Connect with us

Miestas

Naujų projektų gausa Kaune išjudino brangiausių butų rinką

kaunieciams.lt

Paskelbta

Rinkos tyrimų atlikta naujausia brangiausių trijų didžiausių šalies miestų butų analizė rodo, kad atotrūkis tarp šių miestų sparčiai auga. Ypatingai tai matoma žvelgiant į naujausius Kauno ir Klaipėdos miesto duomenis. Šį kartą buvo nagrinėtas 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpis.

Kaune ir Klaipėdoje per nagrinėjamą laikotarpį, skelbia „Ober-Haus“, buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 1.800 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

„Gauti rezultatai rodo, kad Kaune 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas itin spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako pranešime cituojamas Raimondas Reginis, rinkos tyrimų įmonės vadovas Baltijos šalims. Rinkos tyrimų skaičiavimais, per 2018 metų antrąjį pusmetį Kaune brangiausių butų įsigyta 63 ir už juos sumokėta 7,6 mln. eurų. 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios) ir sudarė net 92. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 11,9 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams Kaune įsigyti (46% daugiau nei per 2018 metų pirmąjį pusmetį ir 56% daugiau nei per 2018 metų antrąjį pusmetį).

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Kauno butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais taip pat sparčiai augo“, – pastebi R. Reginis. Rinkos tyrimų duomenimis, jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį Kaune pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė tik 0,3%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,8%, 2018 metų pirmąjį pusmetį – 2,5%, tai 2019 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 4,0%.

„Kaune 2018 metų antrasis ir 2019 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016–2018 metais užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina neviršijo 2.800 eurų, tai 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios vieno kvadratinio metro kainos išskirtiniais atvejais jau pasiekė 3.000 eurų ribą“, – sako R. Reginis.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Kaune buvo parduotas 2018 metų antrąjį pusmetį – už šiek tiek daugiau nei 60 m² ploto butą rekonstruotame istoriniame pastate Raguvos g. (Senamiestyje) buvo sumokėta 190.000 eurų (apie 3.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.

2019 metų pirmąjį pusmetį Kaune parduotas butas naujos statybos projekte Kumelių g. (Senamiestyje) – už šiek tiek daugiau nei 73 m² ploto butą buvo sumokėta virš 220.000 eurų (apie 3.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Pasak R. Reginio, spartų brangesnių butų sandorių skaičiaus augimą Kauno mieste nulėmė itin gausios daugiabučių statybos 2017–2019 metais. Kadangi nemaža dalis projektų yra įgyvendinama vertingiausiose šio miesto vietose (centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Žaliakalnyje), tad fiksuojamas gausus brangiausių butų sandorių skaičius. Rinkos tyrimų skaičiavimais, iš 155 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Kaune, 75% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).

Tuo metu Klaipėdoje brangiausių butų segmente ir toliau fiksuojamos stabilios, iš esmės neaugančios brangiausių butų pardavimo apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje brangiausių butų buvo įsigyta vienodai – po 20. Atitinkamai už juos buvo sumokėta 3,1 mln. eurų ir 2,6 mln. eurų. Lyginant šiuos rodiklius su ankstesniais metais, matyti, kad šiame mieste per pastaruosius dvejus metus esminių pokyčių neįvyko – per pusmetį parduodama nuo 10 iki 30 tokių butų.

„Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius Klaipėdoje, matyti, kad pačių brangiausių butų vieno kvadratinio metro kaina siekė iki 2.600 eurų“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą nagrinėjamu laikotarpiu, du brangiausi butai Klaipėdoje buvo parduoti tame pačiame 2015 metais pastatytame naujos statybos projekte Audros g. (Melnragėje). 2019 metų pirmąjį pusmetį už kiekvieną vienodo ploto butą (apie 69 m²) su sandėliuku buvo sumokėta virš 180.000 eurų (apie 2.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas senos statybos daugiabutyje H. Manto g. (šalia Senamiesčio) – už 64 m² ploto butą buvo sumokėta 165.000 eurų (apie 2.550 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Dar vienas išskirtinis sandoris Klaipėdoje sudarytas 2018 metų antrąjį pusmetį, kuris pasižymėjo ne tik aukšta vieno kvadratinio metro kaina, bet ir didžiausia bendra sandorio suma. Prieš dešimtmetį pastatyto gyvenamojo projekto su komercinėmis patalpomis „Klaipėdos burė” viršutiniame aukšte (21 a.) buvo parduotas virš 140 m² ploto butas su erdvia terasa ir keliomis automobilių stovėjimo vietomis. Už šį pilnai įrengtą butą buvo sumokėta 380.000 eurų (apie 2.500 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

„Sąlyginai vis dar negausios naujų daugiabučių plėtros apimtys Klaipėdoje, palyginti su Vilniumi ar Kaunu, ir ypatingai nedidelis naujų projektų kiekis centrinėje miesto dalyje ar Senamiestyje nesukuria prielaidų spartesniam brangiausių butų sandorių skaičiaus augimui“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 40 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Klaipėdoje, 38% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose). Pavyzdžiui, Vilniuje šis rodiklis sudarė 55%, o Kaune – net 75%. Vertinant brangiausius butų sandorius naujausiuose gyvenamuosiuose projektuose Klaipėdoje, didžioji dalis brangesnių sandorių nagrinėjamu laikotarpiu buvo sudaryta Senamiestyje esančiame gyvenamajame projekte „Ravelino namai“, kuris buvo baigtas plėtoti 2018 metais ir rinkai pasiūlė virš 130 butų.

„Apibendrinant rezultatus, matyti, kad nauji gyvenamieji projektai gali kaip reikiant išjudinti prabangių butų rinką. Kauno būsto sektoriaus plėtra ir fiksuojami rezultatai parodė, kad rinka jau yra subrendusi aukštesnės klasės projektams ne tik šalies sostinėje. Tikėsimės, kad Klaipėdos būsto plėtotojai greitu laiku perims Kauno ir Vilniaus miestų būsto plėtros estafetę ir drąsiau imsis projektų plėtros centrinėje miesto dalyje“, – sako R. Reginis.

statybunaujienos.lt informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kaune po gyventojų langais išdygo unikalus miškas

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Gatvės meno ekspoziciją Kaune papildo vis nauji kūriniai, traukiantys gyventojų ir turistų žvilgsnius. Pilkas ir niūrias sienas po langais jau gali pamiršti Partizanų gatvės 30-ojo bei aplinkinių daugiabučių gyventojai. Jas pakeitė „miškas“. Čia stovinčią elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių tvirtove. Tai – dar vienas projekto „Gyvos sienos“ ir idėjų konkurso „Kauno akcentai“ kūrinys.

Specialiai Partizanų gatvei

Naujasis Kauno gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys – jungtinis menininkų projektas. Simonos Seibutienės kurtus „Miško sodus“ ant statinio perkėlė trise – Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.

„Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių“, – apie piešinį pasakojo autorė.

Kūrinys turi ypatingą sąsają būtent su Partizanų gatve, kurioje jis nuo šiol ir matomas. Pasak S. Seibutienės, piešinys primena miškus, kuriuose slėpėsi ir kovojo partizanai, o simboliai – Lietuvą, kurią jie gynė.

„Čia matomi augaliniai motyvai, amžinai žaliuojantys gyvybės medžiai, šiaudinių dangaus sodų simbolika piešinio viršuje, lyg užuomina į dangaus skliautą, apjungiantį visą kūrinį į bendrą ornamentą“, – pridūrė menininkė.

Unikalus kauniečių požiūris

Piešinį įgyvendinę menininkai džiaugiasi išskirtiniu kauniečių požiūriu į gatvės meną.

„Kol jį piešėme, sulaukėme daugybės praeivių ir gyventojų žvilgsnių, pakalbinimų, bet tarp jų nebuvo nė vieno neigiamo ar piktai nusiteikusio. Visi džiaugėsi spalvomis, domėjosi procesu, progresu. Kaunas tokiu gyventojų požiūriu tikrai unikalus“, – mintimis dalijosi viena iš kūrinio įgyvendintojų G. Skėrytė.

„Miško sodai“ – tai dar vienas nebe pirmus metus Kaune veikiančios platformos „Gyvos sienos“ rezultatas. Jos tikslas – padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieni kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.

Pilką transformatorinę tarp siūlomų papuošti pastatų pastebėjusi S. Seibutienė netruko prie vietos priderinti autentišką piešinio eskizą. Sudalyvavusi idėjų konkurse „Kauno akcentai“ bei užsitikrinusi finansavimą iš miesto savivaldybės, menininkė drauge su kolegomis netruko idėją paversti realiu darbu.

Miesto galerija pilnėja

„Kauno akcentai“ yra analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Jo dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.

Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 42 akcentai. Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti internete: akcentai.kaunas.lt.

Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir kauniečiai, savo pastatų sienas atiduodami į menininkų rankas, pasitelkdami specialiai tam sukurtą platformą: gyvosienos.kaunas.lt.

Kauniečiai ir miesto svečiai visus gatvės meno kūrinius virtualioje erdvėje gali pamatyti čia: bit.ly/gyvossienos.

Skaityti toliau

Miestas

Į Kauno viešąjį transportą grįžta prekyba bilietais ir keleivių įlipimas pro priekines duris

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Kauno miesto viešajame transporte nuo rugsėjo 23 d. keleiviai vėl galės įsigyti bilietus iš vairuotojų ir įlipti pro priekines duris. Tokio sprendimo prieita konstatavus, kad Kauno savivaldybėje šiuo metu sėkmingai suvaldyta epidemiologinė situacija ir galimos rizikos yra sumažintos iki minimumo. Be to, diegiamos naujovės keleivių kontrolėje.

Imtasi papildomų priemonių

Kaune, keliaudami autobusais ir troleibusais, keleiviai kaip niekada anksčiau turi plačias galimybes sumokėti už važiavimą pažymint bilietą programėle „Žiogas“ ar naudojantis Kauniečio kortele. Vis dėlto rugsėjį, miestiečiams sugrįžus į darbus ir mokslus, atsiranda vis daugiau iš anksto kelione nepasirūpinusių žmonių.

Keblu susiorientuoti ir į miestą atvykstantiems svečiams. Šie dažniausiai tikisi už kelionę susimokėti įsigydami bilietą transporte. Dėl COVID-19 pandemijos sustabdžius vienkartinių bilietų pardavimą transporte, sulaukta keleivių nepasitenkinimo.

„Suprasdami tokį poreikį ir vertindami situaciją, įrengėme plastikines bei stiklines vairuotojų kabinų sieneles, atskiriančias juos nuo keleivių srauto – pasirengėme saugiai prekiauti bilietais. Sugrąžinus keleivių įlipimą pro priekines duris, efektyviau vėdinsis autobusų ir troleibusų salonai, bus daugiau vietos keleiviams. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad bilietais reikia pasirūpinti iš anksto, viešajame transporte būtina dėvėti apsaugines kaukes ir stengtis laikytis saugaus atstumo. Taigi įlipus pro priekines duris ir pažymėjus bilietą, keleiviai turėtų praeiti tolyn į salono vidų“, – aiškino bendrovės „Kauno autobusai“ rinkodaros direktorius Karolis Dekeris.

Reguliariai vykdo dezinfekciją

Iki šiol Kauno viešajame transporte nenustatyta nė vieno COVID-19 užsikrėtimo atvejo, taip pat jau kuris laikas nefiksuota jokių ligos požymių ir pačioje bendrovėje bei jos aplinkoje. Dėl to nuspręsta autobusuose ir troleibusuose padidinti vietų skaičių keleiviams, tuo pačiu sustiprinant kaukių dėvėjimo kontrolę.

Dabartinė situacija leido sugrįžti ir prie įprastos keleivių įlaipinimo bei bilietų pardavimo tvarkos.

Kauno miesto autobusuose ir troleibusuose toliau kasdien atliekama transporto priemonių dezinfekcija, o keleiviams ties priekinėmis ir vidurinėmis durimis įrengti rankų dezinfekavimo skysčio dozatoriai.

Efektyvesnė keleivių kontrolė

Keleivių laukia ir naujovė – kontrolieriai iš anksto galės blokuoti bilietų žymėjimą, tad čia turėtų ypač suklusti vadinamieji „zuikiai“, o visuomet sąžiningai bilietus žymintiems keleiviams pokyčiai bus tiesiog nejuntami.

Nuo šiol kontrolieriai savo darbe pasitelks naujus įrenginius, kuriais blokuos bilietų žymėjimą programėlėje ,,Žiogas“. Specialūs prietaisai leidžia identifikuoti visas į stotelę artimiausiu metu atvyksiančias transporto priemones ir jose iš anksto užblokuoti bilietų žymėjimą.

„Tikimės, kad gražinama įprasta įlipimo tvarka, prekyba bilietais, o taip pat ir geriau išvėdintas viešojo transporto salonas bei tikslesnė keleivių kontrolė prisidės prie miestiečių kelionės komforto ir vis daugiau žmonių sugrįš prie įpročio mieste važinėti viešuoju transportu“, – teigė K. Dekeris.

Visiems keleiviams privalu bilietus pažymėti įlipant į autobusą ar troleibusą. Atidėjusieji šią prievolę, rizikuoja nesuspėti pažymėti bilieto ir sulaukti baudų. Programėle ,,Žiogas“ pažymėtus bilietus kontrolieriai nuskaitys savo naujaisiais įrenginiais, tad patikrinimai vyks kur kas greičiau. Keleiviams tereikės parodyti išmanųjį telefoną ar elektroninį bilietą nuskaitymui.

Skaityti toliau

Miestas

„Kauno startuolių“ programai – Europos komisijos organizuojamo konkurso pripažinimas

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Jau šeštus metus skaičiuojanti Kauno smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programa „Kauno startuoliai“ dalyvavo Europos komisijos organizuojamuose Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimuose (EEPA) ir tapo nacionalinės atrankos nugalėtojais „Investicijų į verslumo įgūdžius“ kategorijoje.

Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimai pradėti teikti nuo 2005 metų. Jų tikslas – pripažinti ir apdovanoti išskirtines viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo iniciatyvas, kuriomis skatinamas verslumas. Be to, išplėsti verslumo sampratą, skatinti palankių verslo sąlygų kūrimo politiką ir jos įgyvendinimą bei akcentuoti verslo sėkmės istorijas. Būtent šiais bruožais pasižymi VšĮ „Kaunas IN“ jau trejus metus perimta vykdyti ir naują formatą įgijusi jauno ir inovatyvaus verslo ugdymo programa „Kauno startuoliai“, šių metų EEPA apdovanojimuose tapusi nacionalinės atrankos nugalėtoja kategorijoje „Investicijos į verslumo įgūdžius“. Ši programa, kartu su „Palangiškio kortele“, tapo vieninteliais į apdovanojimų finalą atrinktais lietuviškais projektais, kurie kartu su kitų Europos šalių finalininkais dalyvaus Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų konkurso baigiamajame etape Berlyne šių metų lapkričio 16-17 dienomis.

EEPA konkurso nugalėtojai renkami iš 32 Europos valstybių pasiūlytų nacionalinių atrankų laimėtojų nominacijose: „Verslumo dvasios skatinimas“, „Investicijos į įgūdžius“, „Verslo aplinkos gerinimas“, „Verslo tarptautinės plėtros skatinimas“, „Žaliųjų rinkų plėtros ir išteklių panaudojimo efektyvumo skatinimas“ ir „Atsakingas verslas“. Taip pat specialus prizas įteikiamas už kūrybiškiausią ir labiausiai įkvepiančią verslo iniciatyvą.

Nugalėtojus renkanti žiuri sudaroma iš Europos komisijos, verslo asociacijų, mokslo organizacijų, Europos valdančiųjų institucijų ir praeitų metų Didžiojo žiuri prizo nugalėtojo atstovų.

„EEPA atrenka tuos projektus, kurie išsiskiria savo unikalumu ir inovatyvumu. Taip pat tuos, kurie daro aiškiai juntamą įtaką vietos verslo aplinkai. COVID-19 kontekste mums kaip niekad reikia inovatyvių ir sėkmingų projektų, kuriuos galėtume pritaikyti ir kituose regionuose bei šalyse. Vertindama EEPA projektus didelį dėmesį skyriau jų įtakai vietos ekonomikai bei smulkiajam ir vidutiniam verslui,“ – sakė viena iš žiuri narių, Vokietijos federalinės ekonomikos ir energetikos ministerijos generalinio direktorato vadovė Sabine Hepperle.

Programa, atspindinti kompleksišką miesto požiūrį

Unikali ir didžiausia tokio tipo programa mieste „Kauno startuoliai“ siekia skatinti Kauno miesto gyventojų verslumą, suteikti galimybę perspektyviausioms įmonėms gauti profesionalias rekomendacijas, taip pat aktyvinti startuolių ekosistemą, didinti startuolių patrauklumą privataus kapitalo investicijoms Kaune ir kartu – didinti paties Kauno miesto patrauklumą pritraukiant startuolius iš kitų Lietuvos ir užsienio regionų. „Tokiais išsikeltais tikslais mūsų startuolius ugdanti programa atliepė esminius EEPA apdovanojimų tikslus – paskatinti ir įkvėpti bendradarbiauti, pasidalyti geriausiais bendradarbiavimo pavyzdžiais ir sėkmės istorijomis. Juolab kad sėkmės istorijų „Kauno startuoliai“ turi nemažai: nuo nootropinius gėrimus gaminančių „Brite Drinks“, personalizuotų akinių gamybą sukūrusių „Dear Deer“ iki IT profesionalų paieškos sistemą ir partnerių tinklą išvysčiusių ir šimtus Europos įmonių suvienijusių „Aciety“. Programos sėkmę neabejotinai lemia ir tai, kad ji yra sudėtinė kompleksinės miesto strategijos dalis: Kaunas skatina naujas idėjas ir skiria didelį dėmesį pradedančiųjų verslų bendruomenei. Ne atsitiktinai Kauno startuolių ekosistema šiemet gavo ir dar vieną reikšmingą įvertinimą – užėmė 112 vietą tarp 1 000 besivaržančių pasaulio miestų „Startup Blink Global“ reitinguose, vertinančiuose aplinkos palankumą besikuriančiam verslui,“ – sako programą vykdančios „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.

Kauno miesto savivaldybės finansuojamiems „Kauno startuoliams“ per 2015-2019 metus skirta per 443 tūkst. eurų, prisidėta prie 42 startuolių idėjų vystymo, iš kurių daugiausiai – sveikatos, švietimo ir verslo sprendimų srities verslo idėjų.

Nuotr. aut. A. Aleksandravičius

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Geriausių šių metų policijos pareigūnų konkurse kauniečiai iškovojo antrąją vietą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Tai paaiškėjo po Trakų r. ir apylinkėse tris dienas vykusio Geriausios Lietuvos policijos pareigūnų komandos konkurso, kuriame varžėsi 10 geriausių šalies policijos komandų iš visų apskričių.
Pirmoji vieta atiteko Marijampolės apskr. vyriausiojo policijos komisariato komandai. Antrąją vietą užėmė Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato komanda. Trečiąją vietą iškovojo Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Pareigūnai varžėsi šaudymo, teorijos, taktikos, reagavimo įvykio vietoje, orientacinėje, ekstremalaus vairavimo rungtyse, konkurso metu jiems teko operatyviai spręsti netikėtas užduotis.

Nugalėtojus pasveikino policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, Trakų r. merė Edita Rudelienė, policijos įstaigų vadovai.

Nugalėtojams įteikti pasižymėjimo ženklai „Geriausias policijos pareigūnas“, jiems suteiktos papildomos 5 dienų atostogos, įteikti įvairūs prizai bei nugalėtojų taurė.
Šiemet geriausių šalies pareigūnų konkursas vyko jau 25 kartą. Praėjusiais metais konkurso nugalėtojais buvo tapę kauniečiai.

Šįkart atstovauti Kauną vyko Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Giedrius Klimavičius, Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Vaida Veršinskienė, Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Audrius Mikalauskas ir Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis Jonas Tamulevičius.

 

Skaityti toliau

Miestas

Jaunieji krepšinio ir futbolo talentai nuo šiol augs „Žalgirio“ akademijoje

kaunieciams.lt

Paskelbta

Naujus mokslo metus Kauno „Žalgirio“ klubas pasitinka pristatydamas pokyčius vienoje iš klubo piramidės dalių. Nuo šiol jaunieji sportininkai Kaune bus ugdomi krepšinio ir futbolo akademijose, kurias apjungs bendras vardas – Kauno „Žalgirio“ akademija.

Kauno krepšinio mokykla „Žalgiris“ nuo šiol vadinsis Kauno „Žalgirio“ krepšinio akademija, o Kauno sporto mokykla „Tauras“ – „Kauno Žalgirio“ futbolo akademija. Šie pokyčiai dar labiau sustiprins klubo piramidę ir „Žalgirio“ bendruomenę.

„Norėjome apjungti ir krepšinio, ir futbolo akademijas, kad būtų kuo daugiau aiškumo. Norėjome, kad visi suprastų, jog tiek krepšinyje, tiek futbole mes vadovaujamės tais pačiais principais. Mus sieja ne tik tas pats ženklas, bet ir tos pačios „Žalgirio“ sistemos vertybės, kurios mūsų piramidėje yra net svarbesnės“, – pokyčiais džiaugėsi klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Kauno „Žalgirio“ krepšinio akademijoje nuolat sportuoja ir treniruotes lanko daugiau nei 1100 mokyklinio amžiaus mergaičių ir berniukų, kuriems sporto užsiėmimus veda daugiau nei 30 ilgametę patirtį turinčių trenerių.

Iš „Žalgirio“ krepšinio akademijos talentingiausi krepšininkai tolimesnius žingsnius galės žengti ir vyrų krepšinyje – Regionų krepšinio lygoje (RKL) rungtyniauja „Žalgiris-3“ komanda, o Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) varžosi „Žalgiris-2“ ekipa. Piramidės viršūnėje laukia ir pagrindinės „Žalgirio“ komandos durys.

„Kiekvienos stiprios sporto organizacijos pagrindas yra akademijos, todėl džiaugiamės, kad „Žalgirio“ klubas rodo iniciatyvą ir nori dirbti šia linkme. Tai leis dar labiau stiprinti „Žalgirio“ vardą ir klubo bendruomenę mieste“, – kalbėjo Kauno „Žalgirio“ krepšinio akademijos direktorius Martynas Račkauskas.

„Kauno Žalgirio“ futbolo akademijoje nuolat treniruojasi 500 vaikų, tarp kurių ne tik berniukai, bet ir mergaitės. Su jaunaisiais sportininkais akademijoje treniruotėse atsakingai dirba 21 futbolo treneris.

„Žalgirio“ futbolo akademijos auklėtiniai taip pat turi visas sąlygas žengti į vyrų futbolą. Iš pradžių jų laukia LFF II lygos Pietų zonos pirmenybėse rungtyniaujantis „Kauno Žalgiris C“, LFF Pirmoje lygoje žaidžiantis „Kauno Žalgiris B“ bei stipriausioje šalies lygoje rungtyniaujanti bei UEFA turnyrų atrankose antrus metus iš eilės dalyvaujanti pagrindinė „Kauno Žalgirio“ futbolo komanda. Pajėgiausioje šalies lygoje rungtyniauja ir moterų „Kauno Žalgirio“ komanda.

„Pagrindinis futbolo akademijos tikslas yra ugdyti žaidėjus pagrindinei komandai. Šiuo metu mūsų akademijos žaidėjų pagrindu yra sudarytos „Kauno Žalgirio“ B ir C komandos, o nemažas skaičius talentingiausių mūsų futbolininkų yra kviečiami į Lietuvos jaunimo rinktines. Visi suvokia, kad „Žalgiris“ yra stipriausia sporto organizacija Baltijos šalyse. Šis vardas padeda atkreipi į save dėmesį bei skatina mus pačius pasitempti“, – pasakojo „Žalgirio“ futbolo akademijos direktorius Laimis Bičkauskas.

„Žalgirio“ krepšinio ir futbolo akademijas nuo šiol vienys ne tik pavadinimas ar logotipas, bet ir Zalgirioakademija.lt svetainė, iš kurios bus pasiekiamos abi akademijos.

 

zalgiris.lt info

Skaityti toliau

Miestas

Pokyčiai Kaune: sujungus dvi ligonines pagerės gydymo paslaugų prieinamumas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kaunas ruošiasi svarbiems pokyčiams – rugsėjo 8 dieną susijungus Kauno klinikinei ir Respublikinei Kauno ligoninėms veiklą pradėjo naujoji LSMU Kauno ligoninė. Įstaigų sujungimas leis pagerinti gydymo kokybę ir užtikrinti, kad pacientams laiku būtų suteiktos reikiamos paslaugos. Bus atsisakyta ir besidubliuojančių paslaugų, o dėl glaudesnio bendradarbiavimo pagerės naujosios gydymo įstaigos darbo efektyvumas.

„Daug metų kalbama apie ligoninių tinklo pertvarką Lietuvoje, kuri yra tikrai reikalinga. Lietuvos mastu šis ligoninių jungimas galėtų tapti geru pavyzdžiu, kaip turėtų būti apjungiamos paslaugos, taupomi infrastruktūros, žmogiškieji resursai, atsisakoma mažai reikalingų paslaugų“, – teigia Respublikinės Kauno ligoninės vadovė doc. Diana Žaliaduonytė.

Jos manymu, planuojant pokyčius labai svarbu išsiaiškinti, kokių paslaugų šiandien pacientams reikia labiausiai, taip pat kodėl tam tikrų sričių gydytojai pacientams yra sunkiai pasiekiami.

D. Žaliaduonytė pastebi, kad kai kuriose šalies ligoninėse nėra pilnai išnaudojama infrastruktūra, turima aparatūra. Gydymo įstaigų jungimasis, jėgų vienijimas ir optimizavimas – vienas iš būdų spręsti šią problemą. „O konkurencija – ji vis tiek išliks. Juk valstybinės ligoninės gali konkuruoti su privačiomis klinikomis. Kodėl ne? Tarp specialistų konkurencija išliks, nes šiandien žmogus vis dar pirmiausiai renkasi gydytoją, o gydymo įstaigą – tik po to“, – pastebi D. Žaliaduonytė.

Anot jos, permainos bus naudingos ir patiems ligoninių darbuotojams – optimizavus veiklą pavyks sutaupyti daugiau pinigų, pagerės ir darbo sąlygos. Glaudesnis ryšys su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu taip pat skatins darbuotojus eiti mokslo, pedagogikos keliu. Gydytojai ir slaugytojai taip pat galės aktyviau dalyvauti įvairiuose projektuose, klinikiniuose tyrimuose, kur atsiras galimybė papildomai užsidirbti, kelti kvalifikaciją ir mokyti kitus.

Kauno klinikinės ligoninės direktorius prof. Albinas Naudžiūnas tvirtina, kad gydymo įstaigų jungimasis padeda spręsti įvairius kylančius iššūkius, o pandemija parodė, koks svarbus ligoninių bendradarbiavimas. „Esu tikras, kad susijungus ir dirbant ne konkurencinėmis, bet glaudžios partnerystės sąlygomis, darbo efektyvumas dar labiau pagerės. Abejose jungiamose Kauno gydymo įstaigose dirba terapijos, diagnostikos, chirurgijos, fizinės reabilitacijos, akušerijos ir ginekologijos, kitų medicinos sričių specialistai. Ir Kauno klinikinė ligoninė, ir Respublikinė Kauno ligoninė turi savo sričių, kuriose jos yra regiono lyderės. Vietoje varžymosi, turėsime bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, optimizuosime pacientų srautus, o tai pagerins medicinos paslaugų prieinamumą Kaune ir visame regione“, – teigia A. Naudžiūnas.

Jis taip pat pastebi išaugsiantį naujosios ligoninės mokslinį ir pedagoginį potencialą – studentai ir dėstytojai turės didesnę ir įvairesnę materialinę bazę, daugiau galimybių praktiškai susipažinti su ligomis, gydymo metodikomis, įgyvendinti inovatyvius projektus.

„Naujoji LSMU Kauno ligoninė bus patraukli ES investicijoms į infrastruktūrą, žmogiškąjį, medicininį, techninį potencialą, paslaugų kokybės gerinimą. Kaunas taps pirmuoju dideliu šalies miestu, kuriame sistemiškai sutvarkyta ne tik pirminė, bet ir stacionarinė sveikatos priežiūra“, – apie ligoninių jungimą kalba A. Naudžiūnas.
Skaityti toliau
Naujienosprieš 2 val

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 27 d. imtinai, Švenčionių, Tauragės, Jurbarko,...

Naujienosprieš 3 val

Pailsėkime nuo automobilio: rugsėjo 22-ąją viešuoju transportu Kaune keliausime nemokamai

Kasmet rugsėjo 16–22 dienomis visoje Europoje minima darnaus judumo savaitė, skatinanti tausoti gamtą ir kiekvienam savaip prisidėti prie oro taršos...

Rajonasprieš 3 val

Dvejos įkurtuvės Kauno rajone (Foto)

Kauno rajonui šiandien dviguba šventė – duris atvėrė šalia Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ pastato įsikūręs modulinis darželis, o Ilgakiemio laisvalaikio salėje...

Fotoprieš 3 val

Garsenybių vizažistė Irma Baltrušaitienė jau trečią kartą pripažinta geriausia pasaulyje

Kiekvieną rudenį geriausi pasaulio vizažo meistrai buvo įpratę rinktis Paryžiuje, kur kasmet vykdavo pasaulio čempionatas, skirtas išrinkti geriausią nuotakos įvaizdį...

Naujienosprieš 3 val

Lietuvoje pradėta medicininių kaukių gamyba

Bendrovė „Nordmed“ pradeda medicininių kaukių, kurios atitinka standarto EN 14683 reikalavimus, gamybą Lietuvoje. Kaukes, kaip medicininę priemonę, jau įregistravo Valstybinė...

Mokslasprieš 4 val

Į mokyklas grįžta vaikų klasės, kurios rudens pradžioje dėl COVID-19 mokėsi nuotoliniu būdu

Mokyklos, kuriose dėl COVID-19 pirmosiomis mokslo metų dienomis buvo nuotoliniu būdu besimokančių klasių, grįžta prie įprasto ugdymo proceso. Klaipėdos S....

Rajonasprieš 5 val

Naują sezoną rankininkės pradėjo pergale

askelbus šalyje karantiną dėl koronaviruso (COVID-19)  Kauno rajono rankinio moterų komanda “CASCADA-HC Garliava SM” jau buvo iškovojusi Lietuvos rankinio federacijos...

Rajonasprieš 5 val

Pučiamųjų orkestrai drebino Babtus

Babtų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“ trankiai atšventė 50 metų jubiliejų. Trims orkestro nariams jis buvo išskirtinis – orkestro...

Naujienosprieš 6 val

SAM paaiškina: kuo skiriasi testavimo nuo koronaviruso būdai

Netylant diskusijoms dėl skirtingų visuomenės grupių testavimo dėl koronaviruso (COVID-19), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kuo skiriasi koronaviruso testai, kam...

Mokslasprieš 6 val

Kauno rajono pradinių klasių mokinių kūrybinių darbų – nuotraukų konkursas „Kas mano lėkštėje?“

Neveronių gimnazija – moderni, demokratiška mokykla, ugdanti kūrybingas ir atsakingas asmenybes. Kad jaunas žmogus laimingai gyventų, labai svarbu, kad jis...

Skaitomiausi