Connect with us

Verslas

Naujasis „Coface“ TOP 500 reitingas: Lietuva stiprino pozicijas ir išlaikė aukščiausią mokumo indeksą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Naujasis „Coface“ TOP 500 reitingas, įvardinantis didžiausias Vidurio ir Rytų Europos (VRE) įmones, parodė:

2018-ieji metai VRE regione buvo pelningi, bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 4,3 proc.;
Į TOP 500 sąrašą patekusios įmonės augino pajamas ir sukūrė daugiau darbo vietų, tačiau arši konkurencija mažino jų pelną: bendrosios įmonių pajamos pernai augo 9,6 proc. ir pasiekė 698 mlrd. Eur, tačiau grynasis pelnas krito 1,6 proc. iki 30 mlrd. Eur.;
TOP 500 reitinge tradiciškai dominuoja kuro, energetikos, chemijos ir farmacijos sektorių įmonės, sudarančios 19 proc. visų į reitingą patekusių bendrovių. Toliau rikiuojasi automobilių ir transporto, prekybos, elektronikos ir telekomunikacijų įmonės;
Kaip ir anksčiau, daugiausia į TOP 500 patekusių įmonių veikia Lenkijoje – jų šiame sąraše yra 175.

Lietuvos bendrovių, patekusių į naująjį „Coface“ TOP 500 reitingą, skaičius išaugo nuo 19 iki 21, kai Estijos įmonių padaugėjo nuo 7 iki 11, o Latvijos – nuo 6 iki 7. VRE regione Lietuva pirmauja pagal dalį darbuotojų, dirbančių didžiosiose įmonėse, ir tokių darbuotojų vis daugėja: pernai jų buvo 11,2 proc., skaičiuojant nuo visų šalyje dirbančiųjų skaičiaus, šiemet – 12,8 proc.. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Estiją beveik 3 kartus, o Latviją – daugiau nei 6 kartus. Iš visų VRE šalių Lietuvos didžiosios įmonės pasižymi aukščiausiu mokumo indeksu, bendrai įvertintu 7,4 balais. Bendrasis šalies rizikingumas įvertintas A3 balu (patenkinamai), o verslo aplinka Lietuvoje pelnė aukštą A2 (stabilų) įvertį.

Pagal įmonių skaičių, patekusių į TOP 500 reitingą, Lietuva tarp 12 šalių, kaip ir pernai,  užėmė 6-tąją vietą, nors pagal gyventojų skaičių yra tik 9-ta. Bendrai 21 Lietuvos įmonė, patekusi į TOP 500, pasiekė 26,052 mlrd. Eur apyvartos (palyginus su 21,27 mlrd. Eur pernai), tačiau šių bendrovių bendrasis pelnas sumenko iki 750 mln. Eur, palyginus su 958 mln. Eur 2017 metais.

Pirmasis Lietuvos įmonių šešetukas stabiliai kilo reitinge, smuko „Achemos koncerno“ pozicijos

Tarp Lietuvos didžiausių įmonių reitinge stabilus išliko pirmasis šešetukas, kuriame visoms bendrovėms pavyko pakilti reitinge: „Orlen Lietuva“ pakilo į 18-tą vietą (pernai buvo 20 vieta), „Vilniaus prekyba“ pakilo į 21 vietą (buvo 30), „Maxima Grupė“ užėmė 32 vietą (buvo 37), „Maxima LT“ turi 102 vietą (buvo 106), „Lietuvos energija“ pakilo į 160 vietą (buvo 172), „Sanitex“ dabar užima 203 vietą (buvo 205).

Pernai tarp Lietuvos bendrovių septintoje vietoje buvęs „Achemos koncernas“ šiemet prarado 15 pozicijų ir iš 258 vietos reitinge nukrito į 273 vietą.

Didžiausiu augimu stebino „Kauno grūdai“, į reitingą pirmą kartą pateko „Euroaphoteka“ ir „VG Holding“

Didžiausiu šuoliu tarp lietuviškų įmonių pasižymėjo „Kauno grūdai“, pakilę 269 pozicijomis nuo 713 iki 444 vietos. Įspūdingai augo „Neo Group“ (pakilo 128 vietomis iš 551 į 423) ir „Girteka Logistics“ (pakilo 105 vietomis, iš pernai turėtos 390 į 285 šiemet). „ME Investicija“ pagerino vietą reitinge 73 pozicijomis ir šiemet pakilo į 227 vietą (pernai buvo 300). Ryškiais šuoliais taip pat pasižymėjo „Viada LT“ (pakilo 77 vietomis, iš 405 į 328), „Spektator“ (kilo 45 vietomis, nuo 430 iki 385) ir „Kesko Senukai Lithuania“ (kilo 38 pozicijomis, iš 337 iki 299).

Į naująjį TOP 500 reitingą dvi Lietuvos įmonės pateko pirmą kartą: „Euroaphoteka“ iš karto pelnė 329 vietą, o „VG Holding“ užėmė 435 poziciją.

Labiausiai krito „Linas Agro Group“, iš TOP 500 reitingo iškrito „Lietuvos geležinkeliai“

Pernai turėję 494 poziciją reitinge, šiemet iš jo iškrito „Lietuvos geležinkeliai“, praradę 22 pozicijas ir dabar esantys 516 vietoje. Labiausiai reitinge krito „Linas Agro Group“: prarado net 41 poziciją, ir iš 320 vietos smuko iki 361. 29 pozicijas, palyginti su 2017 metais, šiemet prarado ir „Energijos skirstymo operatorius“, iš 351 vietos nukritęs iki 380 vietos. „MG Baltic koncernas“ smuko 7 pozicijomis, iš 357 vietos iki 364.

Kas aštuntas darbuotojas Lietuvoje pluša didžiosiose įmonėse: pirmaujame visame VRE regione

Kaip pažymima „Coface“ TOP 500 reitingo ekonominėje apžvalgoje, Lietuva užima pirmą vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal dalį darbuotojų, dirbančių didžiosiose įmonėse. Ir tokių darbuotojų vis daugėja: 2017 metais jų buvo 11,2 proc. (146544), o 2018-aisias – jau 12,8 proc. (168277.).

„Coface“ ekspertų vertinimu, augo vienam Lietuvos gyventojui tenkanti šalies metinio BVP suma: ji kilo nuo 14,8 tūkst. Eur 2017 metais iki 16,1 tūkst. Eur pernai. Pagal šį rodiklį tarp 12-os šalių Lietuva užėmė 5-tąją vietą, pralenkusi Lenkiją (12,9 tūkst. Eur), Vengriją, (13,5 tūkst. Eur), Latviją (15,3 tūkst. Eur), Serbiją (6,1 tūkst. Eur), Kroatiją (11,9 tūkst. Eur), Bulgariją (7,8 tūkst. Eur) ir Rumuniją (10,4 tūkst. Eur), tačiau nusileidusi Čekijai (19,6  tūkst. Eur) , Slovakijai (16,6 tūkst. Eur), Slovėnijai (22,9 tūkst. Eur) ir Estijai (19,5 tūkst. Eur).

2018 metais pagal BVP augimą (3,5 proc.) Lietuva nusileido daugumai VRE šalių ir aplenkė tik Čekiją (3,0 proc.), Bulgariją (3,0 proc.) ir Kroatiją (2,6 proc.). Kitų Baltijos šalių ekonomikos augo sparčiau: Estija – 3,9 proc., o Latvija – 4,8 proc..

„Pagrindiniais VRE ekonomikos augimo veiksniais buvo privatus vartojimas, didėjančios investicijos į ilgalaikį turtą ir eksportas. Nors šie rodikliai didėjo lėčiau, nei ankstesniais metais, tačiau išlaikė augimą, nepaisant euro zonos sulėtėjimo“, – komentuoja Grzegorz Sielewicz, „Coface“ ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai.

Komentuodamas Lietuvos ekonominę padėtį, G. Sielewicz prognozuoja, kad 2019 metais šalies ūkio augimas nebebus toks ryškus, kaip ankstesniais 2017 ir 2018 metais, ir sieks 3 proc.. Augantis užimtumas, šiek tiek padidėjusi imigracija ir silpnas produktyvumo didėjimas subalansuos darbo užmokesčio augimą, taip pat ir namų ūkių vartojimą. Santykinai aukštas minimalus darbo užmokestis neigiamai paveiks įmonių konkurencingumą ir galimybes eksportuoti. Didėjanti įtampa tarptautinėje prekyboje turės neigiamos įtakos eksportui ir prekybai. Prognozuojama, kad mažės ir investicijų, kurios pastaraisiais metais pastebimai augo dėl palyginti palankių sąlygų gauti kreditavimą.

Eksperto teigimu, gali mažėti verslo pasitikėjimas ateitimi, išliks sunkumų surandant kvalifikuotų darbuotojų, o neigiamas šių veiksnių pasekmes galėtų sušvelninti efektyvesnis  ES lėšų panaudojimas.

Apie TOP 500 reitingą:

Jau vienuoliktąjį kartą „Coface“ parengtas didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių reitingas įtraukė Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos ir Slovėnijos įmones, kurių 2018 m. metinė apyvarta buvo ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į šį sąrašą neįtraukti finansinių paslaugų teikėjai, bankai, draudimo bendrovės, lizingo įmonės ir brokeriai. Į reitingą taip pat nepateko įmonės, kurios iki nurodytos datos nepateikė finansinių duomenų. Kartu su įmonių pajamomis „Coface“ sudarytame VRE TOP 500 reitinge įvertinti tokie rodikliai kaip apyvartos, grynojo pelno ir darbuotojų skaičiaus metiniai pokyčiai.

Apie „Coface“:

70 metų veiklos patirtis ir gerai išplėtotas atstovybių tinklas yra svarbūs veiksniai, užtikrinantys tvirtas „Coface“ pozicijas pasaulinėje kreditų draudimo ir rizikos valdymo rinkoje. Siekdami įgyvendinti tikslą tapti lanksčiausiai veikiančia kreditų draudimo bendrove pasaulyje, „Coface“ ekspertai nuolat stebi pasaulio ekonomikos pokyčius ir dalinasi įžvalgomis su daugiau kaip 50 000 klientų, padedant jiems plėtoti sėkmingai augantį ir dinamišką verslą. Visame pasaulyje daugiau kaip šimte šalių „Coface“ atstovybėse dirba apie 4100 specialistų. Bendrovės apyvarta 2018 m. siekė 1,4 mlrd. eurų.

Daugiau informacijos:
Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ generalinis direktorius (Mantvydas.Stareika@coface.com; +37068337602)

Skaityti toliau

Naujienos

Kaunui ir Jurbarkui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ primena, kad iki šildymo sezono pradžios svarbu tinkamai parengti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas.

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke yra daugiau, nei 4000 pastatų, kurių šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginiai privalo būti parengti šildymo sezonui. Jų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrintys asmenys iki šildymo sezono privalo:

  • atlikti šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų hidraulinius bandymus,
  • patikrinti vamzdynų, jų atšakų, jungčių bei įrenginių būklę,
  • atlikti kitus teisės aktuose nurodytus darbus.

 

Juos atlikus, parengiamas pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas. Tik turint šį aktą, galima įjungti šildymą pastate.

 

Apie pastatų parengtumą šildymo sezonui, sistemas prižiūrintys asmenys privalo pranešti ir šilumos tiekėjui.

 

Šildymo sezoną, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, skelbia savivaldybės institucija. Ir nors už lango mus lepina dar pakankamai šilti vasariški orai, tačiau atvėsti gali bet kada. Pavyzdžiui, pernai šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas jau spalio 3 dieną.

 

Atkreipiame dėmesį, kad nors oficialią šildymo sezono pradžią skelbia savivaldybės, gyventojai ir verslo organizacijos gali pradėti šildytis ir anksčiau, nepažeisdami nustatytų higienos normų.

Skaityti toliau

Verslas

Continental Lithuania gamykla Kaune buvo įvertinta prestižiniu LEED žaliųjų pastatų aukso sertifikatu

kaunieciams.lt

Paskelbta

„Continental Automotive Lithuania“ paskelbė, jog įmonės gamykla Kaune buvo apdovanota LEED aukso sertifikatu. Tai aukščiausias LEED įvertinimas gamykliniam pastatui Lietuvoje iki šiol. Taip pat, gamykla Kaune tapo pirmąja „Continental“ korporacijos lokacija pasaulyje gavusia tokį aukštą įvertinimą pastato tvarumui – LEED aukso sertfikatą.

LEED (ang. Leadership in Energy and Environmental Design) – tai tvarių pastatų vertinimo standartas, sukurtas JAV Žalių pastatų tarybos (USGBC). Tai viena plačiausiai naudojamų žaliųjų pastatų vertinimo sistema visame pasaulyje ir tarptautinis tvarumo simbolis. LEED serifikuoti pastatai pasižymi tokiomis dizaino, konstrukcijų bei veikimo ypatybėmis, kurios prisideda prie sveikos aplinkos kūrimo bei žmonių sveikatos, taip kurdami tvaresnį pasaulį.

„Labai didžiuojuosi galėdamas pranešti, jog Continental Automotive Lithuania gavo JAV žalių pastatų tarybos patvirtinimą, kad surinkusi 70 taškų, Kauno gamykla buvo apdovanota auksiniu LEED sertifikatu. Tai išskirtinis pasiekimas ne tik todėl, kad viršijome tipinę 60 taškų ribą, bet ir todėl, kad buvome vertinami pagal naujos kartos LEED v.4 kriterijus. LEED – tai tarptautiniu mastu pripažįstamas pasiekimų ir lyderystės įrodymas tvarumo srityje,“ – sakė „Continental Automotive Lithuania“ vadovas Shayan Ali.

LEED aukso sertifikatas – išskirtinis pasiekimas ne tik pačiai Kauno gamyklai, bet ir visai „Continental“ korporacijai. „Continental Automotive Lithuania“ – pirmoji visos „Continental“ korporacijos gamykla pasaulyje sertifikuota LEED auksu. Turime tikslą kurti vertę, kuri būtų draugiška mūsų aplinkai. „Continental“ kuriamus produktus bei sistemas galima rasti kas trečiame automobilyje visame pasaulyje, tad organizacija yra viena iš pagrindinių visos mobilumo sitemos ir transformacijos pasaulyje dalis. Viena esminių mūsų strategijos Roadmap 2030  dalių yra klimato apsauga, vandens ir kitų išteklių efektyvumo didinimas, tad šis LEED įvertinimas yra puikus įrodymas, kad „Continental“ siekia kurti vertę saugodami ir gerbdami aplinką ir gamtą.“

„Continental Automotive Lithuania“ buvo įvertinta LEED aukso sertifikatu už tvaraus projekto vystymą, pamatuojamus ir praktiškus vandens tausojimo, energijos efektyvumo, medžiagų pasirinkimo, vidinės aplinkos kokybės sprendimus. Žali pastatai suteikia galimybę bei aplinkybes įmonėms veikti kuo efektyviau ir tausojant aplinką, o ten dirbantiems žmonėms – sveikesnę ir patogesnę darbo vietą. “Džiaugiuosi, jog Continental suteikė galimybę dirbti kartu bei įgyvendinti projektą, kuris vadovaujasi aukščiausiais tvarumo ir inovacijų standartais. Pasitelkdami išsamius BIM modelius, kartu sukūrėme geriausiai įvertintą kada nors Lietuvoje pastatytą žalią ir tvarų gamybinį pastatą. Gavusi 70 taškų įvertinimą, gamykla tapo pirmuoju statiniu Lietuvoje, pelniusiu tokį aukštą įvertinimą pagal naujausius LEED v.4 standartus“, – sakė „Baltic Engineers“ vadovas Darius Kvedaras.

„Įvertinimas LEED sertifikatu – nėra tik tvarių sprendimų įdiegimas pastate. Tai reprezentuoja ryžtą keisti mūsų pasaulį į gerą bei skatinti taip pat elgtis ir kitus,“ – sakė Mahesh Ramanujam, USGBC tarybos prezidentas. „Atsižvelgiant į tai, kokią didelę įtaką klimato apsaugai galėtų daryti tvariai, inovatyviai ir efektyviai resursus naudojantys pastatai, „Continental Automotive Lithuania“ žengia svarbų žingsnį į priekį šio tikslo link“.

 

Inovatyvūs tvarumo sprendimai

LEED sertifikavimas vyksta dviem etapais: pirmiausia, patikrinamas ir sertifikuojamas gamyklos projektas, o vėliau, pats pastatas, kuris turi atitikti pirminį projektą bei visus LEED reikalavimus. Naujos kartos LEED v4 standartas vertina projektus 8 pagrindinėse kategorijose: integruoti procesai, lokacija ir transportas, vietovė, vandens panaudojimo efektyvumas, energija ir atmosfera, medžiagos ir ištekliai, vidinės aplinkos kokybė. Siekiant atitikti reikalavimus visose šiose kategorijose, Kauno gamyklos projektui buvo pasitelkta daugybė naujų bei inovatyvių sprendimų.

Surinkusi maksimalų taškų skaičių integruotų sprendimų kategorijoje, kompanija turėjo pasitelkti bei garantuoti įvairių specialistų įsitraukimą į dizaino projektavimą. Lokacijos ir transporto kategorijoje projektas rinko taškus už mažą poveikį aplinkai turinčios lokacijos pasirinkimą, ribotą automobilių stovėjimo vietų skaičių, specialių zonų įrengimą besidalijantiems automobiliu bei elektrinių automobilių krovimo stotelių įrengimą.

Dar viena kategorija, kurioje buvo pasiekta maksimali balų suma – vandens panaudojimo efektyvumas. Projekte pavyko pasiekti net 55 procentų vandens sutaupymą lyginant su kitais panašiais pastatais. Rezultatui pasiekti buvo panaudoti itin mažą vandens suvartojimą turintys sanitariniai prietaisai. Taip pat buvo sumažintas ir vandens naudojimas išorinei aplinkai: buvo pasirinkti tik vietiniai ir lengvai prisitaikantys augalai, nereikalaujantys jokių papildomų nuolatinių drėkinimo sistemų ir laistymo.

Ispūdingi rezultatai buvo pasiekti energijos ir atmosferos kategorijoje. Siekiant suprojektuoti energiją tausojantį pastatą, buvo atliktas viso pastato energijos modeliavimas, kurio rezultatas įvertintas maksimaliu taškų skaičiumi. Pastatas sunaudoja 51% procentu mažiau energijos lyginant su analogiškos paskirties pastatais. Gamykloje įdiegtos tokios sistemos, kurios automatiškai kontroliuoja pastato parametrus ir reguliuoja juos pagal esamą realią situaciją. Siekiant sumažinti pastato energijos suvartojimą, buvo suprojektuota kogeneracinė jėgainė, itin energetiškai efektyvios atitvaros, aukšto naudingumo išmanios ŠVOK sistemos ir energijos nuskaitymo sistemos padedančios stebėti energijos suvartojimą realiu laiku.

Siekiant suprojektuoti tvarų ir ilgaamžį pastatą Baltic Engineers specialistai atliko pastato gyvavimo ciklo analizę (angl. LCA analysis). Analizės metu buvo įvertintas medžiagų ir gaminių tvarumas, bei ilgaamžiškumas. Viso pastato gyvavimo ciklo analizės rezultatai parodė, kad vertinant pastato konstruktyvą bei išorines atitvaras buvo pasiekta nuo 12% iki 30% sumažinimai net šešiose kategorijose lyginant su tokio paties tipo statiniu. Pavyzdžiui, daugiau nei 12% sumažintas poveikis visuotinio atšilimo potencialui (angl. GHG) ir daugiau nei 30% sumažintas poveikis ozono sluoksniui. Siekiant sumažinti statybų poveikį, daugiau kaip 98% statybinių atliekų buvo atiduota perdirbimui ir antriniam panaudojimui.

Projektas pasiekė pavyzdinių rezultatų įgyvendinant papildomas patalpų oro kokybės gerinimo strategijas bei išmanaus vidaus apšvietimo sprendimus, kuriais buvo užtikrintas pažangus apšvietimo valdymas ir aukštos kokybės LED apšvietimo šaltiniai. Vidaus paviršiai pasižymi dideliu atspindėjimu, todėl patalpos tampa šviesesnės, o kontrastas tarp darbo vietos paviršių ir sienų buvo sumažintas iki minimumo, kad būtų sukurta patogesnė ir produktyvumą skatinanti aplinka.

Daugybė tyrimų parodė, jog LEED sertifikuotuose pastatuose dirbantys žmonės yra produktyvesni bei išreiškia aukštesnį pasitenkinimą savo darbu nei dirbantys standartiniuose pastatuose. Sertifikatas yra įrodymas, jog pastatas yra suprojektuotas bei veikia pagal aukščiausius tvarumo standartus. Šiuo metu LEED sertifikuoti arba bandantys sertifikatą gauti yra 203 000 komerciniai ir instituciniai pastatai 180 šalyse.

_____

„Continental“ kuria novatoriškas technologijas ir paslaugas, skirtas tvariam žmonių ir prekių mobilumui. 1871 m. įkurta technologijų įmonė siūlo saugius, efektyvius, išmanius ir prieinamus sprendimus transporto priemonėms, mašinoms, eismui ir transportavimui. 2019 m. „Continental“ pardavimai sudarė 44,5 mlrd. eurų, šiuo metu kompanijoje dirba apie 240 tūkst. žmonių 59 šalyse ir rinkose.

Skaityti toliau

Verslas

Kauno parama viešbučių verslui – 50 proc. NT ir žemės mokesčių lengvatos

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Dėl COVID-19 pandemijos vis dar sunkiai išgyvenantis apgyvendinimo paslaugų verslas sulauks Kauno miesto pagalbos. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius, Kauno taryba patvirtino lengvatą mieste veikiantiems viešbučiams perpus sumažinant mokesčius už nekilnojamąjį turtą, žemę ir valstybinės žemės nuomą. Tikimasi, kad tai padės šio rinkos segmento dalyviams atsitiesti ir sumažinti savo patiriamus nuostolius.

Perpus mažesni mokesčiai

Kauno tarybai pritarus, 50 proc. lengvata nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiams už 2020 metus bus taikoma visiems mieste veikiantiems viešbučiams. Remiantis 2019 metų duomenimis, buvo 22 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos, tačiau šiemet jų gretos dar išsiplėtė.

Viešbučiams jokių papildomų paraiškų teikti nereikės – iki vasario 1 d. deklaravus pajamas VMI, finansinė našta bus automatiškai sumažinta visiems, kurie atitiks mokestinei lengvatai keliamus reikalavimus.

„Kai gegužę miesto taryba skyrė lengvatas Kauno verslams, viešbučiai į sąrašus nepakliuvo. Stebint koronavirusinės situacijos atšilimą tapo akivaizdu, kad apgyvendinimo sektorius miestuose taip greitai neatsigaus. Klientų antplūdžio sulaukė pajūris, kurortai su SPA centrais. Restoranai, kavinės ir kiti verslai irgi grįžta į įprastas vėžes, tuo tarpu viešbučiuose karantino padariniai juntami iki šiol“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pasak vicemero, situaciją labai aiškiai iliustruoja pagalvės mokestis. Kovo–birželio mėnesiais jo surinkta 66–98 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Toks ženklus sumažėjimas liudija, kad viešbučių sektorius dėl pandemijos patyrė pernelyg stiprų nokautą – dėl paralyžiuoto turizmo, atšauktų komandiruočių, renginių ir konferencijų ribojimų arba nukėlimo į kitus metus, klientų srautai ypač sumenko.

Lyginant pernykščius pirmojo pusmečio duomenis su šiųmečiais, Kaune besisvečiuojančių žmonių skaičius sumažėjo net 58 proc., o nakvynių skaičius nukrito 54 proc.

Solidarizavosi ne visi

Kauno savivaldybės vadovai pastebi, kad nemaža dalis viešbučių per karantiną pademonstravo socialinę atsakomybę. Daugiau kaip dešimt įstaigų atsiliepė į miesto prašymą ir suteikė patalpas saviizoliacijai iš svetur sugrįžusiems ar namuose tam sąlygų neturėjusiems žmonėms. Dviejų savaičių inkubaciniam laikotarpiui per karantiną Kauno viešbučiuose apsistojo apie pustrečio šimto žmonių, o iš viso saviizoliacijai buvo paruošta gerokai per 700 vietų.

„Nemaža dalis Kauno viešbučių solidarizavosi mums visiems sunkiu metu, todėl dabar miesto eilė tiesti pagalbos ranką didelius nuotolius patiriančiam sektoriui“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Tiesa, sudėtingu karantino laikotarpiu gyventojų saugumu besirūpinę savivaldybės atstovai pastebi, kad per patį pandemijos įkarštį keli prestižiniais save laikantys viešbučiai atsisakė prisidėti prie pagalbos miesto žmonėms. Tačiau dabar „Daugirdas“ ir kiti žinomi vardai puikuojasi pirmose eilėse, kad prisiviliotų medikus su jiems valstybės skirtomis 200 eurų subsidijomis.

Milijonas iš miesto biudžeto

Solidžios miesto pagalbos šiemet sulauks net keli tūkstančiai Kauno verslų. Kauno savivaldybės administracija, peržiūrėjusi VMI sudarytą nuo pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašą, suskaičiavo daugiau kaip 3 tūkst. Mieste veikiančių įmonių, kurioms vietinė rinkliava už nekilnojamąjį turtą, žemę ar valstybinės žemės nuomą sumažinta 25 proc.

Mokestinė lengvata suteikta kultūros įstaigoms, laisvalaikio, pramogų ir kitoms pasilinksminimo vietoms, sporto klubams, sveikatinimo paslaugų centrams ir sanatorijoms bei kitoms poilsio erdvėms. Taip pat viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams ir barams, parduotuvėms bei prekybos centrams, kurie karantino metu buvo sustabdę prekybą.

Kauno savivaldybės valdomose patalpose įsikūrę sporto klubai, poliklinikose veikiančios vaistinės, mokyklų valgyklos ir daugybė kitų verslo subjektų atleisti nuo nuomos mokesčio. Dėl karantino veiklą sustabdžiusiems ar smarkiai apribojusiems nuomininkams taikoma lengvata svyruoja nuo 70 iki 100 procentų.

Atskiru sprendimu visoms Kauno kavinėms, restoranams ir kitoms maitinimo įstaigoms panaikintos rinkliavos už leidimus prekiauti viešose vietose bei sudarytos sąlygos maksimaliai išplėsti lauko terasas, jeigu tai netrukdo pėstiesiems ir užtikrinamas aplinkinių saugumas.

Skaičiuojama, kad miesto parama nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui jau perkopė 1 mln. eurų.

Skaityti toliau

Verslas

Rengs Kauno geležinkelio mazgo susisiekimo infrastruktūros planą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, „LTG Infra” ir paslaugų teikėjas Ispanijos įmonė „Ardanuy Ingenieria S.A.” pasirašė sutartį dėl projekto „Rail Baltica” geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo. Sutarties vertė – 1,065 mln. eurų (be PVM). Planuojama, kad parengtas planas bus patvirtintas 2022 m. rugsėjį, o projektavimo ir statybos darbai užbaigti iki 2026 m. pabaigos.

„Kauno geležinkelio mazgas taps vienu svarbiausiu Lietuvos logistikos centru. Kauno geležinkelio stoties esami keleivių vežimo maršrutai bus papildyti „Rail Baltica” tarptautiniais keleivių vežimo maršrutais Varšuva – Kaunas – Vilnius bei Varšuva – Kaunas – Panevėžys – Ryga – Parnu – Talinas. Taip pat, prisitaikant prie šių dienų logistikos tendencijų, bus tęsiamas Kauno intermodalinio terminalo modernizavimas”, – kalba „LTG Infra” generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Anot jo, jau netolimoje ateityje į Kauno intermodalinį terminalą „Rail Baltica” geležinkeliu bus pradėtos gabenti automobilių puspriekabės, kurios Latvijos ir Estijos kryptimis bus gabenamos automobilių transportu „Via Baltica” automagistrale. Tad 2026-aisiais Kauno geležinkelio mazgas turi būti pasirengęs priimti ne tik traukinius su europinio standarto riedmenimis, bet ir atitikti nuolat augantį keleivių ir intermodalinių krovinių vežimo poreikį.

Pagal pasirašytą sutartį „Ardanuy Ingenieria S.A.” įsipareigoja parengti optimalius projekto „Rail Baltica” geležinkelio išvystymo sprendinius Kauno geležinkelio mazge, numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Rengiant planą bendrovė turės atlikti planuojamos teritorijos inžinerinius tyrinėjimus, archeologinius žvalgymus, parengti planuojamos teritorijos plėtros koncepciją su „Rail Baltica” geležinkelio ir jo infrastruktūros objektų, reikalingų geležinkelio išvystymui Kauno geležinkelio mazge, alternatyvomis. Identifikavus geriausią alternatyvą, bendrovė turės parengti konkrečiuosius sprendinius bei atlikti jų poveikio aplinkai vertinimą.

Parengtas planas turės numatyti geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, Kauno intermodalinio terminalo, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros ir pertvarkymo sprendinius, taip pat inžinerinės infrastruktūros–šilumos tiekimo, 110 kV, 330 kV elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir kitų inžinerinių tinklų rekonstrukcijos ir statybos sprendinius.

Infrastruktūros vystymo plano rengimas kainuos 1,065 mln. eurų ir bus finansuojamas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Numatoma, kad parengtas planas bus patvirtintas 2022 m. rugsėjį, tuo tarpu projektavimo ir statybos darbai užbaigti iki 2026 m. pabaigos. Baigus statybos darbus bus atlikti Kauno keleivių stoties rekonstrukcijos darbai, nutiesta šiuo metu trūkstama prekinių traukinių eismui skirta Kauno miesto „Rail Baltica” geležinkelio aplinkkelio dalis Rokai – HES – Palemonas. Remiantis poveikio aplinkai vertinimo rezultatais bus įrengtos triukšmo ir vibracijos mažinimo priemonės. Automobilių eismo saugumui didinti bus rekonstruotos Jiesios g., Sąnašos g. ir Rokelių g. geležinkelio pervažos. Palemono kelyno teritorijoje rekonstruotas esamas pėsčiųjų viadukas bei padidintas Kauno intermodalinio terminalo pralaidumas.

„Rail Baltica” – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant  bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu.

Bendras „Rail Baltica” geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio linija eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino. „Rail Baltica” projektas taip pat numato atskirą geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.

 

Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Skaityti toliau

Verslas

Lietuvos maisto gamintojų eksporto apimtys ir toliau auga

kaunieciams.lt

Paskelbta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šį rugpjūtį lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas į kai kurias šalis (pavyzdžiui, Kiniją, Uzbekistaną ir kt.) išaugo net du kartus palyginti su tuo pačiu laikotarpiu nei prieš metus. Iš viso Lietuvos gamintojai per aštuonis šių metų mėnesius į ne Europos Sąjungos valstybes eksportavo 12 proc. daugiau šviežios mėsos, pieno, žuvies ir jos gaminių bei kitų maisto produktų siuntų.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, šiais metais stebimas visų lietuviškų produktų eksporto augimas, o tai rodo, kad šalies gamintojai vertinami labai gerai ir yra patikimi tiekėjai ir partneriai ne tik Europoje. Maisto produktus bei pašarus Lietuvos įmonės eksportuoja į daugiau kaip 150 pasaulio valstybių: JAV, Uzbekistaną, Izraelį, Singapūrą, Moldovą, Malaiziją, Australiją, Pietų Afriką, Kiniją, Kazachstaną ir kt. Be to, nepaisant globalios COVID-19 pandemijos iššūkių, toliau nuosekliai auga didelę pridėtinę vertę maisto grandinėje turinčių produktų – šviežios mėsos, pieno, žuvies ir kt. – eksporto kiekiai.

Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais gana aktyviai savo produkciją užsienio šalims siūlė Lietuvos pieno produktų gamintojai – jų eksportuojamos produkcijos kiekiai buvo 31 proc. didesni nei pernai (iš viso per 8 šių metų mėnesius eksportuota 145 tūkst. t pieno produktų). Šioje produktų grupėje labiausiai išaugo sviesto, varškės, sūrių, grietinėlės, pieno košių, maistinių pieno miltų, pieno konservų ir pieno išrūgų eksporto apimtys.

Daugiau nei 34 proc. buvo eksportuota kulinarinių gaminių. Šviežios mėsos (t. y. paukštienos, jautienos ir kiaulienos) palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu eksportuota 18,5 proc. daugiau (8,5 tūkst. t). Daugiau nei dvigubai augo žuvies konservų eksportas, o kiaušinių miltelių išvežta net 6,5 karto daugiau nei pernai.

VMVT pažymi, kad kieviena į kitą valstybę išvežama produktų siunta yra griežtai tikrinama pagal tarptautinius, Europos Sąjungos, taip pat ir importuojančios šalies teisės aktų reikalavimus, imami privalomi mėginiai atlikti laboratorinius tyrimus. „VMVT specialistai kas dieną nuosekliai ir atsakingai dirba, kad verslui būtinos paslaugos būtų suteikiamos kokybiškai, sertifikatų eksportuojamai produkcijai išdavimas nestrigtų ir būtų kuo operatyvesnis“, – teigia VMVT direktorius D. Remeika.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Skaityti toliau

Verslas

Prasideda darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo paraiškų atranka

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nuo šio penktadienio, rugsėjo 4-osios, darbdaviai Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriams galės teikti paraiškas dėl subsidijos darbo vietoms steigti (pritaikyti). Valstybės paramos lėšų vienai darbo vietai dydis – iki 18 835,21 eurų. Dokumentai bus priimami iki spalio 5 d.

Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas yra numatytas šiems atvejams:

1) bedarbių su negalia (0–55 proc. darbingumo lygio) neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į negalią pritaikant esamas) darbo vietas;

2) kai buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos Užimtumo tarnyboje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia šios tarnybos siūlomam bedarbiui įdarbinti.

„Pirmuoju atveju darbo vietos steigiamos neįgaliesiems – jiems sudaroma galimybė integruotis į darbo rinką. Antruoju – buvę bedarbiai kuria naujas darbo vietas (plečia verslą) ir įdarbina Užimtumo tarnybos siūlomus darbo neturinčius asmenis. Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo priemonė – tai abipusė nauda ir subsidijos gavėjo verslo plėtrai, ir įdarbinamam asmeniui“, – aiškino Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus paramos darbo vietoms steigti koordinatorė Ilona Budrevičienė.

Vertinant šias paraiškas didelis dėmesys skiriamas smulkiojo verslo skatinimui, nuosavų lėšų indėliui, atsipirkimo laikotarpiui pagal kiekvieną įsteigtą darbo vietą, nedarbo mažinimui toje teritorijoje, kurioje numatoma steigti darbo vietą, perteklinių profesijų atstovų įdarbinimui.

Turintiems klausimų ar neaiškumų dėl paraiškos Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose bus rengiamos konsultacijos.

Daugiau informacijos apie šią priemonę rasite čia.

Užimtumo tarnybos informacija

Skaityti toliau
Nekilnojamas turtasprieš 32 min

Dešiniojoje Neries krantinėje Kaune baigtas aštuntasis Piliamiesčio plėtros etapas

Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau aktyviai kuriasi modernus Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalas. Projekto vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė...

Naujienosprieš 36 min

Yla lenda iš maišo: aiškėja tikrosios perpildytų atliekų konteinerių priežastys

Jeigu kas nors tartų, kad jam patinka perpildytų atliekų konteinerių vaizdas, nepatikėtų niekas. Konteineriai su iš jų griūvančiomis atliekų stirtomis...

Miestasprieš 45 min

Lietuvos zoologijos sodas – biologinės įvairovės išsaugojimo ir švietimo dalis

Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose 1999/22/EB yra pabrėžiama, kad zoologijos sodai turi stiprinti vaidmenį saugant...

COVIDprieš 1 val

Atnaujinta dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonė: daugiau galimybių verslui

Nuo rugsėjo 25 d. įsigaliojo atnaujintas nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos priemonės “Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas...

Sveikataprieš 2 val

Krūtų mamografijos tyrimas su nauju skaitmeniniu mamografu

Skubame pranešti, kad Dainavos ir Šančių padaliniuose yra laisvų talonų mamografijos tyrimams, kurie atliekami naujausiu ITALRAY MAMMOGRAPH FFDM (Italija) skaitmeniniu mamografu. Gamintojas –...

Naujienosprieš 2 val

Kaunui ir Jurbarkui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ primena, kad iki šildymo sezono pradžios svarbu tinkamai parengti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas.

Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke yra daugiau, nei 4000 pastatų, kurių šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginiai privalo būti parengti...

Verslasprieš 3 val

Continental Lithuania gamykla Kaune buvo įvertinta prestižiniu LEED žaliųjų pastatų aukso sertifikatu

„Continental Automotive Lithuania“ paskelbė, jog įmonės gamykla Kaune buvo apdovanota LEED aukso sertifikatu. Tai aukščiausias LEED įvertinimas gamykliniam pastatui Lietuvoje...

Rajonasprieš 3 d.

Katamaranas „Zapyškis“ per Nemuną plukdys dviratininkus ir iškylautojus

Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybė pristatė 24 sėdimų vietų katamaraną „Zapyškis“, kurio paskirtis – rengti edukacines ir pažintines iškylas Nemune tarp...

Sveikataprieš 3 d.

Įveikiant koronavirusą: savivaldybėse pradedama teikti daugiau nemokamų psichologinių konsultacijų gyventojams

Startuoja svarbi naujovė: nuo šiol gyventojai, susidūrę su koronaviruso (COVID-19) situacijos sukeltu stresu, nerimu ir kitais psichologiniais sunkumais gali gauti...

Rajonasprieš 3 d.

Kauno rajonas iš privataus verslo nuomosis naujai pastatytą darželį

Kauno rajone ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikis yra didesnis, nei ugdymo įstaigų teikiamos galimybės. Todėl savivaldybė laisvų vietų trūkumą darželiuose šįmet...

Skaitomiausi