Connect with us

Kultūra

Paroda „Knygelė nekaltoji arba visu greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Mes puikiai žinome kokią galią turi žodis. Žvirbliu išlėkęs – jaučiu sugrįžta… Informacija iš knygų, rašytinių šaltinių, skaitomos, pakartotos, papasakotos istorijos ima srūti į mus, vos tik atkeliavus į šį pasaulį. Maigydami paveikslėlių knygeles, versdami spalvotųjų pasakų puslapius, atitinkamo imlumo čiuptuvėliais tik siurbiam ir siurbiam srūvančius kuo įvairiausios informacijos srautus. O ji, vienaip ar kitaip mus veikia.

Knyga – vieninteliu visiems lengvai prieinamu informacijos šaltiniu (beveik vieninteliu, nekalbant apie dar tendencingesnį kiną ir televiziją) paveikti ir formuoti nuolankiųjų ir klusniųjų gretas naudojosi daugiausiai totalitarinių režimų visuomenės formavimo praktikai. Taigi, kokius žaidimus vaikų sąmonės ir pasąmonės laukuose žaidė įtakingieji geriausiai atskleidžia ne kas kita, o XX a. vaikų literatūros biblioteka… Paroda tik prabėgom užkabiname virsmą lietuviškoje vaikų literatūroje nuo religinės – tautinės link. Daugiau dėmesio skiriame oficialiajai švietimo politikai ideologiniu pagrindu per literatūrą vykdytai su Lietuvos vaikais 6–9 XX a. dešimtmečiais. Vaikais, kurių dauguma ir esame šiandienos veiklioji visuomenės dalis…

Vienas parodos akcentų – knygos vizualinė plotmė. Nes, ko neužgavo žodis, nemažiau paveikiu tapo vaizdinys. Galime stebėti, kaip net saldų nuo atsipūtusių angelėlių padebesiuose piešinėlį, palaipsniui ima keisti pareigingas žemdirbių moksleivis, bėgantis tautinės mokyklos link… Kaip į vaikų literatūrą ateina karas, kaip nerūpestingų šypsenų veidus perkreipia surakinti karių žandikauliai…. Kaip literatūrinių herojų pasaulį užkariauja vaisiai ir daržovės, dar grybai… Piešinys paveikumu nenusileidęs žodžiui, žinoma, nelyginant kokio profesionalumo menininko sukurtas… Su XX a. 5-uoju dešimtmečiu didieji Lietuvos barzdočiai kunigaikščiai „išjojo“ iš sovietizuojamos Lietuvos vaikų ugdymo priemonių.

Reklama

Tiesa, išeivijoje jie vis dar bylojo apie didžią tautos istoriją A. Varno, V. K. Jonyno, A. Kašubos, kitų menininkų darbuose. Bet vaikų literatūros turinys ir jo iliustracijos Lietuvoje susisuko į ciklišką su rugsėju atplazdantį krentantį klevo lapą, raudonąjį dėdę Spalį lapkritį, gerus anūkus – žiemos ledinukus, vieversėlius virš tarybinių laukų ir parduotas vasaras…. Jei ne Stasio Eidrigevičiaus išlankstyti laiptai balnan karžygiui drobine marška; milžiniška ašara varno aky; kraupus kaulelių takas į tolį juodą, ar mūsų mažąją visatą praryjanti grandiozinė žalioji jūrų pabaisa; kruvini raudonosios senės pėdsakai baltutėliam tuštutėliam lauke net spengiančioj tyloj; pilka pilka močiutėlė, kurios skara – begalybės voratinklis; žydrasis ašarų ežeras, ar keistuolis robotas su peteliške iš gėlių – būtumėm auginti kaip kanarėlės narvelyje, atsikartojančiu sezoniškumo ir pergalės paradų ritmu (kas ir nutiko su dauguma 5–7 XX a. dešimtmečio sovietų ugdytinių, tik pasiteiraukite ko iš vaikystės laikų, ims raportuoti šūkių ir lozungų ketureiliais….). Be alternatyvos, be įvairovės pajautimo, be polėkio skrydžiui…

Skaityti toliau
Reklama

Kultūra

Renkama 2020 metais labiausiai įsiminusi Kauno kultūros iniciatyva

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno menininkų namai (KMN) kviečia rinkti įsimintiniausią 2020 metų Kauno miesto ir rajono kultūros iniciatyvą. Trečius metus iš eilės skelbiamas konkursas lydi šįmet jau 23-ąjį kartą organizuojamus Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimus.

Nors 2020-ieji menininkams ir kultūros operatoriams buvo tikras iššūkis, alternatyvių nuotolinių/virtualių renginių formatų atradimas sukėlė perversmą kultūros lauke. Remiantis Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės platformos bei renginių kalendoriaus kultura.kaunas.lt duomenimis, pirmojo karantino metu per tris mėnesius į platformą buvo įkelta 90 virtualių renginių, kai tuo metu antrojo karantino metu per mažiau nei du mėnesius kultūros operatoriai įgyvendino 120 virtualių renginių.

Per 2020 metus į kalendorių kultura.kaunas.lt buvo įkelti 1393 renginiai, iš kurių daugiausia: edukacinių (379), scenos (254), virtualių (227), muzikos (158) ir kitų renginių (175). Prisitaikiusios prie naujų sąlygų, kultūros bendruomenės virtualioje erdvėje pristatė ne vieną įsimintiną kultūros įvykį.

Šių metų rinkimuose laukiama 2020 m. pasižymėjusių kultūros iniciatyvų, veikusių Kaune ir Kauno rajone. Rekomenduojama atsižvelgti į iniciatyvos poveikį įvairioms gyventojų grupėms, bendruomenėms bei prisitaikymą prie pandeminės situacijos. Apribojimai kultūros iniciatyvų pobūdžiui netaikomi, tačiau tai negali būti politinės, t.y. politinių partijų, kandidatų iniciatyvos.

Reklama

Rinkimai vyks dviem etapais. Iki sausio 28 d. tiek kultūros organizacijos, tiek patys kūrėjai ar žmonės, besidomintys Kauno kultūra, kviečiami teikti savo kandidatus konkursui. Kandidatai bus įtraukti į ilgąjį sąrašą ir paskelbti viešam balsavimui, po kurio bus atrinktos penkios daugiausia visuomenės balsų surinkusios iniciatyvos. Jų vertinimas bus deleguotas specialiai konkursui sukviestai kultūros specialistų komisijai. Nugalėtoju taps kandidatas, surinkęs daugiausia komisijos ir visuomenės balsų. Jam atiteks 800 eur premija.

Kartu su kultūros iniciatyvos konkursu prasideda ir Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimai. Meno kūrėjų sąjungos, organizacijos ir institucijos buvo pakviestos pasiūlyti savo kandidatus, iš kurių vasario pabaigoje KMN sudaryta komisija išrinks labiausiai 2020 m. pasižymėjusį profesionalaus meno kūrėją iš Kauno.

Abiejų rinkimų kontekste tradiciškai vyks diskusija, leisianti kritiškai apžvelgti ir įvertinti praėjusius metus, supažindinant visuomenę su įvairių menininkų (-ių) veikla bei kultūros procesais.

Kandidatų Įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos rinkimams teikimas vyksta iki sausio 28 d. (imtinai), vėliau bus skelbiamas viešas balsavimas.

Kandidatų teikimo formą galima rasti čia: http://bit.ly/KulturosIniciatyva2020.

Pirmą kartą 2019 metais surengti Įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos rinkimai suteikė galimybę kauniečiams ir kitų miestų gyventojams, sekantiems miesto kultūros pulsą (tiek profesionalams, tiek plačiajai publikai) patiems siūlyti ir išrinkti jiems aktualiausią Kauno kultūros lauko vyksmą.

Pernai įsimintiniausia 2019 metų iniciatyva tapo projektas „PUOTA: audio kultūra“, viešu balsavimu išrinkta iš 21 nominacijos. 2018 metų rinkimus laimėjo Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinio iniciatyva „Žaisloteka“.

Informacija apie 2019 metų „Įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos“ rinkimus: http://kmn.lt/renginiai/miesto-renginiai/isimintiniausios-kauno-kulturos-iniciatyvos-rinkimai-2019/

 

Skaityti toliau

Kultūra

Sausio 13-oji Kaune – virtualių renginių programa

Milda Vedegytė

Paskelbta

D. Umbraso/LRT nuotr.

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Kviečiame nepamiršti šios valstybinės šventės ir apsilankyti rytoj vyksiančiuose virtualiuose renginiuose.

Jau šiandien, 17 valandą, trispalvės spalvomis nušvis trys Kauno objektai: Prisikėlimo bazilika, didysis pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą, bei VI forto kryžių kalnelis. Vidurnaktį apšvietimas bus išjungtas, tačiau rytoj jį vėl išvysime.

Virtualių renginių programa:

Sausio 13 d. 12 val. virtuali atvira istorijos pamoka „Nenugalėta laisvė“, kurią ves istorikas, ekskursijų vadovas Deimantas Ramanauskas. Transliacija vyks Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Facebook paskyroje. Paskaitos metu kvies prisiminti to laikotarpio įvykius ir istorinį kontekstą, aptarti veiksmus vykusius Vilniaus ir Kauno gatvėse, susipažinti su tos nakties žmonių išgyvenimais.

Renginys: https://www.facebook.com/events/416760982969925/

Reklama

Sausio 13 d. 13 val. „Kauno santaka“ „Atmintis – 1991“ – pirmasis ciklo „Atviri langai“ projektas, skiriamas Laisvės gynėjams. Langas į audiovizualinio kūrinio premjerą bus atvertas ir laisvai pasiekiamas „Kauno santakos“ Facebook paskyroje bei YouTube platformoje, pavadinimu „Atviri langai. Atmintis-1991“.

Sausio 13 d. 17 val. Kauno miesto muziejus kviečia nuotoliniu būdu paminėti Laisvės gynėjų dienos 30-metį. Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita per „Zoom“ programą kalbins įvykių dalyvius, ypatingą dėmesį skiriant kauniečių patirtims šių dramatiškų ir Lietuvos istorijai reikšmingų įvykių metu.

Renginys: https://www.facebook.com/events/1009052236284505. Prisijungti galėsite čia: bit.ly/KMMSausio13Diskusija (kodas: 271993)

Sausio 13 d. 19 val. Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Imagine/Įsivaizduok“, skiriamas visiems kovojantiems už savo laisvę. Choreografija Birutės Letukaitės. Spektaklį stebėkite Kauno šokio teatro „Aura“ Facebook paskyroje: www.facebook.com/sokioteatrasaura<

Skaityti toliau

Kultūra

Dovilė Filmanavičiūtė: „Kūrybiškumo raumuo yra treniruojamas pačiais įvairiausiais būdais“

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

„Jaučiuosi Kaune palikusi dalį savo vaikystės, kūdikystės“, – sako rinkodaros specialistė, atlikėja Dovilė Filmanavičiūtė, prisijungusi prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių.

Pokalbis su D.Filmanavičiūte – ne tik apie Kauną, tačiau ir apie kūrybiškumą, vaizduotės galią ir miestų svarbą mūsų gyvenimuose.

„Aš Kauną visą savo sąmoningą gyvenimą viena akimi stebiu. Šeimoje, ypatingai su mama, kada mūsų pokalbiai būna ilgi ir prasmingi, vis pasikalbame. Daug yra sovietmečio vaikų istorijų, kai tėvai gaudavo paskyrimą pagal profesiją važiuoti kitur. Tada likimai ima ir kažkaip keičiasi.

Jaučiuosi Kaune palikusi gabalą savo vaikystės, kūdikystės. Dar atsimenu Vytauto parką su karuselėm ir „Pingvino“ ledais, Zoologijos sodą – ikoniniai vaizdai iškyla. Paskui Kauno liko truputėlį mažiau ir sąmoningai aš į jį nenorėjau – norėjosi studijuoti Vilniuje. Bet visą laiką grįždavau“, – sako Dovilė. Su Kaunu susiję ir gražiausi muzikiniai prisiminimai, čia D.Filmanavičiūtė atsiėmė metų muzikos apdovanojimą už debiutą. Kaune ji sutiko ir savo vyrą. Buvo laikas, kai Kaunas Dovilei buvo meilės per atstumą miestas.

Reklama

– Kaip jūsų gyvenime atsirado „Kaunas 2022“?

– Tiesą pasakius, aš taip ir nežinau. Kaunui daug ko pavydžiu, visų pirma – likusio tikrojo kultūrinio paveldo, architektūros. Tiek metų gyvendama Vilniuje žinau kiekvieną jo kampą, istoriją. O Kauno nepažįstu tiek, kad ir koks jis man mylimas bei sentimentų kupinas būtų.

Prisisvaigau dar iki sūnui gimstant, kad reikia būtinai nuvažiuoti pasižiūrėti Kauno architektūros, daug ekskursijų vyksta, yra žydiškasis paveldas ir aš net neįsivaizduoju, į kurią pusę reiktų eiti į Kauną atvažiavus. Mano bičiulė Kotryna Lingienė su „Kaunas pilnas kultūros“ meilę Kaunui dar labiau padidino, taip pat Europos kultūros sostinės planai, bendruomenių įtraukimas. Aš apie tai girdėdavau iš Kotrynos, kitų pažįstamų kauniškių. Įspūdį palieka lietuviškumo buvimas, tarpukario Kauno romantika. Tad vis ir galvojau, kaip Kauno daugiau į savo gyvenimą įsileisti. Taip ir tapau (ambasadore).

Aišku, ne paslaptis, kad „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ – kaip darinys – yra susiurbęs smagiausius, fainiausius žmones, su kuriais vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu aš esu susitikus, draugavus, bendravus. Turbūt mano didžiausias indėlis galėtų būti sklaida apie šį didžiulį projektą. Girdžiu, kaip jie apie tai kalba. Kaip, pavyzdžiui, Rytis Zemkauskas apie tai kalba, kaip Agnė (Pinigienė) – tai dar vienas pavydėtinas dalykas. Kai žmonės viską daro pilna koja, tai gerai ir pavyksta.

– Kai susitinka žmonės, jie vienas kitam kažką duoda: patirtis, pamokas. Kitaip tariant, sveikas dviejų žmonių ryšys yra dvipusis. O kai susitinka žmogus ir miestas, žmogus ir jo pareigos, veikla? Ko jūs iš šio projekto tikitės sau?

– Tikiuosi pačiupinėjimo, man labai patinka nežinoti apie Kauną – tam, kad paimčiau jautį už ragų ir taip sužinočiau. Aš tikrai jau gaunu mainais. Gavau Žvėries, kuris miega po Kauno pilimi, pasakas. Niekada gyvenime nebūčiau apie tai sužinojusi. O gal būčiau, bet lėtesniu keliu. Tai kažkokie kiti dalykai, kurie, jei tu specialiai jų neieškai, neateis į tavo gyvenimą.

Bendruomenių iniciatyvos man yra visiškai nerealios. Kai grįžta žmonės iš užsienio, ten gyvenę, dirbę, ir čia kuria menus. Grįžta į Kauno mikrorajoną, pavyzdžiui, Šilainius. Iš pirmo žvilgsnio žiūrint kas nors galėtų pasakyti: ką ten iš viso galima daryti, baisu čia viskas, nevizualu ir iš kur tas menas čia gali atsirasti? Bet staiga grįžta menininkai iš užsienio į savo gimtąjį rajoną ir rajonas kitokias spalvas įgauna.

Vis galvoju, kad gal aš per dažnai sakau taip, ir man dažniau reiktų sakyti ne? Atrodo, veiklos tiek, kad per dieną kartais prisėsti nespėji. Bet yra kažkokie ženklai. Kažkas sakys, kad nesąmonė, o aš tikiu šiais dalykais: jeigu sutikai – kažkas faino turi nutikti. Aš esu ne iš tų žmonių, kuriems motyvacijai reikia labai apčiuopiamų dalykų, finansų. Tie, kas mane pažįsta, pasakys šimtu procentu: šitai tai pasakai gerą žodį, ir toliau varo išsišiepus.

Valandos ar pusantros pokalbis apie Kauną su Ryčiu Zemkausku važiuojant automobiliu – va čia tai ambasadorystė! Ir man tiek užtenka kalbant apie santykį šiame projekte – kad aš jausčiausi ne tik kažką davusi, jei išeis duoti, bet ir gavusi atgal.

– Kalbant apibendrintai, jūsų nuomone, ką miestui suteikia Europos kultūros sostinės titulas?

– Jausmą, kad tu esi pasaulis. Aš kartais gal perdėtai dramatizuoju ir hiperbolizuoju, man atrodo, kad mums to jausmo kasdienoje labai trūksta. Bet niekas kitas mūsų nepaskatins, tik mes patys. Mes galime, mokame, esame kūrybingi, protingi, išsilavinę, vakarietiški ir visokie kitokie.

Kaune ir Kauno rajone bus daug renginių, kurie jau yra prasidėję, bus didieji renginiai 2022 metais, jei pavyks susitvarkyti su pandemija. Kartais mums gali atrodyti, kad mes kažkokie kitokie, gal mums kažko trūksta? Bet jei per metus į Kauną atvažiuoja didžiulė minia japonų turistų, tai gal mums nieko netrūksta? Yra ką žiūrėti, ką veikti, kuo domėtis, į ką įsigilinti, ką pažinti. Tai tik mažas pavyzdys.

Sau ir visiems labai linkėčiau niekada nesakyti „nesąmonė“, o visada sakyti, kad gal kažką naujo sužinosiu. Atvira širdimi ir protu eiti į tuos dalykus, kuriuos Kaunas mums siūlo, siūlys kaip Europos kultūros sostinė. Ir džiaugtis. Man atrodo, kad dabartinis laikas yra labai geras lakmuso popierėlis – kai supranti, kiek daug mes turim.

– Dažnai mes kalbame apie gamtą mūsų gyvenime, apie atokų poilsį, apie namelius medžiuose ir akcentuojame gamtos svarbą. O kuo mūsų gyvenimuose yra svarbūs miestai?

– Aš suprantu, kad gamta atsiranda kaip galimybė pabūti su savimi, bet aš tai už tai, kad mes ieškotume ir aplink save. Nereikia tik ieškoti pažintinių takų, pelkių, miškų. Galiu kalbėti apie savo pavyzdį su Vilniumi arba su kitais pasaulio miestais. Kiek žmonių man yra sakę: ko tu į tą Milaną važiuoji, ten pramoninis miestas, kuriame nėra ką veikti. Aš esu Milane atradus netikėtų, nestandartinių urban vietų. Jos man miestą kitokį nupiešia, nei kad pasakoja žmonės, kurie yra jo skeptikai.

Arba Vilnius. Išėjau į parduotuvę miltų pirkti, o šalia manęs yra Kazio Varnelio muziejus. Gyvendama netoliese nuo 2004 metų, sugebėjau į Kazio Varnelio muziejų nueiti tik praėjusį rudenį. Man atrodo, kad yra daug muziejų, gatvių, skersgatvių, kurie turi savo istoriją, paveldo momentą. Istoriją nebūtinai istorine prasme, bet ta, kad žmonės čia gyveno ir kažką veikė. Kai pradedi vaikščioti, eiti į miestų ekskursijas, klausytis žmonių, žinančių istorijas ir faktus – tada visiškai kitaip imi žiūrėti į miestą.

Anksčiau atrodė, kad mums, didelių miestų gyventojams, neįmanoma prie jų pokyčių prisidėti. Dabar esu kategoriškai prieš savo šią nuomonę. Kyla visokių minčių, kuriomis norisi dalintis su kitais, ir, žiūrėk, jau gimsta kažkokie vienos dienos gatvės festivaliai, gali prisidėti ir prie lauko parodos. Jei patys prisidėsim prie miesto augimo, gal ir elementariu dalyku, kad ir šiukšles surinkti – tai mažytis, bet indėlis kalbant apie sąmoningesnį, tvaresnį rytojų.

– Dovile, kaip jūs lavinate savo kūrybiškumą? Viename interviu esate sakiusi, kad tam padeda vizualieji menai.

– Viskas man padeda jį lavinti. Daug metų, kasdien, aš dirbu su kūrybiškumu, su disciplina. Tai mano darbinė kasdienybė. Jau netikiu, kad jis toks yra apskritai. Kūrybiškumas yra niekas kitas, kaip tik kasdienis įspūdžių reflektavimas. Būna, kad aš pati jaučiu norą pasižiūrėti platesnėmis akimis, tada perku bilietą ir kur nors skrendu. Žinoma, dabar tam laikas nėra tinkamas. Nepaisant to, kad šiuo metu galimybės ribotos, jei aš neskaityčiau knygų, nežiūrėčiau filmų, neičiau į galerijas ar muziejus (kai dar buvo galima) – tada tu nelabai ką turi pasakyti, o tuo pačiu nelabai turi iš ko kažką sukurti.

Man rodos, kūrybiškumo raumuo yra skatinamas ir treniruojamas pačiais įvairiausiais būdais. Nuo ėjimo gatve ir galvos pakėlimo į stogus. Man patinka vaikščioti vakare, kai užuolaidos neužtrauktos, ir žiūrėti, kaip žmonės gyvena. Iki to, kad gali krėsti pokštus, gali bandyti dalykus, kurie atrodo neįmanomi, domėtis naujausiomis technologijomis ir suprasti, kur juda pasaulis. Bendrauti su žmonėmis.

Kartais žmonės man sako: o kada tu spėji skaityti? Tai aš skaitau. Pasidedu telefoną į šalį, išsijungiu feisbuką ir skaitau. Man atrodo, kad kol su botagu prieš save nepradėsime kaupti įspūdžių, kūrybiškumas bus nualintas. Aš stengiuosi iš tikrųjų skaityti, o ne nueiti į „Knygų mugę“, nusipirkti 28 knygas ir jas pasidėti.

– Kiek gyvenime jums svarbi vaizduotė?

– Labai. Gyvybiškai svarbiausias organas. Ir profesine, ir kūrybine prasme. Jei atrodė, kad muzikai reikia laukti įkvėpimo, tai dabar suprantu, kad viskas yra disciplina. Atsisėdai – ir rašai. Nepatinka, ką parašei? Ištrini ir rašai iš naujo. Vaizduotė yra glaudžiai susijusi su humoro jausmu, su jo lavinimu. Tada, kai gali teatrališkai ar su humoru pasižiūrėti į problemas, kurios tuo metu atrodo pačios didžiausios pasaulyje, tampa daug lengviau ir paprasčiau gyventi.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. Irmanto Gelūno

Dovilė Filmanavičiūtė: „Kūrybiškumo raumuo yra treniruojamas pačiais įvairiausiais būdais“

Skaityti toliau

Kultūra

Upeliai, iki kurių veža troleibusas: miestas užaugo ant upių, o dabar jos liko užkastos, paslėptos ir kartais net nepastebimos

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Nėra sunku eiti keliu: jis turi kryptį ir yra aiškus, dažniausiai veda iš taško A į tašką B. Arba į tašką D. Tačiau kur veda upeliai ir kur nueisime eidami jais? Kaune dar rudenį vyko netradicinės ekspedicijos upeliais, o viso to rezultatas – jų ir jų radinių istorijos.

Nuo 2016 metų veikianti nepriklausoma kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA, siekdama gaivinti Kauno regiono paupių gyvenimą, pristato virtualų Kauno upių, upelių ir pakrančių atminties archyvą www.upynes.lt, šiais metais startuojantį su Kauno miesto mažųjų upelių radinių galerija. Tai projekto „Upynės“ dalis, kuris yra vykdomas kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi ir programa „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Pasak projekto iniciatorės architektės Rasos Chmieliauskaitės, nors upės dažnai laikomos vienu iš Kauno identiteto ir savasties dėmenų, šimtmečius formavusių didžiausio šalies upių centro veidą, XX a. viduryje įvykę didieji fiziniai pokyčiai (pastatyta hidroelektrinė) suardė buvusią urbanistinę, kultūrinę bei socialinę sanklodą, tuo pačiu transformuodama unikalią vietos dvasią.

Pakvietė į ekspedicijas upeliais

2020 m. rudenį kauniečiai ir ne tik buvo kviečiami į gamtines žvalgomąsias ekspedicijas po pamirštus mažuosius miesto upelius, siekiant giliau susipažinti su šiais urbanistiniais miesto užkampiais. Iš viso buvo surengtos šešios ekspedicijos, kurios driekėsi miesto ribose tekančių upelių vagomis bei jų slėniais. „Kalbame apie upelius, kurie yra pačiame Kauno mieste, kur gali troleibusu arba autobusu nuvažiuoti. Tų upelių Kaune yra labai daug – 15–20 ir daugiau. Mes skaičiavome ir vienaip, ir kitaip – nėra labai konkrečiai apibrėžta, kas yra upelis, kas yra dar šaltinis.

Reklama

Jau pries du metus buvome atradę upelį Aleksote, kuris yra ir ne visuose žemėlapiuose pažymėtas. Jis labai įdomus, teka nuo Aleksoto viršaus žemyn į Nemuną, palei geležinkelio bėgius, palei žydų kapines“, – sakė R.Chmieliauskaitė. Renkantis upelius praėjusių metų ekspedicijai buvo noras atrasti po upelį kiekviename Kauno rajone. Tai – Amalė, Girstupis, bevardis Šančių upelis, Sėmena, Svirbė, Veršva.

Tampa niekieno zonomis

Mažieji Kauno upeliai pradėti kanalizuoti dar tarpukariu, o sovietiniais metais, plečiantis miesto mikrorajonams, jau didžioji dalis Kauno upelių atsidūrė po žeme. Net ir vis dar atviros upelių vagos šiuo metu yra pasislėpusios po tankia medžių, krūmų, piktžolių lapija, pakrantės apstatytos tvoromis, užverstos statybinėmis atliekomis – eiti jais nėra paprasta, tad ekspedicijos dalyviai susidurdavo su įvairiomis kliūtimis.

„Nors upeliai teka urbanizuotoje miesto teritorijoje, kerta industrines zonas, gyvenamąsias teritorijas, sodus bei daržus, tačiau būdamos nematomomis niekieno zonomis upelių vagos dažniausiai „tarnauja“ tik kaip atliekų kanalai, toliau nešantys šiukšles į Nemuną, Kuršių marias, Baltijos jūrą“, – kalbėjo R.Chmieliauskaitė. Vienas iš tokių paslėptų upelių – Girstupis. R.Chmieliauskaitė sako, kad kad yra jį nagrinėjusi kaip savo asmeninį projektą, kuris yra dabar paskelbtas žurnale Kaunui „Į“. „Tą upelį aš praėjau visą – nuo pat ištakų, kiek radau žemėlapiuose, kituose duomenyse. Teko eiti į bendrovę „Kauno vandenys“, prašyti visų senų bylų. Eidama upeliu kelionę baigiau prie pat Kauno kolegijos, kuri yra Pramonės prospekte“, – kalbėjo pašnekovė.

Bridimas upeliais – pažintis su kitokiu Kaunu

„Žmones dalyvauti kvietėme norėdami, kad jie pažvelgtų į Kauną kitaip. Priešingai nei savo asmeninėse ekspedicijose-tyrimuose, žmones kvietėme tik ten, kur upeliai atviri, galima apsiauti guminius batus ir eiti pačia vaga. Girstupio upelio dalis praėjome tik tas dalis, kurios atviros – tai yra Mickevičiaus slėnis, Zoologijos sodas“, – sakė R.Chmieliauskaitė. Patekti į Zoologijos sodą reikėjo leidimo, teko pralįsti po tvora – taip vedė upelio kelias.

„Grupė nebuvo didelė, nes koronavirusas ribojo veiklą. Kita vertus, kviesdama žmones stengiausi labai aiškiai pasakyti, kad čia nėra tiesiog paprasta ekskursija, pasivaikščiojimas, bet ekspedicija“, – sakė architektė. Ne visų upelių, kuriuos žvalgė, trasos buvo gerai žinomos ir R.Chmieliauskaitei. Todėl ekspedicijos dalyviams teko nusiteikti ir galimiems nuotykiams. Pavyzdžiui, grįžti šlapiems. „Buvo smagu, kad atėjo skirtingo amžiaus žmonės. Dalyvavo šeima su dviem vaikais, kuriuos nešė ant pečių, senjorė, kuri puikiai įveikdavo stačius šlaitus, kai kartais dėl upeliuose pakilusio vandens tekdavo jais kilti į viršų. Iš Vilniaus dalyvauti šioje ekspedicijoje atvyko du jauni architektai, taip pat kaunietė gidė, vedanti ekskursijas fortuose“, – pasakojo R.Chmieliauskaitė.

Kokie ženklai gyvena upelyje?

Žygių metu dalyviai ne tik grožėjosi laukiniais ir mažai kam regėtais miesto vaizdais, bet ir rinko įvairius upėse randamus gamtinius bei žmogaus veiklą žyminčius objektus, kuriais be žodžių yra pasakojamas miesto, žmonių ir gamtos tarpusavio santykis. „Viso surinkti buvo neįmanoma. Prašiau imti tai, kas žmones sudomina, su kuo jie pajaučia ryšį, iš ko kyla minčių. Gal jie pažįsta daiktą, gal yra matę ar kyla kitos asociacijos? Ir kiekvienas žmogus juos rinkdavo“, – sakė R.Chmieliauskaitė.

Taip ekspedicijos dalyvių rankose ir kuprinėse atsirado patys įvairiausi dalykai, kai kurie, spėjama, čia pragulėję dešimtmečius ir menantys sovietmetį ar net tarpukarį. Įvairios pakuotės, seni įrankiai, vaikų žaislai ir kiti radiniai vėliau buvo nuplauti ir tapo eksponatais. Radiniai eksponuojami virtualioje galerijoje, o šiemet bus pristatyti ir fizinėje parodoje. Virtualioje parodoje greta radinio nuotraukos yra ir galerija, kurioje galima išvysti, kaip daiktas atrodė tada, kai gulėjo upelyje: „Nes jei tik nufotografuotume daiktą gražiai, tarsi internetinei parduotuvei, tai į jį jau žiūrime kitaip: staiga jis tampa nebe šiukšle, o muziejiniu eksponatu.“

Kviečia prisijungti visus besidominčius

Nors gali atrodyti, jog tokios upelių žvalgytuvės labiau susijusios su ekologijos temomis, tačiau tai – tik vienas akcentas. „Dar vienas momentas: miesto kultūrinis ir urbanistinis gyvenimas. Kaip miestas išsivystė aplinkui upes, kurios iš pradžių tarsi formavo miestą, išgraužė slėnius, atskyrė, pavyzdžiui Aukštuosius Šančius nuo Žaliakalnio. Miestas užaugo ant upių, o dabar jos liko užkastos, paslėptos ir kartais net nepastebimos. Bet tai ir yra miesto grožis – daugiasluoksniškumas. Labai norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių tai pamatytų. Ir tada paklaustų savęs, ar mes teisingai išnaudojame tuos miesto sluoksnius ir galbūt galėtume upelius ištraukti labiau į viršutinį sluoksnį?

Ekspedicijos yra skirtos pažinti miestą ir kaip jis susijęs su upėmis. Mes bandome pažinti miestą, jo žmones, pačią upę per tai, ką mes joje randame, kokie ženklai joje gyvena. Žinoma, mes fiksavome ir gamtinius elementus, nes tai natūralu – upė gamtos dalis. Bet kokius kitus ženklus mes randame žmogaus ir miesto, mums labai daug pasako apie pačius Kauno miesto gyventojus ir miestą. Per radinius mes skaitome mūsų istorijas, mūsų nuotykius ir upes. Tai, ką mes randame upėse, dokumentuoja ne upes, ne gamtą, o miestą, jo veidą“, – sakė R.Chmieliauskaitė.

Žvalgomosios ekspedicijos po kitus Kauno miesto upelius tęsis ir 2021 metais. Dalyje upelių taip pat bus vykdomos kūrybinės dirbtuvės, kuriamos meninės instaliacijos, vyks diskusijos su miesto bendruomene, ieškant atsakymų, kaip miesto upeliai turėtų integruotis į Kauno gyvenimą. Šiemet planuojamos trys programos: upės, upeliai ir krantai. Upelių programa grįš tyrinėti Kauno miesto paslėptų upelių ir kvies bendruomenes ne tik tyrinėti, bet ir gamtai draugiškomis priemonėmis kurti juose.

Pasak R.Chmieliauskaitės, jei į upelius bus kviečiama ateiti avint guminius batus, tai upių programa bus jau kitokia – plaukimas su kuratoriaus Justino Kalinausko konstruota, žmogaus jėgomis varoma plaukimo priemone: vyks tiriamosios meninės ekspedicijos didžiosiose upėse, lankomos salos ir panašiai. „Krantų programoje pakrančių bendruomenes kviesime kūrybiškai pamatyti upių prieigas. Nesinori dirbti tik kultūros bendruomenėje, bet kad prisijungtų kuo daugiau žmonių ir ne tik iš Kauno, todėl kviečiame jungtis prie šio projekto visus, kurie domisi“, – sakė pašnekovė.

Norintys gauti daugiau informacijos arba prisijungti prie kitų metų veiklų, rašykite tekakrantine@gmail.com arba susisiekite facebook.com/tekakrantine

Rasa: tai buvo kitokia pažintis su miestu

Rasa Anaitytė kartu su vyru Nicolu bei trijų ir vienerių metų vaikais dalyvavo keturiose upelių ekspedicijose. Neseniai iš Belgijos į Lietuvą persikrausčiusi šeima sako, kad tai buvo smagus būdas ne tik aktyviai praleisti laiką, tačiau ir pažinti miestą – kitaip. „Ekspedicijos nustebino, nes tai buvo atradimas tokių upelių, kurie net neįsivaizdavau, kad Kaune egzistuoja. Kiek jų yra apleistų, visiškai pamirštų. Gal ne kiek nustebino, bet ir nuliūdino. Norėjosi paskleisti žinią, kad žmonės tiesiog susivoktų, kad šalia jų, netoliese, yra tokios gražios vietos.

Aleksote, pavyzdžiui, ne tik upelį atradome, bet ir pažinome žydų kapines, esančias už fabrikų“, – sakė R.Anaitytė. Ant pečių Rasa su vyru nešėsi vaikus, o viena ekspedicija tęsėsi apie tris valandas: „Tai buvo išbandymas, nes ėjome apleistais upeliais, kur medžiai nukritę, reikėjo lenktis – vaikams buvo didelė atrakcija. Po to mano trejų metų dukra pradėjo visur parkuose vaikščioti ir laipioti, įsivaizduodama, kad ji dalyvauja ekstremaliose situacijose. Buvo smagu.“ Kalbėdama apie radinius Rasa minėjo, jog labiausia nustebino Zoologijos sodu tekančiame upelyje rasti dideli kaulai. „Aš pati gimiau ir augau šalia Nemuno, o visi mažieji upeliai buvo prabėgom. Dabar jie atsiskleidė, tapo labiau žinomi ir pasikeitė paties miesto suvokimas“, – kalbėjo R.Anaitytė.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. Renatos Kilinskaitės, Rasos Chmieliauskaitės

Upeliai, iki kurių veža troleibusas: miestas užaugo ant upių, o dabar jos liko užkastos, paslėptos ir kartais net nepastebimos

Skaityti toliau

Kultūra

Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno tautinės kultūros centras primena, kad 2021 metų sausio 6 dieną baigiasi tarpušventis. Į Kauną atkeliauja Trys karaliai, laimindami miestą, linkėdami sveikatos, santarvės ir  meilės, tačiau šiemet visi turime padėti jiems atrasti kelią prie prakartėlės kitaip, nei kasmet, nes tradicinė Trijų karalių eisena persikelia į virtualią erdvę.   Organizatoriai  kviečia dalyvauti žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“, kuris atskleis Jums daug įdomių ir netikėtų faktų apie šį laikotarpį, tradicijas, atsakys į iškylančius klausimus.

Įveikę kiekvieną užduotį kartu su Kasparu, Merkeliu ir Baltazaru keliausite nuo Soboro puošniomis miesto gatvėmis šventiškai nusiteikę, jausdami bendrystę, dalindamiesi dvasinėmis dovanomis.

Žaidimą galėsite žaisti 2021 m. sausio 6-20 d. Jums tereikia išmaniajame įrenginyje arba planšetėje atsisiųsti ir instaliuoti nemokamą mobiliąją programėlę „Actionbaund“  „App Store“ arba „Google Play“ parduotuvių. Žaidimui skirtą QR kodą galėsite rasti: Kauno tautinės kultūros centro internetinėje  svetainėje www.ktkc.lt, Facebook’o paskyroje „Kauno tautinės kultūros centras“.

Jeigu padėsite Trims karaliams atkeliauti iki prakartėlės, pažadame, kad visos negandos tikrai pasibaigs ir jus lydės visokeriopa sėkmė!

Reklama

Tad pirmyn į įtraukiantį žaidimą!

Rengėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautoinės kultūros centras

Skaityti toliau

Kultūra

Kauniečių sukurtas žaidimas pasakojantis lietuviško art deco istoriją (video)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauniečių kolektyvas „Unikalus paveldas” išleido riboto tiražo pažintinį žaidimą „Art deco Pekseso”. Jame, naudojant edukacinius atminties žaidimų metodus, supažindinama su Pirmojoje Respublikos sukurtais art deco stiliaus taikomosios dailės ir amatų kūrinių pavyzdžiais.

Pirmajame tokio tipo žaidime apibendrinti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje ir jo filiale Palangos gintaro muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje bei Rokiškio krašto muziejuje saugomi ir eksponuojami pavyzdžiai.

Žaidimai bus šių muziejų edukacinėse erdvėse ir vaikų kampeliuose.

Reklama

„Art deco Pekseso“ lydi menotyrinis mokslo populiarinimo tekstas, kurį parengė Pirmosios Respublikos baldų dizaino specialistė, šia tema parengusi disertaciją, dr. Aistė Dičkalnytė.

„Tarp madingų Pirmosios Respublikos taikomosios dailės ir amatų kūrinių išsiskiria baldai bei medžio dirbiniai (pvz. dėžutės), kurių daugiausiai yra ir mūsų žaidime. Gausiai gaminti ir tekstilės, odos, keramikos kūriniai.

„Negalėjome neįtraukti ir mūsų lietuviškų, Palangoje sukurtų gintaro dirbinių, nors jie daugiau sekė moderno stiliumi. O štai kai kurie žaidime esantys garsaus skulptoriaus Petro Rimšos kūriniai iš metalo ar atlikti mišria technika, atrodo, pralenkė laiką.

Į žaidimą įtraukėme ir pramoninio dizaino objektą – radijo aparatą „Karadi Super“ su mediniu korpusu, gamintą Laikinojoje Sostinėje“, – sakė žaidimo rengėjai.

Pažintinio atminties žaidimo sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Skaityti toliau
Miestasprieš 9 val

Kauniečius kviečia dalyvauti gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistiniame tyrime

Lietuvos statistikos departamentas pradeda Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Jo metu gyventojų bus klausiama, kokia jų...

Sportasprieš 10 val

Pasvalio ekipą sutriuškinę žalgiriečiai užtikrintai žengė į KMT finalo ketvertą (VIDEO)

2021.01.18 [embedded content] Kauno „Žalgirio“ krepšininkai „Žalgirio“ arenoje rezultatu 103:77 (30:18, 24:19, 22:27, 27:13) sutriuškino Pasvalio „Pieno Žvaigždes“ ir žengė...

Greitos naujienosprieš 11 val

Siūlys suteikti galimybę studijuoti ypatingai motyvuotiems jaunuoliams iš regionų

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete bus svarstomas žemės ūkio specialistų poreikio ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų klausimas. Apie tai...

Greitos naujienosprieš 12 val

Daugiabučių renovacijos finansavimo apimtims padidinti – nauja Investicijų platforma

Daugiabučių namų renovacijai skirto finansavimo apimtims padidinti Finansų ir Aplinkos ministerijos bei Europos investicijų bankas (EIB) kartu investuoja ES lėšas...

Greitos naujienosprieš 12 val

Skelbiama VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro vadovo atranka

Pinigų plovimo ir jo efektyvios prevencijos temos aktualumui neslopstant visame pasaulyje, Lietuva siekia tapti šios srities kompetencijos lydere Europoje. Lietuvoje...

Greitos naujienosprieš 12 val

Verslui netrukus bus pradedamos teikti tiesioginės COVID-19 paskolos – ką reikia žinoti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad INVEGA greitu metu pradės verslui teikti naujas lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Teikiant iki 100...

Greitos naujienosprieš 13 val

Saugant unikalias buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

Pirmadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo numatoma 17 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų Šiliniškių...

Greitos naujienosprieš 13 val

Projektas „FIXUS Mobilis“ konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros

Nuo šiol Lietuvoje bus teikiamos nemokamos, viešai prieinamos konsultavimo ir pastatų priežiūros paslaugos, kurios padės kultūros paveldo savininkams ir valdytojams...

Greitos naujienosprieš 13 val

Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 33, LT-01506 Vilnius, tel. (8 5) 268 5110, faks. (8 5) 266 1402, el. p. ministerija@sam.lt, nemokama telefono linija 8...

Greitos naujienosprieš 13 val

Finansų ministerija kviečia visuomenę susitelkti mokestinių lengvatų peržiūrai

Finansų ministerija, atsižvelgdama į XVIII Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, kviečia visuomenę susitelkti ir...

Greitos naujienosprieš 13 val

Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas

Dešimt 2021 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių pradeda įgyvendinti savo programas. „Kultūros ministerija palaiko Lietuvos mažųjų kultūros sostinių iniciatyvą. Ji...

Greitos naujienosprieš 14 val

Renovacijos banga: siekiant padidinti daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje kuriama inovatyvi Investicijų platforma

2021 01 18 Finansų ir Aplinkos ministerijos bei Europos investicijų bankas (EIB) kartu investuoja Europos Sąjungos (ES) lėšas į naujai...

Greitos naujienosprieš 14 val

Euro grupės ir ECOFIN posėdžiuose – ES ekonomikos gaivinimo ir neveiksnių paskolų klausimai

2021 01 18 Sausio 18-19 dienomis vyksiančiose Euro grupės (EG) ir ECOFIN vaizdo konferencijose, kuriose dalyvaus finansų ministrė Gintarė Skaistė,...

Greitos naujienosprieš 14 val

LTG skaičiuoja sudėtingų 2020 m. rezultatus: geriau nei planuota, visi strateginiai projektai važiuoja pirmyn

2021 01 18 Didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) 2020 metais, preliminariais duomenimis, uždirbo 468,8 mln. eurų pajamų....

Greitos naujienosprieš 15 val

Vyriausybę pasiekė įstatymų projektai, užtikrinsiantys sklandų elektros kaupiklių projekto įgyvendinimą

Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti įstatymų pakeitimo projektus, kuriais numatomas baterijų, užtikrinsiančių nepertraukiamą elektros sistemos darbą iki sinchronizacijos projekto pabaigos,...

Skaitomiausi

Pasiūlymai

Reklama