Connect with us

Miestas

Nemuno krantinėje įsibėgėja darbai: driekiasi naujieji atitvarai (video)

Paskelbta

Viena lankomiausių laisvalaikio erdvių Kaune netrukus taps saugesnė. Vaizdingoje Nemuno krantinėje montuojami ilgaamžiai ir saugūs atitvarai, nusidrieksiantys beveik 4 kilometrus. Jau pastatyta beveik 200 tvirtų plieninių statramsčių, o iš viso jų išsirikiuos daugiau kaip 1,8 tūkst. Konstrukciją sutvirtins metaliniai lynai ir masyvūs porankiai. Darbus planuojama užbaigti rudens pradžioje.

Saugūs ir estetiški

Tarp Nemuno salos ir Karaliaus Mindaugo prospekto įsiterpusią krantinę pamėgę pėstieji, bėgikai ir dviratininkai. Čia pernai baigta kloti nauja asfalto danga, iš pagrindų sutvirtinta ir pati krantinės konstrukcija.

Užbaigus kapitalinį remontą buvo demontuoti seni neišvaizdūs, apsilaupę atitvarai. Planuota sekti Europos miestų pavyzdžiu, kuomet krantinės paprastai būna atviros. Vis dėlto neatmesta ir galimybė įrengti papildomas priemones, apsaugančias nuo įkritimo į vandenį.

„Po šį pavasarį įvykusių nelaimių, kurių metu į upę įkrito keli žmonės, buvo priimtas sprendimas pastatyti saugius ir estetiškai atrodančius atitvarus. Jie bus tokio paties dizaino kaip ir esantieji ant tilto, vedančio į „Žalgirio“ areną“. Atitvarai ne tik apsaugos pėsčiuosius bei dviratininkus, bet tuo pačiu ir atliks estetinę funkciją – bus patrauklūs akiai ir puoš vaizdingą krantinę“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pradėti montavimo darbai

Praėjusią savaitę bendrovės „Kauno švara“ darbuotojai pradėjo montavimo darbus. Planuojama, kad jie tęsis iki rudens. Krantinėje kas du metrus bus sumontuota daugiau kaip 1,8 tūkst. statramsčių, kuriuos sujungs plieniniai lynai bei porankiai. Atitvarų aukštis sieks apie 1,10 m.

„Statramsčiai į krantinės dangą tvirtinami nerūdijančio plieno srieginiais strypais. Tuomet kas du metrus stovinčios atramos perveriamos metaliniais lynais, o ant viršaus, paprastai kalbant, pritvirtinamas turėklas“, – montavimo ypatumus paaiškino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Naujieji atitvarai išsiskirs neigiamu posvyrio kampu – visa konstrukcija pasvirusi į krantinės pusę, tad praeiviams kils mažiau pagundų per juos lipti.

Gamintojo kokybės garantija

Nemuno krantinės atitvarai gimsta naujoje bendrovės KMT gamykloje Ramučiuose. Čia išpjaunamos ir lankstomos statramsčių bei porankių dalys, atskirai įsigyjami plieniniai trosai.

„Plieną perkame iš Švedijos arba Belgijos, visada žiūrime, kad tai būtų aukščiausios kokybės žaliava. Tikslas – kad produktas tarnautų kuo ilgiau. Metalo lakštas keliauja į specialias stakles, kur su lazeriu išpjaunamos statramsčių ir porankių dalys. Jos vėliau lankstomos, suvirinamos ir nudažomos“, – apie gamybos procesą pasakojo įmonės bendrovės KMT vadovas Ąžuolas Kaminskas.

Įmonės vadovas pabrėžė, kad visas procesas griežtai kontroliuojamas: po kiekvieno darbų etapo pildomi aktai, matuojami gaminių storiai, virinimo siūlės.

Pokyčiai Nemuno saloje ir aplink

Šiomis dienomis pokyčiai įsibėgėjo ne vien krantinėje, bet ir aplink Nemuno salą. Abipus Karaliaus Mindaugo prospekto rekonstruojamas šaligatvis. Čia klojama nauja danga, borteliai, įrengiamas šiuolaikiškas apšvietimas, kuris tarnaus ne tik automobiliams bei pėstiesiems, bet apšvies ir atnaujintą Nemuno krantinę. Vietoje senosios gyvatvorės bus pasodinti kitokie želdynai – jau dabar važiuojantieji pro šalį mato atsivėrusią vaizdingą Nemuno atkarpą.

Įsibėga ir Nemuno salą su Karaliaus Mindaugo prospektu sujungsiančio naujo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto statybos. Pirmiausia tiltas pasitarnaus „Mokslo salos“ muziejaus ir vandens sporto centro statybų metu juo galės judėti technika, apačioje bus nutiesti inžineriniai tinklai. Pastačius „Mokslo salą“ ir baseiną, ženkliai išaugus lankytojų srautams, tiltas tarnaus dviratininkams, pėstiesiems, o prireikus juo naudosis specialiosios tarnybos.

Visai neseniai Kauno miesto savivaldybė su bendrove „Conresta“ pasirašė 25,8 mln. eurų vertės vandens sporto centro rangos darbų sutartį. Greta „Žalgirio“ arenos iškils išskirtinės architektūros statinys, po savo stogu talpinsiantis ne tik olimpinio dydžio baseiną su 500 vietų tribūnomis, bet ir SPA zoną bei sporto klubą. Darbus planuojama pradėti rudens pradžioje.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Pasiruoškite naujiems mokslo metams: nemokama saugaus eismo mokykla ir vairavimo trasa vaikams

Paskelbta

Ankstyvojo ugdymo edukologai ir psichologai teigia, kad mokyti vaikus saugiai elgtis gatvėje niekada nėra per anksti, o pradinukai jau turėtų žinoti, ką reiškia pagrindiniai kelio ženklai, mokėti saugiai savarankiškai pereiti reguliuojamas ir nereguliuojamas perėjas ir sankryžas, žinoti, kur laukti autobuso ar troleibuso, kaip elgtis iš jų išlipus.

Norint suteikti vaikams žinių, kaip elgtis kelyje ir padidinti jų savisaugos įgūdžius, prekybos ir laisvalaikio centras MEGA centrinėje aikštėje įrengė net 250 kv. m. ploto saugaus eismo miestelį su teorine mokykla, žaidimų erdve, vairavimo trasa, kurioje vaikai, priklausomai nuo amžiaus, ūgio bei svorio, gali išbandyti važiavimą elektriniais arba pasispiriamais automobiliais, motociklais ir net krovininiu automobiliu. Mažųjų trasoje laukia gatvės su perėjomis ir eismą reguliuojančiais ženklais, šviesoforai, patirtis važiuojant per tunelį, degalinė bei automobilių plovykla. Vairavimo mokyklos vaikams tikslas – per edukacinę pramogą supažindinti mažuosius su saugaus eismo ir elgesio kelyje pagrindais, praktinius potyrius paversti praktika, įgūdžiu, ugdyti reakciją, saugumo instinktus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto docentė dr. Laura Šeibokaitė sako, kad neformaliai vaikai saugaus elgesio kelyje pirmiausia mokosi stebėdami, vėliau – patys sukauptą informaciją naudodami. Pasak jos, 2–3 m. vaikai jau gali įsiminti pagrindines saugaus eismo taisykles.

„Neformaliai vaikai mokosi nuo pat gimimo, o saugaus eismo mokosi kaip ir bet kokio kito dalyko. Pirmiausia jie stebi, kaupia informaciją ir paskui ima ją naudoti. Psichologai tokį mokymosi būdą vadina mokymusi stebint. Viena vertus, neformalus mokymasis yra lengviausias, nes suaugusiajam nieko nereikia daryti, kita vertus, jis sunkiausias, nes reikia kontroliuoti kiekvieną savo žingsnį ir galvoti, ar pavyzdys, kurį aš demonstruoju gatvėje, tikrai yra pats geriausias. Vaikai, keliaudami mašina, labai greitai gali išmokti, kad negalima važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Vaikus saugaus eismo formaliu būdu, t. y. taikant įvairius mokymo metodus, reikėtų pradėti mokyti tada, kada vaikas jau yra pajėgus įsiminti informaciją. Įsiminimas iki 2–3 m. labai trumpalaikis, todėl didelės naudos iš to turbūt nebūtų, bet darželį lankantys vaikai jau tikrai pajėgūs įsisavinti taisykles“, – teigia L. Šeibokaitė.

Pasak mokslininkės, vaikai labai skiriasi ir savo branda, ir gebėjimu sukoncentruoti dėmesį, ir atsiminti, todėl, kol vaikas nemoka sutelkti dėmesio, jis neturėtų keliauti vienas.

„Nereikėtų vaiko vieno į mokyklą ar būrelius paleisti anksčiau nei jam sukaks 7 m. Bet tai nereiškia, kad suėjus 7 m. jį jau galima staiga išleisti. Jeigu matome, kad vaikas negali sukaupti dėmesio, vadinasi, jis ir gatvėje negalės sukaupti dėmesio. Jei nesukaupia dėmesio, negali atsiminti instrukcijų, kaip reikėtų saugiai pereiti gatvę. Be to, prieš paleidžiant vaiką vieną, visada reikia įvertinti, kiek toli jam reikės keliauti. Jeigu reikia pereiti vieną nedidelę gatvę, gal ir mažesnis vaikas vienas tai gali padaryti. Bet jeigu kelias ilgesnis, jame daug kliūčių, matome potencialų pavojų, ir septynmečiui įveikti šį kelią gali būti per sudėtinga. Taigi supaprastinta formulė, kada galima vaiką leisti vieną keliauti gatvėje ar kelyje, būtų tokia: tikrai ne anksčiau kaip pradinė mokykla, o tiksliau – antra klasė. Norint išmokyti saugaus elgesio kelyje reikia priežiūros, repeticijų, praktikos“, – sako L. Šeibokaitė.

Prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės teigimu, saugaus eismo mokyklėlė sukurta taip, kad vaikai mokytųsi žaisdami, edukacija jiems keltų tik geriausias emocijas, o svarbiausia – saugaus eismo pradmenys taptų įgūdžiais.

„Jau ketvertą metų „Megoje“ veikia edukacinis centras, kurį kūrėme vadovaudamiesi principu „edukacija per žaidimą“. Pati esu mama, todėl žinau, kad vienas geriausių būdų formuoti teisingus įpročius – žaidžiant imituoti realias situacijas. Saugaus eismo mokyklėlė „Megos“ centrinėje aikštėje įrengta kaip edukacinių žaidimų ir pramogų erdvė, joje „teorinės“ žinios derinamos su praktiniais vaikų gebėjimais, kaip tinkamai elgtis kelyje. Teorinėje mokyklėlėje vaikai susipažįsta su pagrindiniais kelio ženklais, eismo kryptimis, mokosi saugiai pereiti perėją, o išklausę „teoriją“, žinias įtvirtina  vairavimo trasoje, – sako PLC „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė.

Vairavimo trasa ženklinama kelio ženklais, įrengtos perėjos, šviesoforai, važiuojama žiedu, tuneliu, vaikai turi galimybę įsipilti kuro degalinėje ar nuplauti automobilį plovykloje. Šioje vairavimo trasoje vaikai jaučiasi tikrais eismo dalyviais.

Pasak prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės, apsilankymų saugaus eismo mokyklėlėje skaičius neribojamas, priešingai – tikimasi, kad vaikai čia lankysis kuo dažniau.

„Vaikai, kurie skirtingomis dienomis bent trejetą kartų išklausys teorinę pamoką bei įgūdžius išmėgins realioje trasoje, galės dalyvauti žaidime vaikiškiems elektriniams automobiliams laimėti. Siekiame paskatinti vaikus užsukti ne kartą tam, kad jie kuo geriau įtvirtintų saugaus elgesio kelyje žinias, kurių jiems prireiks gyvenime. Ypač tuomet, kai jie taps savarankiškais eismo dalyviais“, – sako I. Goštautaitė-Gedutė.

Saugaus eismo mokykla prekybos ir laisvalaikio centre MEGA veikia iki rugsėjo 6 dienos. Mokytis ir pramogauti kviečiami 2–10 m. vaikai.

PLC „Mega“ nuotraukos

Skaityti toliau

Miestas

Skaitytojai kviečiami naudotis knygų pristatymo į namus paslauga

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia naudotis knygų pristatymo į namus paslauga žmonėms, kurie dėl amžiaus ar fizinės negalios neturi galimybių patys atvykti į biblioteką. Siekdami didinti atvirumą, paslaugų prieinamumą ir dovanoti skaitymo džiaugsmą kuo didesniam skaičiui kauniečių, bibliotekininkai tokiems skaitytojams knygas atveš.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga pasinaudoti gali laikinai neįgalūs vartotojai, vyresni nei 70 m. senjorai, turintys senatvės judėjimo problemą bei žmonės, turintys fizinę negalią. Jiems skaitytojo pažymėjimas išduodamas nemokamai, o knygos skolinamos mėnesio laikotarpiui su galimybe šį terminą prasitęsti dar du kartus, jei leidinys nerezervuotas kito vartotojo. Bibliotekos darbuotojai arba savanoriai pas tokius skaitytojus užsuka kartą per mėnesį. Vieno apsilankymo metu skaitytojui atnešamos penkios iš anksto užsakytos knygos.

Skaitytojai, pageidaujantys gauti knygas į namus, kviečiami darbo dienomis 9–19 val. kreiptis į Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrių telefonu (8 37) 22 04 61 arba el. paštu jaunimas@kaunas.mvb.lt.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kauniečių patogumui – dar vienas dviračių takas

Paskelbta

Kauno mieste planuojama įrengti dar vieną pėsčiųjų ir dviračių taką. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu iš Europos Sąjungos fondų skirta 122,8 tūkst. eurų pėsčiųjų ir dviračių takui įrengti rekonstruojant Eigulių, Nuokalnės gatves ir Tvirtovės alėją.

Iki šiol didžioji dauguma pėsčiųjų ir dviračių takų Kaune yra nutiesta Nemuno ir Neries upių krantinėse. Tai daugiau pažintiniai, rekreaciniai, nei skirti susisiekimui tarp miesto ir miegamųjų rajonų takai. Tačiau darnaus judumo planą parengęs Kauno miestas siekia išplėsti dviračių takų tinklą ir pagerinti susisiekimą dviračiais ir pėsčiomis, kartu mažinant aplinkos taršą.

Įrengus pėsčiųjų ir dviračių taką rekonstruojant Eigulių, Nuokalnės gatves ir Tvirtovės alėją miestiečiai taps mobilesni ir galės lengviau dviračiais arba pėsčiomis iš gyvenamųjų rajonų pasiekti miesto centrą. Numatytas rekonstruoti takas bus 1,54 km ilgio. Dar viena naujovė – Eigulių gatvėje automobilių eismas bus perorganizuojamas į vienpusį, suformuotos įvažos per takus į sklypus. Taip pat bus atsižvelgta ir į žmonių su negalia poreikius. Planuojama, kad eismas takuose bus reguliuojamas ženklinimu ir šviesoforais susikirtimuose su gatvėmis.

Tikimasi, kad įrengus šį pėsčiųjų dviračių taką miesto gyventojai mieliau naudosis bevariklėmis transporto priemonėmis, o kartu mažės spūstys bei oro tarša. Tiesiogiai šio tako naudą pajus ne tik Žaliakalnio, Centro seniūnijos, bet ir visi Kauno gyventojai ir svečiai, norintys bevariklėmis transporto priemonėmis iš miegamųjų rajonų pasiekti miesto centrą.

Pastaraisiais metais Kauno miestas ypač praplėtė pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Daugiau kaip 10 km naujų takų įsijungė į vientisą miesto dviračių takų tinklą. Šiuolaikiškai įrengtas 4,3 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, palei Veiverių gatvę vedantis nuo Vytauto Didžiojo tilto iki miesto ribos, sujungė Kauno senamiestį su Aleksoto seniūnija. Taip pat pernai baigtas naujas 6,1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Savanorių pr. – nuo Laisvės alėjos iki Kauno miesto ribos.

Pėsčiųjų ir dviračių takams pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų priemonę „Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra“ skiriama 10,2 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi