. „OlyBet“ padarė tai, ko kol kas nė vienas partneris nėra daręs, – apie rinkos tyrimą, kuris padėjo tvirtus pamatus sutarties pratęsimui, kalbėjo Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas. – Tokios inovatyvios ir „pasvertos“ partnerystės mus labai džiugina, ypač, kai įrodymai apie tai, kodėl turime dirbti kartu, partneriui nekelia jokių abejonių. Turint omenyje, kad partnerystės su krepšinio klubu tikslas dažniausiai yra padidinta naujų klientų bazė, verslo santykiai tarp „OlyBet“ ir „Žalgirio“  davė apčiuopiamų rezultatų. Tai sukurti gali tik ilgalaikiai santykiai. Turėti tokius partnerius kaip „OlyBet“ – tai pats geriausias tikslingo darbo įvertinimas klubui ir stabilių rezultatų tiek aikštelėje, tiek biudžete užtikrinimas”, – teigia P.Motiejūnas.

Prekių ženklas „OlyBet“ priklauso bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“, kuri yra didžiausios Rytų Europos pramogų kompanijos „Olympic Enterntainment Grou“ dalis. Lietuvoje „OlyBet“ remia „Žalgirį“ nuo 2015-ųjų metų ir yra oficialus klubo partneris Eurolygoje.

Žalgirio krepšinio centro informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Kaune 16-tąjį kartą susitiko įvaikinusios šeimos

Paskelbta

Prieš šešiolika metų pradėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tradicija tęsiasi ir neeilinėmis sąlygomis. Įvaikinusios šeimos su savo mažaisiais, kaip ir kasmet, baigiantis vasarai, susitiko pasidalyti patirtimi, įgyti naujų žinių ir tiesiog kartu pabūti.

Šįkart susitikimui pasirinktos atviros Nemuno salos erdvės Kaune, šventė organizuota socialiai atsakingai, laikantis visų saugumo priemonių. Bet ir išlaikant saugų atstumą, galima buvo justi tą pačią bendrystę – tai vienas svarbiausių susitikimo tikslų. Užsimezgusi draugystė šeimas lydi ne vienerius metus, padeda drauge įveikti užklupusias krizes. Savo pavyzdžiu šeimos rodo, kokią pilnatvę joms suteikė vaikelio atėjimas ir įkvepia apsispręsti kitus.

Atvyksta 15-tą kartą, įdukrai eina šešiolikti

Vilniečių šeima į susitikimą atvyksta kasmet, pirmą kartą – su kūdikiu ant rankų, dabar šalia stovi puiki savimi pasitikinti mergina. Sutuoktiniai vienbalsiai tvirtina, jog šis bendraminčių sambūris turi pirmenybę prieš kitus darbus ar pramogas visiems trims.

Kuo reikšmingi susitikimai, dalinosi keturi vaikučius auginanti šeima: „Skaitome daug specialios literatūros, dalyvaujame įvairiuose mokymuose, stengiamės nuolat tobulėti. Tačiau susitikę su kitomis šeimomis betarpiškai, pasikeičiame labai asmeniška praktine patirtimi.“

Daugiausiai dalyvių susirinko iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Buvo dalyvaujančių septinti ar aštunti metai iš eilės. Kai kurios šeimos nepraleido po daugiau nei 10 susitikimų.

Iki vakaro užsitęsusiame susitikime tėveliams pasiūlyta psichologės Ingos Norkutės-Mueck paskaita „Turiu dvi mamas ir du tėčius“, jauniesiems svečiams – atraktyvios pramogos pagal amžių. Dieną vainikavo bendras šokis.

Saugus santykis padeda užmiršti netektis

„Be tėvų globos likę vaikai labai laukia šeimos, – kalba Agnė Marčiukaitienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja. – Kiekvienas vaikas nori būti priglaustas, apkabintas, jaustis svarbus, reikalingas ir mylimas“.

Pasak A. Marčiukaitienės, be tėvų globos likę vaikai neretai yra patyrę itin skaudžių netekčių arba žalojančių patirčių, jas įveikti gali padėti tik saugus santykis su suaugusiu žmogumi, šeima.

Specialistai pabrėžia, kad vaiko prigimtinė teisė augti šeimoje. O augimas darnioje harmoningoje šeimoje, kur atliepiami visi jo poreikiai, ankstesnėje aplinkoje nepatirtų santykių mokymasis – atveria visaverčio gyvenimo galimybes.

Įvaikinimo procese svarbi ir vaiko nuomonė

A. Marčiukaitienė akcentuoja, kad įvaikinimo procesas kiekvienu atveju vykdomas labai atsakingai. Paprastai galimam įvaikinti vaikui šeima renkama ne iš vienos. Tinkamiausią, galinčią geriausiai atliepti konkretaus vaiko poreikius parenka komisija, kartais tokios ieškoma ir tarp daugiau nei dešimties šeimų.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad lygiai taip pat atsakingai vertinami ir šeimos lūkesčiai bei jos pasirengimas prisiimti atsakomybę už vaiką, įveikti galimus sunkumus, psichologinį pasirengimą ir, žinoma, motyvaciją.

„Paties vaiko nuomonė – vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese. Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, įvaikinimo procedūra nebus pradedama vaikui nesutikus“, – pabrėžia A. Marčiukaitienė. Ji pastebi, kad vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę, įvertinamas.

Iš viso 2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį įvaikino užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 370 vaikų, didžioji dalis – vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų).

Daugiau informacijos apie įvaikinimą Lietuvoje galima rasti čia: http://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/.

 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Teismo ir prokuratūros atstovų susitikime – dėmesys žmogaus teisėms ir įstatymo naujovėms

Paskelbta

2020 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės prokuratūroje įvyko Kauno apylinkės teismo atstovų inicijuotas susitikimas su Kauno apygardos ir Kauno apylinkės prokuratūrų atstovais ir prokurorais. Susitikime dalyvavo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Arūnas Purvainis, pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms Laima Šeputienė, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Bundonis ir vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Aušra Rimkevičiūtė, o taip pat skyrių vyriausieji ir kiti prokurorai.  

Vykusiame pasitarime – diskusijoje didelis dėmesys buvo skirtas žmogaus teisių užtikrinimo organizuojant baudžiamąjį procesą klausimams, taip pat įvertinti šalyje buvusio karantino metu kilę iššūkiai bei pasidalinta gerąja praktika, ruošiantis ateities darbams, aptartos įstatymų naujovės ir organizacinės priemonės jų įgyvendinimui.

Susitikime dalyvavę Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis bei pirmininko pavaduotoja baudžiamosios byloms Laima Šeputienė, išsamiai atsakė į pasitarimo diskusijos dalyvių klausimus įvairiais darbo organizavimo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektais, taip pat aptarė probleminius aspektus dėl tinkamo proceso šalių teisių užtikrinimo.

Viena iš pagrindinių nukentėjusiųjų teisių yra gauti žalos atlyginimą, kuri baudžiamajame procese realizuojama pareiškiant civilinį ieškinį. Kalbėdamas apie realų nukentėjusiojo asmens teisės į žalos atlyginimo užtikrinimą teismo pirmininkas A. Purvainis atkreipė dėmesį, jog tam tikrais supaprastinto proceso atvejais ikiteisminio tyrimo metu įstatymas taikomas pernelyg formaliai. Tai sudaro prielaidas nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo įgyvendinimo, baudžiamojo proceso metu, negalimumui.

„Tam, kad baudžiamasis procesas galėtų būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorui būtina dar įsitikinti, ar nukentėjusysis po to, kai gavo jo pranešimą apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra padavęs skundo dėl tokio prokuroro sprendimo, o jeigu yra padavęs, tai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas nėra to skundo patenkinęs ir atitinkamai panaikinęs tokį prokuroro sprendimą“, –  pažymėjo A. Purvainis. Kauno apylinkės teismo pirmininkas taip pat atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, jog proceso ekonomiškumo sąskaita negali būti pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės, todėl privalu atsižvelgti į nukentėjusiųjų poziciją dėl žalos atlyginimo, dar ikiteisminio tyrimo metu tinkamai išsprendžiant civilinio ieškinio pareiškimo klausimą.

Susitikimo metu prokuratūros atstovai, atsižvelgdami į jiems įstatymu nustatytą pareigą pristatyti proceso dalyvius į teismą, kuomet procesą pasirinkta baigti kita supaprastinto proceso forma – pagreitinto proceso tvarka, žmogaus teisių užtikrinimo ir efektyvesnio darbo organizavimo kontekste iškėlė klausimą dėl bylų perdavimo nagrinėti kitiems teismo rūmams. A. Purvainis pažymėjo, jog nors bylos perdavimas nagrinėti kitiems teismo rūmams gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau teismo teisėjai paprastai vyksta nagrinėti bylų į tuos teismo rūmus, kuriuose byla pagal teismingumą ir turėtų būti nagrinėjama. Dėl to proceso dalyviams ir kitiems bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims nepatogumų neturėtų kilti. „Teismas privalo užtikrinti skaidrų nešališką teisėjo paskyrimą nagrinėti konkrečią bylą, todėl pasitaiko situacijų, kad tam tikruose teismo rūmuose nelikus mažiausiai dviejų teisėjų, iš kurių Bylų skirstymo sistema atsitiktine tvarka galėtų jam priskirti nagrinėti bylą, ji yra perduodama nagrinėti kitiems teismo rūmams“ – aiškindamas bylų perdavimo nagrinėti kitiems teismo rūmams priežastis pažymėjo A. Purvainis.

Suprasdami esamą problemą ir būtinybę užtikrinti proceso ekonomiškumo principą, susirinkusieji pritarė teismo pirmininko pavaduotojos L. Šeputienės pasiūlymui svarstyti ieškoti naujų galimybių procesą vesti kuo dažniau panaudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones.

Jau dabar pastebėta, jog dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos daugiau nei dvigubai išaugo teismo procesų, vykstančių panaudojant konferencinio ryšio įrangą ir vaiko apklausos kambarį skaičius. Susirinkusieji sutarė palaikyti diskusiją ir keisdamiesi gerąją praktika, užtikrinant proceso dalyvių teises, ypatingais atvejais procesus vesti nuotoliniu būdu.

Didelės diskusijos sulaukė nepilnamečių ar mažamečių nukentėjusiųjų tinkamas atstovavimas procese. A. Purvainis atkreipė dėmesį į tai, jog tokiam nukentėjusiajam paskiriant įgaliotą atstovą ar leidžiant atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kaip šis tinkamai sugebės veikti atstovaujamojo interesais. Ypatingai tais atvejais, kai vaikas nukenčia nuo šeimos narių ar kitų jo giminaičių arba yra šių asmenų padarytų nusikaltimų liudytojas. Pasitaiko atvejų, kai tam skiriama nepakankamai dėmesio, dėl ko nukentėjusiųjų, ypač kai jie yra mažamečiai, teisės nėra užtikrinamos visa apimtimi. „Būdami tokio amžiaus nukentėjusieji ar liudytojai dar negali tinkamai suvokti teisės neduoti parodymų turinio ir savarankiškai spręsti, kaip šią teisę realizuoti. Vadinasi, dėl tokios teisės realizavimo turėtų aktyviai ir nešališkai spręsti jų atstovas. Todėl turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys tam, ar parinktas atstovas veikia iš tiesų atstovaujamo vaiko, o ne asmenų, apie kuriuos vaikas duoda parodymus, interesais“, pažymėjo A. Purvainis.

Susirinkimo metu taip pat kilo diskusija dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuomet šiame procese privalu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Teismo atstovai, pasiremdami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pažymėjo, jog svarbu tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, dėl kurios į teismą kreiptasi su pareiškimu dėl proceso užbaigimo rašytinio proceso tvarka, būtų skiriama tik bet kuri iš alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau jos bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, užbaigti procesą šia forma, netrukdo ir įtakos neturi.

Nuo šių metų liepos 1-os dienos įsigaliojęs naujas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas ir jame numatytų apylinkės teismuose spręstinų dalykų teisenos klausimai taip pat sukėlė dalyvių diskusijos. Susirinkusieji aptarė pagal Civilinio turto konfiskavimo įstatymą apylinkės teisme spręstinus turto arešto terminų pratęsimo, šių prokuroro nutarimų apskundimo procesų probleminius aspektus ir sutarė palaikyti tolimesnę diskusiją praktikoje atsiradus pirmiems atvejams, siekiant tinkamai įgyvendinti naująjį įstatymą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ryšiams su žiniasklaida ir visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Paskelbta

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausiai skleidžia nuomonės formuotojai.

Daugiau nei 55 tūkst. sekėjų „Instagram“ turinti nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė įsitikinusi, kad „influenceriai“ daro didžiulę įtaką jaunimui. Tačiau kokia toji įtaka, priklauso tik nuo paties nuomonės formuotojo.

„Kiekvienas „influenceris“ rodo tai, ką nori rodyti. Kalbėdama apie savo kuriamą turinį galiu pasakyti, kad nevengiu dėmesio skirti temoms apie savanorystę. Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose nemažai kalbėjau apie e. skautus. Po to, kai į savo „Instagram“ paskyrą įkėliau keletą įrašų, raginančių jaunimą padėti senyvo amžiaus žmonėms perprasti informacines technologijas, gavau ne vieną žinutę su klausimais, koks tai projektas, kaip prie jo prisijungti, kokius reikalavimus reikia atitikti norint tapti e. skautu – tai tik parodo, kad mano žinutė pasiekė jaunus žmones“, – pasakoja L. Talžūnaitė, atkreipdama dėmesį į tai, koks visgi svarbus yra gerojo pavyzdžio rodymas.

Lina Talžūnaitė – asm. archyvo nuotrauka

Daugiausiai savanoriauja moksleiviai

Praėjusių metų rudenį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa parodė, kad savanoriaujančių asmenų (15-75 m.) daugėja. 2019 m. savanorių skaičius pasiekė 31 proc., kai 2012 m. tokioje veikloje dalyvavusių tebuvo 18 proc. Analizuojant apklausos duomenis taip pat matyti, kad tokią veiklą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m.). Tiriant moksleivių grupę (14-18m.) paaiškėjo, kad bene pusė (47 proc.) mokinių yra savanoriavę, o 37 proc. norėtų tai pabandyti.

„Savanorystės idėjos Lietuvos visuomenėje tapo gerokai populiaresnės. Džiugu, kad padaugėjo nedalyvavusių, bet norinčių tokioje veikloje dalyvauti – nuo 22 proc. iki 31 proc. Apskritai per paskutinius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės. Savanorystė ypač populiari jaunesnio amžiaus grupėse“, – sako tyrimą inicijavusios savanorystės programos „Social Breeze“ programos vadovas Žilvinas Mažeikis.

Karantinas pakeitė priežastis, kodėl tampama savanoriu

Pasak Žilvino, skiriasi motyvai, kodėl žmonės savanoriauja: vyresni asmenys akcentuoja galimybę padėti kitiems, tuo tarpu jaunesni – asmeninę prasmę. „Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimas darytas prieš pasaulinę pandemiją ir prieš šalyje įvedant karantiną. Tikėtina, kad COVID-19 situacija Lietuvoje koregavo savanorių motyvaciją – kur kas daugiau mano pažįstamų rinkosi savanorystę kaip būdą įveikti savo paties patiriamą stresą, priemonę pasijusti bendruomenės dalimi ir galimybę kuo greičiau sumažinti krizės pasekmes, kad galėtų grįžti į įprastas veiklas. Būtų įdomu pakartoti šį tyrimą 2020 metų pabaigoje ir palyginti rezultatus“, – priduria jis.

Prie palankesnio savanorystės vertinimo bei didėjančių savanorių gretų galimai prisidėjo ir nuomonės formuotojai, skatinantys užsiimti šia veikla. Tačiau pagrindinės priežastys visgi yra kitokios.

„Pasirinkti savanorio kelią jaunuolius motyvuoja pridedami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas, ilgalaikių savanorystės programų atsiradimas, apskritai kokybiškesnis nevyriausybinių organizacijų darbas su savanoriais ir daugiau informacijos apie jas, pamažu atsirandanti tradicija lavinti profesinius įgūdžius dar mokyklos suole. Kitų žmonių įtaka sprendžiant, ar savanoriauti, yra neabejotinai svari, nes net 45 proc. mokinių rinkdamiesi savanorystės vietą konsultuojasi su savo šeima ir draugais“, – teigia Ž. Mažeikis.

Jei reikėtų nupiešti statistinį savanorio portretą, pasak pašnekovo, tai būtų jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti ir besimokanti arba dirbanti didmiestyje. Rečiau savanoriauja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie anksčiau niekada nėra savanoriavę.

„Skatinant savanorišką veiklą ypač svarbu sudaryti galimybę ją išbandyti dar mokyklos suole, kuomet aktyviai formuojasi jauno žmogaus nuostatos apie supantį pasaulį, jis yra smalsus ir atviras naujai patirčiai. Jaunuoliai pradėdami savanorišką veiklą ieško prasmingo ir jų vertybes atitinkančio laisvalaikio praleidimo būdo, taip pat draugų ir bendraminčių“, – tikina Ž. Mažeikis.

Savanorystė, kuri sujungia skirtingas kartas

Remiantis apklausa, pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra trečia pagal populiarumą savanoriška veikla tarp moksleivių – 20 proc. respondentų nurodė, kad yra padėję senjorams. Projektas „E. skautai“ yra viena iš savanoriškų veiklų, suburiančių jaunuolius, kurie nori padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir išmokyti juos informacinių technologijų gudrybių – kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. Prie e. skautų veiklos jau prisijungė 1,5 tūkst. 14-29 metų amžiaus jaunuolių iš visos Lietuvos.

„E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms: ne tik pagelbėti perprasti technologijų pasaulį, bet ir paprasčiausiai prisidėti prie įdomesnės jų dienos. Jaunosios kartos įsitraukimas į šią veiklą padeda užmegzti ryšį tarp skirtingų kartų ir už projekto ribų – jaunuoliai atranda bendrą kalbą su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Džiugu, kad prie savanorių tinklo didinimo prisideda ir nuomonės formuotojai. Visi žinome, kad vaikai ir paaugliai yra linkę ieškoti autoritetų, žavėtis žinomais žmonėmis ir net mėgdžioti jų elgesį. Tad kodėl jiems neparodžius pozityvaus pavyzdžio“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

E. skautai vyresnio amžiaus žmonėms jau suteikė tūkstančius konsultacijų, susijusių su virtualaus bendravimo, e. paslaugų ir asmens duomenų apsaugos temomis.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Skaitomiausi