Connect with us

Verslas

Naujasis „Coface“ TOP 500 reitingas: Lietuva stiprino pozicijas ir išlaikė aukščiausią mokumo indeksą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Naujasis „Coface“ TOP 500 reitingas, įvardinantis didžiausias Vidurio ir Rytų Europos (VRE) įmones, parodė:

2018-ieji metai VRE regione buvo pelningi, bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 4,3 proc.;
Į TOP 500 sąrašą patekusios įmonės augino pajamas ir sukūrė daugiau darbo vietų, tačiau arši konkurencija mažino jų pelną: bendrosios įmonių pajamos pernai augo 9,6 proc. ir pasiekė 698 mlrd. Eur, tačiau grynasis pelnas krito 1,6 proc. iki 30 mlrd. Eur.;
TOP 500 reitinge tradiciškai dominuoja kuro, energetikos, chemijos ir farmacijos sektorių įmonės, sudarančios 19 proc. visų į reitingą patekusių bendrovių. Toliau rikiuojasi automobilių ir transporto, prekybos, elektronikos ir telekomunikacijų įmonės;
Kaip ir anksčiau, daugiausia į TOP 500 patekusių įmonių veikia Lenkijoje – jų šiame sąraše yra 175.

Lietuvos bendrovių, patekusių į naująjį „Coface“ TOP 500 reitingą, skaičius išaugo nuo 19 iki 21, kai Estijos įmonių padaugėjo nuo 7 iki 11, o Latvijos – nuo 6 iki 7. VRE regione Lietuva pirmauja pagal dalį darbuotojų, dirbančių didžiosiose įmonėse, ir tokių darbuotojų vis daugėja: pernai jų buvo 11,2 proc., skaičiuojant nuo visų šalyje dirbančiųjų skaičiaus, šiemet – 12,8 proc.. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Estiją beveik 3 kartus, o Latviją – daugiau nei 6 kartus. Iš visų VRE šalių Lietuvos didžiosios įmonės pasižymi aukščiausiu mokumo indeksu, bendrai įvertintu 7,4 balais. Bendrasis šalies rizikingumas įvertintas A3 balu (patenkinamai), o verslo aplinka Lietuvoje pelnė aukštą A2 (stabilų) įvertį.

Pagal įmonių skaičių, patekusių į TOP 500 reitingą, Lietuva tarp 12 šalių, kaip ir pernai,  užėmė 6-tąją vietą, nors pagal gyventojų skaičių yra tik 9-ta. Bendrai 21 Lietuvos įmonė, patekusi į TOP 500, pasiekė 26,052 mlrd. Eur apyvartos (palyginus su 21,27 mlrd. Eur pernai), tačiau šių bendrovių bendrasis pelnas sumenko iki 750 mln. Eur, palyginus su 958 mln. Eur 2017 metais.

Pirmasis Lietuvos įmonių šešetukas stabiliai kilo reitinge, smuko „Achemos koncerno“ pozicijos

Tarp Lietuvos didžiausių įmonių reitinge stabilus išliko pirmasis šešetukas, kuriame visoms bendrovėms pavyko pakilti reitinge: „Orlen Lietuva“ pakilo į 18-tą vietą (pernai buvo 20 vieta), „Vilniaus prekyba“ pakilo į 21 vietą (buvo 30), „Maxima Grupė“ užėmė 32 vietą (buvo 37), „Maxima LT“ turi 102 vietą (buvo 106), „Lietuvos energija“ pakilo į 160 vietą (buvo 172), „Sanitex“ dabar užima 203 vietą (buvo 205).

Pernai tarp Lietuvos bendrovių septintoje vietoje buvęs „Achemos koncernas“ šiemet prarado 15 pozicijų ir iš 258 vietos reitinge nukrito į 273 vietą.

Didžiausiu augimu stebino „Kauno grūdai“, į reitingą pirmą kartą pateko „Euroaphoteka“ ir „VG Holding“

Didžiausiu šuoliu tarp lietuviškų įmonių pasižymėjo „Kauno grūdai“, pakilę 269 pozicijomis nuo 713 iki 444 vietos. Įspūdingai augo „Neo Group“ (pakilo 128 vietomis iš 551 į 423) ir „Girteka Logistics“ (pakilo 105 vietomis, iš pernai turėtos 390 į 285 šiemet). „ME Investicija“ pagerino vietą reitinge 73 pozicijomis ir šiemet pakilo į 227 vietą (pernai buvo 300). Ryškiais šuoliais taip pat pasižymėjo „Viada LT“ (pakilo 77 vietomis, iš 405 į 328), „Spektator“ (kilo 45 vietomis, nuo 430 iki 385) ir „Kesko Senukai Lithuania“ (kilo 38 pozicijomis, iš 337 iki 299).

Į naująjį TOP 500 reitingą dvi Lietuvos įmonės pateko pirmą kartą: „Euroaphoteka“ iš karto pelnė 329 vietą, o „VG Holding“ užėmė 435 poziciją.

Labiausiai krito „Linas Agro Group“, iš TOP 500 reitingo iškrito „Lietuvos geležinkeliai“

Pernai turėję 494 poziciją reitinge, šiemet iš jo iškrito „Lietuvos geležinkeliai“, praradę 22 pozicijas ir dabar esantys 516 vietoje. Labiausiai reitinge krito „Linas Agro Group“: prarado net 41 poziciją, ir iš 320 vietos smuko iki 361. 29 pozicijas, palyginti su 2017 metais, šiemet prarado ir „Energijos skirstymo operatorius“, iš 351 vietos nukritęs iki 380 vietos. „MG Baltic koncernas“ smuko 7 pozicijomis, iš 357 vietos iki 364.

Kas aštuntas darbuotojas Lietuvoje pluša didžiosiose įmonėse: pirmaujame visame VRE regione

Kaip pažymima „Coface“ TOP 500 reitingo ekonominėje apžvalgoje, Lietuva užima pirmą vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal dalį darbuotojų, dirbančių didžiosiose įmonėse. Ir tokių darbuotojų vis daugėja: 2017 metais jų buvo 11,2 proc. (146544), o 2018-aisias – jau 12,8 proc. (168277.).

„Coface“ ekspertų vertinimu, augo vienam Lietuvos gyventojui tenkanti šalies metinio BVP suma: ji kilo nuo 14,8 tūkst. Eur 2017 metais iki 16,1 tūkst. Eur pernai. Pagal šį rodiklį tarp 12-os šalių Lietuva užėmė 5-tąją vietą, pralenkusi Lenkiją (12,9 tūkst. Eur), Vengriją, (13,5 tūkst. Eur), Latviją (15,3 tūkst. Eur), Serbiją (6,1 tūkst. Eur), Kroatiją (11,9 tūkst. Eur), Bulgariją (7,8 tūkst. Eur) ir Rumuniją (10,4 tūkst. Eur), tačiau nusileidusi Čekijai (19,6  tūkst. Eur) , Slovakijai (16,6 tūkst. Eur), Slovėnijai (22,9 tūkst. Eur) ir Estijai (19,5 tūkst. Eur).

2018 metais pagal BVP augimą (3,5 proc.) Lietuva nusileido daugumai VRE šalių ir aplenkė tik Čekiją (3,0 proc.), Bulgariją (3,0 proc.) ir Kroatiją (2,6 proc.). Kitų Baltijos šalių ekonomikos augo sparčiau: Estija – 3,9 proc., o Latvija – 4,8 proc..

„Pagrindiniais VRE ekonomikos augimo veiksniais buvo privatus vartojimas, didėjančios investicijos į ilgalaikį turtą ir eksportas. Nors šie rodikliai didėjo lėčiau, nei ankstesniais metais, tačiau išlaikė augimą, nepaisant euro zonos sulėtėjimo“, – komentuoja Grzegorz Sielewicz, „Coface“ ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai.

Komentuodamas Lietuvos ekonominę padėtį, G. Sielewicz prognozuoja, kad 2019 metais šalies ūkio augimas nebebus toks ryškus, kaip ankstesniais 2017 ir 2018 metais, ir sieks 3 proc.. Augantis užimtumas, šiek tiek padidėjusi imigracija ir silpnas produktyvumo didėjimas subalansuos darbo užmokesčio augimą, taip pat ir namų ūkių vartojimą. Santykinai aukštas minimalus darbo užmokestis neigiamai paveiks įmonių konkurencingumą ir galimybes eksportuoti. Didėjanti įtampa tarptautinėje prekyboje turės neigiamos įtakos eksportui ir prekybai. Prognozuojama, kad mažės ir investicijų, kurios pastaraisiais metais pastebimai augo dėl palyginti palankių sąlygų gauti kreditavimą.

Eksperto teigimu, gali mažėti verslo pasitikėjimas ateitimi, išliks sunkumų surandant kvalifikuotų darbuotojų, o neigiamas šių veiksnių pasekmes galėtų sušvelninti efektyvesnis  ES lėšų panaudojimas.

Apie TOP 500 reitingą:

Jau vienuoliktąjį kartą „Coface“ parengtas didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių reitingas įtraukė Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos ir Slovėnijos įmones, kurių 2018 m. metinė apyvarta buvo ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į šį sąrašą neįtraukti finansinių paslaugų teikėjai, bankai, draudimo bendrovės, lizingo įmonės ir brokeriai. Į reitingą taip pat nepateko įmonės, kurios iki nurodytos datos nepateikė finansinių duomenų. Kartu su įmonių pajamomis „Coface“ sudarytame VRE TOP 500 reitinge įvertinti tokie rodikliai kaip apyvartos, grynojo pelno ir darbuotojų skaičiaus metiniai pokyčiai.

Apie „Coface“:

70 metų veiklos patirtis ir gerai išplėtotas atstovybių tinklas yra svarbūs veiksniai, užtikrinantys tvirtas „Coface“ pozicijas pasaulinėje kreditų draudimo ir rizikos valdymo rinkoje. Siekdami įgyvendinti tikslą tapti lanksčiausiai veikiančia kreditų draudimo bendrove pasaulyje, „Coface“ ekspertai nuolat stebi pasaulio ekonomikos pokyčius ir dalinasi įžvalgomis su daugiau kaip 50 000 klientų, padedant jiems plėtoti sėkmingai augantį ir dinamišką verslą. Visame pasaulyje daugiau kaip šimte šalių „Coface“ atstovybėse dirba apie 4100 specialistų. Bendrovės apyvarta 2018 m. siekė 1,4 mlrd. eurų.

Daugiau informacijos:
Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ generalinis direktorius (Mantvydas.Stareika@coface.com; +37068337602)

Reklama

Įmonės

Turgaus privalumai: didelis pasirinkimas, naudingi patarimai ir išskirtinė produkcija

kaunieciams.lt

Paskelbta

Daiva prekiauja tik natūraliais tikro dūmo „Senolių Alksnynės“ kumpiais, dešromis, lašiniais

Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūręs Centrinis Kauno turgus, kaip ir kitos maisto prekyvietės, dirba ir karantino metu. Erdvumu ir asortimento įvairove išsiskiriančiame turguje prekybininkai siūlo daug tradicinių lietuviškų ir iš tolimų šalių atkeliavusių produktų. Bene didžiausias turgaus privalumas – čia galima rasti tokių dalykų, kurių kitur gauti sunku arba nėra visai.

Daržovių ir vaisių pardavėjai pasirūpina, kad ištisus metus nepritrūktume vitaminų: čia visada yra šviežių vaisių, uogų, o taip pat ir šviežių bei raugintų daržovių

Vertina klientus

Natūralu, kad per karantiną pirkėjai užsuka rečiau, tačiau asortimentą prekybininkai išlaiko beveik nepakitusį.

„Labai vertiname savo klientus, kurie ir sunkiu metu atvyksta čia apsipirkti ne tik dėl pamėgtų produktų, bet ir siekdami palaikyti nedidelius mūsų verslus. Todėl tikrai negalime jų nuvilti“, – sakė kalbinti turgaus prekybininkai.

Eugenija ir jos sūnus Aivaras visada siūlo tik aukščiausios kokybės lietuvišką jautieną

Šviežia, marinuota, rūkyta mėsa

O rinktis Centriniame turguje tikrai yra iš ko. Pavyzdžiui, šviežia mėsa prekiauja kelios dešimtys prekybininkų, panašiai tiek yra ir parduodančių rūkytus ir vytintus mėsos gaminius. Ne ką mažiau parduoda ir vaisius bei daržoves, pieno produktus, žuvis ir jūros gėrybes.

Saulius ir Danutė visada turi kiaulienos labai geromis kainomis

Pas šviežios mėsos prekybininkus galima įsigyti lietuviškos kiaulienos, jautienos, vištienos, kalakutienos, triušienos, avienos. Galima išsirinkti ir įvairių skonių marinuotos mėsos, jau paruoštos kepti ant grilio, orkaitėje ar keptuvėje.

Rūkytos mėsos produktų asortimentas – tikriausiai pats didžiausias Kaune. Nuo natūralių, tradicinių, tikru dūmu rūkytų kumpių, nugarinių, lašinių, skilandžių, dešrų iki pagal naujausias technologijas vytintų aukščiausios kokybės gaminių. Pirkėjai labai pamėgę ir čia parduodamas labai skanias rūkytas vištas.

Centriniame Kauno turguje gausu tradicinių kaimiškų mėsos gaminių

Jūros gėrybių, sūrių, žalumynų mėgėjams

Žuvies skyriuje – taip pat įvairovė: nuo tradicinių silkių, rūkytų skumbrių, lašišos, ungurių iki atvėsintų krevečių ir jūrinių žuvų. Čia rasite ir rūkytą aštuonkojį ar šaldytų jūros šukučių.

Rūkytos stintos – viena iš mėgstamiausių sezoninių prekių Žuvies skyriuje

Pieno skyrius didžiuojasi ypatingai dideliu fermentinių ir kietųjų sūrių pasirinkimu. Yra galimybė įsigyti ir sveriamų produktų: grietinės, varškės, jogurto.

Vaisių ir daržovių pardavėjai ištisus metus siūlo tokį vaisių ir uogų pasirinkimą, kokį sunku būtų kur nors kitur rasti. Daržovėmis, žalumynais prekystaliai taip pat nukrauti ištisus metus. O šaltuoju metų laiku ypač aktualus ir rauginti, marinuoti produktai, kurių čia taip pat gausu – agurkėliai, kopūstai, pomidorai, alyvuogės.

Populiarioji „Norvelitos“ pardavėja Rita – skanių žuvies gaminių čia nuolat įsigyti laukia nedidelė eilė pirkėjų

Patarimai ir pasirinkimai

Nepamainomas turgaus privalumas – galimybė rinktis ir tartis su patyrusiais prekybininkais. Daugelis jų šį darbą dirbą ne vienerius metus, o nemaža dalis ir ne vieną dešimtmetį. Todėl gali naudingai patarti, ką geriausiai įsigyti vienu ar kitu atveju.

Dar vienas Centrinio Kauno turgaus išskirtinumas – prekės, kurių kitose prekybos vietose Kaune ar net visoje Lietuvoje sunku aptikti, o kai kurių – ir nėra visai. Tokia produkcija gali pasigirti graikiškomis gėrybėmis – alyvuogių aliejumi, alyvuogėmis, tikru fetos sūriu – ir kitais šiai šaliai būdingais produktais prekiaujanti krautuvėlė.

Monika gali pasiūlyti daugybę rūšių sūrio ir kitų pieno produktų

Stebina egzotiškomis prekėmis

Daržovių ir vaisių pardavėjai pasirūpina, kad ištisus metus nepritrūktume vitaminų: čia visada yra šviežių vaisių, uogų, o taip pat ir šviežių bei raugintų daržovių
14. 411 Visada didelė pasiūla šviežios mėsos

Taip pat kaukazietiškomis prekėmis (dolma, chašlama, charčio, granatų ir kitomis sultimis, įvairiais kaukazietiškais gėrimais, padažais, uogienėmis) prekiaujanti parduotuvė. Turguje galima įsigyti ir tikrų turkiškų saldumynų (lukumo), aukščiausios kokybės gurmaniškų užtepėlių, užkandžių, prieskonių, arbatų kurie puikiai tinka dovanoti įvairiomis progomis.

Išskirtinė ir kepykla, čia pat vietoje tandyro krosnyse kepanti rytietišką duoną ir purius – labai ilgus pyragėlius su įvairiais įdarais.

Almyra iš žuvies skyriaus

Pirkti jau galima ir internetu

Centrinis Kauno turgus yra įsikūręs prekybos miestelyje „Urmas“ (Pramonės pr. 16), Rytinės galerijos 19 prekybos salėje. Darbo laikas: I–V nuo 7 val. iki 17.30 val.; VI nuo 7 val. iki 16 val.; VII nuo 7 val. iki 15 val. Turgaus lankytojų prašome laikytis nustatytų atstumų, dezinfekuoti rankas, dėvėti veido kaukes.

Didelę dalį turgaus produkcijos jau galima įsigyti ir internetu – tereikia į savo telefoną iš „Google Play“ arba „App Store“ parsisiųsti programėlę „Bazzarr Delivery“.

Skaityti toliau

Verslas

Verslas siūlo PVM lengvatas turizmui ir sveikatingumui

BNS

Paskelbta

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo pandemijos ribojimų nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.

Ketvirtadienį visuomenei pristatytuose LVK siūlymuose valdžios institucijoms rašoma, kad turizmas yra bene labiausiai nuo pandemijos nukentėjęs verslas.

„Atvykstamasis turizmas yra faktiškai eksportinė paslauga, kuri dabar beveik sustojusi. Bet nulinio PVM tarifo taikymas, be abejonės, būtų puiki praktika ir puikus pavyzdys, lyginant su tuo, kaip turistinės šalys skatina savo paslaugų eksportą“, – spaudos konferencijoje sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje turizmo sektorius apmokestinamas labai griežtai ir PVM lengvata būtų labiau ilgalaikės perspektyvos klausimas.

„Mūsų manymu, galima susitarimas, kad įvedi kelių metų perspektyvoje tą mokestį ir tada žiūri, kokią įtaką daro. Bet prognozuoti, kad sektorius atsigaus per metus ar du, būtų labai drąsu, tai tikriausiai labiau yra kalba apie ilgalaikę perspektyvą“, – sakė A. Romanovskis.

Jis taip pat siūlo lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikuti sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugoms, kurios dėl karantino apribojimų šiuo metu taip pat yra uždraustos.

„Be abejonės, reikėtų įsivertinti sistemiškai, ką mes tikriausiai darysime, galutinį poveikį ir tada priimti sprendimą“, – pabrėžė LVK prezidentas.

„Lengvatos savaime nėra blogis“

LVK taip pat siūlo ieškoti būdų naikinti vadinamąjį „gyvūlių ūkį“ – perteklines lengvatas, kurios iškreipia ar padidina socialinę nelygybę.

Tačiau konfederacijos vadovai pabrėžia, kad lengvatos savaime nėra blogai, jei jos orientuotos į aiškius tikslus.

„Mes manome, kad lengvatos iš principo yra geras dalykas tada, kai jos atliepia socialinius ir visuomenei svarbius dalykus. Manome, kad jos turėtų būti skatinamos, ypatingai ten, kur jos skatina ar taupymą, ar žmonių tam tikrą gerovę“, – sakė A. Romanovskis.

Savo ruožtu M. Dubnikovas pabrėžė, kad kai kurias lengvatas reikėtų naikinti, pavyzdžiui, iškastiniam kurui.

Tai, anot jo, padėtų Lietuvai įgyvendinti ir Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso tikslus.

„Mes vis tik judame į Žaliąjį kursą. Norėtųsi Lietuvą matyti kaip pirmaujančią šioje srityje. Mes turime labai didelį potencialą dėl to, kad neturime tokio bagažo, kaip, pavyzdžiui, Lenkijos anglių pramonė, kurios negali nukirsti, nes tai reikštų milžinišką bedarbystę“, – sakė M. Dubnikovas.

„Tačiau mes neturėtume remti tokių dalykų, kurie teršia mūsų aplinką. Pavyzdžiui, visi „spalvoti“ dyzelinai. Yra absurdas 2021 metais kaitinti ir šilumą išgauti iš „raudono“ dyzelio, tuo tarpu nuodijant aplinkinius gyventojus“, – pridūrė jis.

Anot jo, panaikinus tokias lengvatas, lygiagrečiai būtų galima nukreipti į žalumo skatinimą.

„Tai yra, statykime, nuklokime visus stogus saulės elementais. Pakeiskime savo šildymo katilus iš kieto kuro į elektrinius. Jeigu atsisakytume iškastinio kuro, tai reikštų, kad visi pinigai, kurie iškeliauja į Rusiją, Norvegiją, ar kitą šalį, iš kurios perkame energetinius išteklius, jie liktų čia, Lietuvoje“, – pabrėžė M. Dubnikovas.

Skaityti toliau

Verslas

Didėjant pasitikėjimui e. paslaugomis operacijų su m. parašu ir „Smart-ID“ augo 1,5 karto

kaunieciams.lt

Paskelbta

Viktoras Kamarevcevas_SK ID Solutions verslo vadovas Lietuvoje_Smart_ID

Pernai Lietuvoje operacijų internete, kurios buvo atliktos patvirtinant mobiliuoju parašu ar asmens tapatybės patvirtinimo įrankiu „Smart-ID“, atlikta beveik 360 mln. Tai 50 proc. daugiau nei 2019 m. Šias paslaugas teikianti tarptautinė bendrovė „SK ID Solutions“ pastebi, kad tarp Baltijos šalių Lietuvoje šie įrankiai naudojami dažniausia.

2020 m. pabaigoje trijose Baltijos šalyse asmens tapatybės nustatymo internete ir elektroninio pasirašymo įrankiu „Smart-ID“ naudojosi 2,9 mln. gyventojų, o Lietuvoje – beveik 1,4 mln. Per metus Lietuvoje jų padaugėjo 12 proc., mobiliojo parašo naudotojų – net 23 proc.

Tačiau praėję metai parodė, kad asmens tapatybei internete patvirtinti vis labiau reikalingi įrankiai, kurie leidžia ne tik jungtis prie savo banko paskyrų, bet virtualioje erdvėje pasinaudoti bet kokiomis paslaugomis. Pernai net 45 proc. padaugėjo „Smart-ID“ kvalifikuotų vartotojų skaičius. Jei su „Smart-ID Basic“ galima jungtis tik prie savo banko, tai su kvalifikuotu „Smart-ID“ įrankiu – prie bet kurių internete teikiamų įvairių privačių ir valstybinių institucijų bei įmonių paslaugų.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, „Smart-ID“ yra populiariausia sertifikuota tapatybės patvirtinimo ir kvalifikuoto e. parašo priemonė šalyje. Daugiau kaip pusė visų prisijungimų prie finansų institucijų internete atliekama su šiuo įrankiu. Anot jį sukūrusios įmonės „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, „Smart-ID“ populiarumą lemia ir paprastas jo naudojimas. Tereikia belaidžio ar mobiliojo interneto ryšio ir „Smart-ID“ galima naudoti visuose išmaniuosiuose įrenginiuose – telefonuose bei planšetiniuose kompiuteriuose.

Atnaujinti „Smart-ID“ – neišeinant iš namų

Kamarevcevas atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti „Smart-ID“ saugumą jis galioja ribotą laiką, todėl jį privaloma atnaujinti kas treji metai. Šiemet vien Lietuvoje tokių paskyrų bus kiek daugiau nei 400 tūkst.

„Šiandien atnaujinti paskyrą labai paprasta, tai galima padaryti programėlėje neišeinant iš namų. Pernai „SK ID Solutions“ pasiūlė naudotis biometriniu asmens tapatybės patvirtinimu, todėl atnaujinti paskyrai tereikia turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, o automatinė programėlės „Smart-ID“ sistema žingsnis po žingsni tai padės atlikti per kelias minutes. Kad nereikia eiti į banką, – šiandien ypač patogu“, – pasakoja V. Kamarevcevas.

Pernai naudojantis biometriniu asmens tapatybės patvirtinimu Lietuvoje buvo sukurta daugiau kaip 270 tūkst., o vien tik pernai gruodį naudojantis elektroniniais būdais, neišeinant iš namų, sukurta net 77 proc. visų paskyrų.

Beje, šia galimybe naudojasi ir tie, kurie savo seną telefoną keičia nauju. Programėlė yra susieta su konkrečiu įrenginiu ir į naują įrenginį su SIM kortele nepersikelia. Ją naujajame telefone reikia sukurti. Todėl nereikėtų skubėti trinti šios programėlės senajame telefone. V. Kamarevcevas pataria pirmiausia atsisiųsti programėlę „Smart-ID“ į naują telefoną ir vadovaujantis jos nuorodomis bei naudojant turimą paskyrą susikurti naują. Šiemet planuojama pasiūlyti ir daugiau patogių būdų susikurti „Smart-ID“ naujiems klientams.

Populiarumu naudojasi sukčiai

Kamarevcevas perspėja, kad išpopuliarėjus „Smart-ID“ internetiniai sukčiai bando ja pasinaudoti apgaudinėdami gyventojus ir siekdami iš jų išvilioti pinigus. Pavyzdžiui, gyventojams siuntinėjami elektroniniai laiškai ar trumposios žinutės (SMS) su apgaulingomis nuorodomis atnaujinti „Smart-ID“, skambinama prisistatant bankų ar valstybės institucijų pareigūnais ir gražbylystėmis bandoma išvilioti PIN kodus.

„Žinotina, kad „Smart-ID“ galima atnaujinti tik per jūsų įrenginyje turimą programėlę, atnaujinimui niekada nei e. paštu, nei SMS‘u nėra siunčiamos nuorodos. Bankų ar kitų institucijų darbuotojai niekada neprašo „Smart-ID“ PIN kodų ar kitų banko prisijungimo bei asmeninių duomenų“, – perspėja specialistas.

Pasitikrinti savo budrumui V. Kamarevcevas rekomenduoja atlikti trumpą testą „Ar žinote, kaip apsaugoti savo „Smart-ID“?“ šios programėlės tinklapyje. Jis padės atpažinti ir išvengti sukčių pinklių.

Sprendimą „Smart-ID“ tarptautinė kompanija „SK ID Solutions“ pristatė 2017 m. pradžioje. Pastaruoju metu su „Smart-ID“ kiekvieną mėnesį atliekama daugiau kaip 60 mln. operacijų. „SK ID Solutions“ aptarnauja beveik 1 000 finansų, sveikatos priežiūros, švietimo bei įvairių kitų privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų e. paslaugų. Pernai kompanija elektroninių paslaugų teikėjams išleido e. paslaugų „Saugaus diegimo vadovą“, kuris padeda joms apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių. Dokumente įvardintos dažniausiai pasitaikančios grėsmės ir išpuoliai, kurie anksčiau buvo vykdomi prieš e. paslaugų teikėjus ir jų klientus. Tai jiems padeda įvertinti, kurios atakos gali padaryti neigiamos įtakos jų verslui ir klientams, o taip pat kokios atsakomosios priemonės turėtų būti taikomos

Skaityti toliau

Verslas

Lietuvoje ekologiškas viešasis maitinimas bus sertifikuojamas pagal naują supaprastintą tvarką: naujos taisyklės įsigalios gegužę

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nuo gegužės įsigalios naujos taisyklės

Lietuva ekologiško viešojo maitinimo veiklą yra reglamentavusi nacionaliniu teisės aktu – žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-309 patvirtintomis Ekologiškų produktų tvarkybos maitinimo įmonėse taisyklėmis. Pagal šias taisykles per pastarųjų penkerių metų laikotarpį „Ekoagros“ kasmet sertifikuodavo tik 4–5 viešojo maitinimo įstaigas. Taisyklės buvo sunkiai įgyvendinamos praktikoje, todėl sertifikuotis paprastai ryždavosi tik įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose.

Vienas iš „Ekoagros“ strateginių tikslų buvo pasiūlyti viešojo maitinimo įstaigoms supaprastintas sertifikavimo taisykles, kurios būtų lengvai įgyvendinamos ir būtų esminis proveržis, skatinantis visuomenę pažinti ir vartoti ekologiškus produktus, o ūkininkus auginti ir tiekti daugiau ekologiškos produkcijos viešajam maitinimui. Taip pat padidintų besisertifikuojančių įmonių išskirtinumą rinkoje.

„Ekoagros“ išstudijavusi panašią veiklą užsienio šalyse parengė ekologiškų viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimo standarto projektą. Remdamasi šiuo projektu Žemės ūkio ministerija parengė naujas nacionalines taisykles ir žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-854 buvo patvirtintas Maisto tvarkymo subjektų veiklos sertifikavimo ir viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklo suteikimo tvarkos aprašas.

Remtasi gerąja užsienio patirtimi

Kuriant naująją tvarką remtasi gerąja Danijos patirtimi – čia 2009 m. buvo pristatytas Ekologiškų visuomeninio maitinimo įstaigų valdymo reglamentas ir jau 2016 m. daugiau kaip 1500 viešojo maitinimo įstaigų naudojosi šio reglamento ekologiškų patiekalų ženklinimo etiketėmis, o net 248 maitinimo vietose buvo naudojama 98 proc. ekologiškų žaliavų.

Ligšiolinėse Lietuvos taisyklėse didžiausias dėmesys buvo skiriamas ekologiškų ir įprastinių žaliavų atsky

rimui sandėliavimo bei gamybos metu, buvo reikalaujama suregistruoti visas procedūras, o patiekalą ekologišku buvo galima vadinti tik jei jame būdavo ne mažiau kaip 95 proc. ekologiškų žaliavų.

Nauja tvarka bus didelis palengvinimas norinčioms sertifikuotis viešojo maitinimo įstaigoms. Pagal ją, pagrindinis reikalavimas bus keliamas įsigyjamoms žaliavoms ir ekologiškų žaliavų procentui nuo bendro įsigyjamų žaliavų kiekio.

Bus lengviau įgyvendinti reikalavimus

Pagal naujas taisykles įmonėms bus suteikiamas auksinis, sidabrinis arba bronzinis viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklas pagal tai, kiek įmonėje naudojama ekologiškų žaliavų nuo bendro žaliavų kiekio – 95–100 proc., 60–90 proc. ar 30–60 proc. Ekologiško viešojo maitinimo įstaigos galės tiekti vartotojui maistą, pavadintą ekologišku, jei bus  nurodomi konkretūs ekologiški produktai ar patiekalų ekologiškos dalys. Be to, naują tvarką bus nesudėtinga įsidiegti ir administruoti.

„Ekoagros“, kaip sertifikavimo įstaiga, atliks dokumentines ir fizines patikras. Už viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklų naudojimo kontrolę rinkoje bus atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nauja tvarka įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d.

„Liūdna, kad naujovė startuoja tokiu nepalankiu metu, kai viešojo maitinimo įstaigų veikla dėl pandemijos yra suvaržyta ir patiria sunkumų. Tačiau iki naujos tvarkos įsigaliojimo dar yra laiko, tad tikimės įvyksiant teigiamų pokyčių suvaldant pandemiją. O besidominčius ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimu kviečiame susipažinti su naujomis taisyklėmis jau dabar ir kreiptis į mus iš anksto“, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.

Skaityti toliau

Verslas

Dėl karantino į internetinę erdvę keliasi ir turgaus prekyba

kaunieciams.lt

Paskelbta

Du šių metų karantinai paspartino elektroninės prekybos plėtrą Lietuvoje. Nuošalyje neliko ir šalies turgavietės – maisto produktų iš turgaus į namus jau galima užsisakyti Vilniuje ir Kaune.

Turgaus gėrybių į namus galima nusipirkti per jau kurį laiką veikiančią programėlę „Bazzarr Delivery“. Neseniai prie jos prisijungė ir Centrinis Kauno turgus – didžiausias maisto turgus Kaune, įsikūręs prekybos miestelyje „Urmas“.

„Tai galimybė ne tik mūsų nuolatiniams klientams saugiai, būnant namuose, apsipirkti pas savo pamėgtus prekybininkus. Kartu tai ir labai gera proga išbandyti turgaus produkciją tiems žmonėms, kurie dėl laiko stokos ar kitų priežasčių ir anksčiau čia negalėjo apsilankyti“, – sakė prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė.

Pasak jos, turguje didelė dalis produkcijos yra kitokia nei parduotuvėse. Pirmiausia dėl to ji ir sulaukia išskirtinio pirkėjų dėmesio.

„Turime daug ūkininkų, ekologiškos, natūraliai augintos produkcijos: šviežios mėsos, vaisių, daržovių. Labai didelis pasirinkimas tradicinių kaimiškų rūkytų ir vytintų mėsos gaminių, kepyklėlėse kepami išskirtiniai kepiniai. Gausu įvairių gurmaniškų produktų, saldumynų, prieskonių, kurių kitur sunku rasti arba nėra visai“, – akcentavo D. Lengvenienė.

Dabar šiuos išskirtinius produktus bus paprasta gauti tiesiai į namus. O kartu ir padėti išgyventi smulkiesiems prekybininkams, kuriems šis karantino suvaržymų laikotarpis yra ypač sunkus.

„Prekybininkai tikrai yra sujaudinti ir labai dėkingi matydami, kad dalis pirkėjų atvyksta pas juos ir šiuo sudėtingu laikotarpiu. Norėdami ne tik įsigyti sau įprastų produktų, bet ir palaikyti sunkiu metu. Nors prekybos miestelis skiria labai didelį dėmesį saugiam apsipirkimui vietoje, dabar pirkėjai tą galės padaryti visiškai saugiai – nepalikdami savo namų“, – sakė pašnekovė.

Programėlę „Bazzarr Delivery“ į mobilųjį telefoną galima parsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“.

Skaityti toliau

Verslas

Kokių priemonių gali imtis verslai, norėdami sušvelninti karantino padarinius?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pasaulinė COVID-19 pandemija neabejotinai turėjo įtakos ir verslui Lietuvoje. Karantino apribojimai valstybėse sukėlė nemažai sunkumų įvairiems verslams. Alternatyvaus finansavimo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis komentuoja, kokių priemonių gali imtis įmonės, šiuo sunkmečiu siekdamos kuo greičiau atsitiesti ir toliau plėtoti veiklą. Koks galėtų būti veiksmų planas verslui ir ką reikia žinoti apie papildomą finansavimą?

INVEGA duomenimis, pernai verslui per įvairias finansines ir dotacijų priemones skirta daugiau kaip 526 mln. eurų. Didžiausia šių lėšų dalis – 378,6 mln. eurų – skirta įmonėms ir verslininkams padėti sušvelninti pandemijos poveikį. O šiuo metu bent 30 % apyvartos susitraukimą patiriančių įmonių, galinčių pretenduoti į valstybės pagalbą, yra 94 tūkst. Tam jau ruošiamos ir netrukus turėtų startuoti pagalbos priemonės. Skaičiai iškalbingi ir tik dar kartą patvirtinantys apie skaudžius pandemijos padarinius.

Labiausiai nukentėję sektoriai

Aptardamas Lietuvos verslo situaciją, E. Volskis išskiria kelis verslo sektorius, kurie pandemijos metu nukentėjo bene labiausiai. Be dažniausiai minimų turizmo, aviacijos, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų verslų, jis išskiria ir transporto sektorių, ypač tarptautinį transportą. Pirmo karantino metu dėl sugriežtintos sienų kontrolės ir pasaulinio neapibrėžtumo vežėjams teko ilgai laukti pasienio punktuose, procesai strigo. „Ypatingai paveiktos buvo automobilių transporto pervežimo įmonės. Jų veikla praktiškai buvo sustojusi, nes pagrindinės gamyklos buvo užsidariusios,“ – pastebi finansų ekspertas.

Gamybos ir prekybos sektoriai irgi nemenkai paliesti pandemijos padarinių. Gamybos sektoriaus įmonėms reikėjo ir tebereikia atrasti naujų būdų, kaip organizuoti darbą ir užtikrinti darbuotojų saugumą. „Įmonės pakeitė darbo organizavimo principus, kontroliuoja judėjimą, darbo laiką ir net maisto pertraukas įmonės viduje. Neretai įmonės taiko 2 ar net 3 pamainų darbo principus, kai vienos pamainos darbuotojai visiškai nesusitinka su kitos pamainos darbuotojais,“ – komentuoja pašnekovas.

Prekybos sektorius turi būti itin lankstus, norėdamas prisitaikyti prie naujų ribojimų ir į juos laiku reaguoti. „Pradedant nuo priverstinio nebūtinųjų prekių parduotuvių uždarymo iki papildomų saugumo priemonių, tokių kaip privalomo atstumo išlaikymas, apribojimai automobilių aikštelėse, privalomo prekybos ploto užtikrinimas vienam klientui ir jų srautų kontrolė,“ – pastebi finansų ekspertas.

Darbuotojų nuomos įmonės, ypač teikiančios paslaugas tarp skirtingų šalių, taip pat iki šiol susiduria su dideliais sunkumais. Pavasario karantino metu apgyvendinimo veikla buvo sutrikdyta, todėl darbuotojus reikėjo saugiai transportuoti namo, tam buvo užsakomi net specialūs skrydžiai.

„Stresinei situacijai atslūgus įmonės vėl siuntė savo darbuotojus į objektus, tačiau susidūrė su kita problema: priverstine 2 savaičių izoliacija, tai didino įmonių kaštus,“ – išskiria E. Volskis, paminėdamas ir nekilnojamojo turto plėtojimo sektorių, kuris dėl ateities neapibrėžtumo irgi tapo vienas labiausiai pandemijos paveiktų.

Šių sunkumų sprendimas verslui buvo aktualus ne tik po pavasario karantino, bet ir dabar, mąstant, kaip ateityje pašalinti šios žiemos karantino padarinius.

Papildomas finansavimas ir finansų valdymas

Paklaustas, ko šiuo metu verslams reikia labiausiai, finansų ekspertas akcentuoja, kad dabar dažniausiai pritrūksta apyvartinių lėšų. „Karantino apribojimai padarė didelę įtaką daugumos įmonių pajamoms. Kai kurie verslai visiškai prarado pajamas, tačiau turėjo dengti einamąsias išlaidas: darbuotojų užmokesčius, patalpų nuomą ir panašiai. Dėl šios priežasties verslams reikalinga išorinė pagalba,“ – komentuoja pašnekovas. Jis priduria, kad visgi buvo ir tokių įmonių, kurių pardavimai išaugo, todėl papildomos lėšos reikalingos investiciniams projektams arba augančio užsakymų srauto finansavimui.

Pagrindinis klausimas išlieka, kaip verslai turėtų valdyti pinigų srautus ir kokių veiksmų imtis, kad padariniai nebūtų skaudūs. Finansų ekspertas pataria aktyviai komunikuoti su pagrindiniais kreditoriais pristatant realią įmonės mokumo būklę. „Jei įmonės mokėtinų sumų vėlavimo lygis yra išaugęs, reikia formuoti bent jau dalinio atsiskaitymo planus ir ieškoti papildomų pardavimo rinkų, kanalų, kurie padėtų atstatyti pajamų srautus“, – tikina E. Volskis, pridurdamas, kad turint aiškų veiklos planą galima kreiptis ir į išorinius kreditorius, kurie gali kompensuoti laikiną pajamų trūkumą.

Kada apsimoka toliau tęsti veiklą?

Ko gero, daugeliui verslininkų kirba klausimas, ar tikrai verta ir yra protinga skolintis šiuo metu. Karantinas dar nesibaigia, tad verslai yra nežinioje. Galbūt vietoj papildomo finansavimo ieškojimo mažiau padarinių sukeltų veiklos sustabdymas? Finansų ekspertas tikina, kad veiklos stabdymas nerekomenduojamas, kol išlaikomas įmonės mokumas, tačiau veiklos adaptacija atsižvelgiant į pasikeitusias rinkos sąlygas yra būtina. Tai padės lengviau atsitiesti, be to, kreditoriai taip pat palankiau žiūri į verslus, kurie turi sudarę tolesnį veiksmų planą.

Volskis atkreipia dėmesį, kad net jei šiuo metu nėra reikalingas papildomas išorės finansavimas, verslams vertėtų pasitikrinti savo galimybes.

„Kreditoriai atlieka rizikos vertinimą ir gali pasakyti, kokią lėšų sumą turi galimybę pasiskolinti besikreipianti įmonė, pakomentuoti pagrindinius verslo rizikos veiksnius, įvertinti verslo plano stabilizavimo priemones, patarti verslo vystymo ar kitais klausimais,“ – pabrėžia finansų ekspertas, pridurdamas, kad dabar būtina pasinaudoti ir valstybės teikiama pagalba, kuri leidžia finansavimą gauti kur kas palankesnėmis nei standartinėmis rinkos sąlygomis.

Skaityti toliau
Mokslasprieš 4 val

B. Grybaitės daktaro disertacijos “Funkcionalizuotų N-(4-metilfenil)- ir N-(4-naftalen-1-il)aminotiazolo darinių sintezė ir tyrimas” gynimas

Autorius, institucija: Birutė Grybaitė, Kauno technologijos universitetas Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003 Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Vytautas...

Greitos naujienosprieš 12 val

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: išsitirti dėl COVID-19 privaloma prieš grįžtant į Lietuvą

Eil. nr. Šalis (teritorija) Reikalavimai atvykstantiems Šalys, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės 1. Airija  Reklama Turgaus...

Sportasprieš 17 val

L.Pilibaičio įvartis lėmė „Kauno Žalgirio“ pergalę sezono atidarymo rungtynėse

2021.03.05 www.alyga.lt 2021 metų „Optibet A lygos“ sezonas startavo sunkia „Kauno Žalgirio“ pergale, kurią išplėšė po keitimo pasirodęs Linas Pilibaitis....

Greitos naujienosprieš 17 val

Viceministrė: „Klimato politika – ne tik įsipareigojimai, bet ir konkurencingumo lenktynės“

2021 03 05 Klimato krizę pirmiausia sprendžia ne tarptautiniai susitarimai, o nacionalinių valstybių politinė valia. Toks nacionalinės valios įsikūnijimas –...

Naujienosprieš 18 val

Mažiau streso dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

Stiprėjant susirūpinimui dėl artėjančių brandos egzaminų, Kaune startuoja nauja iniciatyva – nemokami lietuvių kalbos, matematikos, chemijos, fizikos ir biologijos užsiėmimai...

Skaitomiausi