Connect with us

Technologijos

Naujos technologijos kovojant su virusais

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pasaulį apėmusi COVID-19 viruso banga, palietė ir naujų technologijų gamintojus.

Siekdami namų komforto, šilumos siurblių gamintojai pasitelkė naują UV technologiją, kuri padeda kovoti su virusais ir bakterijomis.

Ispanijos prekės ženklas „Giatsu“ neseniai pristatė pirmąjį ultravioletinių spindulių technologiją Europoje. Tai novatoriškas renginys, skirtas valyti orą, pašalinant grybelius, virusus ir bakterijas. Gamintojų teigimu,  UV spinduliuotė panaikina virusą ir denatūruoja baltymą. Trigubas filtrų sluoksnis, kurį sudaro sidabro, vario, cinko jonai, užtikriną oro išvalymą iki 99%.

Saugi UV šviesa sveikatai

Norint geriau suprasti, kaip veikia įranga, labai svarbu žinoti, kas yra ultravioletinė (UV) šviesa. Ultravioletinė šviesa nėra šviesa, todėl ją reikėtų vadinti ultravioletine spinduliuote. Taip yra todėl, kad jos negalima pamatyti, jis žmogaus akiai nematoma. Ši spinduliuotė arba nematoma šviesa, atsižvelgiant į jos energijos intensyvumą, gali būti naudojama virusams, grybeliams ar bakterijoms sunaikinti

Giatsu.lt atstovas Žygimantas Stanelis teigia, kad kaip tik šiuo metu, kai tarp mūsų sklando ne tik gripo bet ir COVID-19 virusai, žmonės renkasi technologijas, kurios padeda to išvengti, arba sumažinti riziką susirgti ligomis, turinčiomis didelių pasekmių. „Giatsu įrenginyį Violet UV taip renkasi ir į alergijas linkę žmonės, nes šiame šilumos siurblyje esanti jonus genruojanti plazma, padeda pagerinti kvėpavimą neutralizuodama ore esančius alergenus.“ – teigia Ž. Stanelis.

Šio sprendimo pristatymas gan reikšmingas, o ypač dabar, kai visas pasaulis kovoja su viena didžiausių viruso bangų per paskutiniuosius dešimtmečius.

12 metų rinkoje esančios šilumos siurblių kompanijos „Saulės broliai“ direktorius A. Rimkus pastebi, kad žmonės nuolat ieško naujų technologijų savo namuose. Jo teigimu, pastebima tendencija, kad žmonių sąmoningumas auga. „Jeigu anksčiau populiariausias šildymo įrenginys būdavo pečius, dabar žmonės renkasi daugiau ekologiškus ir gamtą tausojančius įrenginius kaip oras-oras, oras-vanduo siurbliai. Pristačius klientams Giatsu kompanijos oras-oras šilumos siurblį Violet, kuris turi papildomą UV technologiją, padedančią kovoti su namuose galimai esančiomis bakterijomis ar virusais, klientai džiaugiasi galėdami pasinaudoti šiuo sprendimu ir gyventi švaresnėje ir saugesnėje aplinkoje.

Skaityti toliau
Advertisement

Technologijos

90 metų jubiliejų švenčiantis ateitį nuspėjęs lietuvis profesorius Adolfas Laimutis Telksnys pateikė naują prognozę Lietuvai – dėsis tokie dalykai, kad retas dabar apie tai ir pagalvotų

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Be to, profesorius su kolegomis sukūrė pirmąjį nepriklausomą interneto ryšio kanalą Lietuvoje (1991 m.), dirbo prie išmaniosios širdies ritmo matavimo sistemos, kūrė dar daugybę projektų – o dabar, švęsdamas 90-ąjį gimtadienį, dirba prie lietuvių šnekos atpažinimo, sintezavimo ir valdymo sistemos „Liepa“, kurią planuojama diegti tiek į išmaniuosius telefonus, tiek į robotus.

Biografija

Adolfas Laimutis Telksnys gimė 1930 m. lapkričio 24 d. Runionyse, Molėtų rajone. Penkerių metų amžiaus pradėjo lankyti Saldutiškio pradžios mokyklą, vėliau Utenos gimnaziją ir 1948 m. gavo brandos atestatą. 1953 m. L.Telksnys su pagyrimu baigė Kauno politechnikos institutą, bet dėl šeimos politinio nepatikimumo (tėvas, buvęs mokytojas, nuteistas 25 m. tremties) turėjo atsisakyti tolesnių studijų.

Tačiau dėl susiklosčiusio atsitiktinumo 1957 m. jis buvo priimtas į aspirantūrą Maskvoje ir 1960 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, o 1971 m. – technikos mokslų daktaro disertaciją.

Grįžęs į Lietuvą 1960 m., tapo Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyriausiuoju inžinieriumi. Čia jis pasinėrė į lietuviškų elektroninių skaičiavimo mašinų kūrimą, kurios tapo vienomis iš geriausių tos rūšies mašinų tuometinėje Tarybų Sąjungoje.

Nuo 1970 m. beveik du dešimtmečius Laimučio vadovaujamas kolektyvas užsiėmė širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būsenos analize ir atpažinimu, pasitelkiant širdies ritmogramas.

1979 m. vadovaujant L.Telksniui pirmą kartą Lietuvoje buvo įdiegtas nuotolinis terminalas su 350 km ryšio linija, sujungusia Palangą su Vilniumi.

1991 spalio 10 d. Lietuvoje pradėjo veikti pirmas šalyje nepriklausomas, per palydovinį ryšį veikiantis interneto kanalas – tai irgi vienas iš A.L. Telksnio projektų.

2002 m. L. Telksnys kartu su bendraminčiais inicijavo projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kurio tikslas buvo sukurti galimybę Lietuvos kaimo ir miestelių gyventojams bei institucijoms naudotis greitaeigiu interneto ryšiu.

O 2013 m., sukaupus daugiau nei 40 metų teorinių ir eksperimentinių tyrimų patirtį, buvo inicijuoti du projektai LIEPA ir LIEPA-2 (2013–2020 m.). Šių projektų įgyvendinimo metu buvo sukurti lietuvių šnekos atpažinimo ir sintezės varikliai, paslaugos vartotojams, veikiančios asmeniniuose kompiuteriuose ir varikliai bei paslaugos, skirtos mobiliesiems įrenginiams: išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir robotams humanoidams (LIEPA-2).

Pasitinkant profesoriaus 90-ąjį gimtadienį, lrytas.lt kalbasi su profesoriumi apie praeitį, dabartį ir ateitį.

– Profesoriau, šiemet Jums sueina 90 metų. Kokia jūsų ilgaamžiškumo paslaptis?

– Paslaptį žino tik mano mama ir tėtė. Aš pats prie to neprisidėjau – tik netrukdžiau (juokiasi). Nežinau, kad giminėje būtų buvę ilgaamžių, visi buvo normalūs (juokiasi). Tad tiesiog dėkoju genams, kuriuos įdėjo mama ir tėtė, – o aš jų negadinau (juokiasi).

– O ar turite paaiškinimą, kaip tapote tokiu, kokiu esate dabar – prieš 40 metų tiksliai nuspėjusiu ateities technologijas ir net baigiant devintąjį gyvenimo dešimtmetį, aktyviai užsiimančiu moksline veikla?

– Žmogaus smegeninė suformuojama vaikystėje. Žingeidumas, matyt, man buvo tiesiog įdėtas į galvą. Turiu vieną vaikystės nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip klausausi, kas ten tiksi žadintuve. Man buvo neaišku, kas ten viduje vyksta, tai aš jį ir išardžiau. Bet kai sudėjau iš naujo, viena detalė liko – ir žadintuvas nebėjo. Tačiau svarbiausia – tėvai dėl to nieko nesakė. Matyt, suprato, kad tai buvo žingeidumo tenkinimas, kuris vis dėlto ugdo žmogaus gebėjimus – ne būti tik vartotoju, bet ir kūrėju.

Mane anksti išleido į mokyklą – penkerių su puse metų. Kai dabar aiškinamasi, ar reikia šešerių, ar septynerių metų vaikus į mokyklą leisti, juokas ima. Pats neatsimenu, nei kaip išmokau skaityti, nei kaip rašyti – kažkaip natūraliai gavosi. Matyt, mama dar anksčiau pasiimdavo į klasę paklausyti, kaip ji vaikus moko, o aš, matyt, ir išmokau.

Bet svarbiausias dalykas turbūt yra tas, kad nereikia slopinti vaikų žingeidumo. Jį reikia skatinti. O dabar tėveliai išsidirbinėja iš mokytojų – reikalauja vaikus motyvuoti. Vaikai turi patys galvoti, ko jie nori. Būtinai reikia sukramtyti viską ir įkišti? Ne, būtent tokių dalykų ir nereikia.

Gal dar gerai ir tai, kad gyvenau pokario metais. Mano pirmas inžinerinis projektas buvo toks, kad kai sovietai bėgo iš Lietuvos, netoli mokyklos jie paliko radijo stotį (ir, pasirodo, ji buvo amerikoniška). Tai mes su draugu išardėm tą visą aparatą, visą automobilį su stotimi iki varžtelių. Mums buvo po dešimt metų.

Ir namo parnešiau tokį prietaisą – kur sukant rankenėlę, jis maitina radijo imtuvus. Kai buvo karas ir nebuvo elektros maitinimo prietaisų, tėvas galėjo šitą dalyką naudoti.

Beje, mokykloje tuo metu nebuvo elektros. Bet ką padarė mano tėvas – jis nupirko dinamo mašiną, padarė vėjo jėgainę ir namuose, mokykloje buvo elektra – kai dar net miestelyje nebuvo.

Tad visą laiką turėjau pavyzdžių, kad nereikia būti vien naudotoju – reikia būti ir kūrėju!

– Įsivaizduokite, kad turite pasirinkimą: šiandien įlipti į laiko mašiną, nukeliauti į vaikystę ir likusį gyvenimą nugyventi tuose laikuose. Ar pasinaudotumėte tokia proga, ar vis dėlto liktumėte XXI amžiuje?

– Visi laikai yra geri, jei juose gerai gyveni. Tada nereikia jokių nostalgijų. Kai mažas buvau – buvo gerai, bet kai užaugau – irgi gerai!

Pavyzdžiui, kai įstojau į Kauno politechnikos institutą – po karo trūko saugiklių. Tai mūsų profesorius pasiūlė: kas norite panagrinėti, kaip galima panaudoti laidų savybes, kad galima būtų sukurti saugiklius? Ir pradėjau tyrinėti šituos dalykus – pasirodo, ten vyksta labai sudėtingi fizikiniai reiškiniai, ir reikėjo lįsti į gilumą. Tai buvo puiku!

Dar vienas dalykas – kai jau mokiausi institute, anais laikais sovietai neleisdavo klausytis Vakarų muzikos. Tai mes pradėjome kurti priemones, kad galima būtų išgirsti naujausią Vakarų muziką. Ir pasidarėme tokias antenas, kad Liuksemburgo radiją puikiausiai girdėdavome!

Toliau. Atsirado „Amerikos balsas“, reikėjo klausytis – betgi sovietai trukdė, kiekviename mieste buvo tokie trys bokštai, kurie skleidė trukdžius. Reikėjo sugalvoti, kaip nuo tų triukšmų gintis. Tai ir skaitydavom literatūrą, ir pasidarydavom (ir kitiems duodavom) prietaisus, kurie nufiltruodavo trukdymus.

Bet tam jokios nostalgijos nėra! Juk ir dabar gyvenimas toks pats.

– Kaip dabar įvertintumėte – kuris iš daugelio Jūsų projektų Jums pačiam yra pats brangiausias, kuriam atidavėte daugiausiai širdies?

– Ak, tradicinis dabartinės žiniasklaidos klausimas (juokiasi). Noriu pasakyti, kad visi projektai, kuriuos dariau – man jie buvo svarbiausi. Net tuo metu, kai institute tą tokį gana vaikišką laidelių deginimo klausimą sprendžiau – net ir jis buvo svarbus.

Toliau. Kai Skaičiavimo mašinų gamyklos Specialiajame konstravimo biure pradėjau dirbti konstruktoriumi, mes padarėme atpažinimo mašiną, kuri tais laikais – šešiasdešimt kelintaisiais – buvo pirma Europoje ir Leipcigo mugėje gavome Didįjį aukso medalį.

Toliau, naujesniais laikais, kai ištrūkome iš sovietų ir Lietuva tapo nepriklausoma – ryšio su vakarais nebuvo, ir reikėjo kažkokį tokį padaryti. Tai danai pasiūlė – gal organizuojam ryšį su Lietuva? Tai mes per vos tris mėnesius į Lietuvą atvedėme internetą, ir 1991 m. spalio 10 d. jis pradėjo veikti. Ir palydovinį ryšį gavome, ir viską.

O dabar, jau visiškai šiais laikais – per viruso pandemiją mes irgi aktyviai dirbam, tik internetu. Ir darom lietuvių šneka valdomas paslaugas. Gruodžio mėnesį baigsime projektą, ir bus padarytos šešios pavyzdinės paslaugos, kurias verslas galės imti ir naudoti. Pavyzdžiui, kuriame tarpkalbinį lietuvių-kinų kalbų komunikatorių, interneto naujienų skaitytuvą, sintezatorių akliesiems, veikiantį išmaniuosiuose telefonuose, taksi iškviestuvą/skambintuvą ir ugdančio roboto valdytuvą.

Beje, kas pastarajame projekte labai įdomu – na, vaikai juk tingi mokytis (ir aš juk pats esu tinginys), bet kai jie pamato robotą, jiems kažkas galvoje sujuda. Jie mato tai kaip žaidimą.

Faktas tas, kad gero mokytojo robotas nepakeis. Bet gaila, kad tų gerų mokytojų yra labai nedaug – todėl robotas padėti gali.

Tai atsakant į klausimą, kuris projektas svarbiausias – visi projektai yra svarbiausi!

– Paminėjote COVID-19. Kaip manote, ar galima buvo dabartinės padėties išvengti? Ką reikėtų daryti – ar daryti kitaip?

– Normali ta padėtis. Juk koks gripas egzistuoja jau ne vienus metus, o keliasdešimt. Kažkada, kai pirmąkart perskaičiau, kad Anglijoje yra mokslinis gripo institutas – galvojau, kas čia per nesąmonė? Nes man atrodė – juk gripas tada, kai truputį pasisnargliuoji, ir viskas. Pasirodo, tai yra labai rimtas virusas.

O COVID-19 yra žymiai aktyvesnis virusas. Jis yra dešimt kartų aktyvesnis nei gripas, todėl ir toliau trukdys mums gyventi. Todėl šitą reikalą reikia turėti galvoje, ir niekas čia mūsų neišgelbės – išskyrus mus pačius.

Ką reikia daryti? Pirmas dalykas – reikia laikytis tvarkos. Pasakyta, kad reikia reikia dėvėti kaukę, – būk malonus ir nešiok. Taip pat ir su susitikinėjimu vienam su kitu. Aš suprantu – labai sunku, ypač jaunam žmogui, sėdėti ir nesišnekėti. Betgi dabar ir tokių dalykų būna, kai kavalierius su pana susitinka, bet ne vienas į kitą žiūri, o į savo mobiliuosius telefonus (juokiasi).

Reikia laikytis tvarkos. Labai gerbiu verslininkus, kuriems šis virusas sugadino verslą. Viešbučiai tušti, restoranai irgi. Bet kas įdomiausia – publika rėkia, kodėl uždaro barą? Todėl, kad būtų saugiau. Negi negalima rūpintis savimi ir kitais?

– O kalbant globaliu mastu? Ar įsivaizduojate, kad ilgainiui pavyks išlaikyti apribotas keliones?

– Mes keliavom ir keliausim. Visi šitie dalykai nėra nauji. Tik bus tam tikri apribojimai, kurių reikės laikytis. Tačiau bet kokią situaciją reikia mokėti valdyti.

– Žmonės bijo naujųjų technologijų – skiepų, 5G ryšio. Kaip manote, iš kur atsiranda tos baimės?

– Triukšmas dėl 5G man juokingas. Kai kas aiškina, kad ir mobilusis telefonas smegenis veikia – aišku, kad jis kažkiek veikia, bet visi šnekam ir nesudurnėjam. Kas yra 5G? Nieko ten ypatingo: tie patys virpesiai, tik labai aukšto dažnio. Juk mes dabar va su jumis per 4G šnekame. Visa tai tėra tik ryšio būdas, ir tiek.

O kai kalbame apie skiepus – skiepai gi egzistuoja ne tik nuo „devyniolikto viruso“. Skiepai egzistuoja jau seniai. Kas yra skiepas? Jis truputį susargdina žmogų – bet ne taip, kad jis numirtų.

Bet jūs palietėte jautrų klausimą. Štai, pavyzdžiui, jūs – rašote vienaip, o tie, kurie nori skleisti dezinformaciją ir sukelti sumaištį, rašo kitaip, ir daug. Ir tie žmonės, kurie rašo tą melagieną, yra superkvalifikuoti žmonės – kurie žino, kokiu būdu įlįsti į mūsų galvas. Kaip anksčiau karai vykdavo? Būdavo būtina žmogų nušauti ar papjauti – o dabar reikia į žmogaus galvą privaryti tokių minčių, kad jis būtų toks, kokio priešui reikia.

Ir kuo toliau, tuo bus blogiau. Nes dezinformacijos, smegenų teršimo bus vis daugiau daroma. Nes tai yra naujas ginklas – ir kadangi jis neįprastas, publika dar nesusigaudo.

– Teisingai nuspėjote interneto, išmaniųjų telefonų atsiradimą. Paprašytas pateikti tolimesnę ateities prognozę, lig šiol daug dėmesio skyrėte robotikai. Gal turite kokių naujų įžvalgų, pastebėjote ką nors naujo, kas dar galėtų pakeisti pasaulį?

– Pasakysiu taip: per ateinančius 50 metų pas mus bus labai didelis pasikeitimas: atsiras žmonių ir robotų bendruomenė. Ką tai reiškia? Prieš keliasdešimt metų pas mus atsirado kompiuteriai.

Pasižiūrėjau neseniai – manęs kažkada „Jaunimo gretos“ klausė: ar kompiuteris yra protingas, ar ne? Dabar gi jau žinome, kiek jis protingas – nieko jis neprotingas! Jis tik dirba greitai ir tiksliai. Bet kūrybingumo jis neturi – nors dabar visi ir skelbia, kad reikia kurti dirbtinį intelektą.

Tačiau dabar „dirbtinis intelektas“ yra raktažodis, kuris atrakina fondų dureles – ir visi ar žino, ką jie daro, ar nežino, bet „dirbtinis intelektas“ turi būti projekte paminėtas.

O atsakant į klausimą, kas mūsų laukia, – dabar mes turime kompiuterius ant stalo, kompiuterius kišenėse. Kas tarp jų bendro? Mes maigome jų klaviatūras. Bet įsivaizduokite, kas būtų, jei sutikę kolegą ar kolegę, užuot kalbėję, imtume tam tikras jo ar jos vietas pirštu badyti? Argi čia bendravimas? Bet mes dabar taip bendraujame su kompais – o žmonės bendrauja šnekėdami.

Dar daugiau – šnekėdamas ne tik pasakai, ką nori pasakyti, bet ir emocijas perduodi. O tai žmogiškam bendravimui yra labai svarbu. Ir iki šiol kompai šnekos neatpažino – bet dabar jie daromi tokie, kad atpažintų ir šneką, ir atsakytų.

Tame projekte, kurį mes dabar vykdome, šneka kol kas yra dar „valdiška“, be emocijų – bet jei viskas važiuos taip, kaip numatome, planuojame padaryti taip, kad atsakytų ir su tam tikromis emocijomis: piktai, gražiai ir dar kitaip.

Noriu pasakyti, kad kompiuterių galimybės tiek išaugo, kad dabar jau galima bus įdėti į juos galimybę bendrauti su jais šnekantis. Ir tada atsiras visokių naujų paslaugų galimybės – o verslas čia galės labai šauniai suveikti.

Kas blogai su lietuvių kalba – verslo prasme ji nėra pelninga. Kalbėtojų – vos trys ar penki milijonai, taigi čia juokas! Kai kokioje konferencijoje pristatydavome, ką darome, tai publika rimtai žiūrėdavo, bet kai paklausdavo, kiek yra tos lietuvių kalbos vartotojų, ir išgirsdavo, kad trys milijonai, – visas verslas tuo ir baigdavosi.

Bet noriu pabrėžti, kad jei neišsaugosime lietuvių kalbos – sunaikinsime savo valstybę.

Tai apibendrinant, kas laukia ateityje – ateityje atsiras robotai (kompiuteriai, kurie juda), su kuriais bendrausime šnekantis. Pavyzdžiui, automobiliui bus galima pasakyti, ką jis turi daryti. Bet, pavyzdžiui, jei pasakysi „nuvežk mane į Balbieriškį“ – ir jei mašina bus ne itin protinga, ji nepatikrins, ar pakaks kelionei degalų. Tad ateities kompiuteriai vykdys ne komandas, o pageidavimus. Jei bus pageidavimas nugabenti į Balbieriškį, mašina pirma pasitikrins, ar yra degalų, ir jei jų trūksta – nuvažiuos į degalinę.

Kai kas pasakytų – bet juk čia akivaizdu, taip ir reikia daryti. Bet atsiminkite, kad prieš keliasdešimt metų, kai automobilininkas atsisėsdavo prie vairo, jam ten dar reikėdavo padaryti pasiurbimą, dar kažką. Dabar gi viską daro automatas. Taip kad ir toliau automatizmo, kuriam prireiks ir kažkokių žmogiškų gebėjimų, bus vis daugiau dedama į kompus – kurie vadinsis robotais.

Galų gale kalbant apie robotus – juk kiekvienuose namuose dabar yra skalbimo mašina. O kas tai yra? Tai yra mašina-skalbėja, kuri ne tik išskalbia, bet ir kiek išsausina. Tai tokių dalykų bus ir kitose srityse.

Tad po penkiasdešimt bus žmonių ir robotų bendruomenė. Kodėl robotų? Nes žmonėms reikia tarnų. Na, taip, dabar nemadinga sakyti, kad turi tarną, – bet iš tiesų kas gali turėti, tas ir turi. Nes jei nori daryti kūrybinį darbą – tau langus, grindis plauti nelabai įdomu, ar ne? Tai šiuos pagalbinius darbus ir darys robotai.

Ir seniai seniai, man atrodo „kibernetikos tėvas“ Norbertas Wieneris yra pasakęs, kad žmogus turi daryti tuos darbus, kurie yra būdingi žmogui – o darbus, kurie žemina žmogaus orumą, reikia atiduoti mašinoms.

– Jūsų prognozės pasirodė esančios stebėtinai tikslios – bet kokie buvo didžiausi technologiniai netikėtumai, apie kuriuos galėtumėte pasakyt – „ne, šito tai tikrai nesitikėjau“?

– Kadangi visą laiką domėjausi, į kurią pusę tos technologijos sukosi, tokių dalykų net ir nebuvo. Kad bus galima padaryti mašinas, kurios elgsis panašiai kaip žmonės – visą laiką taip galvojau, ir dabar galvoju.

Be to, iš kur atsiranda nauji dalykai? Iš smegeninės. Pažiūrėkite, kodėl modernūs universitetai nebeleidžia rašyti darbų kompiuteriu, liepia rašyti ranka? Čia buvo kažkas Anglijoje, skundėsi, kad juos kur galas, ranką skauda nuo rašymo. O kodėl? Pasirodo, mūsų rankos judesiai, kuriuos atliekame rašydami, formuoja tam tikras struktūras mūsų smegeninėje. Ir ji tada tobulėja.

O kai turime tik pataikyti tik į tam tikrą klaviatūros vietą – taip, irgi galvą treniruoja, bet labai mažai.

Vartotojiškumas yra būtinas, aš nieko nesakau. Bet kai kalbame apie jaunąją kartą, visų pirma reikia rūpintis jų kūrybingumu – o robotai, apie kuriuos kalbėjau, kaip tik ir leis turėti daugiau laisvo laiko ir kūrybiškai galvoti. Galima bus žiūrėti į mišką, į dangų – ir sugalvoti ką nors gero.

– Kokią matote Lietuvos ateitį? Kokie didžiausi pavojai jos laukia – ir kur galime būti lyderiai pasaulyje?

– Kokia yra Lietuvos bėda? Pažiūrėkime, kokius klausimus dabar žiniasklaida kelia. Ne kokias idėjas turėtų nauja vyriausybė ir Seimas skelbti bei įgyvendinti – bet aiškina, kas kurios ministerijos ministru bus. Koks skirtumas, kas bus? Svarbu klausti, kokia jų idėja!

Žurnalistai turėtų klausti taip: nori būti kažkas finansų, švietimo ar dar kokiu ministru – tai pasakykit, kokią idėją norite įgyvendinti?

Kaip tik neseniai kalbėjomės jau su buvusiu švietimo ministru, kad jaunimą reikia jau dabar pradėti ruošti robotikos amžiui. Prieš 40 ar kiek ten metų buvo kalbama apie kompiuterinį raštingumą – o dabar reikia vaikus ruošti robotiniam raštingumui.

Tad reikėtų atrinkti mokytojus, kurie tokių dalykų mokytų, atrinkti keletą mokyklų, nupirkti tų robotų ir pradėti tokius dalykus Lietuvoje įgyvendinti. Beje, vokiečiai dabar tokį dalyką ir daro. O japonai – dar daugiau! Ten robotai jau yra strateginė prekė – juk japonų visuomenė, kaip ir lietuvių, sensta, senų žmonių prižiūrėti nėra kam.

Reikia žiūrėti į priekį ir turėti idėjų, ką norime įgyvendinti. Visi šaukia – reikia gerovės valstybės. O kas ta gerovės valstybė? Abstrakcijos yra gerai, nieko nesakau. Bet kaip sako vokiečiai? Vokietiją reikia kurti tokią, kad vyrautų gerovė, tvarka, ramybė ir saugumas.

Bet iš kitos pusės – va, kai sako, kad reikia sekti Švedijos, Norvegijos, Japonijos, Amerikos pavyzdžiu – reikia turėti galvoje, kad mūsų yra tik trys milijonai. Mes esame niekas – net Europos Sąjungoje yra 500 milijonų, Kinijoje – 1500 milijonų, Amerikoje – 300 milijonų. Tad žiūrint, ką mums reikėtų daryti, reikėtų įvertinti, ką mes tokie maži galėtume nuveikti.

Man atrodo, kad visiems reikėtų kalti į galvas ne tai, kad kažką reikia pasivyti – bet išsiaiškinti, ką mes galime padaryti. Yra toks posakis – mes niekada nebūsime didžiausi, mes galime nebūti stipriausi, bet mes galime ir turime būti geriausi.

Pavyzdžiui, imkime šveicarus. Jie jokių kalnų nenuvertė, bet šveicariški laikrodžiai – žinomi. Ar peiliukai. Kodėl juos visi turi ar nori turėti? Nes jie yra geriausi.

– O kur mes galėtume būti geriausi? Į kokią sritį Lietuvoje Jūs rekomenduotumėte susitelkti?

– Čia reikia visiems galvoti. O aš asmeniškai manau, kad kai kuriuos robotus, kuriuos mes padarysime – jei padarysime, kad jie bus labai patogūs žmogui – tai galėtume išgarsėti. O kodėl robotus? Nes jiems nereikia kažkokių ypatingų resursų – bet reikia geros galvos.

Tai reikėtų, kad ir universitetai tai kaltų į galvą studentams. Ir, pavyzdžiui, Vilniaus universitete mano doktorantas Linas Aidokas jau pradėjo skaityti robotikos kursą.

Jau reikia pradėti naujas galvas ruošti. Nes jaunose galvose yra daug skersvėjo, ir jis labai naudingas gali būti.

– Paminėjote jaunas galvas. Kaip manote, nuo kada reikėtų pradėti technologijų mokymą?

– Nuo tada, kai, kaip tame eilėraštuke apie meškiuką Rudnosiuką – „buvo jis dar be kelnyčių ir bėgiojo tik namie“ (juokiasi). Nuolatos tą reikia daryti. Prisiminiau tokį dalyką. Mokykloje sužinojau, kad katinas visada nukrenta ant keturių kojų. Kokį aš padariau eksperimentą? Nuėjau į mokyklos antrą aukštą – ir išmečiau katiną (juokiasi). Ir jis iš tiesų nukrito ant kojų ir nubėgo.

Tai kalbant apie tai, nuo kokių metų reikėtų technologijų mokyti – reikia, kad mama ir tėtė pradėtų mokyti, „kai jis dar be kelnyčių“ vaikšto. Kaip tai padaryti – na, aš recepto nesurašysiu, tačiau galvoti, kad reikia ugdyti ne tik vartotoją, bet ir kūrėją – tai svarbu.

Duosiu akmenų ir į savo, informatikų, daržą. Anksčiau kai kas sugesdavo, būdavo bandoma taisyti. O dabar? Bandoma išmesti ir imti kitą. Juk ir kai jums kompas užlūžta, ką jūs darot? Perkraunat, ir viskas. Ir kartais jis pasitaiso, o kartais – ne.

Šita ideologija praktiškai gera, bet kūrybingumo klausimu – kaip suprast, kurioje ten vietoje koks yra gedimas – ne. Ir aš suprantu, ką pasakys mano kolegos – ką čia pliurpi, ten tiek daug visko ir viskas taip sudėtinga, kad net surasti neįmanoma.

Bet va ir reikia sugalvoti, kaip surasti, kad pataisytum – o ne išmestum ir pakeistum kitu.

– O kaip su vyresniu amžiumi? Dauguma senjorų vengia naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Esate gyvas priešingo atvejo pavyzdys – tad ką patartumėte vyresniesiems, kurie bijo technologijų ar jas boikotuoja?

– Vyresnio amžiaus jau nelabai pakeisi. Jei senolis nepataiko į klaviatūrą pirštu arba judindamas pelę negali kažko nuveikti – tai ir nereikia to iš jo reikalauti. Bet reikia sudaryti sąlygas, kad savo norus jis galėtų įgyvendinti.

Kaip tai galima padaryti? Reikia padaryti robotą, kuriam senolis pasakytų, ko jam, senoliui, reikia – ir robotas tai padarytų.

Dabar mes darome vieną tokį – atspausdinome trimate spauda – kuris turėtų padėti senyviems žmonėms. Pavadinom jį Petru. Tai jei senjoras nori paskambinti – bet gal net nemoka naudotis mobiliu telefonu – tai galės pasakyti: „Petrai, sujunk su Jonu“ – ir viskas. Robotas turėtų būti toks, kad žinotų senolio kontaktus – Joną, Petrą, Oną ir taip toliau – ir su visais jais sujungtų. Ir kad vartotojui reikėtų ne maigyt mygtukus, bet užtektų pasakyti žodžiu.

Taip daugmaž galime padėti žmonėms. Nes jie turi tam tikrus apribojimus – kaip kad, pavyzdžiui, iš neregio gi nereikalaujame, kad jis matytų? – ir nereikia tų vyresnių žmonių smarkiai kankinti, o jiems padaryti prietaisus, kurie jiems padėtų gyventi.

– Bet ką daryti tais atvejais, kai žmogus nėra toks senas ir gali naudotis kompiuteriu, bet nenori? Tarkime, skaito naujienų portalus, rašo į socialinius tinklus – bet atsisako per elektroninę bankininkystę susimokėti komunalinius mokesčius?

– Kad jau paminėjot mokesčius – dabar mokesčių mokėjimą daro ne paprastesnį, o sudėtingesnį. Anksčiau galima buvo susimokėti per vieną kanalą. Dabar už dujas vienoje vietoje, už vandenį – kitoje, ir taip toliau. O turėtų būti padaryta tokia mokesčių sistema, kur užmoki ir viskas – o jau paslaugų teikėjai susiranda, kai vartotojas praneša, kad užmokėjo.

Kompiuteriai turi tarnauti žmogui, o ne žmogus turi tarnauti kompiuterių technologijoms.

– Na ir paskutinis klausimas – kur ir kaip švęsite savo 100-ąjį gimtadienį?

– Arba šiame pasaulyje, arba kitam (juokiasi). O šiaip man vienas jaunas gydytojas liepė gyventi iki šimto, na, bet žinot… pasiūlymas geras, bet dabar aš nuolatiniam strese, kaip įgyvendinti jo pasiūlymą (juokiasi).

Nors… stresas irgi yra variklis. Ir šiaip, aš visada cituoju tokį dalyką: kuo blogiau, tuo geriau. Nes kai yra kas blogiau, turi sugalvoti, ką padaryti, kad būtų geriau. Todėl dar kartą – jaunimą reikia mokyti ne tik vartotojiškumo, bet ir kūrybiškumo.

Po 50 metų

Profesorius Adolfas Laimutis Telksnys sutiko pasidalinti ir artimiausių 50 metų prognoze. Perduodame žodį profesoriui:

Mokslas ir technika, o tarp jų ryšių, kompiuterių, informatikos priemonės, šnekų, kalbų technologijos, valdymo sistemos, robotai, robotai humanoidai bus tiek išsivystę, kad …

Kiekvienas žmogus, panašiai kaip dabar, savo veiklai pagerinti naudoja kompiuterius, išmaniuosius mobiliuosius telefonus po penkių dešimtmečių naudos naujas mašinas: robotus ar/ir robotus humanoidus, apmokytus ar apmokomus patarnauti žmogui, dirbti jam reikalingus darbus.

Tai įgyvendinti padės nuveikti darbai informatikos, ryšių technikos, elektronikos, mechanikos, miniatiūrizacijos, valdymo sistemų kūrimo srityse. Jie atvers galimybes kurti naują, išmaniąją, mažų gabaritų įrangą, veikiančią žmogui nepasiekiamu tikslumu, greičiu, taupiai naudojant energiją.

Pasirodys naujas reiškinys – žmonių ir robotų humanoidų bendruomenė, sukurta technikos, humanitarinių, socialinių, biologijos, fizikos mokslų pastangomis, reikšmingai įtakojanti ir keičianti žmonių gyvenimą. Robotai patarnaus žmonėms. Žmonės patarnavimo, pagalbinius darbus paves robotams, o patys dirbs kūrybinius, sudėtingesnius darbus. Taip veikdamas žmogus dirbdamas mažiau, nuveiks daugiau. Sukurs daugiau, didesnės pridėtinės vertės produktų. Gaiš mažiau laiko. Dirbs našiau. Lengvins savo gyvenimą, darys jį malonesnį, patogesnį. Galės skirti daugiau laiko menui, kultūrai. Svarbu dar ir tai, kad žmonės su robotais humanoidais galės aptarti iškylančias problemas ir jų sprendimo būdus pasišnekėdami lietuviškai.

Esant tokioms galimybėms:

Pasitelkus robotus humanoidus, kalbančius lietuviškai bus galima: mažinti imigrantų sukeliamas problemas, švelninti emigracijos neigiamas pasekmes, gerinti priežiūrą senolių, kurių skaičius greitai auga.

Verslūs žmonės apmokys pavienius robotus humanoidus, ar jų grupes dirbti tam tikrus darbus, suras užsakymų įvairiose vietovėse tokiems darbams atlikti ir už padarytus darbus gaus pajamų. Svarbu, kad robotai humanoidai, reikšminga darbo jėga, yra kruopštūs, klusnūs, kantrūs, nestreikuojantys, greit dirbantys, nepavargstantys.

Robotai pakeis transporto priemonių naudojimo būdus. Autopilotai valdys sausumos keliais važinėjančius elektromobilius, vandenimis plaukiojančius laivus, ore skraidančiu dronus. Žmonės imsis vairuoti minimas transporto priemones ne iš reikalo, o tik savo malonumui, smalsumui patenkinti.

Prekes iš tiekimo mazgų į jų sandėlius, parduotuves ar vartotojų namus vežios, skraidins, plukdys save vairuojančios transporto priemonės.

Bus sukurti labai maži, praktiškai akimis nematomi nanorobotai, naudojami sveikatos priežiūrai. Švirkštu į kraujagysles įleisti nanorobotai, plaukiodami po jas valys nuo kraujagyslių sienelių nuosėdas, atsiradusias dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ar netinkamo maitinimosi, šalins kraujo krešulius, trombus, trukdančius kraujo tekėjimui. Smegenyse taisys neuroninių tinklų gedimus. Svarbu kad tokios įrangos maitinimui nereikės akumuliatorių. Nanorobotai naudos tiek mažai elektros energijos, kad ją pagamins kūno šiluma, kuriai palaikyti užteks tik įprastai pavalgyti.

Naujus gaminius su pageidaujamomis naujomis savybėmis nanorobotai gamins tam tikru būdu išdėstydami ir sujungdami parinktas medžiagų nanodaleles.

Vyks tyrimai, atveriantys galimybes bendrauti žmonėms tarpusavyje – ir žmonėms su robotais humanoidais – siunčiant vieni kitiems ne žodžius, o galvoje kylančias mintis.

Kad būtų įmanoma aprašytomis galimybėmis pasinaudoti, žmonėms teks pertvarkyti švietimo ir kvalifikacijos palaikymo sistemą.

Ar visa tai, kas aprašyta, iš tikrųjų bus įgyvendinta po penkiasdešimties metų – dabar nelengva pasakyti. Galbūt bus padaryta žymiai daugiau. Aišku, kad reikės išspręsti dar ne vieną mokslinę, organizacinę, mokymo ir mokymosi problemą. Tokios problemos jau ir dabar aktyviai sprendžiamos visame pasaulyje. Kai kurios iš jų nagrinėjamos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kuriamos lietuvių šneką atpažįstančios ir lietuviškai šnekančios mašinos, mašinos, verčiančios lietuvių kalbą į kitas kalbas ir iš kitų kalbų į lietuvių kalbą, lietuvių šneka valdomos paslaugos, nagrinėjami žmonių ir robotų bendruomenių kūrimo klausimai.

Kaip bus iš tikrųjų – pamatysite…





http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/S-85810/straipsnis/90-metu-jubilieju-svenciantis-ateiti-nuspejes-lietuvis-profesorius-Adolfas-Laimutis-Telksnys-pateike-nauja-prognoze-Lietuvai—desis-tokie-dalykai-kad-retas-dabar-apie-tai-ir-pagalvotu?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Mokslininkai siūlo sukurti naują sekso robotų tipą – jie padės spręsti labai liūdną problemą

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Apie sekso robotus dažniausiai kalbama kaip apie labai brangius ir pažangius sekso žaislus. Tačiau mokslininkai mano, kad jie gali padėti spręsti visuomenės problemas. Ypač vienišumą – problemą, kurią COVID-19 pandemija tik dar labiau išryškino.

Tikėtina, kad jūs esate pakankamai sveikas ir bent jau sąlyginai jaunas žmogus. Ir, tikriausiai, ir jūs kartais jaučiatės vienišas. Tačiau ar galite įsivaizduoti, kaip jaustumėtės, jei gyventumėte visiškai vienas? O jei dar nebūtumėte visiškai sveikas, jums būtų sunku judėti, o technologijos jums atrodytų svetimos ir per daug sudėtingos? Taip gyvena milijonai šios planetos gyventojų.

Kompiuteriai ir telefonai padeda sumažinti vienišumo jausmą, tačiau patys vyriausi žmonės dažnai jų nesupranta arba tiesiog nenori jais naudotis. Ir jie yra beprotiškai vieniši, o ši būklė kenkia ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Juk vaikai ir anūkai tikrai nesuteikia viso žmogui reikalingo kontakto. Ar nebūtų geriau, jei šie žmonės būtų laimingesni, net jei ta laimė būtų susijusi su, sakykime, žmogaus imitacija?

Būtent dėl to biotechnikė Nancy Jecker siūlo sukurti specialiai neįgaliesiems ir vyresniems žmonėms skirtą sekso robotą. Tiesą sakant, toks apibūdinimas net nėra labai tikslus, nes seksas būtų tik viena iš tokio roboto funkcijų – dažnai ji net nebūtų pagrindinė. Toks robotas-kompanionas palaikytų pokalbį, laikytų žmogų už rankos, pasisveikintų ryte, o gal net ir pažadintų nustatytu metu.

„Taip paremtume žmogaus orumą ir padėtume žmonėms, kurių seksualumas yra sunaikintas negalios ar izoliacijos“, aiškino mokslininkė.

Robotai šiuo atveju turi pranašumų prieš žmones. Jei pripažinsime faktą, kad vyresni ir neįgalūs žmonės irgi nori fizinio artumo ir mes turime padėti jį gauti, greitai suprasime, kad išeičių nėra daug. Robotas padeda išsaugoti žmogaus orumą ir nepriklausomybę. Žmogus gali tenkinti savo poreikius (ne tik seksualinius) nekęsdamas kitų paniekos ar į nepatogią padėtį nestatydamas jam padedančių žmonių.

Sunku prognozuoti, ar tokie robotai tiktų vienišiems neįgaliems ir pagyvenusiems žmonėms – gali būti, kad ši idėja daugybei jų būtų atstumianti. Tačiau dar labiau tikėtina tai, kad tam prieštarautų tie, kuriems tokių robotų nereikia apskritai – stiprūs, sveiki ir aktyvų socialinį gyvenimą palaikantys žmonės, manantys, kad tai yra nereikalinga ar net pavojinga nesąmonė.


http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/kaip_mes_gyvename/S-85821/straipsnis/Mokslininkai-siulo-sukurti-nauja-sekso-robotu-tipa—jie-pades-spresti-labai-liudna-problema?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Besidomintiems grybais VDU Botanikos sodas – tikras rojus (Foto)

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Rūpinantis dendrologinių kolekcijų priežiūros klausimais, dažnai tenka apeiti didelę VDU Botanikos sodo teritoriją ir kartkartėmis pamatyti akį traukiančius įvairių formų ir spalvų grybų vaisiakūnius.

Šį tekstą iliustruoja 57 makroskopinių grybų rūšių (plika akimi matomi grybai, kurių vaisiakūniai didesni nei 1 mm) nuotraukos, kurias pavyko užfiksuoti įvairiu metų laiku. Žinoma, tiksliam grybų rūšių apibūdinimui reikalingi gilesni sporų ir molekuliniai tyrimai, tačiau pagal patikimų literatūros šaltinių aprašymus ir nuotraukas, grybai labai panašus į identifikuotas rūšis.

Nuotraukose matomos grybų rūšys – tai tik nedidelė dalis visos grybų rūšių įvairovės, kuri auga drauge su introdukuotais ir vietinių rūšių kolekciniais augalais. Kokie vaisiakūniai užaugs, labai priklauso nuo kiekvienų metų specifinių meteorologinių sąlygų.

VDU Botanikos sode auga grybautojams gerai pažįstami grybai: tikrinis baravykas, lepšė, tikrasis kazlėkas, pušyninė ir eglyninė rudmėsės, pievagrybiai, ūmėdės ir kiti. Tačiau tiems, kas domisi ne tik valgomų grybų rūšių įvairove, čia yra tikras grybų rojus. 

Nebūtinai renkasi tipinę augalų draugiją 

Įdomu tai, kad botanikos sode grybai pasirenka nebūtinai vietines Lietuvos sumedėjusias augalų rūšis, bet ir introdukuotas. Pavyzdžiui, Lietuvoje gana retą kopūstgalvį raukšlių (Sparassis crispa) galima paprastai aptikti šalia paprastosios pušies (Pinus sylvestris), rečiau šalia eglės (Picea abies), na o VDU Botanikos sode jis auga po dižiąja pocūge (Pseudotsuga menziesii).

Kopūstgalvis raukšlius (Sparassis crispa)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) dažniausia auga ant lapuočių medžių (ąžuolų, uosių, gluosnių), retai ant spygliuočių, o botanikos sode ji puikiai įsikuria ir ant riešutmedžių (Juglans sp.). Valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta) botanikos sode pamėgęs senų geltonžiedžių rododendrų (Rhododendron luteum) gojelį.

Kad išliktų – gali net nužudyti savo šeimininką 

Grybai, kurie nesudaro su augalais simbiozės, gyvena kaip saprotrofai ir parazitai. Medienos ir nuokritų saprotrofai ardo negyvas organines medžiagas (pvz., mažūniai (Marasmius sp.), šalmabudės (Mycena sp.), beržinis pintenis (Piptoporus betulinus)). Obligatiniai parazitai gyvena gyvų šeimininkų sąskaita,  oportunistiniai parazitai nužudo ligotą ar silpną savo šeimininką ir vėliau gyvena kaip saprotrofai,  pavyzdžiui, paprastasis kelmutis (Armillaria mellea), valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus). 

Grybai sukelia įvairius medienos puvinius. Vienu metu ardant hemiceliuliozę arba celiuliozę ir ligniną susidaro baltasis medienos puvinys (yrant ligninui, mediena šviesėja), tai gali atlikti nedaug grybų rūšių. Baltąjį medienos puvinį dažniau galima aptikti lapuočių medienoje. Kai suyra ligninas ir celiuliozė, mediena tampa drėgna ir puri. Dažnai matomi VDU Botanikos sodo sumedėjusių augalų kolekcijose baltojo puvinio sukėlėjai: spindulinis raukšliagrybis (Phlebia radiata),  purpurinė plutpintė (Chondrostereum purpureum), plutpintė (Stereum sp.), įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor) šiurkščioji kempė (Trametes hirsuta), tikroji pintis (Fomes fomentarius), plokščiasis blizgutis (Ganoderma applanatum), kuris gali sukelti baltojo puvinio formą – gelsvąjį medienos puvinį, žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus) ir kt. 

Rudasis medienos puvinys susidaro yrant tik celiuliozei arba hemiceliuliozei, tada mediena pasidaro rausvai rudos ar tamsiai rudos spalvos, ji tampa biri. Rudasis medienos puvinys daugiau būdingas spygliuočiams. Rečiau pasitaiko minkštasis medienos puvinys, kai hemiceliuliozė ir celiuliozė visiškai suardoma, o ligninas modifikuojamas. Tokio tipo puvinys dažniausia aptinkamas ilgai ant žemės gulėjusioje drėgnoje medienoje arba medžių kamienų pamatinėje dalyje. Rudojo puvinio sukėlėjai lapuočių ir spygliuočių kolekcijose: Šveinico rudapintė (Phaeolus schweinitzii), raudonkraštė pintainė (Fomitopsis pinicola), kuri sukelia šerdinį puvinį, priskiriamą prie rudojo puvinio formų, valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus), kuri sukelia greitai plintantį šerdinį puvinį, beržinis pintenis (Piptoporus betulinus) ir kt.

Kūginė trapiabudė (Psathyrella conopilus)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Randami ir reti bei saugotini grybai 

VDU Botanikos sode auga kelių saugotinų ir retesnių rūšių grybai. Vienas jų – kartusis baravykas (Caloboletus radicans), įrašytas į šiuo metu galiojantį saugotinų rūšių sąrašą (galiojantis nuo 2019 m. sausio 1 d.). Šio  grybo vaisiakūnių kasmet randame botanikos sodo saloje prie didelių ąžuolų, po senais skroblais ar seniai sodinta karaganų gyvatvore. Kitas pavyzdys – didysis kukurdvelkis (Langermannia gigantea).

Šiais metais nemažai didžiojo kukurdvelkio vaisiakūnių rasta alyvų ir pupinių sumedėjusių augalų kolekcijose. Didžiųjų pocūgių kolekcijoje radome retą, skanų valgomą grybą – kopūstgalvį  raukšlių (Sparassis crispa).

Įvairiose botanikos sodo vietose, kuriose yra senų didelių lapuočių medžių gojeliai su senais trūnijančiais kelmais galime išvysti kislųjį elniagrybį (Xylaria polymorpha) bei retesnį  valgomą grybą dideliais vaisiakūniais, kuris buvo įrašytas į 2007 m. leidimo Lietuvos raudonąją knygą,  gelsvarudį pievagrybį (Agaricus augustus).

Mažūnis (Marasmius sp.)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Žvynuotasis skiautenis (Lentinus tigrinus) – baltojo medienos puvinio sukėlėjas – buvo rastas ant brandžių paprastųjų kaštonų šaknų, o Šveinico rudapintė (Phaeolus schweinitzii) rasta ant sibirinio maumedžio (Larix sibirica) šaknų. Šie grybai buvo įrašyti 2000 m. saugotinų rūšių sąraše. 

2018 m. VDU Botanikos sodo maumedžių kolekcijoje rastas bobausinio drebutulio (Tremiscus helvelloides) vaisiakūnis. Grybas valgomas, retas, dar viena šio grybo augavietė yra užfiksuota Verkių apylinkėse. Dėl savo retumo mažai tyrinėtas, tačiau kol kas neįtrauktas į saugotinų rūšių sąrašą.

Įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Įpusėjus rudeniui, keliose vietose (riešutmedžių kolekcijoje arba plote, kur auga senos liepos, už ąžuolų giraitės) vis pastebime didelių stambiosios tauriabudės (Clitocybe geotropa) „taurių“. Tai – nedažnas, valgomas grybas. Rasta galima nauja Lietuvoje dar nerasta ugniabudės rūšis – Flammulina fennae. Tiksliam rūšies apibūdinimui reikalingi molekuliniai tyrimai, tačiau pagal literatūroje aprašytus požymius ir nuotraukas įvairiuose mikologų draugijų puslapiuose, grybas panašus į šią rūšį. Ši ugniabudės rūšis randama Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir kitose Europos šalyse.

Paprastoji alksniabudė (Schizophyllum commune)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Grybų paveikta mediena naudota inkrustacijoms

Skirtingu metų laiku botanikos sode galima pamatyti nemažai aukšliagrybių rūšių: pavasarį užauga raudonos spalvos plačiataurės (Sarcoscypha sp.), valgomieji briedžiukai (Morchella esculenta), vasarą ir rudenį (dažniausia ant trūnijančios medienos) auga aukšliataurės  (Ascocoryne sp.), elniagrybiai (Xylaria sp.).

Taip pat ant lapuočių medžių negyvų šakų galima pamatyti įdomų aukšliagrybį, vadinamąjį žaliagrybį (Chlorociboria sp.), kuris medieną nudažo ciano spalva. Senovėje Ispanijoje dailidės mėgdavo daryti inkrustacijas iš tokios medienos (puošdavo papuošalų dėžutes, veidrodžius, naktinius staliukus), pavyzdžių galima pamatyti čia. Baltaviršūnis elniagrybis (Xylaria hypoxylon), paplitęs daugelyje Europos šalių, kartais laikomas bioliuminescencine rūšimi – žiemos pradžioje tamsoje silpnai blyškiai šviečia, Lietuvoje šio švytėjimo pamatyti dar neteko.

Puokštinė kelmabudė (Hypholoma fasciculare)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Nuo žvaigždės formos iki drebučių pavidalo vaisiakūnių

Papėdgrybių skyriaus atstovų įvairovė labai didelė: nuo užauginančių labai smulkius vaisiakūnius (pvz., kai kurios mažūnių Marasmius sp. rūšys, kurių kepurėlės skersmuo nesiekia net pusės centimetro) iki didžiulius vaisiakūnius užauginančių (pvz., žvynuotosios skylėtbudės (Polyporus squamosus) kepurėlės skersmuo gali siekti 90 cm, plokščiojo blizgučio (Ganoderma applanatum) – 70 cm, didžiojo kukurdvelkio (Langermannia gigantea) – 80 cm).

Rašalinis mėšlagrybis (Coprinus atramentarius)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Išskirtinės išvaizdos vaisiakūnius užaugina tuščiaviduris žvaigždinas (Geastrum fimbriatum), kurių žvaigždės formos vaisiakūnių galima pamatyti paprastojo buko (Fagus sylvatica) veislių kolekcijoje. Juodų drebučių pavidalo grybų drebučių (Exidia sp.) galima rasti vėlai rudenį arba žiemą ant lapuočių nukritusių šakų.

Raukšlinis ausiagrybis (Auricularia mesenterica), primenantis savo forma ausis, dažnai auga ant iš rastų pagamintų parko suoliukų. Ant kelmų galima rasti besiraukšlėjantį spindulinį raukšliagrybį (Phlebia radiata), kurio krašteliai ryškiai oranžinės spalvos. Dažna lapuočių medžių kamienų ir šakų gyventoja vėduokliškos formos vaisiakūniais – paprastoji alksniabudė (Schizophyllum commune). Nors paprastoji alksniabudė nėra valgoma, tačiau vertinga medicininiais tikslais. Ji įdomi tuo, kad vaisiakūniai nenušąla ir nenudžiūsta, o po lietaus auga toliau.

Raudonkraštė pintainė (Fomitopsis pinicola)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Spalvoti įvairiaspalvės kempės (Trametes versicolor) vaisiakūniai, kartais primena rožės žiedą. Po turkiniu lazdynu (Corylus colurna) kasmet užauga gelsvosios musmirės baltojo varieteto (Amanita citrina var. alba) vaisiakūniai, kurių geriau nesumaišyti su valgomu grybu skėtine žvynabude (Macrolepiota procera).

Pievoje prie riešutmedžių giraitės ir tikrųjų metasekvojų (Metasequoia glyptostroboides) kartais užauga įspūdingų spalvų (ryškiai žali pereinantys į geltoną ir oranžinį atspalvį) žalsvosios guotenės (Hygrocybe psittacina) vaisiakūniai – tai nuodingas grybas. Ant pušų ir eglių kankorėžių galima pamatyti grupelėmis užaugusių mažų grybukų. Tai greičiausiai bus  pilkšvarudės mažasporės (Baeospora myosura).

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Atskleidžia dirvožemio derlingumą 

Mėšlagrybiai – geri gamtos sanitarai, kai kurios rūšys aktyviai ardo pūvančią medieną (išsėtinis mėšlagrybis (Coprinus disseminatus), kelminis mėšlagrybis (Coprinus micaceus), gali ir rašalinis mėšlagrybis (Coprinus atramentarius)).

Botanikos sodo pievose gausu pievinių mėšlagrybių (Coprinus plicatilis), šiurščiųjų trapiabudžių (Psathyrella velutina), kūginų trapiabudžių (Psathyrella conopilus), vagotųjų gelsvūnių (Bolbitius titubans) – šie grybai parodo, kad pievose dirvožemis humusingas, derlingas. Tačiau yra ir grybų, parodančių, kad kai kurios samanomis gausios pievos yra nederlingos. Tai – kūgiabudės (Galerina sp.).

Žvynuotoji skujagalvė (Pholiota squarrosa)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Auga plėšrieji grybai, galintys paralyžiuoti auką 

Įdomesni valgomi grybai: valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus), kurios vaisiakūniai valgomi jauni, jų skonis primena vištieną, kopūstgalvis raukšlius (Sparassis crispa) – retas, skanus valgomas, žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus), jos jaunus vaisiakūnius galima valgyti pavasarį, kol nėra vertingesnių grybų, juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes) – Enokitake grybas, dar vadinamas „žieminiu kelmučiu“, gauruotasis mėšlagrybis (Coprinus comatus), kurio vaisiakūniai valgomi jauni, rašalinis mėšlagrybis (Coprinus atramentarius) – jo vaisiakūniai valgomi jauni, nevartojant alkoholinių gėrimų, nes juose yra cheminė medžiaga koprinas, sukeliantis vėmimą, bėrimus, širdies ritmo sutrikimus) ir kiti. 

Baltaviršūnis elniagrybis (Xylaria hypoxylon)
©dr. Astos Malakauskienės nuotr.

Įvairiose parko dalyse auga ne viena skujagalvių (Pholiota sp.) rūšių, iš kurių žvynuotosios skujagalvės (Pholiota squarrosa) ir auksaviršės skujagalvės (Pholiota aurivella) jauni vaisiakūniai yra valgomi. Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus), kurios užaugintų vaisiakūnių galima nusipirkti įvairiuose prekybos centruose, taip pat pasirodo botanikos sode kur ne kur ant senų lapuočių ar jų kelmų. Tai yra plėšrusis grybas. Šis klastingas grybas skleidžia cheminį masalą, kad pritrauktų savo grobį – nematodus (labai smulkius dirvožemio kirminus). Kai nematodas užlipa ant grybienos, hifai išskiria toksinus ir paralyžiuoja auką. Ant hifų išauga specialios ataugėlės, kuriose yra nuodų nematodams nužudyti (įauga į nematodą, jį nunuodija, tada išskiria fermentus ir pradeda virškinti aukos kūną). 

Maumedžių kolekcijos paunksmėje galima rasti rečiau grybautojams pažįstamą vertingą valgomą grybą – pilkąjį kazlėką (Suillus viscidus). Baravykas paąžuolis arba žalbaravykis (Boletus luridus) pamėgęs parko vietas, kur auga ąžuolai ir skroblai. Šis grybas perpjovus pamėlynuoja. Valgant baravyką paąžuolį jokiu būdu negalima kartu vartoti alkoholinių gėrimų.

Retesni ir saugotini grybai VDU Botanikos sode
©VDU pav.

Grybiena šviečia melsvai žalia spalva 

Paprastasis kelmutis (Armilaria mellea), ypač pamėgęs senuosius botanikos sodo uosius, ne tik gerai pažįstamas grybautojams kaip valgomas grybas, tačiau turi dar ir ypatingą savybę – tamsoje jo jauna, auganti grybiena šviečia melsvai žalia spalva (fotoaparatai fiksuoja šiek tiek gelsvo atspalvio žalią spalvą). Tai yra bioliuminescencinė rūšis – ji grybienoje vykdo cheminę reakciją: organinį junginį liuciferiną oksiduoja (prijungia deguonį) iki oksiliuciferino, o šios reakcijos metu išsiskiria energija šviesos pavidalu.

Jeigu tamsoje ar prieblandoje išeitume grybauti į botanikos sodą pasiėmę ultravioletinės šviesos žibintuvėlį, atrastume fluorescuojančių grybų rūšių: ūmėdžių (Russula sp.), puokštinių kelmabudžių (Hypholoma fasciculare), žvynuotųjų skujagalvių (Pholiota squarrosa) ir kitų, kurios turi pigmentų, pakeičiančių atspindėtos šviesos bangos ilgį (todėl apšvietus ultravioletine šviesa tokias grybų rūšis, pamatysime įvairiose jų vaisiakūnių dalyse ryškiai geltoną, oranžinį, žalsvą ar melsvą švytėjimą). 

Kiekviena grybų rūšis vertinga kaip bioįvairovės dalis, taip pat gali turėti dar neištirtų vaistinių ar maistinių savybių, todėl verta palikti augti vaisiakūnius, ten, kur jie auga, o VDU Botanikos sode galima smagiai „grybauti“ ir fotoaparatu.

Didelę ir geresnės rezoliucijos VDU Botanikos sode rastų skirtingų rūšių grybų fotografijų galeriją rasite čia: (nuotraukos – dr. Astos Malakauskienės)

Tai yra pranešimas spaudai – pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-85796/straipsnis/Besidomintiems-grybais-VDU-Botanikos-sodas–tikras-rojus-Foto?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Kuo skiriasi ranča nuo fermos? Tradiciškai JAV šis skirtumas buvo akivaizdus

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Iš tikrųjų, dabar šis skirtumas nebėra toks akivaizdus. Net kai jokia žemės ūkio veikla nebėra vykdoma, sodyba išlaiko senąjį pavadinimą. Ranča tradiciškai turi didelį vientisą žemės plotą su maždaug centre išdėstyta sodyba ir ūkiniais pastatais.

Rančos į Šiaurės Ameriką atkeliavo su ispanų konkistadorais maždaug 16 amžiuje. Tuomet atvykėliai kūrėsi į didelius, save išlaikančius žemės plotus ir kūrė rančas. Kiti kūrė fermas.

Skirtumas iš tikrųjų tradiciškai egzistavo. Ranča – tai gyvulininkystės ūkis. Tai yra, rančoje auginamos karvės, arkliai, alpakos, avys, ožkos ir net stručiai. Žinoma, čia auginami ir pašarai, tačiau visos pastangos yra dedamos į gyvūnus. Tuo tarpu fermomis JAV tradiciškai vadinti javų ir kitų kultūrinių augalų ūkiai, kuriuose auginami kukurūzai, medvilnė, pupelės.

Ir tai dar ne viskas. Tikriausiai apie rančas esate girdėję senuose vesternuose. Taip yra neatsitiktinai. Rančos ir fermos skiriasi ne tik tuo kas yra ūkiniuose pastatuose, bet ir savo kultūra. Kaubojai, revolveriai ir plačios skrybėlės yra rančų stereotipai (ir, dažnai, realybė), „Farmall“ traktoriai, džinsiniai kombinezonai ir pypkės – fermų atributai.

Tačiau šiais laikais viskas keičiasi. Dabar rančomis dažnai vadinamos ir svečius priimančios sodybos. Kartais jos beveik neturi dirbamos žemės ir visai nevykdo žemės ūkio veiklos.

Be to, dideli ūkiai dabar dažnai užsiima visokia veikla – dalis žemės naudojama kultūriniams augalams, dalis – galvijams.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85790/straipsnis/Kuo-skiriasi-ranca-nuo-fermos-Tradiciskai-JAV-sis-skirtumas-buvo-akivaizdus?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Bus dar viena pandemija? Virusologai stebi naują virusą Bolivijoje: mirtina hemoraginė karštinė gali plisti ir tarp žmonių

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Dar visiškai neseniai buvo užregistruotas tik vienas patvirtintas atvejis, kai Čaparės virusu, sukeliančiu į Ebolos karštinę panašią ligą, užsikrėtė žmogus. Tai įvyko 2004 metais Bolivijos Čaparės provincijoje. Daugiau užkrato atvejų nepasitaikė.

Deja, remiantis dabar paviešintomis tyrimo išvadomis, 2019 metais būtent šiuo virusu užsikrėtė ne mažiau kaip penki asmenys. Virusas, kaip teigiama, buvo perduotas žmogaus žmogui per organizmo skysčius. Susirgimai užregistruoti Netoli Bolivijos sostinės La Paso esančiame regione. Trys iš užsikrėtusiųjų mirė.

2020 metais aktyvių protrūkių Čaparėje neįvyko. Net ir tuo atveju, jei taip nutiktų, pandemijos šis virusas veikiausiai nesukels, įsitikinę virusologai.

Vis dėlto pernelyg ramiai reaguoti į šią žinią nederėtų. CDC pranešime nurodyta, kad trys iš penkių per 2019 kilusį protrūkį virusu užsikrėtusių žmonių buvo sveikatos priežiūros darbuotojai – jauna rezidentė, greitosios pagalbos darbuotojas ir gastroenterologas. Čaparės virusu visi užsikrėtė per sąveiką su skysčiais iš infekuotųjų organizmo. Du iš jų mirė.

Zoonozes (užkrečiamas ligas, kuriomis serga žmonės ir gyvūnai) tyrinėjantis Colinas Carlsonas iš Džordžtauno universiteto, kalbėdamas su portalu „Live Science“, paminėjo kad hemoraginė karštinė, kaip antai Ebola, retai išplinta taip plačiai kaip kvėpavimo takus paveikiančios ligos – gripas, COVID-19 ar kt. Taip, esą, yra todėl, kad hemoraginės karštinės simptomai išryškėja netrukus po užsikrėtimo (minėtina, kad kvėpavimo takų ligų inkubacinis laikotarpis gali ganėtinai išsitęsti), be to, nesant tiesioginio kontakto su sergančiojo organizmo skysčiais, užkrato paprastai nepasigaunama. Nepaisant šito, tokių ligų protrūkiai taip pat gali sukelti sveikatos sistemos krizę, nes nemenkam skaičiui pacientais besirūpinančių medikų iškyla didžiulė rizika užsikrėsti.

Naujas protrūkis

Pirmieji įtarimai dėl 2019 metais Čaparėje įvykusio protrūkio kilo tada, kai į Bolivijos Santa Kruzo mieste esančią valstybinę laboratoriją pateko kūno skysčių rinkinys. Mėginius ėmę gydytojai manė, kad pacientai buvo užsikrėtę dengė karštlige – potencialiai mirtina uodų pernešama liga, taip pat galinčia sukelti karščiavimą ir vidinį kraujavimą.

„Pietų Amerikoje dengė karštlige gana paplitusi, todėl hemoraginės karštinės simptomai labai dažniai pirmiausia priskiriami kaip tik šiai ligai, – sakė CDC specialistė Maria Morales-Betoulle, dalyvavusi tiriant 2019 metų Čaparės protrūkį. – Simptomai panašūs, net labai panašūs.“

Laboratoriškai ištyrus mėginius nebuvo rasta jokių dengė karštligę sukeliančių virusų pėdsakų. Taigi, mokslininkai ėmė ieškoti kitų patogenų, sukeliančių regionui būdingas ligas, kaip antai geltonasis drugys ir Machupo – dar viena mirtina hemoraginė liga. Atliktų testų rezultatai buvo neigiami.

„Specialistai neturėjo Čaparės viruso bandinių“, – užsiminė M. Morales-Betoulle kalbėdama apie viruso identifikavimo ir ištyrimo metodus.

M. Morales-Betoulle vadovaujama CDC laboratorija nuolatos bendradarbiauja su Panamerikos sveikatos organizacijos (PAHO) Lotynų Amerikos skyriumi. Mokslininkai stengiasi užregistruoti visas atsirandančias ligas.

„Su mumis buvo susisiekta per PAHO. Jie prašė priimti mėginius ir juos ištirti“, – kalbėjo specialistė.

Taip CDC pasiekė konkretūs kūno skysčių mėginiai ir informacija apie įvykusį protrūkį.

„Atsižvelgdami į ligos atvejų aprašus ir ypač į tai, kad vienas pacientas mirė (daugiau mirties atvejų tuo metu nebuvo nustatyta), nutarėme laikytis nuostatos, kad į mūsų laboratoriją gabenami virusinės hemoraginės karštinės mėginiai, todėl juos tiriant privalu užtikrinti maksimalų saugumą“, – sakė M. Morales-Betoulle.

Mokslininkai išskyrė Čaparės viruso genetinės medžiagos fragmentus RNR.

Informacija apie naująjį protrūkį davė pagrindo manyti, kad liga ėmė plisti nuo žmogaus žmogui. Pavyzdžiui, užsikrėtęs greitosios pagalbos medikas sąlytį su virusu veikiausiai patyrė gaivindamas į ligoninę gabenamą rezidentę. Medikas išgyveno, rezidentė – ne.

Su vietos ekspertais bendradarbiavę CDC mokslininkai išvyko į regioną. Ištyrus vieno liga persirgusio vyro spermą paaiškėjo, kad viruso RNR joje tebėra, nors nuo užsikrėtimo buvo praėjusios 168-ios dienos. Viruso požymių buvo nustatyta ir ištyrus graužikus, gyvenusius prie primojo per 2019 metų protrūkį užsikrėtusio asmens namų. Vis dėlto ši aplinkybė netapo nepaneigiamu įrodymu, kad būtent graužikai buvo protrūkio šaltinis. Negana to, nėra tiksliai žinoma, kad graužikai gali užkrėsti žmones.

Geros ir blogos žinios

Ir M. Morales-Betoulle, ir C. Carlsonas sutinka, kad visą šią sunerimti verčiančią informaciją tam tikra prasme galima laikyti geromis žiniomis.

Pirmiausia, pavyko įsitikinti, kad pasaulinės sveikatos institucijos geba efektyviai bendradarbiauti identifikuojant ir stebint atsirandančias ligas.

Tai be galo svarbu, kadangi nauji virusai, tarp kurių gali būti ir mirtinų, net XXI amžiuje tebėra grėsmingi.

Vis dažniau tenka susidurti su naujų, tikėtina, užkrečiamų ligų atsiradimu, sakė C. Carlsonas ir patikslino, kad kiekvienais metais atsiranda po maždaug du naujus virusus.

„Tenka pirmą kartą susidurti su dalykais, kurių anksčiau nebūdavo, ir paprastai jie būna mirtini“, – pridūrė C. Carlsonas.

Atsirandančių naujų ligų per pastaruosius dešimt metų arba porą dešimtmečių akivaizdžiai padaugėjo, nurodė C. Carlsonas. Deja, tikslų atvejų gausėjimo mastą identifikuoti sunku.

Naujais virusais žmonės dažnai užsikrečia nuo gyvulių. Vis dėlto vien todėl, kad žmogus pasigavo virusą nuo gyvulio, dar anaiptol nereiškia, kad tas virusas gali būti perduotas kitiems žmonėms.

„Daugelis iš laukinės gamtos ateinančių virusų nesugeba taip gerai adaptuotis prie žmogaus organizmo, kad iš karto imtų plisti“, – sakė C. Carlsonas.

Kitaip tariant, žmogų apkrečiantis gyvūnui būdingas virusas retai pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leidžia sklandžiai daugintis ir užkrėsti kitus žmones.

Būtina pasakyti, kad tie virusai, kurie išplinta po netoli žmonių gyvenančių gyvūnų, pavyzdžiui, naminių gyvulių arba graužikų, populiaciją, turi daugiau galimybių išplisti ir tarp žmonių. Dėl klimato kaitos ir natūralių buveinių nykimo gyvūnų gyvenimas keičiasi, jie dažniau serga. Dėl tos pačios priežasties kinta žmonių santykis su gamtos pasauliu ir vis daugiau žmonių priartėja prie virusų, kurie anksčiau jų nepasiekdavo.

Tiek mokslininkai, tiek visuomenė linkę manyti, kad mirtinos hemoraginės ligos išplinta nebent Afrikoje arba Pietų Azijoje. Deja, kaip rodo Čaparės atvejis, jų gali atsirasti bet kurioje pasaulio vietoje.

„Tiesa ta, kad hemoraginiai virusai gali išplisti visur, juos perduodančių gyvūnų taip pat yra visur. Tiesiog čia dar neturime tokios didelės patirties, – kalbėjo C. Carlsonas. – Dėl to kyla pagunda manyti, kad kažkas baisaus gali atsitikti tik po dešimties metų.“

Dešimt metų yra apytikris laiko tarpas. Vis dėlto virusai, galop tampantys sunkių infekcinių ligų sukėlėjais, žmonių populiacijai tampa grėsmingi tik po kelių atakų, paprastai įvykstančių per ganėtinai netrumpą, kartais net dešimtmečiais skaičiuojamą laiko tarpą.

Pavyzdžiui, virusas SARS-CoV-1 pirmą kartą buvo užfiksuotas 2002 metais. Tada juo užsikėtė tūkstančiai. Panašus, tik daug pavojingesnis MERS atsirado 2012 metais. Nuo jo, remiantis CDC turima informacija, mirė 866 iš 2 519 užregistruotų užsikrėtusiųjų. SARS-Cov-2, žinia, ėmė plisti 2019 metais. Jis sukėlė lig šiol tebesitęsiančią pasaulinę pandemiją.

Ebolos hemoraginė karštinė primą kartą diagnozuota 1976 metais. Iki 2012 metų įvyko 24 šios ligos protrūkiai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, bendras mirčių skaičius per tą laiką – 1 590. 2013 metais Ebola išplito gana plačiai – net keliose šalyse. Tada ja užsikrėtė 28 646, o nuo jos mirė 11 323 žmonės.

C. Carlsonas pozityviu reiškiniu laiko tai, kad pasaulis sugeba vis tiksliau nustatyti įvykstančius protrūkius. Prieš dešimt metų mokslininkai nebūtų taip greitai, vos po kelių užsikrėtimų, sužinoję apie Čaparės protrūkį. Tai, kad pavyko nustatyti RNR spermoje ir tiriant graužikus, galėjusius būti užkrato pernešėjais, daro įspūdį. Ši patirtis įrodo, kaip svarbu nustatyti ir užgesinti į pandemijas peraugti galinčių protrūkių židinius.

Net ir bolivams, anot M. Morales-Betoulle ir C. Carlsono, nereikia nerimauti, kad Čaparės protrūkis gali pasiekti COVID-19 išplitimo mastą. Šiandien, kiek žinoma, virusu nėra užsikrėtęs nė vienas žmogus, be to, hemoraginėms karštinėms, kitaip nei COVID-19, nėra būdingas besimptomis laikotarpis arba perdavimo oru tikimybė. Štai kodėl jis negali išplisti taip paprastai ir taip plačiai.

Kaip sakė C. Carlsonas, nerimauti galima tik dėl to, kad viso pasaulio sveikatos priežiūros sistemos, taip pat žmonių sveikatos būklė gerokai nukentėjo dėl rimtą iššūkį pateikusio COVID-19. Taigi, dabar net kitokių virusų grėsmė žmonėms automatiškai padidėjo.

Aišku, kad ir kaip būtų, žmonės gali apsisaugoti. Graužikų perduodamos ligos kelia pavojų visame pasaulyje. Kad rizika sumažėtų, M. Morales-Betoulle rekomenduoja vadovautis CDC skelbiamomis nuorodomis, kaip išvengti kontakto su užkrato pernešėjais. Vieni svarbiausių žingsnių – užtaisyti skyles ir namo viduje, ir išorėje, paspęsti spąstus, išvalyti maisto sandėliukus ir t. t.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-85766/straipsnis/Bus-dar-viena-pandemija-Virusologai-stebi-nauja-virusa-Bolivijoje-mirtina-hemoragine-karstine-gali-plisti-ir-tarp-zmoniu?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Viskas iš Europos sandėlių ir už mažiausias: GeekBuying skelbia „Black Friday“ išpardavimą ir pačius įspūdingiausius pasiūlymus – labai simpatiško dizaino ir puikių specifikacijų „HIMO V1S“ elektrinis dviratis, pats populiariausias „Xiaomi Mi Box S“ TV priedėlis, unikalus darbo stalas ir įspūdingos belaidės kolonėlės (kuponai, Video)

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Geriausi GeekBuying pasiūlymai:

– „Black Friday“ išpardavimas, kuponai, akcijos ir kiti pasiūlymai;

– „HIMO V1S“ elektrinis dviratis iš Lenkijos sandėlio;

– „Acgam KVTD-2“ elektroninis darbo stalas iš Europos sandėlio;

– „Xiaomi Mi Box S“ TV priedėlis iš Čekijos sandėlio;

– Išskirtinio dizaino 60W galios „Tronsmart Element T6 Max“ belaidė garso kolonėlė iš Vokietijos sandėlio;

– Itin tvirta, vandeniui atspari ir puikios kainos „Tronsmart Element Force“ garso kolonėlė iš Vokietijos sandėlio.

GeekBuying skuba pranešti apie prasidedantį „Black Friday“ išpardavimą.

Absoliuti prekių dauguma atkeliaus iš Europos sandėlių, tad be jokių papildomų mokesčių ir labai greitai.

Taip pat papildomai galima pasinaudoti šiais nuolaidų kuponais:

  • $2 nuolaida perkant virš $20: kuponas – BFGKB2001
  • $5 nuolaida perkant virš $50: kuponas – BFGKB2002
  • $10 nuolaida perkant virš $100: kuponas – BFGKB2003
  • $15 nuolaida perkant virš $200: kuponas – BFGKB2004

Ypač rekomenduojama apsilankyti „Black Friday Shopping Guide“.

Čia rasime visą aktualią informaciją apie šį išpardavimą, geriausius pasiūlymus, nuolaidų kuponus ir žaidimą, kuriame galima laimėti $1000 vertės kuponą.

Taip pat prekės suskirstytos ir pagal Europos sandėlius, kas yra itin patogu ieškant norimos prekės artimiausiame sandėlyje.

O dabar keletas tikrai dėmesio vertų ir labai naudingų daiktų už itin geras kainas.

„HIMO V1S“ elektrinis dviratis

  • Geekbuying – 503,92 €;
    • nuolaidos kuponas GKB545S;
    • iš Lenkijos sandėlių pristatys per 2-7 darbo dienas.

„HIMO V1S“ yra simpatiškas, tvirtas elektrinis dviratis. Ir iš Lenkijos sandėlio jis dabar parduodamas už puikią kainą. Taip pat į Lietuvą pristatys labai greitai ir be jokių papildomų mokesčių.

„HIMO V1S“ elektrinis dviratis
©Gamintojo nuotr.

„HIMO V1S“ elektrinis dviratis yra tvirto aliuminio rėmo, su nulenkiama vairo konstrukcija. Šiuo kompaktišku dviračiu gali važiuoti iki 100 kg svorio žmogus.

Pats dviratis sveria 16,7 kg ir yra tokių išmatavimų: 1080 x 510 x 1020 mm.

„HIMO V1S“ elektrinis dviratis
©Gamintojo nuotr.

Priekyje ir gale įtaisyti ryškiai šviečiantys žibintai, turime amortizatorius, diskinius stabdžius, pripučiamus 12 coliodydžio ratus.

Ant vairo taip pat rasime LCD ekraną, kuriame pateikia daug naudingos informacijos: baterijos energijos kiekis, greitis, nuvažiuotas atstumas, pasirinktas režimas ir kt.


©Gamintojo nuotr.

„HIMO V1S“ elektrinis dviratis aprūpintas 250W bešepetėliniu elektros varikliu ir per maždaug 6 val. įkraunama 36V 7,8Ah baterija. 

Elektrinis dviratis maksimaliai elektra pasiekia 25 km/h greitį ir vienu įkrovimu galima nuvažiuoti iki 60 km. Tiesa, čia papildomai minant pedalus ir taip padedant dviračio baterijai.

Vien elektra nuvažiuosime iki 40 km, kas taip pat yra labai gerai. Ir kadangi šis dviratis yra lengvas, tai su juo yra patogu važinėtis ir tiesiog naudojant savo fizinę jėgą.


©Gamintojo nuotr.

„Acgam KVTD-2“ darbo stalas (be stalviršio)

  • Geekbuying – 232,18 €;
    • nuolaidos kuponas ACGAMDESK;
    • iš Europos sandėlių pristatys per 2-7 darbo dienas;
    • dovanų – neslystantis, tvirtas kilimas.

„Acgam KVTD-2“ yra tikrai neeilinis darbo stalas. Jis jungiamas prie elektros tinklo. Kam to reikia?

Tam, kad šis tvirto aliuminio korpuso stalas būtų pilnai kontroliuojamas ir valdomas.


©Gamintojo nuotr.

Jis turi štai tokią valdymo panelę ir galima patiems pasirinkti norimą stalo aukštį bei išsaugoti savo pasirinkimus.

Mėgstate dirbti stovėdami – vienas stalo aukštis. Sėdėdami – jau kitas. Taip galima į atmintį įrašyti 3 stalo aukščius, kas yra labai patogu.


©Gamintojo nuotr.

Kaip gi surinkti šį ergonomišką stalą? Ką jis dar sugeba? Ar yra tvirtas? Į visus šiuos klausimus ir dar daugiau naudingos informacijos pateikia štai šis apžvalgininkas:

„Xiaomi Mi Box S“ TV priedėlis

  • Geekbuying – 51,59 €;
    • nuolaidos kuponas MIBOXS​;
    • Čekijos sandėlių pristatys per 1-5 darbo dienas.

„Xiaomi Mi Box S“ – tai naujos kartos išmanusis televizoriaus priedėlis su „Android  8.1“ operacine sistema, pakeitęs senąjį „Xiaomi Mi Box“.


©Gamintojo nuotr.

Kompaktiškas „Xiaomi Mi Box S“, kaip įprasta visiems TV priedėliams, seną televizorių gali paversti išmaniu.

Jis „Wi-Fi“ ryšiu jungiasi prie interneto ir leidžia ekrane transliuoti įvairius internete patalpintus vaizdo įrašus. Tai reiškia, kad galima naudotis „Youtube“, „Netflix“ ir kitų populiarių vaizdo įrašų portalų paslaugomis.

„Xiaomi Mi Box S“ bet kurį televizorių pavers išmaniu
©Gamintojo nuotr.

„Xiaomi Mi Box S“  valdomas patogiu pulteliu su balso komandų funkcija. Įrenginys turi ir „Bluetooth 4.2“ prieigą, todėl prie jo galima prijungti belaidę klaviatūra ar kitus prietaisus. Gerai ir tai, kad jis yra visai mažas – jo kraštinės ilgis siekia vos 9,52 cm.

„Xiaomi Mi Box S“ nustebins aukšta vaizdo ir garso kokybe
©Gamintojo nuotr.

O štai vaizdo ir garso kokybė tikrai nustebins. „Xiaomi Mi Box S“ gali pasigirti „DTS-HD“ ir „Dolby Stereo“ garso sistemomis ir 4K HDR vaizdu. Vaizdas yra ryškus ir detalus, o 60 kadrų per sekundę greičio dėka visi matomi judesiai yra sklandūs ir malonūs akiai.

Verta paminėti ir tai, kad „Xiaomi Mi Box S“ yra labai lengvai valdomas. Minimalistinis pultelis turi ir valdymo balsu funkciją, o vartotojo sąsaja yra paprasta ir aiški. Taip ir turėtų būti, nes „Xiaomi Mi Box S“ yra pagerinta senesnio įrenginio versija. Pagerėjo garso kokybė, vartotojo sąsaja, įdiegta naujesnė „Android“ versija, o pultelyje atsirado „Netflix“ mygtukas.

Nuo kompiuterio prie televizoriaus – „Xiaomi Mi Box S“ turi integruotą „Chromecast“ programą
©Gamintojo nuotr.

„Xiaomi Mi Box S“ yra išties išmanus įrenginys. Tai, ką matote telefono ekrane, integruotos „Chromecast“ programos dėka galėsite lengvai perkelti į televizoriaus ekraną.

Apskritai tai yra greitas ir patogus įrenginys, kuris pravers visuose namuose. Visos šios savybės „Xiaomi Mi Box S“ priedėlį pavertė vienu populiariausių Kinijos rinkoje – labai dažnai jis būna tiesiog išpirktas arba kaina be nuolaidos siekia virš 70€.

Išskirtinio dizaino 60W galios „Tronsmart Element T6 Max“ belaidė garso kolonėlė

  • Geekbuying – 60,19 €;
    • nuolaidos kuponas NNNTMIT11​;
    • Vokietijos sandėlių pristatys per 2-7 darbo dienas.

„Tronsmart Element T6 Max“ iškart patraukia dėmesį. Labai įdomaus dizaino belaidė garso kolonėlė.


©Gamintojo nuotr.

Be išskirtinės išvaizdos, ši garso kolonėlė pasižymi ir puikiomis techninėmis charakteritikos.

Čia turime 60W galios garso kolonėlę, kas tokioje kainų kategorijoje yra labai įspūdinga.

Be to, dėl savo išskirtinio dizaino, ši garso kolonėlė garsą skleidžia į visas puses – 360 laipsnių kampu.

Pagrindinės techninės charakteristikos
©Gamintojo nuotr.

USB-C jungtis, 12 000 mAh baterija, 20 val. grojimas, IPX5 standartas (atsparumas vandens purslams), 3 muzikos grojimo režimai, Bluetooth 5.0 bei NFC, valdymas balsu bei į prisilietimus reaguojanti panelė ir t.t.

Be to, šią kolonėlę galima naudoti ir kaip laisvų rankų įrangą, bei skambinti savo artimiesiems. 

„Ar naujoji Tronsmart Element T6 MAX belaidė kolonėlė gali nugalėti kur kas brangesnę Sony SRS-XB41? Išsiaiškinkime“, – teigia štai šis apžvalgininkas ir plačiau papasakoja apie „Tronsmart Element T6 Max“ kolonėlę, jos galimybes ir atlieka testavimus:

Itin tvirta, vandeniui atspari ir puikios kainos „Tronsmart Element Force“ garso kolonėlė

  • Geekbuying – 34,39 €;
    • nuolaidos kuponas NNNTF11;
    • Vokietijos sandėlių pristatys per 2-7 darbo dienas.

„Tronsmart Element Force“ yra labai kokybiška ir šauni garso kolonėlė, kurią ir mes patys išbandėme.

„Tronsmart Element Force“ belaidės kolonėlės apžvalgą rasite čia.


©Technologijos.lt

Galime drąsiai patvirtinti, kad „Tronsmart Element Force“ garso kolonėlė yra:

  • Labai gražaus dizaino, išvaizdi, aukščiausios kokybės medžiagos;
  • Visiškai atspari vandeniui – IPX7 standartas;
  • Patogi laikyti rankoje ir ant įvairių paviršių, neslysta;
  • NFC, „Bluetooth 5.0“;
  • Patogus valdymas, mygtukai labai gerai reaguoja į paspaudimus;
  • Galimybė naudoti, kaip laisvų rankų įrangą – puikiai girdimas pašnekovas;
  • Muzikos grojimas iš atminties kortelės, 3,5 mm audio AUX laidu ar Bluetooth ryšiu;
  • Galimybė kolonėlę valdyti balsu ir net su „Mi Band 4“ išmaniąja apyranke;
  • Du garsiakalbiai po 20W užtikrina labai kokybišką garsą ir EQ mygtukas leidžia jį dar pagerinti;
  • Dvi baterijos po 3300 mAh, kurias įkrauti užtrunka apie 3 valandas ir jų energijos užtenka virš 20 val.

Tad jei ieškote garso kolonėlės sau ar ketinate ją padovanoti artimiesiems, nedvejokite – už tokią kainą „Tronsmart Element Force“ yra nuostabus pasirinkimas.


http://www.technologijos.lt/rinka/turgelis/S-85739/straipsnis/Viskas-is-Europos-sandeliu-ir-uz-maziausias-GeekBuying-skelbia-Black-Friday-ispardavima-ir-pacius-ispudingiausius-pasiulymus—labai-simpatisko-dizaino-ir-puikiu-specifikaciju-HIMO-V1S-elektrinis-dviratis-pats-populiariausias-Xiaomi-Mi-Box-S-TV-priedelis-unikalus-darbo-stalas-ir-ispudingos-belaides-koloneles-kuponai-Video?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 1 val

Į ligoninių koronaviruso skyrius bus kviečiamas pastiprinimas iš kitų gydymo įstaigų

2020 11 25 Ligoninėms patiriant spaudimą dėl išaugusių koronaviruso (COVID-19) pacientų srautų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su gydymo įstaigų...

Greitos naujienosprieš 2 val

„Kaimas į namus“ – galimybė nusipirkti norimą produktą tiesiai iš ūkio

2020 11 25 Užauginti ar pagaminti produktą yra tik dalis ūkininkų darbo – labai svarbu rasti ir pirkėją produkcijai. Iniciatyva...

Greitos naujienosprieš 3 val

Bendrasis pagalbos centras perima Klaipėdos apskrityje greitosios medicinos pagalbos trumpųjų telefono numerių administravimą

2020 11 25 Nuo šių metų lapkričio 26 dienos Bendrasis pagalbos centras perima greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpųjų telefono ryšio...

Greitos naujienosprieš 4 val

Veiklą pradėjo naujoji Literatūros taryba

2020 11 25 Kultūros ministerijoje į pirmąjį posėdį susirinkusi naujos sudėties Literatūros taryba aptarė veiklos perspektyvas. Tarybos narius pasveikino kultūros...

Greitos naujienosprieš 4 val

Kaune bus steigiamas valstybinės svarbos pramonės parkas

2020 11 25 Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam projektui dėl Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) pripažinimo...

Greitos naujienosprieš 4 val

Karantinas pratęsiamas iki gruodžio 17 d., tačiau leidžiamas muziejų lankymas

2020 11 25 Atsižvelgdama į nepalankią koronaviruso (COVID-19) epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, Vyriausybė trečiadienį nusprendė pratęsti šalyje galiojantį karantiną...

Greitos naujienosprieš 5 val

Pratęsus karantiną, numatytas ribotas muziejų, galerijų ir ekskursijų lankymas

2020 11 25 Vyriausybė, priėmusi nutarimą dėl karantino Lietuvoje pratęsimo, numatė galimybę nuo gruodžio 10 d. griežtai apibrėžtomis sąlygomis lankytis...

Sportasprieš 5 val

M.Schilleris: „Zenit“ – gynybinė komanda, gerai atakuojanti varžovų silpnąsias vietas“ (VIDEO)

2020.11.25 [embedded content] Tautvydas Kubilius, Krepsinis.net Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį namuose priims po truputį po kovos su koronavirusu įsibėgėjančią Sankt Peterburgo...

Greitos naujienosprieš 5 val

Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą

2020 11 25 Registrų centrui nuo spalio pradėjus taikyti naujus įkainius, išaugo mokesčiai, ypač paveldint mažos vertės turtą. Šiandien Vyriausybė...

Greitos naujienosprieš 5 val

Gerinant ekonominę infrastruktūrą atnaujinamas Šiaulių oro uostas

2020 11 25 Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, modernizuojama Šiaulių oro uosto infrastruktūra. Įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą, šio oro...

Skaitomiausi