Connect with us

Naujienos

Pareigūnai aiškinasi, kas pasisavino prekes už daugiau nei 360 eurų

Paskelbta

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str . 1 d., dėl vagystės.

Rugpjūčio 29 d. Kaune, Raudondvario pl., iš parduotuvės pavogta prekių, kurių suma siekia 364,90 eurus. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo asmenis, galinčius turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Gyventojus, atpažįstančius šiuos asmenis, ar žinančius jų buvimo vietą, ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK telefonu (8 700) 60691 arba rašyti el. paštu remigijus.janusauskas@policija.lt

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorai.

kaunas.policija.lrv.lt

 

Skaityti toliau

Finansai

Šalies ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi

Paskelbta

Naujausi šalies ekonomikos rodikliai rodo, kad kol kas pandemija atlaikyta kur kas geriau, nei tikėtasi. Tolygūs išlieka mokėjimai pagal Ekonomikos skatinimo planą, baigiant įgyvendinti vienas priemones, įsibėgėja ir/arba pradedamos vykdyti kitos.

Ekonomikos situacija

Vyriausybė stebi įmonių bankroto skaičius ir tendencijas: palyginti su praėjusiais metais, įmonių, kurioms registruotas bankroto teisinis statusas, skaičius išlieka daugiau nei perpus mažesnis (361 įmonė 2020 m., 728 įmonės 2019 m.).

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – maždaug 5 proc.

„Lietuvos ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi. Prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės, tačiau ir toliau svarbu užtikrinti visos šalies ekonomikos atsparumą naujai galimai koronaviruso bangai, kad nereikėtų drastiškai stabdyti ekonomikos. Tam būtinas visų mūsų sąmoningumas ir susitelkimas“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėsena

Iš Ekonomikos skatinimo plano  priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota beveik penktadalis – 17,5 proc., arba 863 mln. eurų. Lėšos ir toliau naudojamos tolygiai: per paskutinę savaitę panaudota 44,8 mln. eurų. Vidutiniškai per savaitę lėšų panaudojimas ir toliau didėja maždaug 1 procentiniu punktu.

Palyginti su praėjusia savaite, mokėjimai, skirti darbo vietų ir gyventojų pajamoms išsaugoti, išaugo beveik 3 kartus: paskutinę liepos savaitę išmokėta daugiau nei 26 mln. eurų. Šį augimą lėmė ženkliai (daugiau nei 5 kartus) padidėjusi mokėjimų savarankiškai dirbantiems asmenims suma. Iš viso iš skirtų 1 893 mln. eurų jau panaudota beveik 436 mln. eurų (23 proc.).

Vyriausybė toliau siekia padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą. Čia taip pat fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1, 2 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, liepos 31 d. panaudota daugiau nei 336 mln. eurų (28 proc.), o per paskutinę savaitę – 16 mln. eurų.

 „INVEGA“ liepos 31 d. duomenimis, nuomos mokesčio kompensacijai iki liepos pabaigos jau išmokėta per 15 mln. eurų. Lėtai, tačiau vis dar auga subsidijų mažoms įmonės suma – iki šios dienos jau išmokėta virš 90 mln. eurų iš priemonei skirtų 100 mln. eurų.

Paskutinę liepos savaitę vėl sparčiai didėjo (+73 mln. eurų) neišieškoma mokestinių nepriemokų suma: ji šiuo metu siekia beveik 700 mln. eurų ir yra didžiausia nuo kovo 16 d. Fizinių, juridinių asmenų skaičius, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu siekia daugiau nei 63 tūkst.

Primintina, kad nuo liepos 15 d. pradėtos rinkti paraiškos tiesioginėms paskoloms nuo pandemijos nukentėjusiems turizmo paslaugų teikėjams. Šiuo metu atliekamas gautų paraiškų vertinimas – jų gauta už  18 mln. eurų, o iš viso priemonei įgyvendinti skirta 30 mln. eurų.

Duomenys apie ekonomikos skatinimo priemonių paketo vykdymą skelbiami tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir pildoma.

Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.

LIetuvos Respublikos Vyriausybės informacija / lrv.lt

Skaityti toliau

Mokslas

Mokslo metų pradžia prasidės įprastai – klasėse ir auditorijose

Paskelbta

Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, išskyrus pirmakursius, prasidės įprastu būdu – mokyklų patalpose – rugsėjo 1 d. Rekomenduojama Mokslo pradžios šventę rengti lauke, laikytis tuo metu galiosiančių bendrų rekomendacijų dėl renginių organizavimo. Pirmo kurso studentams rekomenduojama mokslo metus pradėti nuo rugsėjo 14 d. Šią datą turėtų pasitvirtinti aukštosios mokyklos.

2020–2021 mokslo metų planus šiandien Vyriausybėje pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

„Jei klausiate, ar reikia pirkti, išlyginti mokiniui uniformą, darykite tai. Mokslo metai prasidės įprastu būdu mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė rekomendacijas mokykloms dėl ugdymo organizavimo naujais mokslo metais, o privalomi higienos ir saugos reikalavimai nustatomi operacijų vadovo sprendimais. Be to, sutarėme su Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais, epidemiologais, kad, pradėdami nuo kitos savaitės, kiekvieną savaitę susitiksime, pasitarsime, kaip reaguoti į besikeičiančią situaciją“, – sakė ministras Algirdas Monkevičius.

Įvedami aiškūs kriterijai, į kuriuos bus atsižvelgiama organizuojant ugdymą kiekvienoje savivaldybėje. Pirmas: užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiui savivaldybėje pasiekus 16 atvejų 100 000 gyventojų per 14 dienų ir jeigu bent 10 % naujų užsikrėtimų bus nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais, bus svarstoma dėl privalomo kaukių dėvėjimo ugdymo įstaigose. Antras: jeigu konkrečioje savivaldybėje bus 25 atvejai 100 000 gyventojų per 14 dienų ir jeigu bent 10 % naujų užsikrėtimų bus nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais, bus svarstoma pereiti prie nuotolinio ugdymo.

Kol kas šių kriterijų neatitinka nė viena Lietuvos savivaldybė.

Prireikus sprendimą dėl ugdymo proceso perorganizavimo konkrečiose savivaldybėse priims Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, atsižvelgusi į Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą.

Ministerija pristatė rekomendacijas mokykloms, kaip rekomenduojamas ugdymas naujais mokslo metais. Draudžiama į mokyklą atvykti karščiuojantiems ar turintiems kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių vaikams ir darbuotojams. Tokiems vaikams bus užtikrinamas mokymas per skaitmenines platformas. Ugdymo įstaigose turės būti užtikrintos priemonės rankų higienai ir dezinfekcijai, patalpos dažnai vėdinamos ir valomos.

Ugdymas vyktų laikantis skirtingų grupių ar klasių izoliacijos principo. Mokyklose turi būti taikomas mokymosi klasėmis principas, kai visos pamokos vyksta toje pačioje patalpoje – kabinete, mokiniai nevaikšto iš vieno kabineto į kitą. Mokytojas ateina pas mokinius į konkrečią patalpą, atsinešdamas pamokai reikalingas priemones. Gamtos mokslų, technologijų ar fizinio ugdymo pamokos gali būti vykdomos specializuotuose kabinetuose, laboratorijose, tačiau vienai klasei bei užtikrinant, kad pamokai pasibaigus naudota įranga, paviršiai ir kt. turi būti dezinfekuoti, patalpos išvėdintos ir paruoštos kitos klasės atėjimui.

Rekomenduojama grupuoti panašaus amžiaus mokinius viename mokyklos aukšte, korpuse ar koridoriuje, kad būtų sumažintas kontaktas tarp skirtingo amžiaus mokinių.

Rekomenduojama, kad mokiniai galėtų įeiti į mokyklą ne tik per pagrindinį, bet ir per kitus įėjimus, jei tokių yra, pasirengti rekomenduotinas mokinių judėjimo iki klasės, valgyklos, tualeto ar kitų specializuotų kabinetų schemas, apie tai iš anksto informuoti mokinius, jaunesnio mokyklinio amžiaus mokinių tėvus, paskelbti informaciją matomose mokyklos vietose.

Jei leidžia mokyklos patalpos, turėtų būti numatytos atskiros erdvės vienos klasės mokiniams, kuriose jie galėtų praleisti pertraukas. Galima ir derinti skirtingų klasių pamokų pradžios ir pabaigos laiką taip, kad būtų gali užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą per pertraukas.

Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyti mokytis dalykai ir jiems skirtos valandos konkrečioje klasėje nesikeičia. Tik rekomenduojama numatyti skirtingą pamokų pradžios laiką, ilgesnę pertrauką, skirtą papietauti. Galima planuoti po dvi viena po kitos einančias dalykų pamokas, kai jų yra ne viena per savaitę, nes tai leistų sumažinti mokytojų judėjimą iš vienos klasės į kitą.

Rekomenduojama pamokų tvarkaraštį sudaryti taip, kad jis būtų lengvai pertvarkomas, reikalui esant jį būtų galima pritaikyti nuotoliniam mokymui. Bendrųjų ugdymo planų pakeitimais, patvirtintais rugpjūčio pradžioje, yra nustatyti papildomi reikalavimai ugdymo organizavimui nuotoliniu būdu: turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 proc. ugdymo procesui numatyto laiko sinchroniniam ugdymui, nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė negali būti ilgesnė kaip 2 val.

Maitinimas ugdymo įstaigose galės būti organizuojamas ir klasėse, jei yra sąlygos, ir mokyklos valgykloje. Pietaujant valgykloje, jei ji yra didelė, gali būti numatytos atskiros erdvės skirtingoms klasėms. Maistą, atsineštą iš namų, vaikai galės suvalgyti ir klasėse, laikydamiesi higienos taisyklių

Mokiniai, važiuojantys į mokyklą ar iš mokyklos mokykliniu autobusu turės dėvėti kaukes. Mokyklinio autobuso dažniausiai liečiami paviršiai turės būti dezinfekuojami kas kartą prieš įlaipinant kitą mokinių grupę.

Savivaldybių specialistams, mokyklų vadovams ir mokytojams bus teikiama metodinė pagalba. Nuo kitos savaitės atnaujinamos nuotolinės konsultacijos su savivaldybių švietimo padalinių specialistais ir mokyklų vadovais. Netrukus bus pristatytas Nuotolinio mokymo vadovas, kuriame mokytojai galės rasti patarimų ir rekomendacijų.

Rugpjūčio antroje pusėje suplanuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarai mokytojams. Nuo kitos savaitės savivaldybėms bus išdalinta 2850 kompiuterių, prioritetas bus teikiamas naujai pradedantiems dirbti mokytojams. Ministerija skiria ne mažiau kaip 12 mln. eurų lėšų mokykloms. Už šiuos pinigus perkama skaitmeninė mokymo medžiaga, virtualios mokymosi platformos ir kt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Verslas

Kaune gimsta pasaulį pakeisiančios atsinaujinančios energetikos idėjos

Paskelbta

Didžiausios ateities viltys yra nukreiptos į atsinaujinančią energetiką, ne išimtis ir Lietuva – ši sritis yra tapusi viena sparčiausiai augančių ir vystomų mūsų šalyje. Kaune taip pat gausu galimybių kurti inovatyvias gamtą tausojančias technologijas, nes būtent čia ugdomi jaunieji talentai, nuolat išrandami stebinantys sprendimai, vykdomi moksliniai tyrimai, veikia gausus būrys įmonių bei startuolių. Kauno pašonėje netrukus bus įgyvendintas ir vienas įspūdingiausių sektoriaus projektų – plūduriuojanti saulės jėgainė Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.

Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) vadovo Mindaugo Bulotos teigimu, visas pasaulis, nors ir mažais žingsneliais, tačiau juda atsinaujinančios energetikos link. „Vos prieš gerą dešimtmetį „Tesla“ elektromobiliai, hibridiniai automobiliai ar vandeniliu varomos transporto priemonės atrodė kaip tolima ateitis. O saulės energiją į elektrą konvertuojančios čerpės ar langų stiklai atrodė kaip scenarijus  iš fantastinio filmo. Šiandien atsinaujinančių energijos šaltinių reikšmė ir potencialas pripažįstami vienbalsiai, todėl nesuklysiu sakydamas, kad šios srities specialistų poreikis yra milžiniškas, o karjeros perspektyvos išties daug žadančios,“ – sako KTU NIVC vadovas Mindaugas Bulota. Pasak jo, KTU skiria itin didelį dėmesį partnerystei su verslu, siekiant užtikrinti reikalingų specialistų ruošimą ir ieškant mokslu grįstų sprendimų šios industrijos vystymui.

Ambicingas ir analogų regione neturintis projektas

Pajėgas suvienijus verslui ir mokslui gimė vienas įspūdingiausių projektų Kauno regione – eksperimentinė saulės elektrinė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine, kurį bendrovė „Ignitis gamyba“ įgyvendina kartu su KTU NIVC. Ši plūduriuojanti saulės jėgainė bus pirmoji tokia elektrinė mūsų regiono šalyse ir išsiskirs unikaliais techniniais sprendimais. Pagal pirminę projekto viziją, jėgainės konstrukcija prisitaikys prie kintančio baseino vandens lygio, bus atspari bangavimui bei ledui – iki šiol niekas nėra įgyvendinęs tokio projekto ant užšąlančio vandens telkinio su kintančiu vandens lygiu. KTU ir „Ignitis gamybos“ parengto projekto paraiška buvo sėkmingai įvertinta Lietuvos verslo paramos agentūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat gavo papildomą finansavimą projekto įgyvendinimui. Pirminį projekto etapą planuojama įgyvendinti iki 2022 metų.

Šiuo eksperimentu siekiama ne tik įvertinti plėtros galimybes panaudojant Kruonio HAE aukštutinį baseiną, bet ir išbandyti, kaip seksis šį sprendimą integruoti į dabartines elektrinės veiklas. Numatoma, kad jėgainė sudarys galimybes panaudoti saulės šviesos ir vandens sinergiją, teikiant elektros energetikos sistemai būtinas paslaugas.

„Džiaugiamės partneryste su KTU, nes universitetas šiame projekte atlieka svarbų vaidmenį modeliuojant integruotos saulės ir vandens energijos pagrindais veikiančią išmanią hibridinę elektrinę, kuri ne tik gamina švarią elektros energiją, bet ir, esant poreikiui, turi kur ją kaupti, pumpuojant vandenį į Kruonio HAE viršutinį baseiną,“ – sako „Ignitis gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

Kaip nurodo bendrovė, artimiausiu metu planuojama užbaigti pirkimą dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų, o pasirašius sutartį su konkurso nugalėtoju bus galima atskleisti ir daugiau šio projekto įgyvendinimo detalių.

Beje, „Ignitis gamybos“ valdomas hidroelektrines Kaune ir Kruonyje sieja ne tik tai, kad jos abi elektros gamybai naudoja atsinaujinantį energijos išteklį – vandenį. Šių elektrinių operatoriai yra apmokyti dirbti tiek viename, tiek kitame objekte, kuriuos skiria apie keturiasdešimt kilometrų. Šie specialistai – kurių gretose esama ir kauniečių – atlieka kritiškai svarbią funkciją, valdydami šaliai strateginę reikšmę turinčias elektrines, kurios ne tik optimaliai gamina elektros energiją, bet ir užtikrina energetikos sistemos stabilumą.

Ateities standartai diegiami universitete

KTU ne tik ruošia specialistus, galinčius dirbti atsinaujinančios energetikos srityje, bet ir pats rodo pavyzdį, pereidamas prie atsinaujinančios energijos išteklių. Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) mokslininkų kuriamos inovacijos šiemet sulaukė tarptautinio pripažinimo: ant universiteto pastatų stogų įrengta atsinaujinančių energijos šaltinių sistema pelnė pasaulinį įvertinimą „Energy Globe Award“ apdovanojimuose.

„Šis projektas yra unikalus tuo, kad sukūrėme sprendimą, apjungiantį kelis energijos šaltinius. Išnaudojome universiteto pastatų charakteristikas taip, kad maksimaliai panaudotume saulės energiją ir sudarytume galimybę kaupti šiluminę energiją, kurią vėliau panaudotume pastatų šildymui”, – teigia KTU EEF Energetikos sistemų katedros vedėjas prof. Saulius Gudžius.

Pasak profesoriaus, visi žino, kad energetika keičiasi ir apsirūpinimas energija netrukus bus kitoks. O KTU, kaip universitetas, turi būti pavyzdys bei ateities technologijų lyderis, sudarantis galimybę mokytis realiomis sąlygomis. „Per praktiką rodome studentams, kaip siekti pokyčių, kurti ir įgyvendinti inovacijas. Juk universitetas pirmiausia turi švietėjišką misiją. Įrodydami, kad tokie projektai yra realūs ir ateityje taip galima apsirūpinti energija, padedame visuomenei greičiau apsispręsti ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo”, – sako prof. S. Gudžius.

Universitetas yra apsisprendęs ir toliau diegti bei plėtoti alternatyvios energijos sprendimus: 2021 m. universiteto miestelyje saulės elektrinių parką papildys keturiuose pastatuose sumontuotos saulės energijos jėgainės, o 2022 m. planuojama papildomai įrengti dar tris. Skaičiuojama, kad toks kompleksinis sprendimas universitetui per metus leis sutaupyti daugiau kaip 150 tūkst. eurų.

Moksliniai tyrimai atsinaujinančioje energetikos srityje vykdomi ir kituose KTU padaliniuose. Pavyzdžiui, vertindami saulės energijos potencialą, KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslininkai jau keletą metų atlieka savitvarkių molekulių naudojimo saulės elementuose tyrimus. Kartu su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ (HZB) mokslinių tyrimų instituto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjais perovskito ir silicio pagrindu sukurtas tandeminis saulės elementą, kuris elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Tai naujasis efektyvumo rekordas, mat rinkoje paplitusių monokristalinio silicio elementų efektyvumas tesiekia 20 proc. Rekordą užfiksavo Fraunhoferio saulės energijos sistemų institutas „CalLab“. KTU laboratorijose susintetinta medžiaga yra ne tik efektyvesnė, bet ir gerokai pigesnė už šiuo metu fotovoltiniuose elementuose naudojamas alternatyvas. Patentuoto išradimo gamybos licenciją jau yra įsigijusi Japonijos kompanija, vedamos derybos su dar keliomis užsienio įmonėmis.

Kauniečių sukurtas produktas naudojamas visame pasaulyje

Apie tai, kad Kaune parengti specialistai yra kertinis inovatyvaus verslo plėtros akmuo, kalba ir sėkmingai veikiančio startuolio „PVcase“ įkūrėjas bei vadovas Deividas Trainavičius. Šiuo metu įmonėje dirba trys dešimtys žmonių, kurių dauguma – kauniečiai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį saulės energijos industrijoje esantis Deividas ilgą laiką valdė konsultacinę įmonę, dirbančią su saulės elektrinių projektuotojais ir statytojais. „Per visus tuos metus dirbome prie projektų, kurių vertė – per 10 milijardų eurų. Stebėdami ir analizuodami procesus pamatėme, kad rinkai tobulėjant ir saulės elektrinėms sparčiai plečiantis, pasaulyje tampa vis sunkiau rasti palankių vietų, tinkamų jų statybai. Dauguma lygių, patogių plotų jau išnaudoti, o naujosios ant žemės statomos saulės elektrinės keliamos į vis sudėtingesnes sąlygas – ant nelygaus reljefo, kalnuose, ryžių laukuose ir pan. Taigi, projektuojant jas tokiomis sąlygomis, paprasčiausi rinkoje buvę įrankiai nebepatenkinto poreikių. Tuomet ir kilo idėja sukurti įrankį, su kuriuo galėtume projektuoti ir optimizuoti saulės parkus 3D aplinkoje, gaudami itin tikslius skaičiavimus,“ – apie pačią „PVcase“ atsiradimo koncepciją pasakoja D. Trainavičius.

Pasak jo, kauniečių sukurtam produktui analogo rinkoje nebuvo, tad pasirėmę savo dešimtmečių patirtimi ir naujausiomis technologijomis, iš pradžių susikūrė patogų įrankį sau, o tuomet, pamatę, kad rinkoje yra didžiulis tokios programinės įrangos poreikis, priėmė sprendimą atskirti kompanijas ir įsteigti savarankišką „PVcase“ – bei pasiūlyti jį vartotojams.

Kad toks sprendimas buvo itin sėkmingas, liudija skaičiai: per pusantrų metų nuo veiklos pradžios kompanija jau turi per šimtą klientų visame pasaulyje.

„Pirmi metai mums buvo itin sėkmingi: pardavimai siekia kiek daugiau nei milijoną eurų, o šiemet akceleruojame ir pardavimus ketiname didinti kelis kartus. Augs ir komanda – planuojame per šiuos metus išaugti iki 50 žmonių. Dėl šios priežasties vasarą keliamės į naują biurą „Magnum“ verslo centre,“ – pasakoja įmonės vadovas.

Kompanijos atsiskyrimo metu buvo pritrauktas ir tam reikalingas finansavimas: pusė milijonų eurų iš fondų „Practica capital“ ir „Contrarian ventures“, kurį valdo Lietuvos energijos žaliosios energetikos fondas. „Kodėl fondai mumis patikėjo ir be didelių įkalbinėjimų ryžosi investuoti? Turbūt įvertinę esmines stiprybes: matydami, kad nekuriame startuolio „pasibandymui“, o jau turime veikiantį, išbandytą produktą. Garantijų teikia ir mūsų didžiulė patirtis saulės energetikoje bei gili produkto ekspertinė vertė,“ – sako D. Trainavičius, pridurdamas, kad investicijos buvo panaudotos akceleravimui – spartesniam ir didesnės patirties žmonių samdymui, plėtrai ir tolimesniam produkto vystymui.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija

A. Aleksandravičiaus nuotrauka

Skaityti toliau

Skaitomiausi