Tarp Kauno ir Niujorko nuolat keliaujantis Augustinas Gutauskas nebijo priimti radikalių ir drąsių gyvenimo sprendimų. Prieš kelis metus, pasipiktinęs turimos kuprinės kokybe, vaikinas nusprendė: galiu padaryti geriau. Į „google“ paiešką įvesta frazė „siuvimo kursai Kaune“ tapo sėkmingo verslo pradžia.

27-erių metų kaunietis teigia, kad dar neturi sėkmingos istorijos, kuria galėtų pasidalinti su kitais, tačiau kalbantis su juo nelieka abejonių, kad pasakyti jis tikrai turi ką. Augustinas ne tik papasakojo apie savo pagrindines veiklas: siuvimą, muziką ir vieną sunkiausių sporto šakų – svarsčių kilnojimą, bet ir pasidalino įžvalgomis apie problemas su kuriomis susiduria jaunoji karta.

Planavo būti sporto treneriu

Vaikystėje Augustinas gyveno Žaliakalnyje, vėliau – Kauno centre. Baigęs mokyklą įstojo į Lietuvos sporto universitetą ir studijavo treniravimo sistemų specialybę. Tuo metu Augustinui pasitaikė proga pagyventi Amerikoje, pasinaudojęs ja jis pradėjo gyventi tarp dviejų šalių. Mokslo metus leisdavo Kaune, vasaras – Amerikoje. Ilgiau pagyvenęs svetur jis suprato, kad treneriu nebus ir jo gyvenimo siekiai kitokie:

« 1 5 »
« 1 11 »

„Pabuvau tokioje kultūroje, kur žmonės yra motyvuoti, nori kažką daryti, jie pilni idėjų, ambicijų, svajonių. Supratau, kad ir aš turiu kažką padaryti.“

Todėl po studijų Lietuvoje jis išvyko ilgesniam laikui, šį kart tiesiai į Niujorką, ir grįžti į Lietuvą neplanavo. Gyventi Niujorke sekėsi gana sėkmingai, čia Augustinas turėjo ir darbą ir tolimesnių planų. Tačiau nebe reikalo sakoma, kad žmogus planuoja, Dievas – juokiasi. Dėl šeimyninių priežasčių vaikinui teko grįžti į Lietuvą.

„Nusprendžiau, kad galiu padaryti geriau“

« 1 5 »
« 1 11 »

Grįžęs gyventi į Kauną Augustinas pradėjo siūti kuprines. O viskas prasidėjo visai paprastai:

„Dėl ko aš pradėjau siūti? Nes buvau pasipiktinęs kuprinių, kurias aš turėjau kokybe. Nusipirkau brangią kuprinę ir ji po pusės metų pradėjo plyšti. Kreipiausi į klientų aptarnavimą, tačiau jie man nepadėjo, aš turėjau pats ją taisyti. Tada tiesiog į „google“ įvedžiau „siuvimo kursai Kaune“. Radau ir nuėjau į juos. Ėjau iš karto su idėja, kad ir aš gaminsiu bag’us. Nusprendžiau, kad galiu padaryti geriau.“

Viskas skamba labai paprastai, bet juk dažniausiai žmonės prieš pradedant užsiimti nauja veikla viską gerai apgalvoja. Ar tu jau turėjai patirties siuvime?

„Ne, neturėjau. Kažkada buvau pagalvojęs, kad būtų smagu mokėti siūti, bet tai ir liko tik mintis. Manau, kad geriausi dalykai nutinka, kai gyvenime kažkas įvyksta – arba tave labai supykdo arba labai įskaudina. Tai aš pasipiktinau ir pradėjau siūti. O vėliau siuvimas man jau teikė džiaugsmą – dabar aš mėgaujuosi procesu.“

« 1 5 »
« 1 11 »

„Kol neturėjau, ką parodyti, kad man nebūtų gėda, tol nieko ir nerodžiau“

Papasakok, kokia buvo šio verslo pradžia.

„Aš esu perfekcionistas. Tol kol neturėjau, ką parodyti, kad man nebūtų gėda, tol nieko ir nerodžiau. Slėpiausi. Pradžioje pirkdavau medžiagas iš savo pinigų ir darydavau kuprines draugams. Iš jų paimdavau tik tiek pinigų, kiek kainuodavo žaliava. Tačiau reklama pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas. Man smagu, kad ir iki šiol taip išliko. O dabar aš jau drąsiai darau užsakymus ir drąsiai galiu imti pinigus, nes žinau, kad pateikiu kokybišką prekę.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Savo kuprinių ženklą pavadinai „Augas bags“. Kodėl?

„Čia reikia dėkoti mano draugui – Mindaugui. Jis pakišo man šią mintį. Pasakė, kad nekurčiau pavadinimo brand’ui, bet pavadinčiau jį savo vardu, nes juk mane daug kas žino. Ir pagalvojau, kad tikrai Kaune nemažai žmonių mane žino. Mindaugas sakė, kad mane žino per sportą, per muziką, o dabar žinos ir dėl siuvimo. Tai taip ir kilo šis pavadinimas, nuo mano pravardės, kurią man davė draugai – Augas. O logotipu tapo mano veidas.“

Ar pas tave užsisakyti kuprinę, rankinę gali bet kas?

„Tie žmonės, kurie nori mano kurtų gaminių, turi man parašyti ir susitarti iš anksto. Kartais girdžiu skundų, kad pas mane į siuvyklą negalima bet kada ateiti. Bet taip yra dėl to, kad aš taupau savo laiką. O kai kurie galvoja, kad jeigu dar nesu pakankamai žinomas turiu taikytis prie jų sąlygų, gaminti kuprines pigiau. Man yra sakę, kad mano darbas per brangus. Aš manau, kad turim mes tų pinigų, tik kartais žmonės yra pigūs. Atkreipkim dėmesį į mano kartą, koks jų laisvalaikis, poreikiai ir kam jie turi pinigų? Viskam. Bet paremti vietinį menininką, pasidaryti išskirtinį daiktą, kuris bus tik tavo ir tarnaus tau labai ilgai – dažnai nemato prasmės.“

Kiek laiko trunka pagaminti kuprinę, rankinę? Ar žmogus gali ateiti su savo unikalia idėja ir tu ją išpildysi?

„Galiu padaryti per dvi dienas, galiu ir per kelias savaites. Priklauso nuo daug faktorių. Todėl visada duodu 2-4 savaičių terminą. Ir žmogus žino, kad tiek lauks. Būna pagauna įkvėpimas – labai greitai padarau, o kartais būna vieną kuprinę savaitę darau. Yra mano siūlomi dizainai, iš kurių žmonės gali rinktis. Jeigu jie norėtų visiškai unikalaus dizaino ir galėtų mokėti dvigubai – pagalvočiau, ar verta daryti. Sugalvoti visiškai vienetinį dizainą ir jį padaryti aš užtrukčiau. Bet aš galiu keisti viską – spalvas, vidų, kišenes, skirtingas aplikacijas naudoti. Yra visiška laisvė rinktis. Tad žmogus realiai gauna vienetinį produktą, jei to nori.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Ar savo gaminiams taikai garantiją?

„Visi brand’ai į kuriuos aš lygiuojuosi taiko neribotą garantiją. Tai ir aš taip darau. Suprantu, kad visko būna, nors seniau ir galvodavau: kaip įmanoma prašauti siūlę. Kai pradėjau daugiau dirbti supratau, kad žmogiška daryti klaidas, bet visada stengiuosi to kiek įmanoma išvengti.“

Ateities planuose – siuvykla Niujorke ir pagalba Lietuvos jaunimui

Šiuo metu Augustinas Kaune turi dirbtuves, kuriose, kartais, jam dar padeda pora bendraminčių. Užsakymų netrūksta, o jo kurtas kuprines ir rankines daugelis jau atpažįsta gatvėje. Regis, vaikinui čia sekasi, tačiau ateities planuose – ne tik Kaunas.

„Dabar mano tikslas turėti siuvyklą ir Kaune, ir Niujorke. Mane labai įkvėpė vienas lietuvis – Rokas Beresniovas. Jis yra organizacijos ,,Global Lithuanian Leaders“ įkūrėjas, o jo tikslas padėti jauniems kūrėjams išvykti į Ameriką, ten tobulėti ir siekti žinių. Mano tikslas panašus – noriu sukurti geresnes sąlygas čia Lietuvoje, kad jaunimas galėtų mokytis, dirbti, o vėliau sukurti salygas jiems tobulėti. Jie galėtų mokytis iš geresnių meistrų, galbūt mano siuvykla nebūtų jų paskutinis taškas, gal jie vėliau net savo įmones įkurtų, bet aš tiesiog noriu būti pagalba tam žmogui, kuris jos neturi.“

Daugelis pradedančiųjų verslininkų siekia uždirbti kuo daugiau pinigų. Ar tau tai nėra labai svarbu, tu tik nori padėti vietinei bendruomenei?

„Aišku, kad aš turiu ir savo ambicijų. Bet be jų man labai svarbu padėti kitiems. Man niekas nepadėjo, aišku mama buvo, bet tai ir viskas. Aš augau be tėvo. Labiausiai nepamesti kelio padėjo sportas ir menai. O kiek yra jaunimo, kurie neturi nei pavyzdžio, nei veiklos, nei gerų tėvų. O tėvų tai neišsirinksi. Gal aš padėsiu tam žmogui, o vėliau iš jo išaugs didi asmenybė.“

Bet ar nemanai, kad lygiai taip pat galėtum padėti kitiems gyvendamas Lietuvoje? Kodėl nori išvykti svetur?

„Todėl, nes dabar reikia išnaudoti visas galimybes. Jaunystės nesusigrąžinsi. Vėliau viskas keisis. Aišku, dabartinė mano karta viską susikuria vėliau nei mūsų tėvai. Aš jau savo tėvus pragyvenau, kada jie kūrė šeimą. Bet prieš galvodamas apie šeimą aš noriu susitvarkyti savo gerbūvį. Esu numatęs preliminarų laiką, kada grįžtu atgal į Niujorką, nes ten šiuo metu matau daugiau atvirų durų. Mano namai yra ir Kaunas, ir Niujorkas, bet šiuo metu man ten geriau sekasi. Ten aš galiu sustiprėti ir tada Lietuvai duoti daug daugiau nei gyvendamas čia.“

„Nėra taip, kad pasirinkau vieną šalį. Aš gyvenu ir čia, ir ten“

Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje vis dar atsiranda žmonių, kurie emigrantus laiko šalies išdavikais. Ar žmonės išgirdę tavo planus apie Niujorką, nekritikuoja tavęs?

„Taip, yra tas pyktis emigrantams. Kai kurie galvoja, kad jei jau išvažiavai tai ir nebegrįžk, arba būk čia ir kenčiam visi kartu. Kodėl aš turiu kentėti lygiai taip pat, kaip kiti jeigu jie nenori stengtis? Būdamas Niujorke padariau Lietuvai daugiau naudos nei būdamas Kaune. Aš myliu savo kraštą, myliu savo istoriją. Ir nėra taip, kad pasirinkau vieną šalį. Aš gyvenu ir čia, ir ten. Visur reikia vienodai dirbti: čia reikia dirbti, bet ir kitoje šalyje ne ką mažiau reikia dirbti, gal dar daugiau ir sunkiau. Nėra to išsvajoto krašto. Jeigu tau galvoje ir širdyje gerai, tai visur bus gerai.“

„Instagram“ dėka praktika Amerikoje

Amerikoje tu atlikai praktiką, papasakok kaip gavai praktikos vietą, ką ten veikei?

„Praktiką gavau instagram‘o dėka. Pamačiau vieną siuvimo įmonę, kuri įsikūrusi Baltimorėje, ir parašiau, prisistačiau, nusiunčiau savo darbų nuotraukas. Jiems patiko ir vasaros pradžioje jau važiavau pas juos. Ten pradirbau visą vasarą. Su vienu amerikiečių ženklu pradėjau bendradarbiauti taip pat instagram‘o dėka. Susirašėm su tokiu vaikinu, kuris gamina drabužius, o vėliau susitikom Niujorke ir susitarėm. Dabar vasarį jam vešiu du bag’us. Jeigu jam tiks ir viskas bus gerai – jis juo pardavinės savo parduotuvėje Niujorke. Dėka socialinių tinklų aš sutikau daug kūrybingų ir įdomių žmonių.“

Visiems jauniems žmonėms linki rutinos

Iš Augustino pasimokyti verta visiems, kurie savo pomėgiams ar veikloms dažnai neranda laiko. Be nuolatinio darbo siuvykloje, vaikinas savo laiką leidžia sporto salėje – kilnodamas svarsčius ir ruošdamasis varžyboms, ir modernaus metalo grupės „Korozija“ repeticijose. Augustinas prieš dešimt metų ir įkūrė šią grupę, grupėje jis ir vokalistas, ir gitaristas:

[youtube v=”g-zmbm57vsI”]

Šios trys veiklos labai skirtingos ir reikalaujančios nemažai laiko. Kaip spėji jas suderinti?

„Man padeda rutina. Visiems jauniems žmonėms linkiu rutinos. Ji apsaugo nuo dykaduoniavimo ir tvarkingai viską sudėlioja. Man padeda net su nemiga susitvarkyti. Sportas taip pat daug padeda. Kadangi sportuoju, tai neleidžiu sau kažkur ilgiau būti. Mano sportas labai sunkus, kuris reikalauja didelės ištvermės. Šitam sporte tu turi iškentėti patį baisiausią skausmą, perlipti save. Tai jeigu treniruočiausi nemiegojęs ar nepavalgęs – viskas. Aišku nesakau, kad esu visiškas abstinentas. Man patinka nueiti į barą, pasimėgauti skaniu gėrimu.“

Asmeninio archyvo nuotr.

O ar randi laiko laisvalaikiui, draugams?

„Pirmą kartą gyvenime mano visi hobiai yra mano darbai. Aš laimingas. O dėl draugų tai aš nuolat tarp jų: sportuoju su draugais, groju su draugais, siuvu irgi su draugais. Ir man netrūksta nieko. Nueinu namo – turiu savo jūrų kiaulytes, kurios mane myli, aš jas myliu. Dar randu laiko ir artimiesiems. Randu tiems, kurie neįsižeidžia, kad su manim reikia tartis. Spontaniškumas yra gerai, bet labai neprofesionalu. Aš jaučiu didžiausią pagarbą iš žmogaus, jeigu jis savo kalendoriuje randa laiko man. Reiškia aš tam žmogui esu svarbus.“

„Jeigu neturi įkvėpimo – keisk darbą“

Klausantis tavęs net kyla nuostaba, koks motyvuotas, drąsus ir ambicingas esi. Daugelis jaunų žmonių nori užsiimti nauja veikla, bet dažnai dvejoja ir bijodami, kad jiems nepasiseks nesiryžta pradėti. Kiti – pradėję naują veiklą greitai ją ir meta, nes nebeturi įkvėpimo. Galbūt gali kažką patarti šiems žmonėms?

„Vienas menininkas man labai gerai pasakė: Jeigu tu ieškai kažkokių ypatingų būdų kaip save įkvėpti reiškia tu turi išvis to nedaryti. Aš manau, kad čia teisingiausias pasakymas. Kodėl rašytojas rašo? Nes jis negali nerašyti. Aš negaliu nekurti. Aišku būna, kad nesidirba. Man buvo, kad savaitę nieko nedariau. Bet tada pradedi save spausti. Jeigu nespausi – nieko nebus. Aš noriu išmokti daugiau, tai mane įkvepia.“

„Mano patarimas jauniems žmonėms: Eikit ir darykit. Viskas. Paskui viskas susitvarko. Sako, kad protingi mokosi iš kitų klaidų. Tai tokių iš tikrųjų nėra. Visi turi mokytis iš savo klaidų, turi nudegti, turi nukentėti: per pinigus, per santykius. Tavęs niekas nemokys. Tu turi pats mokytis, pats pasiimti, kas yra tavo. Nori – daryk, nesvarbu, kad tėvai, draugai nepalaiko. Atsiras bendraminčių laikui bėgant.“

Bet juk yra iššūkių, su kuriais turi susidoroti?

„Tai aišku visko būna. Kartais, kai ateina mėnesio galas, sėdžiu ir galvoju: ar aš turėsiu už ką nuomą sumokėti, ar aš turėsiu už ką valgyti nusipirkti. Tada galvoju, ar aš teisingą kelią pasirinkau. Bet žinau viena – kenčiantiems dangus. Kai jau būna labai, labai blogai, tai reiškia, kad čia yra tas momentas, kai jau netrukus bus gerai. Reikia tą momentą iškentėti. O dažniausiai visi tame momente ir pasiduoda. Mes, jauni žmonės, dažnai esam linkę save nuvertinti, jei kažkas nepasiseka, ar iki 25-erių neturim buto, namo, karjeros – esam netikę. Aš manau, kad kiekvienas žmogus, kuris stengiasi ir daug dirba jau yra aukščiau už tuos, kurie nieko nedaro.“

0 0 vote
Jūsų vertinimas
Prenumeruoti
Informuoti apie
guest
2 Komentarų
Naujausi
Seniausi Labiausiai balsuojami
Inline Feedbacks
View all comments
ema

Šaunuolis!

chayan sharma

Tai yra nuostabiausias dalykas, kokį aš kada nors patyriau gyvenime, mano vardas yra chayan sharma, aš niekada negalvojau, kad vėl šypsosi, mano vyras vieneriems metams paliko mane su dviem vaikais, visos pastangos sugrąžinti jį nepavyko ir aš buvau beviltiškas Parvežti jį namo maniau, kad daugiau jo nematysiu, kol „Facebook“ nepateko į moterį, vadinamą Milleriu, kuri papasakojo apie burtininkų ratą, vadinamą Dr.Wealthy, ji man davė savo el. pašto adresą ir mobiliojo telefono numerį ir aš susisiekiau jis ir patikino mane, kad per 48 valandas mano vyras grįš pas mane, jaučiuosi laimingas jau tada, kai turėjau tai iš jo. Per mažiau nei… Read more »