Connect with us

Verslas

Naujasis „Coface“ TOP 500 reitingas: Lietuva stiprino pozicijas ir išlaikė aukščiausią mokumo indeksą

Paskelbta

Naujasis „Coface“ TOP 500 reitingas, įvardinantis didžiausias Vidurio ir Rytų Europos (VRE) įmones, parodė:

2018-ieji metai VRE regione buvo pelningi, bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 4,3 proc.;
Į TOP 500 sąrašą patekusios įmonės augino pajamas ir sukūrė daugiau darbo vietų, tačiau arši konkurencija mažino jų pelną: bendrosios įmonių pajamos pernai augo 9,6 proc. ir pasiekė 698 mlrd. Eur, tačiau grynasis pelnas krito 1,6 proc. iki 30 mlrd. Eur.;
TOP 500 reitinge tradiciškai dominuoja kuro, energetikos, chemijos ir farmacijos sektorių įmonės, sudarančios 19 proc. visų į reitingą patekusių bendrovių. Toliau rikiuojasi automobilių ir transporto, prekybos, elektronikos ir telekomunikacijų įmonės;
Kaip ir anksčiau, daugiausia į TOP 500 patekusių įmonių veikia Lenkijoje – jų šiame sąraše yra 175.

Lietuvos bendrovių, patekusių į naująjį „Coface“ TOP 500 reitingą, skaičius išaugo nuo 19 iki 21, kai Estijos įmonių padaugėjo nuo 7 iki 11, o Latvijos – nuo 6 iki 7. VRE regione Lietuva pirmauja pagal dalį darbuotojų, dirbančių didžiosiose įmonėse, ir tokių darbuotojų vis daugėja: pernai jų buvo 11,2 proc., skaičiuojant nuo visų šalyje dirbančiųjų skaičiaus, šiemet – 12,8 proc.. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Estiją beveik 3 kartus, o Latviją – daugiau nei 6 kartus. Iš visų VRE šalių Lietuvos didžiosios įmonės pasižymi aukščiausiu mokumo indeksu, bendrai įvertintu 7,4 balais. Bendrasis šalies rizikingumas įvertintas A3 balu (patenkinamai), o verslo aplinka Lietuvoje pelnė aukštą A2 (stabilų) įvertį.

Pagal įmonių skaičių, patekusių į TOP 500 reitingą, Lietuva tarp 12 šalių, kaip ir pernai,  užėmė 6-tąją vietą, nors pagal gyventojų skaičių yra tik 9-ta. Bendrai 21 Lietuvos įmonė, patekusi į TOP 500, pasiekė 26,052 mlrd. Eur apyvartos (palyginus su 21,27 mlrd. Eur pernai), tačiau šių bendrovių bendrasis pelnas sumenko iki 750 mln. Eur, palyginus su 958 mln. Eur 2017 metais.

Pirmasis Lietuvos įmonių šešetukas stabiliai kilo reitinge, smuko „Achemos koncerno“ pozicijos

Tarp Lietuvos didžiausių įmonių reitinge stabilus išliko pirmasis šešetukas, kuriame visoms bendrovėms pavyko pakilti reitinge: „Orlen Lietuva“ pakilo į 18-tą vietą (pernai buvo 20 vieta), „Vilniaus prekyba“ pakilo į 21 vietą (buvo 30), „Maxima Grupė“ užėmė 32 vietą (buvo 37), „Maxima LT“ turi 102 vietą (buvo 106), „Lietuvos energija“ pakilo į 160 vietą (buvo 172), „Sanitex“ dabar užima 203 vietą (buvo 205).

Pernai tarp Lietuvos bendrovių septintoje vietoje buvęs „Achemos koncernas“ šiemet prarado 15 pozicijų ir iš 258 vietos reitinge nukrito į 273 vietą.

Didžiausiu augimu stebino „Kauno grūdai“, į reitingą pirmą kartą pateko „Euroaphoteka“ ir „VG Holding“

Didžiausiu šuoliu tarp lietuviškų įmonių pasižymėjo „Kauno grūdai“, pakilę 269 pozicijomis nuo 713 iki 444 vietos. Įspūdingai augo „Neo Group“ (pakilo 128 vietomis iš 551 į 423) ir „Girteka Logistics“ (pakilo 105 vietomis, iš pernai turėtos 390 į 285 šiemet). „ME Investicija“ pagerino vietą reitinge 73 pozicijomis ir šiemet pakilo į 227 vietą (pernai buvo 300). Ryškiais šuoliais taip pat pasižymėjo „Viada LT“ (pakilo 77 vietomis, iš 405 į 328), „Spektator“ (kilo 45 vietomis, nuo 430 iki 385) ir „Kesko Senukai Lithuania“ (kilo 38 pozicijomis, iš 337 iki 299).

Į naująjį TOP 500 reitingą dvi Lietuvos įmonės pateko pirmą kartą: „Euroaphoteka“ iš karto pelnė 329 vietą, o „VG Holding“ užėmė 435 poziciją.

Labiausiai krito „Linas Agro Group“, iš TOP 500 reitingo iškrito „Lietuvos geležinkeliai“

Pernai turėję 494 poziciją reitinge, šiemet iš jo iškrito „Lietuvos geležinkeliai“, praradę 22 pozicijas ir dabar esantys 516 vietoje. Labiausiai reitinge krito „Linas Agro Group“: prarado net 41 poziciją, ir iš 320 vietos smuko iki 361. 29 pozicijas, palyginti su 2017 metais, šiemet prarado ir „Energijos skirstymo operatorius“, iš 351 vietos nukritęs iki 380 vietos. „MG Baltic koncernas“ smuko 7 pozicijomis, iš 357 vietos iki 364.

Kas aštuntas darbuotojas Lietuvoje pluša didžiosiose įmonėse: pirmaujame visame VRE regione

Kaip pažymima „Coface“ TOP 500 reitingo ekonominėje apžvalgoje, Lietuva užima pirmą vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal dalį darbuotojų, dirbančių didžiosiose įmonėse. Ir tokių darbuotojų vis daugėja: 2017 metais jų buvo 11,2 proc. (146544), o 2018-aisias – jau 12,8 proc. (168277.).

„Coface“ ekspertų vertinimu, augo vienam Lietuvos gyventojui tenkanti šalies metinio BVP suma: ji kilo nuo 14,8 tūkst. Eur 2017 metais iki 16,1 tūkst. Eur pernai. Pagal šį rodiklį tarp 12-os šalių Lietuva užėmė 5-tąją vietą, pralenkusi Lenkiją (12,9 tūkst. Eur), Vengriją, (13,5 tūkst. Eur), Latviją (15,3 tūkst. Eur), Serbiją (6,1 tūkst. Eur), Kroatiją (11,9 tūkst. Eur), Bulgariją (7,8 tūkst. Eur) ir Rumuniją (10,4 tūkst. Eur), tačiau nusileidusi Čekijai (19,6  tūkst. Eur) , Slovakijai (16,6 tūkst. Eur), Slovėnijai (22,9 tūkst. Eur) ir Estijai (19,5 tūkst. Eur).

2018 metais pagal BVP augimą (3,5 proc.) Lietuva nusileido daugumai VRE šalių ir aplenkė tik Čekiją (3,0 proc.), Bulgariją (3,0 proc.) ir Kroatiją (2,6 proc.). Kitų Baltijos šalių ekonomikos augo sparčiau: Estija – 3,9 proc., o Latvija – 4,8 proc..

„Pagrindiniais VRE ekonomikos augimo veiksniais buvo privatus vartojimas, didėjančios investicijos į ilgalaikį turtą ir eksportas. Nors šie rodikliai didėjo lėčiau, nei ankstesniais metais, tačiau išlaikė augimą, nepaisant euro zonos sulėtėjimo“, – komentuoja Grzegorz Sielewicz, „Coface“ ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai.

Komentuodamas Lietuvos ekonominę padėtį, G. Sielewicz prognozuoja, kad 2019 metais šalies ūkio augimas nebebus toks ryškus, kaip ankstesniais 2017 ir 2018 metais, ir sieks 3 proc.. Augantis užimtumas, šiek tiek padidėjusi imigracija ir silpnas produktyvumo didėjimas subalansuos darbo užmokesčio augimą, taip pat ir namų ūkių vartojimą. Santykinai aukštas minimalus darbo užmokestis neigiamai paveiks įmonių konkurencingumą ir galimybes eksportuoti. Didėjanti įtampa tarptautinėje prekyboje turės neigiamos įtakos eksportui ir prekybai. Prognozuojama, kad mažės ir investicijų, kurios pastaraisiais metais pastebimai augo dėl palyginti palankių sąlygų gauti kreditavimą.

Eksperto teigimu, gali mažėti verslo pasitikėjimas ateitimi, išliks sunkumų surandant kvalifikuotų darbuotojų, o neigiamas šių veiksnių pasekmes galėtų sušvelninti efektyvesnis  ES lėšų panaudojimas.

Apie TOP 500 reitingą:

Jau vienuoliktąjį kartą „Coface“ parengtas didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių reitingas įtraukė Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos ir Slovėnijos įmones, kurių 2018 m. metinė apyvarta buvo ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į šį sąrašą neįtraukti finansinių paslaugų teikėjai, bankai, draudimo bendrovės, lizingo įmonės ir brokeriai. Į reitingą taip pat nepateko įmonės, kurios iki nurodytos datos nepateikė finansinių duomenų. Kartu su įmonių pajamomis „Coface“ sudarytame VRE TOP 500 reitinge įvertinti tokie rodikliai kaip apyvartos, grynojo pelno ir darbuotojų skaičiaus metiniai pokyčiai.

Apie „Coface“:

70 metų veiklos patirtis ir gerai išplėtotas atstovybių tinklas yra svarbūs veiksniai, užtikrinantys tvirtas „Coface“ pozicijas pasaulinėje kreditų draudimo ir rizikos valdymo rinkoje. Siekdami įgyvendinti tikslą tapti lanksčiausiai veikiančia kreditų draudimo bendrove pasaulyje, „Coface“ ekspertai nuolat stebi pasaulio ekonomikos pokyčius ir dalinasi įžvalgomis su daugiau kaip 50 000 klientų, padedant jiems plėtoti sėkmingai augantį ir dinamišką verslą. Visame pasaulyje daugiau kaip šimte šalių „Coface“ atstovybėse dirba apie 4100 specialistų. Bendrovės apyvarta 2018 m. siekė 1,4 mlrd. eurų.

Daugiau informacijos:
Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ generalinis direktorius (Mantvydas.Stareika@coface.com; +37068337602)

Skaityti toliau

Verslas

Kaune gimsta pasaulį pakeisiančios atsinaujinančios energetikos idėjos

Paskelbta

Didžiausios ateities viltys yra nukreiptos į atsinaujinančią energetiką, ne išimtis ir Lietuva – ši sritis yra tapusi viena sparčiausiai augančių ir vystomų mūsų šalyje. Kaune taip pat gausu galimybių kurti inovatyvias gamtą tausojančias technologijas, nes būtent čia ugdomi jaunieji talentai, nuolat išrandami stebinantys sprendimai, vykdomi moksliniai tyrimai, veikia gausus būrys įmonių bei startuolių. Kauno pašonėje netrukus bus įgyvendintas ir vienas įspūdingiausių sektoriaus projektų – plūduriuojanti saulės jėgainė Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.

Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) vadovo Mindaugo Bulotos teigimu, visas pasaulis, nors ir mažais žingsneliais, tačiau juda atsinaujinančios energetikos link. „Vos prieš gerą dešimtmetį „Tesla“ elektromobiliai, hibridiniai automobiliai ar vandeniliu varomos transporto priemonės atrodė kaip tolima ateitis. O saulės energiją į elektrą konvertuojančios čerpės ar langų stiklai atrodė kaip scenarijus  iš fantastinio filmo. Šiandien atsinaujinančių energijos šaltinių reikšmė ir potencialas pripažįstami vienbalsiai, todėl nesuklysiu sakydamas, kad šios srities specialistų poreikis yra milžiniškas, o karjeros perspektyvos išties daug žadančios,“ – sako KTU NIVC vadovas Mindaugas Bulota. Pasak jo, KTU skiria itin didelį dėmesį partnerystei su verslu, siekiant užtikrinti reikalingų specialistų ruošimą ir ieškant mokslu grįstų sprendimų šios industrijos vystymui.

Ambicingas ir analogų regione neturintis projektas

Pajėgas suvienijus verslui ir mokslui gimė vienas įspūdingiausių projektų Kauno regione – eksperimentinė saulės elektrinė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine, kurį bendrovė „Ignitis gamyba“ įgyvendina kartu su KTU NIVC. Ši plūduriuojanti saulės jėgainė bus pirmoji tokia elektrinė mūsų regiono šalyse ir išsiskirs unikaliais techniniais sprendimais. Pagal pirminę projekto viziją, jėgainės konstrukcija prisitaikys prie kintančio baseino vandens lygio, bus atspari bangavimui bei ledui – iki šiol niekas nėra įgyvendinęs tokio projekto ant užšąlančio vandens telkinio su kintančiu vandens lygiu. KTU ir „Ignitis gamybos“ parengto projekto paraiška buvo sėkmingai įvertinta Lietuvos verslo paramos agentūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat gavo papildomą finansavimą projekto įgyvendinimui. Pirminį projekto etapą planuojama įgyvendinti iki 2022 metų.

Šiuo eksperimentu siekiama ne tik įvertinti plėtros galimybes panaudojant Kruonio HAE aukštutinį baseiną, bet ir išbandyti, kaip seksis šį sprendimą integruoti į dabartines elektrinės veiklas. Numatoma, kad jėgainė sudarys galimybes panaudoti saulės šviesos ir vandens sinergiją, teikiant elektros energetikos sistemai būtinas paslaugas.

„Džiaugiamės partneryste su KTU, nes universitetas šiame projekte atlieka svarbų vaidmenį modeliuojant integruotos saulės ir vandens energijos pagrindais veikiančią išmanią hibridinę elektrinę, kuri ne tik gamina švarią elektros energiją, bet ir, esant poreikiui, turi kur ją kaupti, pumpuojant vandenį į Kruonio HAE viršutinį baseiną,“ – sako „Ignitis gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

Kaip nurodo bendrovė, artimiausiu metu planuojama užbaigti pirkimą dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų, o pasirašius sutartį su konkurso nugalėtoju bus galima atskleisti ir daugiau šio projekto įgyvendinimo detalių.

Beje, „Ignitis gamybos“ valdomas hidroelektrines Kaune ir Kruonyje sieja ne tik tai, kad jos abi elektros gamybai naudoja atsinaujinantį energijos išteklį – vandenį. Šių elektrinių operatoriai yra apmokyti dirbti tiek viename, tiek kitame objekte, kuriuos skiria apie keturiasdešimt kilometrų. Šie specialistai – kurių gretose esama ir kauniečių – atlieka kritiškai svarbią funkciją, valdydami šaliai strateginę reikšmę turinčias elektrines, kurios ne tik optimaliai gamina elektros energiją, bet ir užtikrina energetikos sistemos stabilumą.

Ateities standartai diegiami universitete

KTU ne tik ruošia specialistus, galinčius dirbti atsinaujinančios energetikos srityje, bet ir pats rodo pavyzdį, pereidamas prie atsinaujinančios energijos išteklių. Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) mokslininkų kuriamos inovacijos šiemet sulaukė tarptautinio pripažinimo: ant universiteto pastatų stogų įrengta atsinaujinančių energijos šaltinių sistema pelnė pasaulinį įvertinimą „Energy Globe Award“ apdovanojimuose.

„Šis projektas yra unikalus tuo, kad sukūrėme sprendimą, apjungiantį kelis energijos šaltinius. Išnaudojome universiteto pastatų charakteristikas taip, kad maksimaliai panaudotume saulės energiją ir sudarytume galimybę kaupti šiluminę energiją, kurią vėliau panaudotume pastatų šildymui”, – teigia KTU EEF Energetikos sistemų katedros vedėjas prof. Saulius Gudžius.

Pasak profesoriaus, visi žino, kad energetika keičiasi ir apsirūpinimas energija netrukus bus kitoks. O KTU, kaip universitetas, turi būti pavyzdys bei ateities technologijų lyderis, sudarantis galimybę mokytis realiomis sąlygomis. „Per praktiką rodome studentams, kaip siekti pokyčių, kurti ir įgyvendinti inovacijas. Juk universitetas pirmiausia turi švietėjišką misiją. Įrodydami, kad tokie projektai yra realūs ir ateityje taip galima apsirūpinti energija, padedame visuomenei greičiau apsispręsti ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo”, – sako prof. S. Gudžius.

Universitetas yra apsisprendęs ir toliau diegti bei plėtoti alternatyvios energijos sprendimus: 2021 m. universiteto miestelyje saulės elektrinių parką papildys keturiuose pastatuose sumontuotos saulės energijos jėgainės, o 2022 m. planuojama papildomai įrengti dar tris. Skaičiuojama, kad toks kompleksinis sprendimas universitetui per metus leis sutaupyti daugiau kaip 150 tūkst. eurų.

Moksliniai tyrimai atsinaujinančioje energetikos srityje vykdomi ir kituose KTU padaliniuose. Pavyzdžiui, vertindami saulės energijos potencialą, KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslininkai jau keletą metų atlieka savitvarkių molekulių naudojimo saulės elementuose tyrimus. Kartu su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ (HZB) mokslinių tyrimų instituto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjais perovskito ir silicio pagrindu sukurtas tandeminis saulės elementą, kuris elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Tai naujasis efektyvumo rekordas, mat rinkoje paplitusių monokristalinio silicio elementų efektyvumas tesiekia 20 proc. Rekordą užfiksavo Fraunhoferio saulės energijos sistemų institutas „CalLab“. KTU laboratorijose susintetinta medžiaga yra ne tik efektyvesnė, bet ir gerokai pigesnė už šiuo metu fotovoltiniuose elementuose naudojamas alternatyvas. Patentuoto išradimo gamybos licenciją jau yra įsigijusi Japonijos kompanija, vedamos derybos su dar keliomis užsienio įmonėmis.

Kauniečių sukurtas produktas naudojamas visame pasaulyje

Apie tai, kad Kaune parengti specialistai yra kertinis inovatyvaus verslo plėtros akmuo, kalba ir sėkmingai veikiančio startuolio „PVcase“ įkūrėjas bei vadovas Deividas Trainavičius. Šiuo metu įmonėje dirba trys dešimtys žmonių, kurių dauguma – kauniečiai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį saulės energijos industrijoje esantis Deividas ilgą laiką valdė konsultacinę įmonę, dirbančią su saulės elektrinių projektuotojais ir statytojais. „Per visus tuos metus dirbome prie projektų, kurių vertė – per 10 milijardų eurų. Stebėdami ir analizuodami procesus pamatėme, kad rinkai tobulėjant ir saulės elektrinėms sparčiai plečiantis, pasaulyje tampa vis sunkiau rasti palankių vietų, tinkamų jų statybai. Dauguma lygių, patogių plotų jau išnaudoti, o naujosios ant žemės statomos saulės elektrinės keliamos į vis sudėtingesnes sąlygas – ant nelygaus reljefo, kalnuose, ryžių laukuose ir pan. Taigi, projektuojant jas tokiomis sąlygomis, paprasčiausi rinkoje buvę įrankiai nebepatenkinto poreikių. Tuomet ir kilo idėja sukurti įrankį, su kuriuo galėtume projektuoti ir optimizuoti saulės parkus 3D aplinkoje, gaudami itin tikslius skaičiavimus,“ – apie pačią „PVcase“ atsiradimo koncepciją pasakoja D. Trainavičius.

Pasak jo, kauniečių sukurtam produktui analogo rinkoje nebuvo, tad pasirėmę savo dešimtmečių patirtimi ir naujausiomis technologijomis, iš pradžių susikūrė patogų įrankį sau, o tuomet, pamatę, kad rinkoje yra didžiulis tokios programinės įrangos poreikis, priėmė sprendimą atskirti kompanijas ir įsteigti savarankišką „PVcase“ – bei pasiūlyti jį vartotojams.

Kad toks sprendimas buvo itin sėkmingas, liudija skaičiai: per pusantrų metų nuo veiklos pradžios kompanija jau turi per šimtą klientų visame pasaulyje.

„Pirmi metai mums buvo itin sėkmingi: pardavimai siekia kiek daugiau nei milijoną eurų, o šiemet akceleruojame ir pardavimus ketiname didinti kelis kartus. Augs ir komanda – planuojame per šiuos metus išaugti iki 50 žmonių. Dėl šios priežasties vasarą keliamės į naują biurą „Magnum“ verslo centre,“ – pasakoja įmonės vadovas.

Kompanijos atsiskyrimo metu buvo pritrauktas ir tam reikalingas finansavimas: pusė milijonų eurų iš fondų „Practica capital“ ir „Contrarian ventures“, kurį valdo Lietuvos energijos žaliosios energetikos fondas. „Kodėl fondai mumis patikėjo ir be didelių įkalbinėjimų ryžosi investuoti? Turbūt įvertinę esmines stiprybes: matydami, kad nekuriame startuolio „pasibandymui“, o jau turime veikiantį, išbandytą produktą. Garantijų teikia ir mūsų didžiulė patirtis saulės energetikoje bei gili produkto ekspertinė vertė,“ – sako D. Trainavičius, pridurdamas, kad investicijos buvo panaudotos akceleravimui – spartesniam ir didesnės patirties žmonių samdymui, plėtrai ir tolimesniam produkto vystymui.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija

A. Aleksandravičiaus nuotrauka

Skaityti toliau

Verslas

Nauja pasaulinė „Coca-Cola“ kampanija atkreipia dėmesį į sudėtingą maitinimo įstaigų padėtį

Paskelbta

COVID-19 pandemija turėjo nemažą įtaką viso pasaulio ekonomikai ir vartojimo įpročiams. Įsivyravus ekonominės recesijos nuotaikoms ir klientų tarpe augant neužtikrintumui, nereta maitinimo įstaiga patyrė nemažus nuostolius ar net buvo priversta visam laikui užverti savo duris. Reaguodama į šią situaciją, „Coca-Cola“ ėmėsi ir imsis priemonių, kurios bus nukreiptos į verslo skatinimą, pažeidžiamų visuomenės grupių rėmimą ir socialinių ryšių kūrimą.

Reaguodama į tuometinę situaciją, balandžio mėnesį įmonė visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, sustabdė rinkodarinę veiklą ir pastarosios finansus skyrė palaikyti medikus, nukentėjusias bendruomenes ir apsaugoti savo darbuotojus. Žengdama dar toliau, „Coca-Cola“ Lietuvoje ir visame pasaulyje šį mėnesį pradeda kampaniją „Atviri kaip niekad anksčiau“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į karantino metu išmoktas pamokas ir padėti vietos kavinėms, restoranams bei viešbučiams.

„Coca-Cola“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims Nele Normak teigia, kad kampanija „Atviri kaip niekad ankščiau“ yra grindžiama idėja, kad mums nebūtina ieškoti būdų, kaip grįžti į „normalią“ ar „įprastinę“ ikipandeminę būklę: „Vietoj to, turėtume siekti pokyčio, kuriame pasaulis būtų ne tiesiog prisitaikantis prie iššūkių, bet geresnis. Šios kampanijos epicentre randame ne mūsų produkciją, bet ryšį tarp mūsų partnerių – viešbučių, kavinių ir restoranų – bei ištisų bendruomenių, mūsų vartotojų, kurių dėka, daugelis maitinimo įstaigų atsivėrė su nauja jėga bei vėl tampa mūsų socialinio gyvenimo centrais.“

Kokybinio pokyčio pasikeitusiame pasaulyje siekianti kampanija „Atviri kaip niekad anksčiau“ bando atkreipti dėmesį į tai, kas buvo itin svarbu karantino laikotarpiu – atvirumas, džiaugsmas šia akimirka – dėmesys žmonėms ir dalykams, kurie yra šalia mūsų čia ir dabar. Ši pasaulinė kampanija sukurta tikint, kad mes kartu galime judėti pirmyn, nebesigręžioti į tai, kaip gyvenome anksčiau, ir kartu kurti tą „naująjį normalumą“ – kitokį, geresnį, įtraukiantį ne paskirus asmenis, bet ištisas bendruomenes ir žmonių grupes.

Be to, siekiant padėti maitinimo įstaigoms pritraukti lankytojus, rugpjūčio 8-9 dienomis įvairiuose Lietuvos miestuose bus organizuojamas „Coca-Cola“ savaitgalis, kurio metu nemokamai bus išdalinta daugiau nei 67 tūkst. „Coca-Cola“ buteliukų. Nemokamą dovaną bus galima atsiimti apsilankius vienoje iš 115 akcijoje dalyvaujančių maitinimo įstaigų, kurių sąrašą galima atrasti adresu www.coca-cola.lt.

Planuojama, kad ši kampanija nebus trumpalaikė ir vyks ir kitais metais. Kitame jos etape kiekvienas bus kviečiamas įsitraukti ir išsakyti savo nuomonę – kokį pasaulį turėtume kurti kartu ir kaip mes visi galėtume tapti dar atviresni vienas kitam.

 

Šaltinis: ELTA

 

Skaityti toliau

Mokslas

Kranfieldo ir Kembridžo atstovus nustebino Lietuvoje vystomos idėjos

Paskelbta

Ką daryti tyrėjui, turinčiam mokslo žinių ir idėją, kurią komercializavus būtų išspręsta globali problema arba sukurtas aukštos pridėtinės vertės produktas? „Pirmiausia – atsakyti į klausimą, ar entreprenerystė man?”, – teigia „Ideas to Innovation” (i2i) lektorė, Kranfieldo universiteto tyrėja Orsolya Ihasz.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas – neišvengiamas

Kranfieldo universiteto tyrėja Orsolya Ihasz su kolegomis entrepreneriu prof. Shai Vyakarnam ir Kembridžo universiteto mokslininke, entreprenere dr. Liisa Van Vliet liepos 15-17 d. vedė 3 dienų virtualius mokymus, rašoma pranešime spaudai. Pirmą kartą Lietuvoje rengiamus intensyvius mokymus pagal Kembridžo universiteto ir Masačusetso technologijų instituto (MIT) ekspertų sukurtą programą „Ideas to Innovation“ (i2i) organizavo KTU, KEEN kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Jų tikslas – įkvėpti tyrėjus ir suteikti idėjos komercializavimui reikalingų žinių.

„Nesvarbu, ką nuspręsite – bendradarbiauti su verslu ar komercializuoti idėją patys – verslumo įgūdžiai, motyvacija ir mokėjimas atliepti galutinio vartotojo poreikius labai svarbūs“, – teigia Kranfieldo universiteto tyrėja, entreprenerė Orsolya Ihasz. Ji įsitikinusi, kad partnerysčių tarp skirtingų sektorių dėka sukuriami tvarūs ir vertingi sprendimai, o mokslo ir verslo bendradarbiavimas ieškant naujų galimybių verslui bei reaguojant į tokius iššūkius, kaip klimato pokyčiai, skurdas, nelygybė – neišvengiamas.

Tyrėjos Orsolya Ihasz minčiai pritaria ir viena mokymų fasilitatorių MITA – inovacijų vadybininkė Rasa Kulvietienė. Ji pastebi, kad verslo – mokslo bendradarbiavimo galimybių ieško vis daugiau įmonių ir mokslininkų: „džiugu matyti verslo atstovų ir jaunųjų tyrėjų, mokslininkų simbiozę, augantį abipusį pasitikėjimą. Patirties ir žinių pasidalinimas būtinas kuriant inovacijas“.

Mokymų metu apie savo verslo pradžios žingsnius dalyviams pasakojo vieni sėkmingiausių Lietuvos gyvybės mokslų startuolių – Dovydas Matuliauskas  iš ką tik 360.000 Eur investiciją pritraukusios, širdies echoskopavimą iš dalies automatizuoti leidžiančią programinę įrangą kuriančios įmonės „Ligence“, Juozas Nainys iš „Droplet Genomics“ bei dr. Jogundas Armaitis iš „Oxipit“.

Didelio fasilitatorių dėmesio sulaukė Oxfordo universiteto klinikinės psichologijos doktorantės Rūtos Buivydaitės psichinės sveikatos rinkai kuriama inovatyvi technologija, kuria siekiama užpildyti egzistuojančią pagalbos ir informacijos pacientui spragą. Rūtai ir kitiems potencialą turinčias idėjas vystantiems dalyviams, neabejotinai pravers mokymų staigmena tapusio Masačusetso technologijų instituto (MIT) profesoriaus Neal Hartman pranešimas, kurio metu jis pasidalino sėkmingo idėjos pristatymo investuotojams (angl. pitch) patarimais.

Idėjų išvystymo lygis skirtingas, bet dalyvių lūkesčiai panašūs

Orsolya Ihasz pastebi, kad Lietuvos inovatoriai linkę laukti tobulos idėjos, o i2i dalyvauja jas išvystę gerokai stipriau nei iki šiol jos vestų mokymų dalyviai. Virtualiuose mokymuose 11 dalyvių pristatė vystymui tinkamas idėjas, 7 – koncepcijas, 2 yra sukūrę maketus, o 3 dalyvių idėjos jau išvystytos iki prototipų. Inovatoriai į mokymus registravosi tikėdamiesi pasitikrinti turimas idėjas, įgyti verslumui reikalingų įgūdžių, motyvacijos ir gauti padrąsinimo tolimesniam vystymui. 90 % dalyvių į mokymus registravosi jau domėdamiesi galimybe įsteigti įmonę.

Pavyzdžiui, Harvardo medicinos mokyklos ir KTU doktorantūros studijų absolventė Solventa Krakauskaitė šiuo metu vysto žmogaus smegenų neuroprotekcijos kardiochirurgijoje technologijų sukūrimo koncepciją ir planuoja steigti įmonę. Dalyvauti mokymuose ją paskatino Lietuvos inovatorius prof. Arminas Ragauskas bei domėjimasis verslumo, kūrybingumo ir problemų sprendimo, sveikatos priežiūros inovacijų ir lyderystės temomis. Jos teigimu, ypač vertinga buvo informacija apie inovacijų diegimo principus tiesiogiai iš Kranfieldo, MIT ir Kembridžo universitetų instruktorių apie problemų identifikavimą, idėjų kūrimą, vartotojo naujoves, klientų poreikių supratimą. „i2i mokymų ekosistemos nauda – panelės įvairiapusiškumas: akademiniai lektoriai/profesoriai, verslininkai, investuotojai“.

Tuo tarpu LSMU doktorantūros studijas baigęs Justinas Mačiulaitis įmonę jau įkūręs. Kartu su universitetu jis vystys ir komercializuos naujus produktus pažangios terapijos vaistų srityje: „Valstybės pinigai yra skiriami mokslui, kuris turi sukurti produktus po to išlaikysiančius tą pačią valstybę. Šiuo keliu siekiame ir eiti. Mokslas, kuris neveda į komercializuotinus produktus, yra neperspektyvus“. Dalyvauti i2i jį paskatino noras pasitikrinti turimas su produktų komercializavimu susijusias žinias, išmokti naujų priemonių, kaip vertinti naujas technologijas ir jų būsimą potencialą rinkoje. „Tokie mokymai leidžia pažiūrėti į vystomus produktus kitu – verslumo kampu: įvertinti produkto kūrimo kaštus, išmokti surinkti superkomandą, optimizuoti gamybinius procesus, parengti pateikimo į rinką strategiją. Atlikęs savęs įvertinimo testus turėjau galimybę suprasti, kur galiu tobulėti, o kokių kompetencijų neturiu ir geriau ieškoti jomis komandą papildančių žmonių“, – teigia inovatorius.

Geras ženklas investuotojams

Vienas iš „Ideas to Innovation“ (i2i) mokymų fasilitatorių, Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN valdybos narys Martynas Kadzeras teigia išgirdęs ne vieną idėją, kuri tikrai gali būti išvystyta iki verslo: „Iš 5-6 idėjų pristatymų idėjų bent 4 turi potencialą. Tai, kad idėjas teigiamai įvertina Kembridžo atstovai, o technologijų patentams gauti jau pateiktos paraiškos, man, kaip investuotojui, – labai geras ženklas”. Anot jo, dabar svarbiausia nepaleisti mokymų metu sukurtos i2i inovatorių bendruomenės narių, o jiems visokeriopai padėti.

Tyrėjus, po programos apsisprendusius vystyti ir komercializuoti savo idėją, dėl tolimesnio jos vystymo konsultuos atitinkamos srities MITA ir KTU ekspertai bei jų partneriai. Gyvybės mokslų srities atstovai bus pakviesti  į MITA organizuojamą „Life Science Start-up Master Class“ startuolių vystymo programą idėjos tobulinimui su įvairių sričių specialistais, o siekiant užtikrinti projekto tęstinumą, jei planų nepakoreguos antra pandemijos banga, lektorių ir fasilitatorių komanda planuoja su i2i dalyviais gyvai susitikti rudenį Kaune ir peržiūrėti po šių mokymų nueitą kelią.

Daugiausia dalyvių – iš KTU universiteto

Daugiausia dalyvių sulaukta iš Kauno technologijos (KTU) ir Vilniaus (VU) universitetų. Mokymuose taip pat dalyvavo inovatoriai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Oksfordo universiteto, London School of Economics, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), KU Verslo kolegijos, Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Lietuvos energetikos instituto.

KTU profesorės, KEEN vadovės dr. Astos Pundzienės teigimu, reikia pasidžiaugti, kad i2i renginys pritraukė ne tik jaunųjų tyrėjų iš Lietuvos, bet ir lietuvius, studijuojančius doktorantūros studijose kitų šalių universitetuose: „tai Lietuvos potencialas, kurį reikia aktyviai įtraukti į inovacijų kūrimą. Brandžių, moksliniais tyrimais, grįstų idėjų gausa rodo, kad reikia renginių, kurie padėtų vystyti inovacijas įvairiuose technologijų parengties lygiuose“.


Stinga ne idėjų, o verslumo įgūdžių

„Ideas to Innovation“ (i2i) mokymų organizatorius nustebino temų įvairovė: nuo produktų psichinės sveikatos rinkai iki pažangios terapijos vaistų platformos, nuo naujos kartos odos priežiūros priemonių iki naujų gamybos technologijų lazeriams.

Kaip jau buvo skelbta, konsultuodami inovatorius Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ekspertai pastebi, kad Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams nestinga idėjų, kurias komercializavus galima padėti spręsti opias visuomenės problemas, tačiau dažnai trūksta pristatymo įgūdžių bei verslo steigimo žingsnių išmanymo. Siekdama keisti šią situaciją, MITA įgyvendina projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“: teikiamos konsultacijos, organizuojamos startuoliams skirtos „Startup Masterclass“ programos ir tiksliniai renginiai, padedama pritraukti finansavimą.

Idėjų populiariausių sričių trejetuke – sveikatos technologijos ir biotechnologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos bei įtrauki ir kūrybinga visuomenė. MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys džiaugiasi, kad „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ projekto informacijos sklaida ir nuoseklus konsultantų darbas su gyvybės mokslų srities inovatoriais duoda puikių rezultatų: „Tai, kad net trečdalis antreprenerystės mokymų dalyvių atstovauja sparčiai augantį gyvybės mokslų sektorių, patvirtina, kad šioje industrijoje – daug aktyvių jaunųjų tyrėjų. Linkiu mokymų metu gautas žinias ir įgūdžius panaudoti kuriant sėkmingus startuolius. Jūsų vystomi mokslo sprendimai visuomenės poreikiams tenkinti svarbūs ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, tad nesustokite – naudokitės visomis galimybėmis, kad turimas idėjas paverstumėte inovacijomis“.

„Startup Lithuania“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1000 startuolių, o gyvybės mokslų srities startuolių skaičius jau artėja prie 100.

Skaityti toliau

Skaitomiausi