Connect with us

Kultūra

Nora Žaliūkė: „Knygų pagalba susidėlioju save iš naujo“

Paskelbta

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nora Žaliūkė arba dar puikiai žinoma socialinių tinklų pseudonimu Knygų dama, dalinasi savo aistra knygoms ir skaitymu bando įkvėpti kitus. Jauna mama pasakoja apie magišką knygų skaitymo malonumą, sielos ramybės atradimą ir atskleidžia paslaptį, apie ką bus jos pirmoji knyga.

Kas Jums yra knygos?

Mano aistra, hobis, pabėgimas nuo rūpesčių laisvalaikis ir prieglobstis. Skaitymą atradau labai anksti, tada jo įsikibau ir iki šiandien nepaleidžiu. Tai veikla, kurią atlikdama jaučiuosi geriausiai ir įdėjau visas įmanomas pastangas, kad knygos taptų ne tik hobiu, bet ir nuolatine, pragyvenimui skirta veikla. Kad tik kuo daugiau laiko galėčiau skaityti.

Kaip knygos gali ugdyti žmones?

Visomis įmanomomis prasmėmis. Gali iš jų mokytis visiškai buitine ir akademine prasme. Gali keliauti, gali plėsti fantazijos ribas, gali svajoti, užsimiršti ir naudoti skaitymą kaip vidinės ramybės mentorių. Tačiau tie tikrieji, prisiekę skaitytojai išmoksta knygomis ugdyti ne tik smegenis, bet ir sielą. O čia jau didžiausias džiaugsmas ir pasiekimas.

Ar manote, kad knygų skaitymas gali padėti atrasti sielos ramybę? Kodėl?

Tikrai taip, nes manau, jog esu to pavyzdys. Tikrai įvairaus plauko sunkumų jau spėjau patirti, išgyventi ir visuose juose mane lydėjo knygos. Aš į jas pabėgu, prasmengu, pametu realybės jausmą, užsimirštu, pasiklystu ir tada atrandu, knygų pagalba susidėlioju save iš naujo. Knygose slepiasi istorijos, kurios gali padėti. Jei pasirenki tinkamas knygas ir dar moki skaityti tarp eilučių  – tavo ramybė, psichologas, pagalba, pabėgimas slypi rankose laikomuose puslapiuose.

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Dažnai vaikams knygų skaitymas yra nuobodi veikla. Koks Jūsų santykis buvo su knygomis?

Kaip ir minėjau, skaityti ir mylėti knygas pradėjau labai anksti. Pamatę mano potraukį, jį labai palaikė ir šeima . Knygos buvo ir mylimiausi žaislai, ir dovanos visomis progomis. Man ši veikla niekad neatrodė nuobodi ir neįsivaizduoju, kaip ji tokia gali būti, kai knygų pagalba gali apkeliauti ne tik pasaulį, bet ir pasaulius. Žinoma, šiais laikais aplink vaikus tyko daug daugiau pagundų, spalvingesnių ir daug mąstyti neskatinančių veiklų, žaislų ir ekranų. Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad 99 % vaikų ima pavyzdį iš savo tėvų. Jei namuose nėra knygų, tėvai jų neskaito, nevaikšto į bibliotekas, nepažįsta autorių ir meilės skaitymui neskatina pavyzdžiu, kaip tas vaikelis gali norėti skaityti?

Kas paskatino dalintis skaitymo patirtimi socialiniuose tinkluose?

Vyras. Jam pasakodavau apie visas perskaitytas knygas ir užkrėčiau jį skaitymu. Pats imdavo vieną knygą po kitos ir džiaugdavosi rekomendacijomis. Jis pasiūlė dalintis viešai, o aš ir pabandžiau. Sekėjų ir skaitytojų ratas greitai užaugo ir tuo sprendimu negaliu atsidžiaugti.

Knygų skaitymas šiuo metu Jums nėra tik hobis, bet ir pragyvenimo šaltinis. Ar nebijote, kad po kiek laiko knygų skaitymas gali būti tik darbas, bet ne malonumas?

Esu sau pasakiusi, kad jei kada nors pajausiu, kad skaitymas ir knygos man tampa tik darbu ir dėl to aš nebejaučiu to magiško skaitymo malonumo – iškart pakeisiu darbą. Niekada sau neleisčiau niekam įsikišti ir sugadinti to jausmo. Skaitymas ir knygos man per daug brangūs, kad jų atsisakyčiau dėl darbo, prestižo ar algos. Kol kas man viską pavyksta puikiai derinti, o magija išliko.

Skaitydami knygas mes dažnai nusikeliame į kitų gyvenimus ir kitus pasaulius. Kaip nesusimaišyti kur yra realybė, o kur yra tik scenarijus?

O sumaišyti kartais yra labai gerai. Visą dieną vaikščioti su plačiausia šypsena, nes tavo veikėjams kažkas pasisekė, nors kelioms minutėms įsivaizduoti, kad gyveni kitoje planetoje, parduotuvėje stebėti žmones ir galvoti, ką apie juos pasakytų tavo skaitomo trilerio seklys – visa tai ir yra mano skaitymo magija. Tas trumpas pasiklydimas yra smagus. Žinoma, tai neturi peržengti sveiko proto ribų, tačiau noriu tikėti, kad taip dažnai ir nenutinka.

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Perskaitėte jau turbūt ne vieną šimtą knygų, o ar pati planuojate išleisti savo knygą? Apie ką ji būtų?

Anksčiau sakiau, kad kai žinosiu, apie ką ir jausiu, kad jau laikas – gal ir parašysiu. Dabar sakau – parašysiu. Ir žinau apie ką – drąsiausią savo pažįstamą žmogų. Kada parašysiu nežinau. Bet, kad kažkas viduje auga ir bręsta, tai tikrai.

Rekomenduokite „Kauniečiams.lt“ skaitytojams savo mėgstamiausių knygų TOP5, kurias perskaitėte šiais metais.

  1. John Steinbeck “Apie peles ir žmones”
  2. Guillermo Arriaga “Laukinis”
  3. Michelle McNamara “Išnyksiu tamsoje”
  4. Taylor Jenkins Reid “Septyni Evelinos Hugo vyrai”
  5. Karl Ove Knausgard “Mano kova. Vaikystės sala”
Skaityti toliau

Kultūra

Gyventojai jau gali išgirsti mistinio Kauno žvėries knarkimą (video)

Paskelbta

Nuo liepos 25 d., priėjus prie vienos iš Kauno pilies bokštų angų, jau galima išgirsti legendomis apipinto Žvėries knarkimą. Tai – specialiai „Kaunas 2022“ progai sukurta mistinė būtybė, kuri traukia tiek didelių, tiek mažų miesto gyventojų dėmesį ir kursto jų smalsumą.

„Kaunas 2022“ Mitinio Žvėries programos kuratorius Rytis Zemkauskas, paklaustas, kas gi yra tas Kauno Žvėris, teigė: „Mes sakom, kad miestas yra gyvas organizmas. Tai jis gali būti žvėris. Tai mes visi, visas kūnas. Metafora yra miestas, žvėris yra miestas.“ Jis taip pat įspėja Žvėries nežadinti, o jeigu jo kartais negirdėtumėte – šis greičiausiai tuo metu bus atsikėlęs ir kur nors išėjęs.

R. Zemkauskas taip pat pridūrė, kad pasiruošimas 2022 metams, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine yra kasdienis darbas su bendruomene, kurio iš pirmo žvilgsnio kartais gal ir nesimato. „Tai ilgas ir kruopštus procesas. Bet jis vyksta dabar. Mes bandome tuos istorijos fragmentus surinkti į vieną prasmingą pasakojimą“, – tvirtino programos kuratorius.

Plačiau apie Kauno Žvėrį žiūrėkite LNK žinių reportaže:


 

 

Skaityti toliau

Kultūra

Po Kauno pilimi apsigyveno Mitinis Žvėris

Paskelbta

Seniai žinoma, kad po Kauno pilimi kažkas gyvena. Bet kas?

Yra istorijos apie nugrimzdusį senąjį Kauną.

Yra istorijos apie Kauno Karalaitę, su kariuomene gyvenančią požemiuose.

Yra pasakojimų apie slaptus tunelius, vedančius iki Nemuno, iki Pažaislio arba net Trakų.

Yra istorijos apie iki šiol neatrastas požemines sales, prikrautas ginklų ir lobių.

Ir yra istorija apie Kauno Žvėrį.

Legenda sako, kad jis miega ir nubus 2022-aisiais metais, kai Kaunas švęs Europos kultūros sostinės atidarymo šventę. Ir miega jis giliai po Kauno pilimi.

Jau netrukus kauniečiai ir miesto svečiai, eidami pro Kauno pilį, netikėtai išgirs keistus garsus – jų ausis pasieks miegančios mitinės būtybės knarkimas. Liepos 25 d. 12 val. Kauno miesto muziejus ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristatys bendrą renginį: „Po Kauno pilimi miega žvėris“. Nors požeminiame Kaune gyvenančio žvėries išvysti negalime, iki mūsų atsklis paslaptingas jo balsas. Kas gi tas Žvėris – pabandysime įsivaizduoti skaitydami ir klausydamiesi „Kauno žvėries pasakų knygoje” nugulusių istorijų.

 

„Nuo šiol maži ir dideli miestiečiai dažnai galės išgirsti jį knarkiant. Tereikės prieiti prie vienos iš angų Kauno pilies vakariniame bokšte, ir atidžiai paklausyti. Jei nesigirdės, reikš, kad Žvėris nubudo ir išėjo apžiūrėti savo valdų. Tuomet nepatingėkite ateiti kitą kartą“, – sako „Kaunas 2022“ Mitinio Žvėries programos kuratorius Rytis Zemkauskas.

„Žvėris ne veltui užmigo po Kauno pilimi – tai seniausias, daugybe tikrų ir netikrų istorijų apipintas miesto objektas. Tikimės, kad šis „Kaunas 2022“ sukurtas personažas pažadins tiek vaikų, tiek suaugusiųjų smalsumą ir paskatins pažvelgti į miestą kitu kampu“, – sako Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.

Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius, planuojama, dar ne kartą suburs miestiečius prie Žvėries miego vietos. Šią vasarą numatomi bent 3 šeimoms skirti susitikimai, kurių metu bus galima pasiklausyti Kauno mitinio žvėries pasakų skaitymų.

Žvėries knarkimo garso instaliacijos autorius – kompozitorius Paulius Kilbauskas.

 

Šaltinis: Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022

Nuotraukos autorius – Andrius Aleksandravičius

 

Skaityti toliau

Kultūra

Lauko kine – JAV režisierės dokumentinio filmo premjera

Paskelbta

Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ tęsia lauko kino sezoną. Šįkart ekranuose – premjera Lietuvoje – JAV režisierės Marnie Ellen Hertzler šiais metais sukurtas filmas „Krestonas“ (Crestone). Filmas bus rodomas Kaune ir Vilniuje, o jį pristatys prodiuseris ir kūrėjas Vitalijus Vaiper.

Debiutinis pilnametražis režisierės Marnie Ellen Hertzler filmas buvo nufilmuotas vos per aštuonias dienas ir susilaukė itin palankių kritikų įvertinimų: „Primenantis Harmonyʼio Korineʼo „Gummo“ <…> Fiksuoja šiurkščias išpūstos realybės akimirkas ir prarastųjų bei keistuolių sielose atsispindintį žmogiškumą.“ (Fiona Murphy, „Vox Magazine“); „Pačios žavingiausios formos ir turinio sankirtos, kokias tik atsimenu, nuo tada, kai Charlieʼis Kaufmanas ir Spikeʼas Jonzeʼas bandė su tuo žaisti „Adaptacijoje“. (Stephen Saito, „Moveble Fest“); „Trumpalaikio dėmesio ekstravagancija postmoderniai kartai.“ (Cosmo Bjorkenheim, „Screen Slate“).

Pasaulyje, kuris svyruoja tarp tikrovės ir fikcijos, skaitmeninės ir fizinės realybių, grupelė „Soundcloud“ reperių gyvena vienišą, postsocialinį gyvenimą dykumos miestelyje Krestone, Kolorade. Kadaise daugelio laikytos religine ir dvasine meka, nesibaigiančios Krestono kopos, kriokliai ir tamsios olos veikia kaip fonas tatuiruotų kūnų, cosplay drabužių ir žolės dūmų debesų atvaizdams. „Krestonas“ tyrinėja dažnai paslėptus bendradarbiavimo ir draugystės aspektus bei žmogišką troškimą išlikti nežiūrint visų sunkumų.

„Norėjau sukurti filmą, kuriame būtų užfiksuota konkreti JAV subkultūra perdėtame mūsų kultūros, aplinkos ir politikos kraštovaizdžio kontekste. Repo muzika „SoundCloud“ platformoje, pasiskolinusi unikalią kalbą ir stilių, kupiną nuorodų į 2000-ųjų pradžios emo muziką, videožaidimus ir anime kultūrą, per pastaruosius kelerius metus tapo atskiru žanru. Nebuvo geresnio būdo šiam judėjimui ištirti nei jo ištakos: mano seniausi draugai. Juos pažinojau daugiau nei dešimtmetį. Nepaisant mūsų skirtumų šiandien, dėl bendrų patirčių dalijamės tam tikru supratimu. Norėjau, kad „Krestonas“ būtų susitikimas, meilės laiškas ir bandymas pratęsti mūsų kolektyvinę patirtį“, – teigia režisierė.

Marnie Ellen Hertzler yra vaizdo menininkė, animatorė ir režisierė, gyvenanti ir dirbanti Baltimorėje. Jos pilno metražo ir animaciniuose filmuose dažnai nagrinėjamas multimedijos požiūris į filmų pristatymą ir platinimą. Autorės filmai buvo rodyti Lokarno filmų festivalyje, Roterdamo tarptautinių filmų festivalyje, MoMA muziejuje ir kt. 2018 m. „Filmmaker Magazine“ įvardijo Marnie kaip vieną iš 25 naujų nepriklausomo kino veidų. Įtakota tiek psichologijos, tiek dailės studijų, ji kuria filmus, kurie veikia kaip kino platformos, leidžiančios tyrinėti tarpasmeninius santykius, mus apibūdinančias technologijas ir viso to pabaigą.

Dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ (liet. k. „paprasti žmonės“) siekia pristatyti unikalius dokumentinius filmus, pasakojančius apie įvairias bendruomenes ar (sub)kultūras: nuo privilegijų stokojančių visuomenės grupių istorijų iki kultinių figūrų meno ir kultūros istorijoje portretų. Ciklą lydinčių pristatymų metu skatinama diskutuoti ne tik apie filmų turinį ir socialinę problematiką, bet ir apie dokumentinio kino reiškinį apskritai.

Šiemet „Common People“ ciklas plečia geografiją – žiūrėti ir diskutuoti apie dokumentinius filmus kviečiame ne tik, kaip tapo įprasta, Kauno menininkų namuose, bet ir Vilniuje – Kirtimų kultūros centre (KKC).

Filmą abiejuose miestuose pristatys Vitalijus Vaiper, ilgalaikis mediatorius tarp lietuviškos underground ir pop muzikos scenos, savo veiklą vystantis daug plačiau už savo hiphopo grupės Despotin Fam ribų ir jau ne pirmus metus aktyviai kovojantis naujų vardų ir talentų pusėje.

Filmas „Crestone“ (rež. Marnie Ellen Hertzler, 2020 m.) rodomas: liepos 22 d. 21 val. Kauno menininkų namų kiemelyje, liepos 23 d. Vilniuje – Kirtimų kultūros centro kieme.

Filmas rodomas anglų kalba be lietuviškų subtitrų. Filmo trukmė 73 min.

Bilieto kaina – 3 EUR (2 EUR moksleiviams, studentams, senjorams). Bilietus galima įsigyti renginio vietoje ir „Tiketa“ kasose bei interneto svetainėje.

Projektą finansuoja Lietuvos kino centras, organizuoja – Kauno menininkų namai. Partneriai – platforma „Kitas Kinas“, Kirtimų kultūros centras, Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras, Vilniaus queer festivalis „Kreivės“.

 

Šaltinis: Kauno menininkų namai 

Skaityti toliau

Skaitomiausi