Connect with us

Naujienos

Naujai pasirodžiusiai eurovizinei ,,The Roop” dainai – skaitytojų simpatijos

Milda Vedegytė

Paskelbta

V.Jokubausko nuotr. / „The Roop“

Praėjusiais metais „The Roop“ laimėjo „Eurovizijos“ atranką su daina ,,On Fire” ir buvo vieni iš favoritų ne tik Lietuvoje, bet ir visame ,,Eurovizijos ” konkurse. Daina susilaukė didelio susidomėjo ir net laimėjo vokiečių surengtą alternatyvų ,,Eurovizijos” konkursą. Deja dėl pandemijos tikrasis konkursas buvo atšauktas ir didžiojoje Olandijos scenoje lietuvių išvysti neteko. Tačiau šiais metais grupė ,,The Roop” vėl bandys pakartoti savo sėkmę ir penktadienio rytą pristatė naują dainą ,,Discotheque”.

Grupė nuolat stebina unikalumu ir išskirtinimu, todėl ši daina nei kiek nenusileido praeitų metų kūriniui. Dainos klipas prasideda dar pernai metų daina ,,On fire”, kuri tampa tarsi įžanga naujajai dainai. Pagrindinis klipo ir dainos akcentas – šokis. Vaizdo klipe galime išvysti daug įvairių ir išskirtinių šokio judesių, vyrauja ryškios spalvos. Praėjus vos parai, kai klipas pasirodė ,,Youtube” platformoje, jis spėjo surinkti jau daugiau negu 700’000 peržiūrų bei susilaukti daugybės palaikančių komentarų, tiek iš lietuvių, tiek iš gerbėjų užsienyje.

Paklausus mūsų portalo skaitytojų nuomonės apie naująją ,,The Roop” dainą ,,Discotheque” jie išliko vieningi – daina iškart pelnė jų simpatijas. Maždaug 70 procentų apklaustųjų teigė, kad naujoji daina jiems patiko bei komentavo, kad seka ir palaiko šią grupę. Likusieji 30 procentų atsakė, kad ,,Eurovizija” nesidomi.

Prieš dvi savaites Lietuvoje prasidėjusioje ,,Eurovizojos” atrankoje „The Roop“ pateks tiesiai į finalą, kurį galėsime išvysti jau vasario 6 dieną.

Reklama

Sportas

L.Pilibaičio įvartis lėmė „Kauno Žalgirio“ pergalę sezono atidarymo rungtynėse

Žalgiris.lt

Paskelbta

www.alyga.lt

2021 metų „Optibet A lygos“ sezonas startavo sunkia „Kauno Žalgirio“ pergale, kurią išplėšė po keitimo pasirodęs Linas Pilibaitis.

1-ojo dvikovoje, kuri vyko Marijampolės „Hikvision“ arenos manieže, kauniečiai dvikovos pabaigoje įrodė savo pranašumą 1:0 (0:0) palauždami Gargždų „Bangą“.

Susitikimo pirmosiomis minutėmis iniciatyvą siekė perimti nominalūs aikštės šeimininkai, tačiau „Banga“ atsilaikė ir pradėjo kelti varžovams nemažai rūpesčių.

Tomo Tamošausko kariauna surengė ne vieną gana aštrią pozicinę ataką, o pavojingiausiai „Kauno Žalgiriui“ pagrasino po to, kai kamuolį perėmęs Simonas Urbys įžiebė pavojingą kontrataką, kuri baigė nesėkmingu Roberto Vėževičiaus smūgiu. Kiek vėliau šį kartą puolėjo pozicijoje žaidęs privertė paplušėti Deividą Mikelionį, kuris sugavo pažeme spirtą kamuolį.

Antroje pirmojo kėlinio pusėje kauniečiai pradėjo aštriau: pro šalį smūgiavo Gratas Sirgėdas bei Philipas Otele, 32-ąją minutę – Deividas Šešplaukis stipriu smūgiu sudrebino vartų virpstą.

Po pertraukos „Kauno Žalgiris“ varžovams pasiūlė kur kas intensyvesnį spaudimą ir gerokai daugiau atakų, priversdamas plušėti Igną Driomovą. Vartų sargas sugavo keletą spirtų kamuolių bei įspūdingai atrėmė Karolio Šilkaičio smūgį vienu lietimu.

Vis dėlto 83-iąją minutę puikias rungtynes sužaidęs „Bangos“ vartininkas buvo priverstas kapituliuoti. Pakėlus kampinį, po keitimo aikštėje pasirodęs Linas Pilibaitis puikiu smūgiu vienu lietimu nepaliko I. Driomovui nė menkiausios galimybės išgelbėti komandą.

Kauniečiai mačo pabaigą sužaidė užtikrintai ir džiaugėsi pirmuoju šio „Optibet A lygos“ sezono laimėjimu.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Viceministrė: „Klimato politika – ne tik įsipareigojimai, bet ir konkurencingumo lenktynės“

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2021 03 05

Klimato krizę pirmiausia sprendžia ne tarptautiniai susitarimai, o nacionalinių valstybių politinė valia. Toks nacionalinės valios įsikūnijimas – tai Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, kurią penktadienį socialiniams partneriams pristatė Aplinkos ministerija.

Minties apie politinės valios svarbą autorius – VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Egidijus Rimkus, kurio žodžiais, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pavyzdys ir lyderystė yra kritiškai svarbūs visam pasauliui, kad galėtume išvengti dar didesnės klimato krizės. „Manau, Lietuva jaučiasi visaverte ES nare, gebančia priimti svarbius sprendimus ir įsipareigojimus, o ne kaip kampininke, laukiančia šeimininko nurodymų“, – komentuodamas darbotvarkės turinį sakė VU profesorius.

Egidijus Rimkus atkreipė dėmesį į paplitusią nuostatą, kad Lietuva esanti maža šalis, todėl jos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslai nepastebimi globalių emisijų fone. „Ir tai yra tai absoliuti tiesa. Netgi visos Europos perėjimas prie nulinių emisijų iš esmės nepakeis pasaulio situacijos. Tačiau būtent Europa ir europiečiai savo veiksmais ir pasirinkimais kol kas vis dar turi galią ekonominiais svertais priversti eiti tuo pačiu keliu ir visus kitus“, – teigė Egidijus Rimkus.

Nors VU mokslininkas vietomis klimato kaitos darbotvarkėje pasigedo dar ambicingesnių tikslų, iš esmės ją laiko „puikiu planu“. „Tik dar lieka klausimas, kaip įstatymais užtikrinti, kad planas būtų valstybės prioritetas, kad darbotvarkės tikslai ir uždaviniai ateityje keistųsi mažai, o jų įgyvendinimas nepriklausytų nuo valdžios kaitos“, – palinkėjo VU klimatologas.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė atkreipė dėmesį į darbotvarkėje nurodomą kontekstą, kai patys nespręsdami klimato krizės atsiliksime nuo kitų. „Tačiau spręsdami krizę sukursime sąlygas geresnei aplinkai, ekonomikai, sveikatai“, – teigė ji.

Savo ruožtu reflektuodamas darbotvarkę Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius patvirtino: dauguma verslų europinį Žaliąjį kursą sprendžiant klimato krizę vertina kaip galimybę. „Lietuva turės būti labai aktyvi dalyvė. Pritardamas numatantiems tikslams, raginu jų siekti jau šiandien“, – teigė Martynas Nagevičius.

Pristatydama nacionalinę darbotvarkę visuomenei, viceministrė Gintarė Krušnienė pabrėžė, kad kelti ŠESD mažinimo ambicijas ir stumtis priekin verčia ir ilgalaikis konkurencingumas,  ir nacionalinis interesas. „Esame iškastinio kuro produktus importuojanti šalis – savo reikmėms atsigabename iškastinio kuro už pustrečio milijardo eurų per metus. Per artimiausią dešimtmetį šios Vyriausybės iškeltas tikslas pusę elektros pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių, taip pat vietinių biodegalų ir biometano plėtra, be abejonės, bent dalį tų pinigų paliks mūsų ekonomikoje. Todėl tai yra naudinga mūsų valstybei“, – sakė ji.

Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, viceministrės teigimu, – tai kur kas daugiau nei solidarumas su pasauliu ir atsiskaitymas už įpareigojimus Europos Sąjungai. „Darbotvarkėje keliami tikslai ieškant klimato krizės sprendimų kviečia susitelkti mokslininkams, verslui ir visuomenei. Ambicinga klimato politika tikrai nekelia prielaidų, kad mes negaminsime maisto, kad nejudėsime ir nevairuosime, ar kitaip nors apribosime esminius poreikius, tačiau turime ieškoti švarių technologijų tiems poreikiams patenkinti“, – aiškino Gintarė Krušnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mūsų šalies ambicijos ES masteliu yra vidutinės, todėl vis tiek kliausimės dar turtingesnėmis ES šalimis, kurios siekdamos dar didesnių tikslų turės investuoti į žaliąsias inovacijas. „Tad norint išlikti konkurencingiems ir augantiems, mūsų verslams reikės ieškoti savo nišų pritaikant ir plėtojant žaliąsias technologijas“, – teigė aplinkos viceministrė.

Artimiausias pagrindinis darbotvarkės tikslas – per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų ŠESD kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m.

Kviečiame teikti pastabas ir pasiūlymus Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektui, kuris iki kovo 9 d. pateiktas viešajai konsultacijai.

 

 

 

 

Skaityti toliau

Naujienos

Mažiau streso dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

Milda Vedegytė

Paskelbta

Stiprėjant susirūpinimui dėl artėjančių brandos egzaminų, Kaune startuoja nauja iniciatyva – nemokami lietuvių kalbos, matematikos, chemijos, fizikos ir biologijos užsiėmimai dvyliktokams. Autoritetingų pedagogų komanda pasirengusi padėti mokyklas baigiantiems auklėtiniams rengiant papildomas nuotolines konsultacijas. Šitaip tikimasi kompensuoti per karantiną patirtus mokymosi sunkumus ir dėl to atsiradusias spragas.

Pagalba baigiantiems mokyklas

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras drauge su Kauno miesto savivaldybe vieni pirmųjų šalyje parengė mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo planą. Juo siekiama aukštesnių mokinių pasiekimų, o pagrindinis programos akcentas – visiškai nemokamos konsultacijos abiturientams.

„Šiemet visoje šalyje ir pasaulyje mokiniai susidūrė su nemenkais sunkumais – teko prisitaikyti prie pasikeitusio pamokų pobūdžio, persiorientuoti į mokymąsi nuotoliniu būdu. Vis dėlto daugiausia iššūkių kyla abiturientams. Net ir įprastomis sąlygomis baigiamieji metai – įtemptas laikotarpis, o šiemet jis papildomai apipintas nežinomybe. Norime, kad mokyklas baigiantys kauniečiai patirtų kuo mažiau streso ir pasiektų kaip įmanoma geresnių rezultatų, todėl raginame juos aktyviai dalyvauti nemokamose konsultacijose“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Nuo kovo prasidedančiuose užsiėmimuose mokiniai galės gilinti žinias lietuvių kalbos, matematikos, chemijos, fizikos, biologijos dalykuose, su pedagogų pagalba „užkamšyti“ turimas spragas bei geriau pasiruošti artėjantiems egzaminams.

Profesionaliausi pedagogai

Nuotolinėse konsultacijose mokinių lauks kvalifikuota pagalba. Jas Kauno gimnazijų abiturientams vesti pakviesti tie mokytojai, kurių auklėtiniai pelno aukščiausius įvertinimus.

„Pavyko suburti aukščiausią kvalifikaciją turinčius ir didžiulę patirtį sukaupusius mokytojus – savo dalykų ekspertus. Miestas savo ruožtu skyrė lėšų šiam projektui įgyvendinti. Šiuo sudėtingu laikotarpiu Kauno pedagogų bendruomenė demonstruoja tvirtą solidarumą ir lyderystę. Toks požiūris įkvepia ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad bendromis pastangomis atsversime tuos praradimus mokymosi procese, kuriuos galėjo nulemti karantino sukelti sunkumai. Siekiame, kad pasitikdami artėjančius brandos egzaminus abiturientai būtų užtikrinti savo žiniomis“, – apie iniciatyvą kalbėjo Kauno pedagogų kvalifikacijos centro (KPKC) direktorė Rasa Bortkevičienė.

Pirmoji matematikos konsultacija suplanuota jau kovo 9-ąją. Mokytojai nusiteikę nuodugniau paaiškinti tuos dalykus, kurie prisijungusiems mokiniams kels daugiausia klausimų, taip pat nagrinės buvusių egzaminų užduotis. Kol kas matematikos konsultacijas numatyta rengti 2 kartus per mėnesį.

Parengtos šešių mokomųjų dalykų konsultacijos, tačiau organizatoriai ketina per šį mėnesį stebėti ir vertinti mokinių lankomumą bei atliepti jų poreikius. Atsižvelgdami į pačių abiturientų pageidavimus, mokytojai spręs, kiek ir kokių konsultacijų dar reikia. Atitinkamai kai kurios papildomos nuotolinės pamokos galės būti kartojamos, rengiamos dažniau.

Būtina išankstinė registracija

Balandžio mėnesį į tvarkaraštį numatyta įtraukti ir konsultacijas besirengiantiems užsienio kalbų brandos egzaminams. Beje, nuo ateinančio mėnesio gali būti pradėtos rengti ir papildomos kontaktinės gamtos, tiksliųjų mokslų, kalbų konsultacijos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams mažose grupelėse.

„Kol kas kviečiame tik Kauno gimnazijų abiturientus – norime pažiūrėti, įsivertinti, kaip mokytojams ir mokiniams iš skirtingų mokyklų seksis susikalbėti, dirbti, susitarti. Jei matysime, kad viskas vyksta sklandžiai, į nuotolines konsultacijas jungtis kviesime ir abiturientus iš kitų šalies miestų, miestelių mokyklų. Sulaukėme palankių vertinimų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, todėl tikime, kad šis Kauno ėjimas gali tapti pavyzdžiu ir kitoms Lietuvos savivaldybėms. Mielai pasidalinsime savo patirtimi su kolegomis“, – pasakojo KPKC vadovė R. Bortkevičienė.

Pasak pašnekovės, jau vien registracijos metu didelis mokinių aktyvumas parodė, kad tokia iniciatyva abiturientams šiuo metu ypač reikšminga. Keli šimtai vietų matematikos ir lietuvių kalbos užsiėmimuose užsipildė vos per porą dienų, tuo metu gamtos mokslų dalykų konsultacijose dar likę laisvų vietų.

Be to, greta mokomųjų užsiėmimų numatyta ir papildoma paskaita „Kaip be streso išlaikyti egzaminus?“, kurią abiturientams skaitys VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentas, socialinių mokslų daktaras Visvaldas Legkauskas.

Nemokami užsiėmimai Kauno gimnazijų abiturientams turėtų vykti iki birželio. Pageidaujantieji tapti jų dalyviais iki konsultacijos dienos privalo užsiregistruoti: bit.ly/konsultacijos-abiturientams.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą energetikoje stiprins bendra ministerijų darbo grupė

Energetikos ministerija

Paskelbta

„Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis projektas: tai bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė, todėl turime solidarizuotis stabdant jos tolimesnę plėtrą“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys, šiandien Kijeve susitikęs laikinuoju Ukrainos energetikos ministru Yurii Vitrenko.

D. Kreivys pabrėžė, jog, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį jos nesaugumą. Jis akcentavo svarbą neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, kaip būtiną sąlygą stabdant II-ojo atominės elektrinės bloko statybas.

Susitikime ministrai sutarė įkurti bendrą darbo grupę, į kurią įeitų energetikos sektoriaus institucijų bei reguliuotojo atstovai ir kuri keistųsi informacija apie saugumo padėtį Baltarusijos AE, elektros importą iš Rusijos, stebėtų ir analizuotų energijos tiekimo bei prekybos srautus.

Ši grupė taip pat dalintųsi patirtimi apie vykstančius sinchronizacijos projektus bei informacija vykdant šalių desinchronizaciją nuo rusiškos elektros energijos tiekimo. „Glaudus mūsų bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, siekiant energetinės nepriklausomybės – turime tai užtikrinti aukščiausiu politiniu lygiu“, – akcentavo D. Kreivys.

Ministras D. Kreivys Ukrainos kolegai taip pat pristatė gerąją Lietuvos patirtį vystant biokuro sektorių ir pakvietė Y. Vitrenko detaliau susipažinti su šia sritimi vizito Lietuvoje metu. Ukraina domisi Lietuvos patirtimi vystant atsinaujinančių išteklių energetiką bei praktika organizuojant biokuro prekybą energijos išteklių biržoje „Baltpool“.

D. Kreivys ir Y. Vitrenko taip pat aptarė pasirengimą š. m. kovo 18 d. numatytai Lietuvos – Ukrainos Prezidentų tarybai.

Kijeve D. Kreivys dar susitiko su Ukrainos Prezidento institucijos, Aukščiausiosios Rados atstovais bei energetikos sektoriaus ekspertais, su kuriais aptarė elektros energijos importo iš trečiųjų šalių problematiką ir kitus aktualius klausimus.

Skaityti toliau

Naujienos

„Alaus pilvas“ daug pavojingiau nei apvalaina talija – ką apie sveikatą išduoda kūno kompozicija

Milda Vedegytė

Paskelbta

Pavasarėjant ne vienas apsičiupinėja padidėjusį riebalinį sluoksnį ant pilvo ar kitų kūno vietų ir užsibrėžia tikslą sportuoti, labiau rūpintis mityba ar imtis kitokių veiksmų viršsvoriui mažinti. Nors riebalinis sluoksnis žiemą natūraliai padidėja dėl šilumos poreikio, šie metai išskirtiniai dėl dar vieno tukimą skatinančio veiksnio – karantino, kuris apribojo aktyvų gyvenimo būdą, išbalansavo dienos mitybos režimą. BENU vaistininkė ir kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė įspėja, kad prieš subalansuojant svorį, verta atlikti kūno kompozicijos analizę, nes mažesnis svarstyklių skaičius dar nerodo efektyvaus riebalinio sluoksnio deginimo.

„Kūno riebalai yra būtini siekiant palaikyti normalią kūno temperatūrą, apsaugoti sąnarius ir vidaus organus, taip pat – tai ir organizmo energijos atsargų šaltinis. Tačiau per didelis riebalų kiekis tampa vienu didžiausių sergamumo ir mirtingumo rizikos veiksnių, – sako vaistininkė J. Vaičiūnienė ir priduria, kad riebalai kaupiasi ne tik po oda, bet ir pilvo ertmėje, apie juosmenį ir tokius vidaus organus, kaip širdis, inkstai, kepenys. – Taigi net iš pažiūros normalaus kūno sudėjimo žmogus gali turėti pavojingų riebalų sankaupų, kurios daro daug žalos sveikatai. Tai labiau būdinga vyrams, netgi yra posakis – „alaus pilvukas“. Šie vidiniai riebalai (visceraliniai) išskiria į kraujotakos sistemą riebiųjų rūgščių elementus, kurie ir veikia kepenis. Padidėja cholesterolio kiekis, atsiranda atsparumas insulinui ir vystosi II tipo cukrinis diabetas, didėja arterinės hipertenzijos, vėžio rizika, taip pat gali paskatinti kraujagyslių susiaurėjimo bei širdies ligas, insultą, endokrininių ligų atsiradimą.“

Kitaip nei poodinius riebalus, vidinius galima nustatyti tik atliekant kūno sandaros, dar kitaip vadinamos – kompozicijos, analizę.

„Tam naudojamas specialus prietaisas – analizatorius, kuris tariamosios varžos metodu (BIA) pamatuoja kūno sandarą: tereikia užlipti ant specialių svarstyklių ir rankose laikyti jutiklius. Nejuntami elektros signalai pereina per ant svarstyklių platformos užlipusio asmens kūną ir pagal skirtingų audinių pasipriešinimą (varžą) nustato kūno kompoziciją. Kūno kompozicijos analizę nemokamai galima atlikti dvylikoje BENU vaistinių visoje Lietuvoje:  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje“, – pasakoja vaistininkė.

Žinant individualaus žmogaus riebalų, raumenų, kaulų mineralinės masės bei skysčių procentinę sudėtį, galima efektyviai mažinti svorį, pasitelkiant sveikos mitybos ir mankštos įpročius. J. Vaičiūnienė pabrėžia, kad fizinis aktyvumas labai svarbus gerai savijautai ir sveikatai, tačiau tinkama mityba lieknina nepalyginamai efektyviau.

Per mažas svoris irgi pavojingas

Beje, per mažas riebalų kiekis taip pat kenkia sveikatai – gali sąlygoti nereguliarų mėnesinių ciklą̨ ir nevaisingumą. Esant nepakankamam kūno svoriui, didėja širdies kraujagyslių sistemos pakitimų rizika: gali suretėti širdies ritmas, sumažėti arterinis kraujo spaudimas. Kaulai tampa trapūs ir vystosi osteoporozė, silpnėja imunitetas, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, sausėja oda, slenka plaukai, pakinta psichologinė būklė.

Tiek norint numesti svorio, tiek jo priaugti ar palaikyti esamą padėti, reikėtų žinoti savo bazinės medžiagų apykaitos normą. J. Vaičiūnaitė pasakoja, kad vaistinėse esantys kūno kompozicijos analizatoriai parodo, kiek energijos organizmas išnaudoja ramybės būsenoje.

„Jeigu svarstyklės parodo 1500 kcal, galime orientuotis, kiek maždaug maisto reikia suvartoti, kad kūno masė nesikeistų. Jeigu norime svorio numesti, vadinasi, turime suvartoti mažiau nei 1500 kcal.  Žinoma, jeigu daug judame, sportuojame, galimų suvartoti kilokalorijų skaičius kyla“, – primena specialistė.

Metant svorį, svarbu neprarasti raumenų masės

Raumenys atlieka svarbų vaidmenį judant bei vartojant energiją. Anot kūno rengybos sportininkės, vienas svarbiausių dalykų lieknėjant – neprarasti raumens audinio, nes organizme raumenys ir vidaus organai yra pagrindiniai kalorijų degintojai. Taigi praradus dalį raumeninio audinio, sulėtėja medžiagų apykaitą ir tai reiškia, kad išlaikyti norimas kūno formas, reikės suvartoti dar mažiau kalorijų. O atgauti prarastą raumenų kiekį galima tik intensyvaus sporto pagalba, lygiagrečiai daugiau dėmesio skiriant ir mitybai, praturtintai baltymais.

„Štai atvejis iš praktikos, kai dvi panašaus sudėjimo moterys laikėsi dietos: viena griežtai apribojo savo mitybą ir per mėnesį numetė 8 kg, o kita savęs taip nevaržė ir per tą patį laikotarpį atsikratė dvigubai mažiau. Jos abi po šio mėnesio atėjo į vaistinę pakartoti kūno kompozicijos analizės ir vos per 10 minučių paaiškėjo, kad pirmoji moteris neteko 3 kg raumenų masės, 3 kg skysčių ir tik 2 kg riebalų. Antrosios moters raumenų masė išliko ta pati, visi atsikratyti 4 kg buvo riebalai“, – pasakoja vaistininkė.

Pasitikrinti kūno kompoziciją verta laikantis dietos, nes tai leidžia tinkamai vertinti pokyčius, taip pat  raumenų kiekio ir bazinio metabolinio indekso analizė padeda sureguliuoti individualią sporto programą, vidinių riebalų matavimas ir mažinimas kontroliuoja riziką susirgti diabetu, širdies ligomis.

Tačiau J. Vaičiūnienė sako, kad dažnai žmonės kūno kompozicijos analizę atlieka ir iš smalsumo, pavyzdžiui užėję į vaistinę apsipirkti, dar sugalvoja ir pasižiūrėti, ar faktinis jų amžius atitinka analizatoriaus rodomą metabolinį amžių. Ši funkcija įvertina pagrindinę medžiagų apykaitą bei kūno kompoziciją ir pagal tai nurodo, koks vidutiniškai turėtų būti žmogaus amžius. Jeigu rodomas kūno amžius yra didesnis nei faktinis, reikėtų̨ gerinti medžiagų̨ apykaitą didinat fizinį krūvį, raumenų masę.

Vanduo: deramas jo kiekio užtikrinimas turi tapti mantra

Sveiko žmogaus bendras kūno skysčių̨ kiekis sudaro didžiąją dalį viso kūno masės: 45–60 proc. moterims, 50–65 proc. vyrams ir net 60–75 proc. vaikams. Taigi vanduo yra labai svarbus visuose organizmo veiklos procesuose nuo ląstelės vidaus iki audinio ar organo, todėl nepalaikant normalaus vandens kiekio organizme, sutrinka jo veikla.

Pasak BENU vaistininkės, skysčių̨ lygis organizme paros eigoje būna skirtingas – pavyzdžiui po ilgo nakties miego patiriate dehidrataciją.

„Kūno skysčių lygį lemia ne tik gėrimai ir valgymas, bet ir miegas, fizinė veikla, pirtis, maudymasis, taip pat viduriavimas ar kita liga, vaistų vartojimas. Apie galimą dehidrataciją signalizuoja tokie simptomai, kaip sausa burna, galvos skausmas bei svaigimas, koncentracijos stoka, pykinimas, sausa oda, netgi pakilusi temperatūra“, – pasakoja J. Vaičiūnienė ir pataria vartoti daugiau skysčių̨, ypač po fizinės veiklos ar pirties.

Kūno skysčių pokyčiai gali turėti įtakos ir kūno kompozicijos analizei, todėl norint gauti tikslius duomenis ir stebėti pokyčius, rekomenduojama duomenis rinkti tuo pačiu metu ir tomis pačiomis sąlygomis.

„Geriausia praėjus 3–4 val. po valgio, po vonios, pirties, sporto ar kitos veiklos, sukeliančios gausų prakaitavimą. Taip pat rekomenduoju  3–4 val. iki kūno kompozicijos matavimo nevartoti kofeino, diuretinių savybių turinčių preparatų, bent parą negerti alkoholio“, – sako vaistininkė ir pažymi, kad pastebima ne tik skysčių, bet ir kūno riebalų kaita – žmogui maitinantis, geriant, sportuojant, sergant ar maudantis.

Vaičiūnienė pabrėžia, kad svorio augimą  ar kritimą lemia labai daug faktorių – ne tik fizinio aktyvumo stoka ar persivalgymas. Priežastys gali būti kad ir negausus, bet nesveikas, maistinių medžiagų stokojantis maistas, miego trūkumas arba jo perteklius, stresas, depresija, lėtas virškinimas, taip pat paveldimumas, sutrikę hormonai, įvairios ligos, vartojami medikamentai.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Teisingumo ministrė: laikas imtis ryžtingų pokyčių įkalinimo įstaigose

Teisingumo ministerija

Paskelbta

Lankydamasi šalies įkalinimo įstaigose, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska įvertino ne tik nuteistųjų gyvenimo sąlygas, bet ir valstybės išteklių naudojimo efektyvumą. Šiandien susitikusi su Kalėjimų departamento vadovybe, Teisingumo ministerija iškėlė tikslą pradėti bausmių vykdymo sistemos disponuojamo turto centralizavimą ir optimizavimą.

„Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos yra atskiri juridiniai vienetai, valdantys ir naudojantys įvairius pastatus, žemės sklypus. Dalis turto faktiškai nėra naudojama, turime kitą nekilnojamą turtą, kurio paskirtis nėra susieta su bausmių vykdymo sistemos funkcijomis. Iš susidariusio chaoso tampa nebeaišku, kam reikalingi tie vaiduokliai ir kas atsakingas už neefektyvų jų naudojimą, kas ir kaip koordinuoja visus procesus. Atėjo laikas imtis tikrų ir apčiuopiamų pokyčių, atveriančių galimybes kurti modernią iš šiuolaikišką bausmių vykdymo sistemą“, – pabrėžia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamentas privalo iki kovo 26 d. atlikti turto ir su juo susijusių įsipareigojimų inventorizaciją, iki balandžio 19 d. parengti turto centralizavimo plano projektą, nustatyti jo įgyvendinimo priemones, atsakingus asmenis, įvykdymo etapus ir jų terminus, o iki gegužės 3 d. – optimizavimo plano projektą. 

„Turime aiškiai sau atsakyti į klausimus kaip mūsų bausmių vykdymo sistema turi atrodyti, turime atiduoti Turto bankui nenaudojamus statinius ir sklypus. Kalėjimo departamentas turi tapti centriniu turto valdytoju, užtikrindamas geros vadybos principais grindžiamą turto naudojimą tikslams  pasiekti“, – teigia ministrė. 

Įkalinimo įstaigų vadovybė, pasak ministrės, turi rūpintis nuteistųjų resocializacija, užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atlikę asmenys integruotųsi į visuomenę ir nebegrįžtų į įkalinimo įstaigas. Turto valdymas neturėtų būti keliamas prioritetu ir pagrindiniu bausmių vykdymo įstaigų vadovų uždaviniu. 

Skaityti toliau

Skaitomiausi