PENKTADIENIS, 09 11

Šventė „30 dangaus atspalvių“, 18:00
Lietuvos aviacijos muziejus, Veiverių g. 132

Su trisdešimtmečiu muziejų ir jo lankytojus vakarėjant sveikins Kauno aeroklubas, atkurtas istorinis lėktuvas ANBO-II su įgula, Kauno šokio teatras „Aura“, retro kolektyvas „The Ditties“. Gimtadienio proga apžiūrėsite parodą  „Skrydis. Nuo Algio iki Aleksandro“ ir su astrofiziku Aidu Sadausku patyrinėsite naktinį dangų.

„SSSResidency (Saulė and Sara Summer Residency)“ pristatymas, 19:00
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Saulė Noreikaitė (LT) ir Sara Ceruti (IT) šią vasarą turėjo kartu kurti meninėje rezidencijoje Italijoje, Komo mieste, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos, rezidenciją nusprendė vykdyti virtualiai. Visą vasarą nuotoliniu būdu vykusį procesą bei jo rezultatus menininkės pristatys šio renginio metu, taip pat pasidalins savo įžvalgomis apie jaunųjų menininkų bendradarbiavimą, laiko tėkmę ir kūnišką sinchronizuotą būvį net esant už tūkstančių kilometrų. Norint atvykti į renginį, būtina registracija: forms.gle/iPAmzfwJwohfGTPm8

„Šiuolaikinės seniūnijos“: Ekskursija po Raudondvarį šokio ritmu, 19:00
Raudondvaris, Kauno raj.

„Kaunas 2022“ projekto, skirto Kauno rajono bendruomenėms bei kultūros sektoriaus stiprinimui, dalyviai šiemet siekė įprasminti ir išsaugoti savitą istorinę atmintį bei rėmėsi ja formuojant šiuolaikines miestelių tapatybes, kūrybingai panaudojant turimus išteklius ir skatinant didžiuotis savo gyvenamąja vieta.

Raudondvaris išsiskiria keliais aspektais: kultūros įstaigų gausa, atvira bendruomene ir kultūrinių veiklų įvairove. Čia gyveno nemažai iškilių asmenybių, kurių buvimą raudondvariečiai planuoja įamžinti šokiu – pasitelkiant universaliausią pasaulio kalbą bus pasakojama vietos istorija. Tikimasi, kad tai bus naujos, kitokios veiklos startas, tuo pačiu suburiantis ir užburiantis jungtis įvairaus amžiaus, įsitikinimų ir pomėgių žmones. Šokio eksursija po Raudondvarį įtrauks tiek Raudondvaryje šokiančius, tiek niekada to nedariusius gyventojus.

Filmas „Pilis“, 20:30
Kauno kino centro „Romuva“ vidinis kiemelis, Kęstučio g. 62

2017 m. pristačiusi ilgametražį vaidybinį filmą „Amžinai kartu“, režisierė Lina Lužytė ir vėl grįžta į kino teatrų ekranus. Šį kartą žiūrovus pasieks jautrus ir nuoširdus pasakojimas „Pilis“, kuriame vaizduojamas realistiškas vienos šeimos, emigravusios į Airiją, gyvenimas. Nors „Pilyje“ yra ir tamsesnių epizodų, visgi tai šviesus ir įkvepiantis filmas apie dideles svajones, ambicijas ir norą gyventi geriau. Juostoje nusifilmavo aktoriaus Jokūbo Bareikio dukra Barbora Bareikytė ir 2017 m. „Sidabrinę gervę“ laimėjusi Gabija Jaraminaitė.

ŠEŠTADIENIS, 09 12

„Fluxus festivalis“, visą dieną
Įvairios vietos

Pernai rudens pradžią pažymėjęs triukšmingas ir spalvingas reiškinys – kopimas į Parodos kalną tamsiuoju paros metu su nuostabą, juoką ir šypsenas keliančiais fluxiškais kostiumais BUS! O iki jo – visa diena, kupina įvykių visur Kaune.

„Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas“ rengiamas „Fluxus festivalis“, simbolizuojantis judėjimą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę jau spėjo įrodyti, jog Kauno gyventojai nori prisidėti prie miesto identiteto kūrimo ir mačiūniškai „paneigti“ aukštą elitinį meną. Tad nelaužykime tradicijų ir skleiskime kultūros decentralizacijos, gyvybingo miesto ir bendruomeniškumo idėją ir toliau. Renginio programą rasite čia, nepamirškite užsiregistruoti.

Pažintinio, mokomojo ir praktinio pobūdžio dirbtuvės, 11:00
Kauno miesto muziejaus J. Gruodžio skyrius, Salako g. 18

„Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ jungiasi prie Europos paveldo dienų Lietuvoje iniciatyvos. Rugsėjo 12–13 d. dienomis bus vykdomos pažintinio, mokomojo ir praktinio pobūdžio dirbtuvės, kurių metu bus konsultuojama istorinių pastatų ir želdinių vertės, jų būklės nustatymo, medžio, tinko, bei kitų paviršių ir pastato dalių priežiūros, restauracijos ir kitais susijusiais klausimais.

Orientavimosi varžybos „Žydiškojo Kauno atradimai“, 12:00
Kauno senamiestis ir centras

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia atrasti žydiškąjį Kauną dalyvaujant nemokamose orientavimosi varžybose, skirtose Europos paveldo dienoms. Varžybų maršrutas kvies atrasti žydų kultūros paveldo objektus senamiestyje ir centre, sužinoti daug įdomių istorinių faktų, o tuo pačiu atskleisti savo kūrybiškumą ir išradingumą atliekant smagias užduotis. Sėkmingiausiai pasirodžiusios komandos bus apdovanotos bibliotekos ir Kauno žydų bendruomenės įsteigtais prizais. Norintys dalyvauti varžybose kviečiami savo 3–6 žmonių komandą registruoti el. paštu renginiai@kaunas.mvb.lt, nurodant komandos pavadinimą, kapitono vardą ir el. pašto adresą bei telefono numerį. Žaidimo metu dalyviams bus reikalingas rašiklis ir telefonas ar planšetė su mobiliuoju internetu ir QR kodus nuskaitančia programėle. Žaidimo trukmė – 3 val.

Gyvai: „Vilniaus Energija“, 23:00
Klubas „Lizdas“, Nepriklausomybės a. 12

„Vilniaus Energija“ (Žygimantas Kudirka – Mesijus ir Adas Gecevičius) pristato naujausią ir ilgai lauktą albumą pavadinimu „Welcome to Lithuania“.  Tai post-ironiškas Lietuvos koncentratas patalpintas… lazeryje! (taip, perskaitėte teisingai). Unikalus albumo pavidalas sukels ne tik ypatingą estetinį pasigėrėjimą, bet ir turės multifunkcinę praktinę paskirtį. Albume bus apdainuoti ryškiausi Lietuvos įvykiai ir reiškiniai, tokie kaip darbo klasės problemos, Lietuvos santykis su pabėgėliais, miniatiūrinės stichinės nelaimės, miegamųjų rajonų karai, reiklus religingumas, pomėgis vairuoti BMW markės automobilius ar nuolatinis šalies kitimas.

SEKMADIENIS, 09 13

Ciklo „Kauno upelių Ekspedicijos“ žygis, 12:00
Bevardis (?) upeliukas Šančiuose

„TẽKA“ komanda kviečia miestiečius į ekspedicijas po Kauno upelius! Visos miesto dalys turi paskirtį ir savo taisykles: gyvenamieji rajonai, parkai, prekybinės ir industrinės teritorijos, gatvės, šaligatviai, geležinkelio bėgiai. Tačiau mieste galima aptikti ir tarsi niekam nepriklausančių, apibrėžtos paskirties neturinčių, sunkiai prieinamų teritorijų – „pilkųjų miesto zonų“. Vienos iš tokių zonų yra miesto upelių trasos. Upelių vagos, jų slėniai, landšaftas iki šiol – menkai pažintos miesto dalys. Upelių kaimynystėje įsikūrę fabrikai, garažai, daugiabučiai, kultūros paveldo objektai, šalia važiuoja autobusai, į darbą bėga žmonės. O ką veikia upeliai mieste? Kaip jie atrodo? Kur jie veda ir kas juose gyvena?

Žygių metu dalyviai ne tik atras nematytus miesto vaizdus, bet ir rinks įvairius upeliuose aptinkamus objektus, kurie vėliau taps meninės parodos dalimi bei bus eksponuojami virtualiame archyve. Ekspedicijos dalyviai taps kuriamos parodos bendraautoriais!

Europos paveldo dienos parodoje „Kryžių Lietuva“, 12:00 /  15:00
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55

Rugsėjo 11-20 dienomis vyksta Europos paveldo dienos, tad muziejus kviečia lankytojus į ekskursijas, susitikimus bei edukacines programas naujoje muziejaus ekspozicijoje „Kryžių Lietuva“. Detalią programą rasite čia, sekmadienį suplanuotos dvi ekskursijos.

Pleneras „Plastika + Žodis 2020“, 14:00
Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namai-muziejus, S. Nėries g. 7, Palemonas

Rugsėjo 11-13 dienomis Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namuose-muziejuje, Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje, vyks pleneras „Plastika + žodis 2020“. Tema „Palemonas miniatiūrose“. Sekmadienį, 14 val. – plenero dalyvių darbų pristatymo šventė.

Dalyvaus dailininkai: Nelė Jurgelionienė, Bangutis Prapuolenis, Albertas Olšauskas, Raimundas Majauskas, Alina Daiker-Gulbinienė, Zita Tarasevičienė, Rita Rimšienė, Rasa Kivilienė, Rūta Levulienė, Daiva Kupstienė, Dainora Ramanauskienė, Stasys Pūtvis, Virginija Ligeikienė, Lolita Grabauskienė, Rasa Mačiulienė.

Savo kūrybą skaitys poetai Aldona Ruseckaitė, Povilas Kuprys, Lina Navickaitė, Raimonda Mikuckytė, Irna Labokė, Gvidas Latakas.

Plenero kuratorės: rašytoja Aldona Ruseckaitė ir dailininkė Nelė Jurgelionienė.

Renginio metu saksofono skambesiu džiugins Artūras Puodžiukaitis.

Premjera. Spektaklis „Elektra“, 18:00
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71

„Elektra“ – kūrybinės komandos iš Slovėnijos ir Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių trupės spektaklis, kurio premjera  turėjo įvykti dar kovą. Spektaklio režisierius ir dramaturgijos autorius Jaša Koceli, kurdamas spektaklio audinį, naudoja antikinius graikų autorių – Sofoklio, Euripido, Eschilo tekstus, reflektuojančius mitą apie Elektrą. Naujosios interpretacijos centre – laukianti moteris. Trojos karo didvyrio Agamemnono ir Klitemnestros dukra Elektra gedi nužudyto savo tėvo ir laukia sugrįžtančio brolio, kad galėtų atkeršyti už tėvo mirtį. Elektros laukime įkalinta depresija, prievarta, galimybių stoka, vaikystės prisiminimai, sudužę sapnai. Elektra yra ne tik antikinės graikų dramos personažas, bet ir šiuolaikinės kovojančios moters simbolis. Pasitelkęs daugybę galingų archetipų, slypinčių graikų tragedijose, režisierius kuria universalų stiprios, revoliucingos asmenybės likimo istoriją.

Kaunas pilnas kultūros info.

Kauno menininkų namai (KMN) jau šį trečiadienį, rugsėjo 9 d., pradeda naują programą „Mokumentai“. Tai – projektas, skirtas videomeno ir kino filmų, analizuojančių skirtingas realybes bei jų konstravimą, sklaidai. Iš viso laukia keturios peržiūros su diskusijomis ir pristatymais rugsėjo ir spalio mėnesiais.

Visų peržiūrų, diskusijų ir pokalbių metu bus vystoma viena siužetinė linija apie vienos tikros tiesos negalimumą. „Mokumentų“ programos filmuose problematizuojamos dirbtinės tikrovės sampratos, filmų montažas, technika ir naratyvai atskleidžia kapitalizmo ir globalizacijos užkulisius jūroje, išryškina užmirštus vėlyvojo sovietmečio queer moterų gyvenimus, permąsto Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Tik demaskuojant objektyvumo iliuzijas įmanoma priartėti prie sąžiningo tikrovės – kaip  įvairios, nenuoseklios, dažnai nuviliančios ir net bjaurios – vaizdinio.

Mokumentikos (angl. mockumentary) žanras iškilo kaip kritiškas atsakas į dokumentikų – filmų, siekiančių kaip įmanoma tiksliau atspindėti tikrovę – išpopuliarėjimą 60-aisiais. Dėl išrastų patvarių, lengvų ir patikimų kamerų jauni režisieriai pradėjo filmuoti kadrus už scenos ribų, taip priartindami žiūrovą prie žiūrimo objekto realybės. Mokumentikos mus kviečia atrasti ir įvertinti intymų ryšį ne tik tarp objekto ir žiūrovo, bet ir tarp objekto, jį vaizduojančio režisieriaus, bei pasirinkto vaizdavimo būdo. Dviem „Mokumentų“ ciklais KMN kviečia sulieti atskirtį tarp tikrovės ir fikcijos, dokumentikos ir videomeno bei patyrinėti kaip atvaizduojama tikrovė tampa konstruojama istorija.

„Šiandien labai dažnai susiduriame su klausimais apie tiesos klastojimą. Mokumentika tiesiogiai siejasi su tikrovės inscenizacijomis, bet labai dažnai tos inscenizacijos sukelia daug daugiau klausimų apie patį istorijų konstravimą, todėl, pasirinkusi tokį programos pavadinimą aš norėjau pabrėžti santykio tarp įvairių naratyvų konstravimo metodų svarbą. Man svarbu parodyti, kad menininkų kuriami naratyvai mums gali padėti kritiškai žvelgti į mums nuožmiai primetamą pasakojimą“, – teigia programos „Mokumentai“ kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė.

Pirmasis ciklas – „Anoniminis kaip asmeninis/politinis“

Pirmąjį ciklą sudarys dvi peržiūros, trys filmai, ir po jų vykstančios diskusijos, kurių metu bus reflektuojama kaip anoniminiai vaizdai tampa autoriniais pasakojimais su konkrečiomis politinėmis žinutėmis. Rugsėjo 9 d. Kauno menininkų namuose 19 val. rodomas Allano Sekulos ir Noelio Burcho filmas-esė „Pamiršta erdvė“ (2010) atkreips dėmesį į globalizaciją ir jūrą, kaip „užmirštą mūsų modernumo erdvę.“ Drauge su kamera keliaujama krovininiais laivais, traukiniais ir sunkvežimiais, klausomasi darbininkų, inžinierių, planuotojų ir politikų tam, kad išsklaidyti suskaitmeninto globalaus kapitalizmo sukurtą įsivaizduojamą atstumą tarp vartotojo ir produkto. Vartotojams lengva atsiriboti nuo materialių gamybos bei transporto procesų ir užmiršti jūros bei joje dirbančių žmonių vaidmenį globalios industrializacijos procesuose. „Pamiršta erdvė“ siekia šiuos mitus išsklaidyti ir sugrąžinti mus iš kibernetinių post-industrinių iliuzijų. Filmą ir jo autorius pristatys filosofas ir sinefilas Povilas Dumbliauskas.

Rugsėjo 16 d. 19 val. Kauno menininkų namuose nepriklausoma režisierė iš Ukrainos Svitlana Shymko ir lyčių teoretikė Galina Yarmanova atkreips dėmesį į užmirštas Rytų Europos istorijas trumpametražiniame filme “Nuostabūs Metai” (2018). Net praėjus keliems dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, Ukrainoje seksualinės mažumos vis dar nesulaukia taip ilgai reikalauto išsilaisvinimo. Remdamosis Lvovo Vidurio Rytų Europos istorijos centro archyvine vaizdo medžiaga ir interviu ištraukomis iš tyrimų projektų, Shymko ir Yarmanova sujungia queer moterų gyvenimus iš dviejų skirtingų erų, taip praturtindamos diskusiją apie šiandienos situaciją.

Tą patį vakarą, pirmąjį ciklą užbaigs Domanto Vildžūno kūrinys „Tikro garso filmas“ (2010). Tai – filmas apie laiką, Lietuvoje romantizuotai atmenamą kaip atgimimą – nepriklausomybės atgavimą su mitingų miniomis, šūkiu „Lie-tu-va“, plazdančiomis trispalvėmis bei dainuojančiąja revoliucija. Baltijos Kelią menanti žmonių grandinė iki Baltarusijos, dygstančios nacionalistinės partijos Lietuvoje simbolizuoja tam tikrą sugrįžimą prie „geresnių laikų“, kai dar buvo galima viltingai ir naiviai tikėtis šviesesnio rytojaus. Vildžiūnas kviečia į šiuos prisiminimus pažvelgti kitu – mažiau iškilmingu, blaivinančiu – kampu, taip kviesdamas kritiškiau įsivertinti tautos kaip „įsivaizduojamos bendruomenės“ kūrimo procesus.

Diskusiją apie didžiųjų ir mažųjų naratyvų skirtumus ir jų konstravimo metodologijas po peržiūrų ves filosofijos dėstytoja Jurga Jonutytė ir jaunimo darbuotoja, visuomenininkė Viktorija Kolbešnikova.

„Archive administro“ ciklas

Antrasis ciklas, vykstantis spalio 7 ir 14 dienomis dar labiau gilinsis į archyvo naudojimo metodus ir tiesiogiai pateiks pavyzdžius, kaip kolektyviniai archyvai gali tapti naujų istorijos perpasakojimo būdų dalimi surandant kitokį santykį su istorija iš didžiosios raidės.

Šį ciklą sudarys dvi peržiūros su diskusijomis, kurių metu bus rodoma Berlyne gyvenančios kuratorės Naomi Hennig atrinkta videomeno filmų programa. Kuratorės meniniai ir kuratoriniai tyrimai yra sutelkti į politinių mikro-istorijų atminimo metodus. Ciklą pabaigs švedų menininko Emanuel Almborg filmas „Kalbančios rankos“ (2017), kurį pristatys pats menininkas.

Projektas „Mokumentai“ yra išplėstinės Kauno menininkų namų programos „Unlearning Eastern Europe“ („Atsimokant Rytų Europą“) dalis. Programos eigoje siekiama aktualiai permąstyti Rytų Europos regionui būdingas problematikas – nuo istorinės praeities traumų, dekolonializacijos galimybių iki atminties politikos ar aktyvizmo strategijų.

Peržiūros vyks Kauno menininkų namuose, V. Putvinskio g. 56, Kaunas.

Rugsėjo 9 d. 19 val. Allan Sekula ir Noël Burch „Pamiršta erdvė“ (2010).

Rugsėjo 16 d. 19 val. Svitlana Shymko ir Galyna Yarmanova filmas „Nuostabūs metai“ (2018) ir Domanto Vildžiūno filmas „Tikro garso filmas“ (2010).

Renginys NEMOKAMAS, tačiau norint dalyvauti, būtina registracija

Daugiau informacijos apie projektą paspausus šią nuorodą

Projektas remiamas Lietuvos kino centro.

Kauno menininkų namų informacija

Kviečiame į koncertą-susitikimą „Skambantys Čiurlionio paveikslai“, kurio metu bus pristatyta kompozitoriaus ir pianisto dr. Uri Brenerio (Izraelis) kūryba. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 18 val.

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje tęsia projektą „Dialogai su Čiurlioniu“. Šio visus metus apimančio projekto siekis yra pristatyti Čiurlionio palikimo atšvaitus pačiuose įvairiausiuose kultūriniuose kontekstuose, parodyti Lietuvos kultūros mylėtojams įvairiose pasaulio šalyse gimstančias Čiurlionio kūrybos interpretacijas.

„Dialogų su Čiurlioniu“ projekto svečias Uri Breneris pirmą kartą pamatęs Čiurlionio tapybos darbus prieš daugiau kaip trisdešimt metų, visą savo kūrybinį gyvenimą liko jų paveiktas ir yra sukūręs ne vieną kūrinį, įkvėptą Čiurlionio paveikslų. Dėl šiuo metu siaučiančios pandemijos, koncertas bus unikalus tuo, kad kompozitorius bendraus su klausytojais iš ekrano komentuodamas savo kūrinius ir dalindamasis požiūriu į Čiurlionio tapybą, o jo kūriniai bus atliekami gyvai lietuvių muzikantų, ruošiančių programą specialiai šiam išskirtiniam muzikiniam vakarui.

Koncerte skambės Čiurlionio kūrinių įkvėpti Urio Brenerio kūriniai „Auka“ ir „Rex“, o taip pat naujas kompozitoriaus opusas „Žydiška siuita“, kuri yra skiriama žydų istorijos metams. Uri Brenerio kūrinius interpretuos žinomi Lietuvos muzikai: smuikininkė Rasa Vosyliūtė, violončelistė Onutė Švabauskaitė, klarnetininkas Rimvydas Savickas ir pianistas Rokas Zubovas.

Uri Brenerio (g. 1974 m.) kūryba nuo ankstyvos jaunystės yra glaudžiai susijusi su Čiurlionio tapyba. Kaip teigia pats kompozitorius, jo ryšys su Čiurlioniu prasidėjo 1987 metais, kada, būdamas trylikos, jis apsilankė Kaune, M. K. Čiurlionio dailės muziejuje: „Čiurlionio paveikslai mane iškart sužavėjo kaip kažkas nepaprastai išradingo ir gilaus, kaip iš lietuvių tautinės tradicijos kylančios laisvos kūrybinės dvasios išraiška, persipynusi su išmintimi ir simbolika. Visa tai buvo persmelkta neįtikėtino muzikalumo, o šių kūrinių „skambumas“ dar labiau sustiprino poveikį. Patekau į naują ir žavų ritmų, spalvų ir harmonijų pasaulį, kurį aš tiesiog turėjau įtraukti į muzikinę erdvę.“

Šio labai produktyvaus kompozitoriaus plunksnai priklauso daugiau kaip šimtas opusų. Uri Brenerio kūriniai skambėjo Izraelyje, Vokietijoje, JAV, Australijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Švedijoje, Italijoje, Olandijoje, Rusijoje, Serbijoje, Kroatijoje ir kitose Europos valstybėse. Kompozitorius už savo kūrybą ir veiklą yra pelnęs ne vieną valstybinį Izraelio apdovanojimą. Šiuo metu jis yra Izraelio Simfonietos reziduojantis kompozitorius.

Uri Brenerio koncertus Vilniuje ir Kaune parėmė Lietuvos Žydų (Litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas ir Lietuvos kultūros taryba.

Įėjimas į koncertą su muziejaus bilietu.

Su mintimis apie žmogiškąjį ryšį, šilumą ir viltį į kino centrą „Romuva“ sugrįžta Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF).

17-asis VDFF rugsėjo 24–spalio 11 dienomis vyks „Skalvijos“ kino centre, kino centre „Romuva” Kaune ir Klaipėdos kino teatre „ArleKinas“. Dalį festivalio filmų bus galima pasižiūrėti internetu – „Skalvijos“ virtualioje salėje ir Vdff.lt.

17-asis VDFF Kaune prasidės filmo apie legendinį futbolininką Diego Maradona premjera. „Oskarą“ už filmą „Amy“ pelnęs režisierius filme panaudojo 500 valandų niekur nerodytos asmeninio Maradonos archyvo medžiagos. Šis filmas rodomas bendradarbiaujant su Vilniaus tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“.

Plačiau apie filmą: bit.ly/LegendinisMaradona

„Mano Rembrantas“ ir „Mano meksikietiškas riestainis“ – du pagrindinės programos delikatesai. Pirmajame vaizduojami meno rinkos žaidėjai, pametę galvas dėl Rembranto darbų. Režisierė kelia klausimą – ką Rembrantas daro su mumis? Ispanų autorės debiutinis darbas „Mano meksikietiškas riestainis“ traukia prabangaus gyvenimo vaizdais, įdomiu garso dizainu ir netikėtu režisierės sumanymu pavedžioti žiūrovą už nosies.

Plačiau apie „Mano Rembrantas“: bit.ly/ManoRembrantas

Plačiau apie „Mano meksikietiškas riestainis“: bit.ly/MeksikietiškasRiestainis

Specialiosios programos „Anapusybės antropologija“ raktinis žodis – tarpinės būsenos. Islamo kultūroje filmo „Barzakh“ pavadinimas reiškia tarpinį pasaulį. Tie, kas įžengia į „Barzakh“, nežino, kur nukeliaus. Taip ir vaikai iš Maroko, siekiantys pasprukti į Europos rojų. Kitas šios programos filmas „Antra rega“ pasiūlys kitokią kelionę. Autorius kviečia susipažinti su nuostabaus grožio Škotijos salomis.

Plačiau apie „Barzakh“: bit.ly/TarpinėBūsenaBarzakh

Plačiau apie „Antra rega“: bit.ly/AntraRega

P. Watkinsas yra vienas iš dokumentinės dramos (angl. docudrama), arba mokumentikos, pradininkų. Šiųmetė retrospektyva, kurią iniciavo ir rengė režisierė Lina Lužytė, dedikuota šiam autoriui. Kaune bus parodyta viena iš jo juostų –„Komuna (Paryžius, 1871)“.

Plačiau apie „Komuna (Paryžius, 1871)“: bit.ly/WatkinsoKomuna

VDFF remia Lietuvos kino centras.

Kino centro „Romuva“ informacija