Connect with us

Gyvenimo būdas

Visą vasarą GAJA namuose – nemokami renginiai moterims

Paskelbta

Jau ne vienerius metus kaunietėms žinomi GAJA namai kviečia moteris vasarą mieste praleisti prasmingai.

Ilgą laiką dirbančios su moterimis lektorės organizuoja nemokamas paskaitas ir konsultacijas, skirtas savęs pažinimui, moteriškumo atskleidimui, asmenybės augimui, pasitikėjimo ugdymui ir atsipalaidavimui nuo įtampų bei streso.

Svarbiausia žinutė, kurią skleidžia šių namų įkūrėjos – visos moterys nusipelnė būti laimingos. Ir nesvarbu, kiek joms metų, kokį gyvenimo bagažą jos turi, kokia jų dabartinė situacija. Kiekviena, palaikoma bendraminčių ir specialistų, gali pasiekti visiškai kitokio sąmoningumo lygio ir sukurti tokį gyvenimą, kuris teiktų jai džiaugsmą ir gyvenimo pilnatvę.

Bendruomenė, kurioje svarbiausia moteriška laimė

Tiek šio vasaros projekto, tiek ir visos kitos GAJA namų veiklos pagrindinis tikslas – priminti moterims, kokios jos yra nuostabios, svarbios ir unikalios, kad kiekviena jų jau ČIA ir DABAR yra tiek tobula, kokia tik gali būti. GAJA namų idėja – sukurti saugią vietą, kurioje moterys galėtų bendrauti sau rūpimomis temomis, gauti palaikymą, paskatinimą, ar net susirasti naujų draugių ir bendražygių.

„Šiuolaikinės moterys gyvenime išmoksta labai daug dalykų. Jos gali rūpintis namais, šeima, uždirbti pinigus, kurti verslus, ar net savarankiškai įsigyti nuosavą būstą. Deja, labai dažnai jos pamiršta apie tikruosius savo poreikius ir troškimus, todėl net ir turėdamos daug materialinių vertybių viduje negali pajusti džiaugsmo. Būtent todėl pagrindinė GAJA namų bendruomenės tema yra moters psichologinė ir dvasinė savijauta, jos laimė“, – pasakoja viena iš moterų bendruomenės Kaune įkūrėjų N. Vygintauskienė.

Ką moterys atranda GAJA namų erdvėje?

Visų pirma, GAJA namai – tai išskirtinė vieta Kaune, kurioje moterys atsipalaiduoja, sustiprėja bei mokosi gyventi darnoje su savimi ir aplinka. Ši vieta visada atvira toms, kurios nori dalintis, rasti vidinę ramybę, atsipalaidavimą, išbandyti save savanoriaujant. Moterys, kurios savo kasdienybės monotonijoje ir nesibaigiančių pareigų rutinoje vis neranda laiko sau, čia gali atsigauti. Susitikusios kartu, net ir nepažindamos vienos kitų, jos dažnai išsišneka, išsipasakoja, gauna bendruomenės palaikymą.

N. Vygintauskienė įsitikinusi, kad kiekvienai moteriai reikia palaikančios kitų moterų draugijos. Būdamos kartu jos išmoksta nuoširdžiai priimti ir pamilti tiek kitas, tiek save. Dažnai įvairių GAJA namuose organizuojamų praktikų ir užsiėmimų metu jos ne tik išsilaisvina nuo įtampų ir baimių, bet ir susiranda draugių, su kuriomis gali kurti priėmimu bei pasitikėjimu pagrįstus santykius. Kai kurios net imasi bendrų veiklų.

„Tik būdamos bendrystėje mes pasijuntame saugios, galime iš tiesų augti ir tobulėti, išmokstame ne konkuruoti tarpusavyje, o palaikyti, skatinti viena kitą bei džiaugtis viena kitos pasiekimais“, – pasakoja N. Vygintauskienė. – „Dalinantis laime, ji tik didėja, o dalinantis skausmu, jis sparčiai tirpsta.“

Nemokamos paskaitos ir kitos veiklos

GAJA namai organizuoja daug veiklų: nuolatos vyksta įvairios paskaitos ir užsiėmimai su bendruomenės lektorėmis ir su garsiausiais Lietuvos saviugdos treneriais, konsultacijos, moterų vakarai, organizuojamos stovyklos moterims tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų.

Tad kiekviena moteris gali atrasti tai, kas jai įdomu ir išbandyti įvairius savęs pažinimo bei tobulėjimo būdus. Rezultatas – sugrįžę laimės žiburėliai akyse ir, dažnai, naujas postūmis gyvenimo kelyje savęs link.

Liepą ir rugpjūtį Gaja kviečia net į 7 nemokamus renginius:

  • Kalbos Kodas: kaip sau padėti?
  • Moters galia
  • Emocijų integravimas
  • Tėvų ir vaikų santykiai
  • Džiazuoju Gyvenimą: improvizaciniai šokiai
  • Darnūs santykiai poroje
  • Aš esu Pakankama

Registruotis į nemokamus renginius galima:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdm2d8p7_PC_NMc49fxuu2CkAJpATMC1HwFknfcKS81FKjG1Q/viewform?fbclid=IwAR3zkcx8kAFkgXSPLsUK8s7cPF9gALKY08khuhFDXGaWjaMpGgCN4U_1X60

 

Nuotraukų autorė: Rūta Fotografienė

Skaityti toliau

Gyvenimo būdas

Gimusi Sibiro tremtinių šeimoje, šiandien su dukra senelių patirtį perkėlė į klestintį kaimo turizmo verslą

Paskelbta

Kauno rajone, netoli Vilkijos, įsikūrusi Sadauskų sodyba išsiskiria kulinariniu ir etnografiniu paveldu: čia vyksta įvairios edukacijos, naktiniai žygiai, o šeimininkės svečius vaišina tremtyje šeimos prasimanytais valgiais ir aplink augančių putinų sirupu.

Kaimo turizmo sodybą įkūrusi šeima sako, kad, norint kurti verslą, reikia atiduoti visą save. Šeimininkės vis dėlto tikina pasigendančios pozityvesnio valstybės požiūrio į verslininkus.

Tremtinių šeima

Viena iš Sadauskų sodybos savininkių Monika Pocė LRT.lt pasakoja, kad šeimos verslas turi ilgą praeitį – kaimo turizmo sodyba įkurta jos prosenelių žemėse.

„Šiose žemėse gyveno mamos močiutė. Mano mamos mama su tėčiu buvo ištremti į Sibirą. Jie ten išbuvo apie dešimt metų. Senelis nėjo tarnauti, pabėgo, buvo partizanas, slapstėsi aplink šią sodybą esančiuose miškuose, tačiau galiausiai jį paskundė ir išvežė, o močiutė išlėkė paskui. Žinau, kad senelį ištrėmė be teisės grįžti į tėvynę – 25-eriems metams”, – savo šeimos istorija su LRT.lt dalijasi M. Pocė.

Laimutė Sadauskienė, M. Pocės mama, sako, kad ryžto būti ištremtai kartu su vyru jos mamai suteikė didelė meilė.

„Kol Stalinas buvo gyvas, jie buvo uždaryti lageriuose. Kai jis mirė, juos visus reabilitavo, bet jie vis tiek negalėjo grįžti, todėl dar liko ten gyventi. Kai tėtis išėjo iš kalėjimo, gimiau aš ir sesė“, – pasakoja L. Sadauskienė.

L. Sadauskienė su tėvais grįžo į gimtinę, kai jai buvo ketveri. Jie grįžo ten, kur šiuo metu ir įkurta Sadauskų šeimos sodyba. Iš Sibiro ištrūkę L. Sadauskienės tėvai po daugelio metų šią sodybą perdavė savo dukrai ir jos vyrui.

„Mano tėvai Kulautuvoje ir Vilkijoje turėjo kepyklas, kur dirbdavo. Pamatę, kad jie darbštūs, seneliai pasiūlė jiems persikelti į kaimą, o tėvai ir sutiko“, – sako M. Pocė.

L. Sadauskienė pasakoja, kad buvo momentų, kai dėl didelio darbo krūvio gyvenimą kaime norėjo mesti, tačiau, verslui įsivažiavus, viskas grįžo į savas vėžes. Kaimo turizmu šeima teigia užsiimanti daugiau nei 20 metų.

Pradėjo nuo mažos pirtelės

Iš pradžių šeima pasistatė pirtį, vis daugiau žmonių ėmė ją nuomotis, todėl galiausiai kilo idėja pradėti kaimo turizmo verslą.

„Pradėjome nuo mažos pirtelės, kurioje tilpo apie 15 žmonių, vėliau pamatėme, kad žmonės nori daugiau. Tėvai nusprendė parduoti kepyklas ir pradėjo statyti šią sodybą. Taip plėtėmės ir plečiamės iki dabar“, – teigia M. Pocė.

M. Pocė – vienintelė iš keturių vaikų buvo pasiryžusi prisidėti prie šeimos verslo. Šiuo metu Sadauskų sodyba rūpinasi M. Pocė su vyru ir moters tėvai – Sadauskai.

„Aš jauniausias vaikas šeimoje. Mes esame keturi vaikai: du broliai ir dvi sesės. Aš, sukūrusi šeimą, čia pasilikau ir kartu su tėvais tęsiame verslą. […] Kiekvienas esame atsakingas už tam tikrą dalyką: mama – už maistą, visas gėrybes rūsyje, ką turime, vyrai atsakingi už aplinką, naujus statinius, o mano darbas – bendravimas, klientai“, – pasakoja M. Pocė.

Atsiremia į tradicijas

Puoselėjamos šeimos tradicijos, kaip sako M. Pocė, atsispindi ir šeimos versle. „Pavyzdžiui, kad ir darželyje augančios gėlės yra tokios pačios, kokias augino mamos močiutė. Viskas išeina savaime, iš tų šaknų, ir taip susidėlioja“, – kalba moteris.

„Nieko nekeitėme, tiesiog tęsiame tai, kas buvo: tos pačios tradicijos, tas pats maistas, išlaikome esamą pagrindą“, – priduria L. Sadauskienė.

Vienas iš ryškiausių Sadauskų sodybos simbolių – aplink augantys putinai, pasižymintys gydomosiomis savybėmis.

„Vaikystėje, kai sirgdavome, mama mus visada gydydavo putinais. Tuos putinus ji atsinešė iš vaikystės. Mama žinojo, kad pas jos močiutę, prie upelio, buvo didžiulis putinų krūmas, ji eidavo ten ir juos skindavo, todėl mintis auginti putinus atėjo iš mamos šeimos.

Galiausiai pagalvojome, kodėl jų daugiau neauginti? Šis augalas išties pamirštas, net nelabai žinomas. Jis gana senas, skirtas ir nuo kosulio, ir nuo gumbelio, ir nuo daugelio kitų dalykų“, – sako M. Pocė.

Kaip teigia M. Pocė, putinų derlius nuimamas po pirmųjų šalnų. Nuskinti putinai šaldomi, atitirpinami, iš jų spaudžiamos sultys ir gaminamas putinų sirupas, juo šeima vaišina svečius.

Tremtinių pėdsakais

Gimusi tremtinių šeimoje Sibire, L. Sadauskienė pasakoja, kad nuo tėvynės atplėšti lietuviai stengėsi suktis kaip įmanydami, todėl ir jų ruošiami valgiai buvo originalūs. Kai kuriuos sodybos šeimininkė ir dabar tiekia savo svečiams, pavyzdžiui, marinuotus kiaušinius, sūdytus meškinius česnakus, kitaip vadinamus „čeremša“, ar „cukorių“ (bandeles), kurios kepamos iš miltų, vandens ir cukraus.

Dalis šių gaminių laikomi sodyboje esančiame etnografiniame rūsyje. Kaip pasakoja M. Pocė, jos prosenelė, gyvenusi dabartinėse Sadauskų žemėse, turėjo panašų rūsį, todėl ir šeima tarsi nusprendė jį atkurti.

Šeima taip pat rūko mėsą, sūdo lašinius, ruošia namines dešras, o šiemet pradėjo gaminti ir prieskonius iš kanapių lapų, garšvos, „čeremšos“ ir dilgėlių. Per įvairias šventes neapsieinama ir be tradicinių lietuvių patiekalų, teigia L. Sadauskienė. „Kaipgi vestuvės be baltos mišrainės – ji privalo būti“, – pabrėžia šeimininkė.

Karantinas privertė atrasti naują nišą

Apgyvendinimo kainos sodyboje labai įvairios, sako M. Pocė. Kaina vienam asmeniui stovykloje – 20–25 eurai, už juos – nakvynė, pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Vestuvių kaina žmogui siekia apie 70 eurų. Sodyboje nemokamai galima naudotis sporto aikštele, teniso kortais ir smėlio tinkliniu.

Anot M. Pocės, daugiausia šeimos sodyboje vyksta įvairios šventės. Kadangi per karantiną susibūrimų buvo vengiama, šeimininkės teigia atradusios naują nišą. „Pasibūti per karantiną atvažiuodavo šeimos“, – sako M. Pocė. Tačiau šeima atvira – per karantiną verslas vis dėlto nukentėjo.

„Kadangi pas mus daugiausia šventės ir didesni renginiai, stovyklos, įmonių vakarėliai, tai ir nukentėjome, kad visa tai atšaukė, tačiau po truputį įsivažiuojame. Štai, pavyzdžiui, žmonės užsisakė po dviejų mėnesių daryti vestuves“, – stebisi M. Pocė.

Sodyboje yra pirtis, dar kitaip šeimininkų vadinama Žolių nameliu.

„Antrame namelio aukšte yra miegamieji. Kiekviename kambaryje iškabintos skirtingos gėlės: mėtos, levandos, saulutės, o apačioje yra salė ir pirtelė. Ten gali apsistoti apie dešimt žmonių, dažniausiai jį renkasi šeimos“, – kalba M. Pocė.

Edukacijos ir naktiniai žygiai

Už papildomą kainą sodyboje organizuojami naktiniai žygiai, vykstantys teritoriją supančiuose miškuose.

„Rengiame naktinius žygius, nes mūsų teritorija tikrai labai graži: piliakalnis, Nemunas. Per mišką beveik 20 km žygis gali vykti ir dieną, bet įspūdingiau, kai viskas daroma vakarais“, – sako M. Pocė.

Sodyboje vyksta ir įvairios edukacijos: prieš Kalėdas kepami kūčiukai, prieš Velykas dažomi kiaušiniai. Tokie užsiėmimai įtraukia ir moksleivius, ir jų tėvus, teigia pašnekovės.

„Salėje viskas būna balta: sustumiame stalus, maišome ir kočiojame tešlą“, – sako L. Sadauskienė

„Prieš Velykas einame su vaikais pas vištas, renkame kiaušinius, sukame į svogūnų lukštus, marginame vašku“, – priduria M. Pocė.

Dažniausi Sadauskų sodybos lankytojai yra lietuviai, tačiau apsilanko ir norinčių pažinti lietuvišką kaimą užsieniečių, teigia pašnekovės.

„Kadangi mūsų nameliai yra ir „Booking“, iš ten būna nemažai užsieniečių: vokiečių, prancūzų. Keleri metai atvažiuoja ir nuolatiniai medžiotojai prancūzai“, – pasakoja su tėvais šeimos verslą turinti M. Pocė.

Skatina socialiai atsakingą verslą

Apie 16 metų Sadauskų sodyba priklauso Kaimo turizmo asociacijai. Sodybos šeimininkai savo verslą pristato kaip socialiai atsakingą.

„Mes daug ką auginame patys, stengiamės kuo mažiau produktų pirkti didžiuosiuose prekybos centruose, remiame vietos ūkininkus – mums tai leidžia daryti ir higiena. Mes galime imti varškę ar pieną iš savo kaimynės, kuri augina vieną karvę visame kaime.

Stengiamės nenaudoti plastiko – apie šiukšlių rūšiavimą jau net nekalbu. Visur naudojame daugkartines servetėles, kambariuose, kuriuose gyvena žmonės, parašyta, kad tausotų vandenį, nors ir turime savo gręžinį, kad žmonės prižiūrėtų gamtą, kad turizmas būtų darnus. Taip ir taupai, bet kartu ir skatini“, – vardija M. Pocė.

Tačiau L. Sadauskienė sako, kad dalis poilsiautojų – atvirkščiai, labiau linkę naudotis vienkartiniais indais. M. Pocė antrina, kad skaudžiausia, jog tėvai ir vaikus ragina naudoti vienkartinius indus.

„Dabar visiems užsakėme gertuves, kad naudotųsi vietoj vienkartinių puodukų. Visi turime prie tų dalykų pratintis“, – akcentuoja L. Sadauskienė.

Gyvena tik iš kaimo turizmo

L. Sadauskienė sako, kad suktis tokiame dideliame ūkyje – sunku. Nors virtuvėje pagalbinių darbuotojų yra, pasak M. Pocės, didžiąją dalį darbų tenka atlikti patiems, todėl laisvadienių ir atostogų šeima beveik neturinti.

„Man net gėda būna kam nors pasakyti, kad mes neturime atostogų. Žiemą ar pavasarį gal ir bandai susiorganizuoti, bet šiaip – ne“, – pasakoja M. Pocė.

Nors darbų sodyboje apstu, šeimininkės teigia, kad verslą po truputį plečia.

„Atrodo, kad kasdien vis ką nors naujo sugalvojame. […] Statėme namelius apgyvendinimui, tada rengėme sporto aikšteles, tada pagalvojome, kad mums trūksta dar vienos salės, todėl statome dar vieną pastatą. Turime idėją padaryti mažų medinių palapinių kempingą“, – vardija M. Pocė.

Iš kaimo turizmo verslo šeima tikina galinti puikiai išgyventi.

„Žinoma, nevažiuojame tris kartus per metus atostogauti, mes pasiskirstome: vieną kartą – tėvai, kitą kartą – mes su vyru. Vaikai mokosi darželiuose. Skaičiuoji, pinigais nesitaškai, bet užtenka. Tačiau krizė parodė, kad reikia turėti ką nors šalia, todėl reikia galvoti, ką dar prie to daryti“, – pažymi M. Pocė.

Pasigenda teigiamo požiūrio

L. Sadauskienė sutinka, kad per karantiną buvo visi sutrikę, nežinojo, ką daryti: „Iš pradžių buvo liepta uždaryti sodybą, o po to – kad visada galėjote dirbti.“

Kaip vieną iš minusų, turint kaimo turizmo sodybą, M. Pocė įvardija nemenkus mokesčius ir biurokratizmą.

„Kai pagalvoji, kiek visko įdedi: laisvalaikį, sau atlyginimo neskaičiuoji, o kai metų pabaigoje deklaruoji, pamatai, kiek turi atiduoti – sveikatos draudimas, socialinis draudimas, PVM.

Šiais metais pirmąkart po krizės paprašiau, kad sugrąžintų PVM, tai mus tiek kratė: kodėl jūs perkate tiek maisto, tiek daug skalbimo miltelių. Tuo metu galvojau, kad spjausiu į viską, nes jie šitos veiklos nesupranta. […] Biurokratizmo labai daug, o pagalbos jokios nėra“, – tvirtina M. Pocė.

Moteris sako pasigendanti kitokio valstybės požiūrio, esą neretai į verslininkus žiūrima tik kaip į tuos, kurie plauna pinigus.

„Grynųjų pinigų absoliučiai nebelieka. […] Tai kur tu nuslėpsi? Pasidaro skaudu, kad stengiesi, o dar, žiūrėk, kokie patikrinimai: higieną, mokesčius, virtuvę, kambarius, ir galų gale viskas sėkmingai praeina. Suprantu, kad turi tikrinti, nes tikrai yra tokių, kurie nelabai sąžiningai elgiasi, bet kartais atsibosta“, – atvirai kalba M. Pocė.

Planuoja plėstis

Vis dėlto ties kaimo turizmu šeima sustoti neplanuoja: M. Pocės ateities vizijoje – senelių namai.

„Kadangi aš pati ilgus metus savanoriauju su maltiečiais, tai yra mano didžiausia svajonė. Visada sakiau, kad noriu įkurti senelių poilsio namus. Dabar nusipirkome žemės sklypą, kuriame gyveno mūsų močiutė. Miške labai norėčiau įrengti senelių namus su darželiu, kur jie galėtų patys nueiti, nusiskinti. Kur būtų jų gyvenimo erdvė kaip namai, tik jų daugiau gyventų“, – apie ateities planus pasakoja M. Pocė.

Moteris sako, kad kartais vis dėlto dirbama tiesiog iš idėjos: „Esi įsivažiavęs ir ne visada to pelno yra, tiesiog dirbi iš inercijos.“

Apibendrindamos pašnekovės teigia, kad šis verslas – tarsi šeimos relikvija. „Šį verslą pradėjo mano tėvai, aš perėmiau, todėl norėčiau, kad bent vienas iš mano vaikų taip pat perimtų ir tai tęstų“, – viliasi M. Pocė.

Šaltinis: Lrt.lt 

 

Skaityti toliau

Gyvenimo būdas

Vaiko priežiūros atostogos: pateikti du siūlymai, kurie skatintų tėvus dalintis vaiko priežiūra

Paskelbta

Europos Sąjungai priėmus direktyvą, numatančią pareigą visoms šalims įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams bei įtraukti kitas šeimos ir darbo derinimo priemones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė dvi alternatyvas, kurios pakeistų egzistuojančią sistemą Lietuvoje. Abi alternatyvos teikiamos viešoms konsultacijoms su visuomene, kurių metu tikimasi sulaukti piliečių bei įvairių organizacijų pasiūlymų.

BALSUOTI GALIMA ČIA!

Visuomenės ir organizacijų atstovų nuomonės laukiama iki liepos 15 dienos.

Pagrindinė naujovė, kad gimus vaikui tiek mama, tiek tėtis turės panaudoti po 2 mėnesius apmokamų vaiko priežiūros atostogų, kurių negalės perleisti vienas kitam. Jeigu, pavyzdžiui, tėtis nenorės išeiti savo 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų, mama jų perimti negalės, todėl bendras vaiko priežiūros atostogų terminas bus trumpesnis.

Likusius vaiko priežiūros atostogų mėnesius, kurių metu taip pat mokamos išmokos, tėvai galės dalintis pagal susitarimą.

Nuostata dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių nebus taikoma tais atvejais, kai vaikas turi tik vieną iš tėvų.

Atvejai, kada laikoma, kad vaikas turi tik vieną iš tėvų, kai tėvas ar mama:
  • Yra pripažintas mirusiu.
  • Pripažintas nežinia kur esančiu.
  • Teismo sprendimu apribota vieno iš tėvų vaiko globa.

Tai reiškia, kad tokiais atvejais turimas vienintelis iš tėvų galės pasinaudoti visais vaiko priežiūros mėnesiais be išimčių.

Šiais siūlymais siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeiminį gyvenimą, moterų išlaikymo darbo rinkoje.

Pirma alternatyva: vaiko priežiūra iki 24 mėnesių, iš kurių 2 tėčiui ir 2 mamai

Pirmąja alternatyva siūloma vaiko priežiūros išmoką mokėti iki tada, kol vaikui sueina 24 mėnesiai (be skirtingo išmokos gavimo laikotarpio pasirinkimo galimybės). Iš jų 2 mėnesius vaiką būtinai turėtų prižiūrėti mama ir 2 mėnesius tėtis, o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama ir mamai, ir tėčiui, ir vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Jeigu, pavyzdžiui, tėtis nenori pasinaudoti būtinaisiais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tada bendra vaiko priežiūros atostogų trukmė sutrumpėtų iki 22 mėnesių, kurių metu mokama vaiko priežiūros išmoka. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per būtinuosius 2 mėnesius, išmoka būtų mokama jam, o mama arba grįžtų dirbti, arba galėtų likti vaiko priežiūros atostogose, bet be išmokos – tokia galimybė paliekama tam atvejui, jeigu vaikas vis dar būtų maitinamas natūraliai.

Išmokų dydis

Iš visų 24 vaiko priežiūros atostogų mėnesių, po 2 privalomus mėnesius mamai ir tėčiui būtų apmokami 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, likusiais mėnesiais iki vaikui sueina 12 mėnesių – būtų mokama 45 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, iki vaikui sueina 24 mėnesiai – 25 proc. Išmokos būtų apmokestinamos kaip ir šiuo metu – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir 6 proc. privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).

Senelių indėlis

Svarbu žinoti, kad seneliai negalėtų pasinaudoti mamai ar tėčiui skiriamais būtinaisiais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau galėtų prižiūrėti anūką ir gauti išmoką likusį laiką, jei atitiks įstatyme nustatytas sąlygas ir tik tuo atveju, jei abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negalės patys prižiūrėti kūdikio.

Objektyvios priežastys, kai tėvai arba vienintelis iš tėvų patys negali prižiūrėti vaiko, yra:
  • Dirba ar užsiima savarankiška veikla.
  • Suteiktas bedarbio statusas (oficialiai ieško darbo).
  • Suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ar vaiko priežiūros atostogos kitam vaikui prižiūrėti.
  • Serga liga, įrašyta į Ypač sunkių ligų sąrašą.
  • Yra miręs ar pripažintas mirusiu.
  • Pripažintas nežinia kur esančiu.
  • Atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.
Galimybė dirbti 

Mėnesiais, kurie skiriami mamai ir tėčiui bei kurių negalima niekam perleisti, egzistuotų galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio atlyginimo.

Antra alternatyva: vaiko priežiūra iki 18 mėnesių, bet išmokos didesnės

Antrąja alternatyva siūloma vaiko priežiūros išmoką mokėti iki vaikui sueina 18 mėnesių (be skirtingo išmokos gavimo laikotarpio pasirinkimo galimybės). Iš jų 2 mėnesius vaiką būtinai turėtų prižiūrėti mama ir 2 mėnesius tėtis, o likusiu laiku – vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama abiems tėvams iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Jeigu, pavyzdžiui, tėtis nenori pasinaudoti būtinaisiais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tada bendra vaiko priežiūros atostogų trukmė sutrumpėtų iki 16 mėnesių, kurių metu mokama vaiko priežiūros išmoka. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per būtinuosius 2 mėnesius, tuomet išmoka būtų mokama jam, o mama arba grįžtų dirbti, arba galėtų likti vaiko priežiūros atostogose, bet be išmokos – tokia galimybė paliekama tam atvejui, jeigu vaikas vis dar būtų maitinamas natūraliai.

Išmokų dydis

Iš visų 18 vaiko priežiūros atostogų mėnesių, 2 privalomi mėnesiai mamai ir 2 tėčiui būtų apmokami 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, likusiais mėnesiais iki vaikui sueina 18 mėnesių – 60 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Išmokos būtų apmokestinamos kaip ir šiuo metu – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir 6 proc. privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).

Senelių indėlis

Svarbu žinoti, kad seneliai negalėtų pasinaudoti mamai ar tėčiui skiriamais būtinaisiais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau galėtų prižiūrėti anūką ir gauti išmoką likusį laiką, jei atitiks įstatyme nustatytas sąlygas ir tik tuo atveju, jei abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali patys prižiūrėti kūdikio.

Objektyvios priežastys, kai tėvai arba vienintelis iš tėvų patys negali auginti vaiko, yra:
  • Dirba ar užsiima savarankiška veikla.
  • Suteiktas bedarbio statusas (oficialiai ieško darbo).
  • Suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ar vaiko priežiūros atostogos kitam vaikui prižiūrėti.
  • Serga liga, įrašyta į ypač sunkių ligų sąrašą.
  • Yra miręs ar pripažintas mirusiu.
  • Pripažintas nežinia kur esančiu.
  • Atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.
Galimybė dirbti 

Mėnesiais, kurie skiriami mamai ir tėčiui bei kurių negalima niekam perleisti, egzistuotų galimybė dirbti, tačiau gaunamos pajamos sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio atlyginimo.

Kaip yra šiuo metu?

Šiuo metu apmokamos vaiko priežiūros atostogos gali trukti arba iki tada, kol vaikui sukanka 12 arba 24 mėnesiai. Tėvai gali laisvai spręsti, kuris iš jų prižiūrės vaiką, o kuris darbuosis – neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių nėra, tačiau tai lemia, kad dažniausiai vaikus prižiūri tik mamos, abu tėvai nėra linkę tarpusavyje dalintis vaiko priežiūra.

Jeigu pasirenkama prižiūrėti vaiką iki 12 mėnesių, tai visą šį laiką mokama 77,58 proc. dydžio išmoka nuo atlyginimo „ant popieriaus“ (išmoka apmokestinama privalomuoju sveikatos draudimu ir gyventojų pajamų mokesčiu). Prižiūrint vaiką ir kartu dirbant gaunamos pajamos sumažina mokamą išmoką.

Jeigu pasirenkama prižiūrėti vaiką iki 24 mėnesių, tai pirmuosius metus vaiko priežiūros išmoka siekia 54,31 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, antraisiais – 31,03 proc. (išmokos yra apmokestinamos privalomuoju sveikatos draudimu ir gyventojų pajamų mokesčiu).

Pirmaisiais vaiko auginimo metais gaunamos darbo pajamos ta pačia dalimi mažina išmoką, o antraisiais vaiko auginimo metais egzistuoja galimybė ir dirbti, ir gauti viso dydžio išmoką. Tokia sistema lemia, kad antraisiais metais išmoka dažnai skiriama tėčiui, kuris neprižiūri vaiko, nes lieka dirbti, o mažyliu toliau rūpinasi išmokos nebegaunanti mama. Tokia situacija neskatina moterų grįžti į darbo rinką, o vyrų įsitraukti į šeiminį gyvenimą.

Pastaba: šie siūlymai dėl vaiko priežiūros išmokų neturi įtakos motinystės išmokoms, kurios skiriamos nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei 1 mėnesio tėvystės išmokoms, kurios mokamos tėvystės atostogų metu gimus kūdikiui.

Tiesa, mažėja reikalavimai tėvystės išmokai: jei šiuo metu būtina turėti 12 mėn. motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus, tai siūloma nustatyti 6 mėn. motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimą per pastaruosius metus.

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Gyvenimo būdas

Gražiausi Lietuvos piliakalniai

Paskelbta

Iš viso Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip 900 piliakalnių. Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio pilis, bet nuo veiksmažodžio pilti. 

Dažniausiai piliakalniai Lietuvoje yra natūraliai susiformavusios kalvos bei krantų iškyšuliai su žmogaus įrengtais gynybinės paskirties įtvirtinimais (pylimais, sustatintais šlaitais, terasomis, grioviais).

Kernavės piliakalniai

Kernavės archeologinių paminklų kompleksą sudaro piliakalnis (Aukuro Kalnas), du priešpiliai (Mindaugo Sostas ir Lizdeikos Kalnas), papilys (Pilies Kalnas), papėdės gyvenvietė bei 3 kapinynai. Nuo 1979 m. čia nuolat vykdomi komplekso archeologiniai tyrinėjimai. Kernavė yra viena geriausiai pažįstamų priešistorinių – Viduramžių Lietuvos gyvenviečių. Nuo 1988 m. kompleksui saugoti įkurtas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas. 2004 m. Kernavė įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šatrijos piliakalnis

Žymiausia, labiausiai turistų lankoma Telšių rajono kalva. Piliakalnis yra 1,5 km į pietvakarius nuo Luokės–Šaukėnų kelio. Virš jūros lygio jis iškilęs 228 m. Piliakalnio vakarinis ir rytinis šlaitas labai statūs, daugiau kaip 25 m aukščio. Aikštelė viršuje – ovalios formos, 60×60 m dydžio. Ryškūs pylimai pietinėje šlaito pusėje. 1835 m. piliakalnyje vyko kasinėjimai. Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tūkst. po Kr. antroji pusė – II tūkst. pradžia. Anot tyrinėtojų, ant kalno senovėje stovėjo medinė pilis, o pašlaitėse gyveno žmonės. Tyrinėtojai tvirtina, kad senovėje ant Šatrijos kalno buvo viena svarbiausių šio krašto pagonių šventyklų, kurios reikšmė sunyko pakrikštijus Žemaitiją. Nuo seno apie šį piliakalnį būta daug padavimų ir legendų.
Nuo Šatrijos atsiveria nepakartojamo grožio kalvotosios Žemaitijos vaizdai. Saulėtą dieną galima įžiūrėti net už 35 km dunksantį Medvėgalio kalną. Dar ryškiau matosi gerokai arčiau jos esantys Moteraičio, Sprūdės, Girgždūtės ir keletas kitų piliakalnių. Pasakojama, kad nuo seno ant kalvos rinkosi visos Žemaitijos raganos.

Merkinės piliakalnis

Merkinės piliakalnis – vienas lankomiausių Lietuvoje. Atsiveriantis vaizdas nuo jo į Nemuno ir Merkio santaką – yra vienas iš gražiausių panoramų.
Merkinės piliakalnyje stovėjo Merkinės pilis, kuri istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta (Merkenpil, Merkenpille) 1377 m., kai pilies apylinkes niokojo kryžiuočiai. Pilis buvo ne tik karų, bet ir politinių įvykių liudininkė, čia apsistodavo Lietuvos valdovai, jos menėse spręsdavo svarbius vidaus ir tarptautinius reikalus, medžiodavo apylinkių giriose.
Merkinė tuo metu buvo svarbesnis miestas nei Vilnius. Jogaila nesivargino vykti į Vilnių, kad suteiktų jam Magdeburgo teisę, tą padarė būdamas Merkinėje.
Merkinės pilis priešų buvo puolama dar ne kartą ir tik po Žalgirio mūšio neteko gynybinės reikšmės.

Medvėgalio piliakalnis

Medvėgalis – XIV a. lietuvių pilies, vėliau – piliakalnio ir greta esančios aukščiausios Žemaitijos kalvos (234,6 m) pavadinimas.

Medvėgalis – tai dvi viršūnės: aukštesniojoje yra aukščiausias Žemaitijos taškas, žemesniojoje (pietinė) – Medvėgalio piliakalnis (Pilies kalnas). Ši kalva dar vadinama kapinių kalnu. Istoriniuose šaltiniuose medinė Medvėgalio pilis minima nuo 1316 m., kai ją puolė kryžiuočiai. Čia stovėjusią pilį kryžiuočiai sudegino 1329 m.

Rambyno kalnas

Rambyno kalnas lankytojus traukia nuo kalno apžvalgos aikštelių atsiveriančia panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės miesto bokštus.

Rambyno kalnas (Rambynas) (45,4 m virš jūros lygio) yra kalva 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi.

Kačėniškės piliakalnis

Sirvėtos regioniame parke Kačėniškės piliakalnį iš rytų juosia Mergežerio ežeras, iš vakarų ir pietų – pelkė ir pelkėtos žemumos, iš šiaurės – gili dauba, kuria teka Mergežerio upelis.

Ladakalnis

Ladakalnis (arba Ledakalnis) tai – vienas įspūdingiausių lankytinų objektų tiek Ignalinos rajone, tiek Labanoro regioniniame parke, tiek visame Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai 176 m aukščio kalnas, geomorfologinis gamtos paminklas.

Kalno viršūnėje auga ąžuolas, įrengta erdvi apžvalgos aikštelė. Kiek atokiau įrengta prezidentų ąžuolų alėja, kurioje pasodinti ąžuolai, skirti visiems Lietuvos prezidentams. Nuo kalno matosi net 6 ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis, ir Alksnas. Yra paprotys į kalno viršūnę užnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo.
Įdomus paprotys į kalno viršūnę užnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo. Tai greičiausiai lėmė kai kurių mokslininkų spėjimai, kad pagonybės laikais ant šio kalno buvo aukojamos aukos deivei Ladai ir esą nuo jos, o ne nuo ledo kilo jo pavadinimas – Ladakalnis. Dabar parko darbuotojai prašo akmenis dėti prie sumūryto aukuro kalno viršūnėje, nes ąžuolas nebepakelia visų norų.

Pakalniškių piliakalnis

Pakalniškių piliakalnis yra Kauno narių regioniniame parke, Vaišvydavos kaime, į rytus nuo dabartinės Zuikinės. Pasiekiamas iš Vaišvydavos Didžiosios g. (apie 300 m). Piliakalnis buvo supiltas netoli buvusio Pakalniškių kaimo kuris, pastačius Kauno hidroelektrinę, atsidūrė marių dugne.
Padavimas pasakoja, kad ant piliakalnio buvusi valdovo Vaišvydo medinė pilis. Kartą, padedant išdavikams, priešai pilį sugriovė iki pamatų ir po to ji nebebuvo atstatyta. Iki 1958 m. piliakalnio papėdėje buvo Pakalniškių kaimas, vėliau iškraustytas dėl Kauno HE statybos. Ant piliakalnio išlikusios I pasaulinio karo apkasų liekanos.

Pagramančio piliakalnis

Pagramančio piliakalnis – tai Pagramančio regioniniame parke (Tauragės r.) ant Akmenos ir Gramančios upių santakos esantis piliakalnis su senovės gyvenviete. 20 m aukščio piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Radiniai rodo ant jo stovėjus lietuvių gynybinę pilį, o šalia buvus nemažą gyvenvietę.

Kaip ir pridera piliakalniui, Pagramančio piliakalnis taip pat turi savo legendų ir padavimų – sklando pasakojimai, jog ant jo buvo deginamos raganos, laumės, naktimis prie piliakalnio matydavę kniaukiantį juodą katiną, todėl žmonės vengdavo naktimis eiti prie piliakalnio.

Kartupėnų piliakalnis

Šalia kelio Jurbarkas – Kaunas, stūkso aukštas Kartupėnų piliakalnis. Kartupėnų piliakalnis, vadinamas Kiaukalniu arba Sargučiu, įrengtas aukštumos kyšulyje, ant Nemuno dešiniojo  ir Kartupio upelio kairiojo  krantų. Iš vakarų ir šiaurės jį juosia Kartupio upelis, o iš pietų – Nemuno slėnis. Piliakalnio šlaitai statūs, 20 m aukščio.

Dalis istorikų šį piliakalnį sieja su Bisenės pilimi. Bisenės pilis žinoma kaip pirmoji lietuvių pilis, patyrusi Kryžiuočių ordino agresiją. P. Dusburgietis, prūsų metraštininkas, smulkiai fiksavęs Kryžiaus karų laikotarpį, mini, jog 1283 m. prūsų ordino magistras Gerhardas von Quertas perėjo ledu Nemuną ir užpuolė lietuvių pilį. Vieni pilėnai buvo paimti į nelaisvę, kiti išžudyti, o pilį sudegino užpuolę ją sargybos keitimosi metu 1316 m. balandžio 4 d.

Dubingių piliakalnis

Asvejos regioniniame parke, Asvejos ežero pusiasalyje, Dubingių piliavietėje įrengtas pažintinis takas su 6 apžvalgos stotelėmis prie archeologinių ir gamtos objektų.

Šeimyniškėlių piliakalnis

Tai daugiausiai tyrinėtas piliakalnis ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Pabaltijyje. Manoma, kad čia stovėjus karaliaus Mindaugo Vorutos pilis. Kalva dunkso netoli Anykščių, prie Naujųjų Elmininkų.

Ginučių piliakalnis

Ginučių piliakalnis stūkso Aukštaitijos nacionaliniame parke, vakariniame Ignalinos rajono pakraštyje, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų. Nors dabar jis apaugęs mišku, iš karto matyti, kad tai – vienas didingiausių ir įspūdingiausių piliakalnių Lietuvoje. Iš tiesų tai net ne vienas, o dviejų piliakalnių kompleksas, perskirtas nedidelės lomos.

Aukšti, statūs šlaitai ir pakankamai plati aikštelė byloja, kad čia kažkada buvo svarbi ir priešams sunkiai įveikiama pilis. O be viso to akivaizdu, kad jos įkūrėjams ir valdovams buvo nesvetimas ir tam tikras meniškas polėkis, nes nuo kalno atsiveria pribloškiantis aplink tyvuliuojančių ežerų vaizdas.

Bakainių piliakalnis

Krekenevo reginiame parke esantis piliakalnis stovi Liaudės upės krante. Jį juosiančios upės šlaitai statūs – 12–20 m aukščio.

Bėčionių piliakalnis

Dieveniškių istoriniame regioniniame parko Bėčionių piliakalnis stūkso Gaujos upės dešiniajame krante. Pietinis jo kraštas siekia 4 m aukštį, o nuo upelio pusės kyla iki 17-kos m.

Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai

Iš 7 Neries regioninio parko teritorijoje esančių kalvų, Buivydų ir Bradeliškių gyventa ilgiausiai, ant pastarojo buvo įrengta tvirta medinė pilis. Nuo abiejų kalvų atsiveria įspūdinga upės slėnio panorama.

Kartenos piliakalnis

Salantų regioniame parke Kartenos piliakalnis įrengtas kairiajame Minijos krante. Anot legendų, ant jo stovėjo žemaičių karaliaus buveinė.

Bubių piliakalnis

Kurtuvėnų regioniniame parke Bubių piliakalnis stūkso Dubysos slėnio šlaito iškyšulyje.  Dar Pilale vadinama klava suvaidino svarbų vaidmenį kovose su kryžiuočiais. XIII a. čia stovėjo stipriausia Šiaulių žemės pilis.

Gyvolių piliakalnis

Ventos regioniame parke esantis Gyvolių piliakalnis stūkso Virvytės dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame santakos su bevardžiu upeliu.

Indijos piliakalnis

Pagramančio regioniniame parke esančio piliakalnio didelę dalį nuplovė Akmenos upė, todėl kalvos šlaitai statūs – 17–20 m aukščio.

Prelomciškės piliakalnis

Tai didžiausias piliakalnis Metelių regioniame parke. Jo šlaitai statūs, iki 12 m aukščio, o nuo plačios apžvalgos aikštelės piliaklanio virūnėje atsiveria Dusios ežero panorama.

Punios piliakalnis

Nuo Nemuno kilpų regioninio parko Punios piliakalnio atsiveria Nemuno slėnio ir Punios šilo panorama.

Seredžiaus piliakalnis

Panemunių regioniniame parke Seredžiaus piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš vienos pusės jį juosia Pieštvės upelis, iš kitos – Nemuno slėnis.

Sprūdės piliakalnis

Nuo Varnių regioninio parko Sprūdės piliakalnio atsiveria Varnių duburio vaizdai. Matyti Biržulio ir Lūksto ežerai, Vernių, Luokės, Šatrijos, Medvėgalio piliakalniai.

Vytauto kalnas

Nemuno kilpų regioninio parko aukščiausias Vytauto kalno šlaitas siekia 40 m. XIV a.pab. kalvos viršūnėje stovėjo Birštono pilis – vienas iš Vytauto Didžiojo medžioklės dvarų.

Buivydų piliakalnis

Nuo Buivydų piliakalnio atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai į lyg kanjonas besidriekiantį Dūkštos slėnį. Lankytojai jau spėjo pamėgti Buivydų piliakalnio šiaurinėje dalyje, virš aukšto šlaito, įrengtą apžvalgos aikštelę.

Iš dviejų pusių Buivydų piliakalnį saugojo upės vandenys bei jos slėnio statūs ir aukšti šlaitai, iš kitos pusės – šaltinio ir polydžio vandenų maitinama griova. Šio, rytų šlaito viduryje, piliakalnio rengėjai suformavo 7 m. pločio terasą, o šlaito viršutinę dalį dirbtinai pastatino. Gamtos kliūčių neapsaugotoje pietinėje aikštelės dalyje buvo įrengta trijų iškastų griovių ir tarp jų supiltų trijų pylimų gynybinė linija. Aukščiausias – 5 m. aukščio, 15 m. pločio pylimas supiltas aikštelės pakraštyje. Piliakalnio šlaitai labai statūs, 25–40 m. aukščio.

Liškiavos piliakalnis

Dar vadinamas Pilies kalnas įrengtas Nemuno kairiajame krante, Dzūkijos nacionaliniame parke. Pietvakarinėje kalno dalyje yra prieš Žalgirio mūšį pradėtos mūryti pilies liekanos.

Molavėnų piliakalnis

Molavėnų piliakalnių komplekse – šimtametis ąžuolas ir mitologinis Skirtinio akmuo. Manoma, kad šioje vietoje buvo garsieji Pilėnai.

Žvelgaičio piliakalnis

Žagarės regioniniame parke esantis Žvelgaičio piliakalnis – senųjų žiemgalių gyvenvietė. Žvelgaičio piliakalnis visada buvo mokinių ekskursijų, jaunimo pramogų ir visų poilsio vieta. Dar 1923 m. moksleiviai piliakalnį apsodino pušaitėmis.

Pučkorių piliakalnis

Pūčkorių piliakalnis yra Vilniaus miesto rytinėje dalyje, Pavilnių regioniniame parke. Tai stačiašlaitis nupjauto kūgio pavidalo, 11–19 m aukščio kalnas, juosiamas Vilnios slėnio.

Alkas.lt informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi