Connect with us

Miestas

Negalintiems atvykti į biblioteką kauniečiams – knygos į namus

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pristato naują paslaugą kauniečiams – skaitytojų su fizine negalia ir vyresnių nei 70 m. senjorų aptarnavimą namuose. Vienas svarbiausių bibliotekos veiklos principų – atvirumas ir prieinamumas visiems. Tad, atsižvelgiant į tai, jog kai kurie kauniečiai neturi fizinių galimybių patys atvykti į biblioteką, knygos jiems bus pristatomos į namus.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga pasinaudoti gali laikinai neįgalūs vartotojai, vyresni nei 70 m. senjorai, turintys senatvės judėjimo problemą bei žmonės, turintys neįgalumo pažymėjimą dėl fizinės negalios. Jiems skaitytojo pažymėjimas išduodamas nemokamai, o knygos skolinamos mėnesio laikotarpiui su galimybe šį terminą prasitęsti dar du kartus, jei leidinys nerezervuotas kito vartotojo. Bibliotekos darbuotojai pas tokius skaitytojus užsuks kartą per mėnesį. Knygas iš bibliotekos užsisakyti galima telefonu, internetu per bibliotekos elektroninį katalogą arba su artimųjų pagalba.

Pasak bibliotekos direktorės Nomedos Domeikienės, tiek pagal tarptautines gaires, tiek pagal Kauno miesto kultūros strategiją ir pačios bibliotekos planavimo dokumentus, esminis viešosios bibliotekos principas yra tai, kad jos paslaugos turi būti lygiai vienodai prieinamos visoms gyventojų grupėms, taip pat ir žmonėms turintiems fizinę negalią. Tikimasi, kad ši nauja paslauga dar labiau priartins biblioteką prie skaitytojo bei suteiks skaitymo džiaugsmą ir tiems, kurie neturi fizinių galimybių atkeliauti iki bibliotekos.

Norintys pasinaudoti Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga, kviečiami kreiptis į Jaunimo, meno ir muzikos skyrių, telefonu (8 37) 22 04 61 arba el. paštu jaunimas@kaunas.mvb.lt.

Skaityti toliau

Miestas

Istorinė diena Kaune: pasirašytos „Mokslo salos“ ir stadiono statybų sutartys

Paskelbta

Oficialu: Kaune iškils pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“, o S. Dariaus ir S. Girėno stadione atnaujinamos statybos. Šį trečiadienį pasirašytos stadiono bei mokslo ir inovacijų centro rangos darbų sutartys. Pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms paaiškėjo, jog 32 mln. ir 24,3 mln. eurų vertės projektus įgyvendins bendrovė „Autokausta“. Vienus didžiausių Kauno projektų planuojama baigti 2022 metais.

Naujas įrašas miesto istorijoje

„Šių projektų įgyvendinimas priminė bėgimą su kliūtimis, tačiau visi barjerai sėkmingai įveikti. Dabar į praeitį nesigręžiojame – žiūrime tik pirmyn ir esame tvirtai pasiryžę tiek stadiono, tiek mokslo muziejaus statybas užbaigti iki galo. Šie du projektai žymi labai svarbų kokybinį lūžį Kauno istorijoje. Tikime, kad juos įmanoma įgyvendinti 2022 metais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine. Turime tvirtą Vyriausybės ir Premjero Sauliaus Skvernelio paramą, tad jaučiamės kur kas užtikrinčiau ir ramiau“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak V. Matijošaičio, Kauno augimas ir modernėjimas neatsiejamas nuo čia kylančių ir atsinaujinančių objektų. Virsmas šiuolaikiniu ir inovatyviu miestu, sukuriant unikalias erdves mokslo populiarinimui, naujoms sporto ir kultūros aukštumoms, nebūtų galimas be svarios pagalbos iš įvairių finansinių šaltinių.

Skaičiuojama, kad bendra investicijų vertė į kauniečiams ir miesto svečiams reikšmingus projektus šiuo metu siekia apie 121 mln. eurų. Tarp didžiausių Kaune įgyvendinamų projektų – Kauno sporto halės rekonstrukcija, tilto į Nemuno salą statybos, Aleksoto inovacijų pramonės parko infrastruktūros sukūrimas, Vandens sporto centro Nemuno saloje bei naujosios ledo arenos šalia „Girstučio“ statybos, kompleksinis Ąžuolyno parko atnaujinimas.

„Stadione darbus pradedame iš karto po sutarties pasirašymo. Kalbant apie mokslo muziejų, mums reikės apie 2 mėnesių paruošti darbo projektą, su kuriuo iškart startuosime ir Nemuno saloje“, – komentavo bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.

Rangovo atstovas užtikrino, kad jo vadovaujama įmonė pajėgi įgyvendinti abu objektus savo jėgomis. Atlikdama darbus, „Autokausta“ retai naudojasi subrangovų paslaugomis.

„Turime apie 350 sunkiosios technikos vienetų, savo betono mazgus, metalo konstrukcijų gamyklą, asfalto fabriką, šimtus darbuotojų bei puikius inžinierius. Jeigu kojos nepakiš virusas, visiškai realu tiek stadioną, tiek mokslo muziejų užbaigti statyti laiku – 2022 metais. Suprantame šių statinių svarbą Kaunui ir visai Lietuvai, todėl dėsime visas pastangas“, – patikino J. Kriaučiūnas.

Išsiskirs unikaliu akcentu

Nemuno saloje iškilsiančiame interaktyviame mokslo ir inovacijų centre lankytojai galės prisiliesti prie technologijų, iš arčiau susipažinti su šių dienų naujovėmis. Kauniečių ir turistų traukos centre per metus tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.

Ispanijos ir Australijos kompanijos „SMAR Architecture Studio“ parengtas projektas išsiskiria unikaliais architektūriniais ir dizaino sprendiniais, bet tuo pačiu puikiai integruojasi į kauniečių pamėgtą natūralų Nemuno salos kraštovaizdį.

Pasak ekspertų, tai bus unikalus statinys visoje Europoje, jo akcentu ir tikra puošmena taps pasvirusi 21 metro skersmens „disko“ konstrukcija, „pakibsianti“ virš įėjimo į muziejų. Jo viduje – nuolatinė ir kintanti ekspozicijos, STEAM laboratorijos, virtualių projekcijų erdvės. Šiuolaikiškame muziejuje taip pat įsikurs kavinės, konferencijų salės, dirbtuvės bei administracinė dalis.

Šiuo metu rengiami „Mokslo salos“ erdves užpildysiančios ekspozicijos pirkimo dokumentai. Jos koncepciją sukūrė didelę patirtį šioje srityje turinti Lenkijos kompanija „Multimedia Art & Education“.

Tai, jog projektas bus įgyvendintas, liudija ne tik šį pavasarį užsitikrintas finansavimas, bet ir atliekami namų darbai: Nemuno saloje į būsimą muziejų jau nutiesta didžioji dalis požeminių komunikacijų, atlikta trečdalis Karaliaus Mindaugo prospektą ir salą sujungsiančio naujo tilto statybos darbų. Aplink tvarkomos prieigos, miestas ruošiasi ir paties Nemuno salos parko rekonstrukcijai.

Statybų pauzė nenuėjo veltui

„Šie metai Lietuvai ir pasauliui pateikė sudėtingų išbandymų, tapome savotiškais pandemijos įkaitais. Vis dėlto Kauno ambicijos išliko tokios pat tvirtos ir tikslai nė kiek nesumenko. Jie svarbūs kiekvienam kauniečiui, o taip pat ir visos šalies gyventojams. Drauge su komanda siekėme, kad ši sutarčių pasirašymo diena ateitų kuo greičiau“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Trečiadienį taip pat pasirašyta 32 mln. eurų vertės S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangos darbų sutartis. Visai Lietuvai ir ypač Kaunui svarbų stadioną ketinama pabaigti statyti per pusantrų metų.

Stadiono statybos praėjusių metų pabaigoje buvo trumpam patekusios į aklavietę. Sausį Kauno savivaldybė nutraukė sutartį su Turkijos įmone „Kayi Construction“, kuri dėl finansinių problemų nesugebėjo atsiskaityti su subrangovais bei darbuotojais. Po to užsisukę ginčai teisme kainavo keletą mėnesių brangaus laiko.

„Tuo metu nesėdėjome sudėję rankų. Patobulinome techninį stadiono projektą ir galiausiai pradėjome naujų rangovų paiešką“, – apie nelengvą periodą kalbėjo V. Šiliauskas.

Turkams pasitraukus iš stadiono statybų, architektams buvo iškelta užduotis peržiūrėti ir atnaujinti projektą. Per pastaruosius ketverius metus nuo tada, kai jis buvo parengtas, pakilo FIFA reikalavimų kartelė: pakito apšvietimo, varžybų filmavimo bei komentavimo patalpų standartai, patobulinta visų stadione numatytų ekranų raiška. Per trejus metus neišvengiamai keitėsi ir statybos darbų kaštai.

Daugiau kaip 15 tūkst. vietų tribūnas turėsiančiame stadione greta sporto renginių vyks ir grandioziniai koncertai. Tam reikėjo padidinti elektros galią, suprojektuoti atsarginį energijos šaltinį – elektros generatorių, stiprinti dangas laikinos scenos pastatymo vietose. Po visų patobulinimų ir atnaujinimų stadionas taps ne tik ekonomiškesnis, modernesnis, bet ir patrauklesnis verslui.

Dalis darbų – jau atlikta

Iki praėjusių metų žiemos stadione dirbusi Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ spėjo atlikti nemažą dalį darbų. Buvusių teniso kortų vietoje įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su lietaus kanalizacija, drenažu, vandentiekiu, siurbline bei naftos gaudyklėmis.

„Turkijos statytojai kartu su subrangovais demontavo susidėvėjusius elementus – gelžbetonines tribūnas, apšvietimo stulpus, švieslentę. Taip pat pastatė VIP tribūną“, – jau atliktus darbus vardijo Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Po rekonstrukcijos stadiono tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projekte numatytas sprendimas – iš medžio sukurta fasadinė dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas ir darniai įsiliesianti į bendrą aplinką Ąžuolyno fone. Stadione bus paklota moderni šildoma danga, atitinkanti aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

Dariaus ir S. Girėno stadionas yra ryškiausias akcentas bendroje kompleksiškoje miesto vizijoje. Šiuo metu greta atgimsta legendinė sporto halė, ženkliai pasikeis ir visa Sporto gatvės aikštė drauge su stadiono bei halės prieigomis, vyksta Ąžuolyno infrastruktūros rekonstrukcija. Miestas ruošiasi ir naujo lengvosios atletikos maniežo statyboms, taip pat netruks ateiti eilė darbams Dainų slėnyje.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Ryškėja lietuviškojo Silicio slėnio kontūrai: Aleksoto inovacijų pramonės parke – pats darbų įkarštis

Paskelbta

Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pašonėje jau keletą mėnesių zuja sunkioji technika ir dešimtys darbininkų. Praeityje kariškiams priklausiusioje 30 hektarų aviacijos gamyklos teritorijoje iki šių metų pabaigos bus sukurta modernaus pramonės parko infrastruktūra būsimiems investuotojams.

„Lietuvoje nėra daug pramonės parkų. Esame akademinis miestas ir turime išnaudoti šį potencialą. Šioje teritorijoje galės įsikurti tik mažai tarši gamyba. Mes laukiame įmonių, kurios atlieka mokslinius tyrimus ir bandymus, kuria naujus produktus ir juos testuoja. Plyno lauko investicijos reikalauja daug pinigų ir atima brangų laiką, todėl infrastruktūros sukūrimas yra pirmas žingsnis. Turime Vyriausybės palaikymą, centrinė valdžia mato akivaizdžią naudą miestui ir šaliai, todėl sėkmingai bendradarbiaujame ir judame į priekį“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Infrastruktūra naujakuriams

Tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje klojamos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai.

„Šiuo metu baiginėjami įrengti buitinių, lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklai. Vedžiojami gatvės apšvietimo ir ryšių kabeliai. Suformuotame aštuonių gatvių tinkle pradėti kloti apatinio asfaltbetonio sluoksniai, įrenginėjami pėsčiųjų ir dviračių takai“, – apie šiandieninį projekto progresą pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Mažuoju Silicio slėniu vadinamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) išsiskiria patogiai pasiekiama ir patrauklia geografine vieta mieste. Visos infrastruktūros sukūrimas, pasitelkiant Europos Sąjungos paramą bei miesto biudžeto lėšas, atsieis apie 6 mln. eurų.

Sraigtasparnių angaro projektas

Dalį būsimo inovacijų pramonės parko užima net 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusios sraigtasparnių dirbtuvės. Šiuo metu architektams duota užduotis parengti buvusios aviacijos gamyklos konversijos projektą.

„Iki 2023 metų planuojame iš pagrindų atnaujinti angarą ir jį skirti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių nuomai. Dalis patalpų galės virsti ofisais, o kitose – laboratorijos ir panašios paskirties erdvės. Čia bus kuriami prototipai, atliekami moksliniai bandymai“, – pabrėžė V. Šiliauskas.

Techninio angaro konversijos projektui šįmet skirta 180 tūkstančių eurų suma.

Siekia ypatingo statuso

Kauno savivaldybės atstovai neslėpė, jog pramonės parkui siekia suteikti ypatingą statusą. Tikimasi, kad dar šią vasarą AIPP bus pripažintas kaip valstybei ekonomiškai svarbus projektas.

„Esame padarę namų darbus, parengę studijas. Užsitikrinę šį statusą judėsime toliau – rengsime plėtros planus ir sutartis su būsimu parko operatoriumi, kuris valdys sukurtą infrastruktūrą“, – aiškino V. Šiliauskas.

Parengtoje studijoje prognozuojama, jog per pirmus dešimt metų AIPP galėtų sukurti apie 700 darbo vietų. Vidutinis atlyginimas čia būtų penktadaliu didesnis nei Kauno miesto vidurkis.

Patrauklus užsienio investuotojams

Per keletą pastarųjų metų Kaunas tapo solidžiu atradimu užsienio investuotojams. Miesto patrauklumas išlieka stabilus kelerius metus iš eilės. 2018 m. mieste pradėti įgyvendinti 12 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų, 2019-asiais – 9, kurių bendra suplanuota kapitalo investicijų suma siekė 69,5 mln. Eur, o naujų darbo vietų kiekis – beveik 500.

Naujieji investuotojai savo veiklą mieste pradėjo vykdyti paslaugų centrų, informacinių ryšių, IT, logistikos, aptarnavimo ir priežiūros bei gamybos srityse.

Per pirmąjį 2020-ųjų pusmetį Kaunas sulaukė dėmesio iš užsienio kapitalo įmonių, veikiančių mokslinių tyrimų ir paslaugų centrų sektoriuose.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Atidaromas į Kauno LEZ vedantis magistralės Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas

Paskelbta

Šiandien šalia Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atidaromas į šią teritoriją vedantis magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas. Tai svarbi transporto jungtis, kuri pagerins susisiekimą su šiuo pramonės centru. Šventiniame atidaryme dalyvauja susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

„Kauno laisvajai ekonominei zonai šiandien – ypatinga diena. Atidaromas magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas iš esmės keičia pagrindinę transporto arteriją, vedančią į Lietuvai svarbų pramonės ir ekonomikos centrą. Viaduko projektas buvo lauktas daugiau nei 10 metų, tik šiai Vyriausybei pavyko jį įgyvendinti. Praėjusią vasarą prasidėjusios statybos per metus pasiekė finišą“, – sako susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

Viadukas užtikrins sklandų patekimą į Kauno LEZ ir patogias jungtis su greta esančiais magistraliniais keliais (A1 ir A6) – Kauno, Daugpilio, Vilniaus ir Klaipėdos kryptimis. Tai padidins transporto srautų pralaidumą ir sumažins kamščius, kurie šiuo metu trunka iki 2 val. Eismo sąlygos pagerės 3000 Kauno LEZ įmonių darbuotojų ir 3000 Ramučių bendruomenės žmonių bei 8000 krovininių automobilių, kasdien važiuojančių per šią teritoriją.

Itin svarbu, kad viadukas padidins eismo saugą. Vietoj anksčiau buvusių vieno lygio sankryžų ir nesaugių kairinių posūkių dabar įrengtas viadukas, į kurį patenkama saugiais jungiamaisiais keliais. Užtikrintas susisiekimas dviračių takais, pagerės susisiekimas viešuoju transportu.

Susisiekimą su Kauno LEZ gerins tolimesni darbai – bus toliau modernizuojama magistralė A6, numatomos naujos transporto jungtys tarp Kauno LEZ ir šalia esančios Ramučių gyvenvietės.

Taip pat planuojama pagerinti Kauno LEZ pasiekiamumą geležinkeliais. Į Kauno LEZ bus nutiesta apie 5 km ilgio geležinkelio atšaka, kurią numatoma pradėti eksploatuoti iki 2021 m. pabaigos. Daugiau susisiekimo galimybių suteiks ir netoliese esantis Kauno oro uostas.

Siekdama prisidėti prie ekonomikos skatinimo, Susisiekimo ministerija ir toliau daug dėmesio skirs transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis.

„Kauno LEZ linkime sėkmės ir stengsimės visapusiškai prisidėti, kad čia klestėtų verslas bei didėtų patrauklumas naujiems investuotojams, kuriantiems darbo vietas“, – sako susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi