Connect with us

Naujienos

Mokslininkai kuria atvirkštines saulės jėgaines

Avatar

Paskelbta

Saulės jėgainės yra nuostabus išradimas, tačiau jos mažai energijos pagamina tada, kada reikia – naktį jos praktiškai neveikia. Taigi, mokslininkai iš Kalifornijos universiteto jau kuria kitokias, atvirkštines saulės jėgaines, kurios veiktų ir naktį.

Iš tikrųjų ši idėja nėra nei nauja, nei kažkuo labai ypatinga. Tačiau profesoriaus Jeremy’io Munday’aus darbas yra unikalus tuo, kad mokslininkai iš tikrųjų bandys sukurti prototipus ir užrašė pagrindinius koncepcijos duomenis. Jie bandys sukurti atvirkštinę saulės jėgainę, kuri turėtų sukurti maždaug ketvirtadalį tos energijos, kurią išgauna įprasti saulės elementai.

Atvirkštinės saulės jėgainės. technologijos.lt nuotr.

Munday’us teigia, kad saulės jėgainės yra paprasti karščio varikliai. Žemė (ir jėgainių kolektoriai) yra palyginti šalta, todėl ją pasiekia daug saulės energijos. Tačiau naktį, kai Saulė pasislepia už horizonto, Žemė tampa tuo karštuoju kūnu, o kosmosas – šaltuoju. Tereikia sukurti tokius elementus, kurie išnaudotų šį skirtumą.

Munday’aus komandos idėja – termoradiaciniai, o ne fotovoltiniai elementai. Įprastos saulės jėgainės, naudojančios fotovoltinius elementus, sugeria matomą šviesą ir ją paverčia elektros energija. Mokslininkai nori sukurti elementus, kurie sugertų žymiai didesnio bangos ilgio energiją, kurią naktį spinduliuoja vėstanti Žemė. Tam reikės ypatingos vietos ir ypatingų medžiagų – Munday’aus komanda šiuo metu kuria gyvsidabrio junginius, kurie geriausiai tiktų šiai funkcijai.

Mokslininkai mano, kad tokios jėgainės išgautų keturiskart mažiau energijos nei tos, kurios dirba dieną. Tačiau jos galėtų būti lengvos, kilnojamos ar veikti kartu su įprastomis saulės jėgainėmis, taip pagerindamos jų efektyvumą ir išnaudodamos tą pačią infrastruktūrą.

 

 

 

 

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2020 10 20

Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių išteklių žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2021 metams, taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“.

Taryboje nuspręsta 2021 m. Lietuvos žvejams leisti sugauti 2848 t  centrinio baseino strimelių, tai yra 36 proc. mažiau nei 2020 m., tačiau Taryba įsiklausė į Lietuvos ir kitų šalių siekį padidinti šprotų žvejybos galimybes 6 proc., taigi šprotų bus leista sugauti 13 996 t. Pagrindinio baseino lašišų kvota padidinta 9 proc. (kitąmet galės būti sužvejoti 1464 vienetai). 

„Pasisakėme už didesnes šprotų žvejybos kvotas nei siūlė Europos Komisija. Po ilgų, iki vėlyvos nakties užsitęsusių diskusijų pavyko susitarti dėl maksimalaus moksliškai pagrįsto didinimo. Laikomės pozicijos, kad žvejybos galimybių mažinimas daugiau nei trečdaliu, kaip nutiko centrinių strimelių atžvilgiu, yra nepriimtinas. Todėl kartu su Latvijos kolegomis pateikėme politinę deklaraciją, kuria raginame susitarti dėl galimų saugiklių, kad ateityje tokia situacija nepasikartotų“, – teigia Lietuvai ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje atstovavęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, pabrėždamas, kad Lietuva visų derybų metu pasisakė už nuoseklų mokslinių rekomendacijų taikymą ir prieš didelius žvejybos galimybių svyravimus. 

„Būtina atsižvelgti ir į socialines – ekonomines pasekmes bei siekti išlaikyti žvejybos sektoriaus gyvybingumą. Esame žvejojanti tauta ir siekiame tokia likti, todėl šiandien mums tenka ypač sunki užduotis siekti balanso tarp griežtos išteklių apsaugos ir sektoriaus išsaugojimo“, – teigia žemės ūkio viceministras.

Siekiant atkurti kritinės būklės rytinių menkių išteklius ir toliau bus draudžiama tikslinė jų žvejyba 25 ir 26 pakvadračiuose, į kuriuos patenka ir Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenys. Lietuvai skirta 33 t rytinių menkių priegaudos kvota (70 proc. mažiau nei 2020 metams nustatyta priegaudos kvota) žvejojant kitų rūšių žuvis. 

Norėdama palaikyti sektoriaus gyvybingumą, Lietuva Tarybos posėdžio metu pasiūlė pradėti diskusijas dėl kitų rūšių žvejybos alternatyvų. „Baltijos jūros ekosistema dėl įvairių faktorių keičiasi, todėl turime veikti lanksčiai ir sudaryti visas sąlygas žvejoti gausėjančias, bet iki šiol nenaudotas žuvų rūšis“, – mano E. Gustas. 

Patvirtintos Tarybos išvados dėl strategijos  „Nuo ūkio iki stalo“

Taryba patvirtino pirmininkaujančios Vokietijos parengtas išvadas dėl vieno iš Žaliojo kurso kertinių elementų – strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kurioje pabrėžiama, kad siekiant klimato neutralumo iki 2050 m. reikia sukurti tvarią, integruotą žemės ūkio ir maisto gamybos politiką.  Išvadose atspindėtas Tarybos požiūris. 

Anot žemės ūkio viceministro E. Gusto, siekiant strategijos tikslų turi prisidėti visos susijusios sritys, nepaliekant to vien tik žemdirbiams.

„Svarbu, kad nustatant tikslus kiekvienai valstybei būtų tinkamai atsižvelgta į jų individualią situaciją, atliktas visapusiškas poveikio vertinimas, sprendžiami ne tik aplinkos ir klimato iššūkiai, bet didinama ir žemės ūkio gamyba bei kaimo gyvybingumas. Daugėjant reikalavimų gamintojams turi būti užtikrinamos adekvačios paskatos, lygios konkurencinės sąlygas konkuruojant su produkcija iš trečiųjų šalių“, – pažymėjo viceministras.

Dvi dienas vykstančioje Taryboje siekiama patvirtinti bendrąjį požiūrį dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos paketo, įgalinant pirmininkaujančią Vokietiją derybas tęsti su Europos Parlamentu. Pirmadienį aptarti likę neišspręsti klausimai, tarp jų – žalioji architektūra, privalomųjų sąlygų reikalavimai, tiesioginės paramos perskirstymo aspektai, susietoji parama. Derybos bus tęsiamos antradienį.

Foto https://newsroom.consilium.europa.eu/events/20201019-agriculture-and-fisheries-council-october-2020

 

 

 

 

 

 

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

2021 metų valstybės biudžeto projekte – beveik 40 procentų augantis finansavimas švietimui, mokslui ir sportui

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

autor. shutterstock.com

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai 2021 m. sudarys 2,3 mlrd. Eur. Palyginti su 2020 m., tai 639 mln. Eur daugiau.

Didelė papildomų lėšų dalis – 107,2 mln. Eur – numatoma pedagogų, mokslininkų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti. Iš jų 78,8 mln. Eur skiriama nuo šio rugsėjo 1 d. padidintiems mokytojų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams mokėti.

„Finansinės priemonės nukreiptos į svarbiausią tikslą – stiprinti vaikų ugdymo ir studijų kokybę, skatinti mokslo ir inovacijų plėtrą. Tai pasiekti galime gerinant mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų, akademinės bendruomenės darbo sąlygas, kurios apima ir darbo užmokestį. Biudžeto projektu taip pat siekiame plėsti vaikų užimtumą neformaliajame švietime, skatinti visuomenei skirtus fizinio aktyvumo projektus“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Siekiant didinti mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų darbo užmokestį, numatoma panaikinti pareiginės algos koeficientų intervalus nuo 2021 m. sausio 1 d. Tam suplanuota 18 mln. Eur.

Baziniam atlyginimų dydžiui, minimaliajai mėnesinei algai bei mažiausiems biudžetinių įstaigų darbuotojų koeficientams padidinti kitąmet numatyta 10,3 mln. Eur.

Dar daugiau dėmesio 2021 m. bus skirta neformaliajam vaikų švietimui. Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui kitąmet numatyta 17 mln. Eur, arba 5 mln. Eur daugiau nei šiemet. Kultūros paso paslaugoms finansuoti suplanuota 4 mln. Eur, šiemet tam buvo skirta 3,5 mln. Eur.

Mokslo ir studijų reikmėms 2021 m. papildomai numatyta 19,3 mln. Eur, dalis jų teks nuo šių mokslo metų pradžios dvigubai (nuo 126,75 Eur iki 253,5 Eur) padidintoms socialinėms stipendijoms mokėti. Toliau bus plėtojamos galimybės didinti aukštojo mokslo prieinamumą studijuojant valstybės lėšomis. Bakalauro studijoms papildomai skirta 12 mln. Eur.

Ateities ekonomikos DNR planui įgyvendinti numatyta skirti 494,5 mln. Eur. Šios lėšos apima švietimo ir mokslo projektus: investicijos į žmogiškąjį kapitalą, inovacijos ir moksliniai tyrimai, prisidedantys prie ekonomikos plėtros. Iš šios sumos didžiausia dalis – 369,8 mln. Eur – teks mokslui ir studijoms, 64,6 mln. Eur – profesinio mokymo sektoriui, 60,1 mln. Eur – bendrojo ugdymo sektoriui.

Sporto srityje daugiau kaip penktadaliu auga lėšos fizinio aktyvumo projektus finansuojančiam Sporto rėmimo fondui – nuo 17 mln. Eur iki 21 mln. Eur.

Komunikacijos skyrius

El. paštas info@smm.lt

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuva prisijungė prie ambicingo tarptautinio projekto

Finansų ministerija

Paskelbta

2020 10 20

Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą prisijungti prie šio investicinio fondo veiklos. „Trijų jūrų iniciatyva“ siekiama moderniomis transporto, energetikos ir skaitmeninėmis jungtimis sujungti Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regionus.

Susitikimo metu V. Šapoka sakė, jog Lietuvai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus ir kartu sukuria praktines galimybes sustiprinti Europos ekonominį ryšį.

„Labai svarbu plėtoti pažangią ekonomiką, didinant ekonominį vientisumą. COVID-19 pandemijos protrūkis parodė, kad bendri tarptautiniai sprendimai mažina ekonominį pandemijos poveikį kiekvienai šaliai. Šis sprendimas suteikia išskirtines galimybes Lietuvai dalyvauti ambicingame projekte“, – forumo metu sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Ministras pabrėžė, jog šis fondas bendradarbiaudamas su privačiais investuotojais, reikšmingai prisidės prie tvarios ekonominės plėtros trijų jūrų regione, įgyvendindamas infrastruktūros projektus energetikos, transporto ir skaitmeninimo srityse.

„Trijų jūrų iniciatyva“ – Centrinės ir Rytų Europos ES valstybių vadovų lygmens politinė platforma, kurios tikslas – įgyvendinant strateginės reikšmės infrastruktūrinius projektus, išplėsti regioninį bendradarbiavimą energetikos, transporto ir skaitmenizavimo srityse ir sumažinti regiono šalių socialinius – ekonominius skirtumus, lyginant su Vakarų Europa.

Šioje iniciatyvoje dalyvauja 12 šalių: išsidėsčiusių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūros: Austrija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Kroatija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Svarbiausi partneriai –  Europos Sąjunga, JAV ir Vokietija.

Pagal šią iniciatyvą yra parengtas 48 projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir šeši (elektros tinklų sinchronizacijos, GIPL, SGD terminalo įsigijimo, Rail Baltica, Via Baltica, Vikingo) mūsų šaliai bei regionui strateginės reikšmės projektai, kurių įgyvendinimui bendromis jėgomis siekiama politinės ir finansinės paramos.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl operos solisto Vaclovo Daunoro mirties

Kultūros ministerija

Paskelbta

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus vienam garsiausių Lietuvos operos solistų ir pedagogų Vaclovui Daunorui.

„Netekome vokalo deimanto, labai ryškiai spindėjusio Lietuvos ir garsiausiose pasaulio operos scenose. Tai buvo išskirtinio balso, talento ir charizmos artistas. Vaclovo Daunoro sukurti vaidmenys – tai kūrybingos ir itin įtaigios solisto transformacijos, nesikartojančio artistiškumo liudijimai, kuriuos valdė begalinis vaidmens troškimas, noras operoje išgyventi dar vieną gyvenimą, kuriuo patikėtų publika. Sukauptomis vokalo meno žiniomis jis dosniai dalijosi su jaunaisiais kolegomis. Vaclovo Daunoro pasiekimai ir nuopelnai yra neatsiejama mūsų valstybės kultūros dalis“, – sako ministras M. Kvietkauskas.

Fotografijoje – Vaclovas Daunoras Mefistofelio vaidmenyje (Charles Gounod opera „Faustas“). Nuotrauka iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo (publikuota svetainėje www.menufaktura.lt)

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Europos kraštovaizdžio konvencijai – 20

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2020 10 20

Šiandien sueina 20 metų, kai 18 Europos Tarybos valstybių Florencijoje pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją, skirtą, kaip pasakyta jos preambulėje, visų kraštovaizdžių Europoje apsaugai, tvarkymui ir planavimui.

Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2002 m. spalio 3 d., ir tai buvo savalaikis žingsnis įtvirtinant kraštovaizdžio sampratą, jo vertės ir kokybės svarbą. Mat tuo laiku kaip tik buvo rengiami svarbūs strateginiai dokumentai – šalies bendrasis planas, Darnaus vystymosi strategija. Europos kraštovaizdžio konvencijos dėka buvo įteisinta nacionalinė kraštovaizdžio politika.

Ją įgyvendinant per pastarąjį dvidešimtmetį atlikta nemažai svarbių darbų: parengta kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų išskyrimui skirta mokslinė studija su didžiule duomenų baze, patvirtintas Želdynų įstatymas, Gamtinio karkaso nuostatai, Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, baigti rengti valstybinių parkų ir rezervatų tvarkymo planai, saugomose teritorijose įsteigti lankytojų centrai ir t. t.

Dabar jau laukia nauji iššūkiai, nes baigiamas rengti naujas šalies bendrasis planas, prasideda naujas Europos Sąjungos paramos laikotarpis. Naujus poreikius išryškina ir pasaulinė pandemija.

Skaityti toliau

Sportas

„Žalgirio“ licencinių produktų šeimą papildė „Kamado Bono“ kepsninė

Žalgiris.lt

Paskelbta

Kauno „Žalgirio“ licencinių produktų krepšelį papildė dar viena nauja prekė. Nuo šiol „Žalgirio“ sirgaliai ir grilio mėgėjai turi galimybę įsigyti „Kamado Bono Žalgiris Edition“ kepsninę.

Tarpinis variantas tarp „Bono Media“ ir „Grande“ modelių išsiskiria žalia spalva ir yra pažymėtas vardiniais „Žalgirio“ įspaudais.

„Mes sukūrėme jam žalią kūną. Nepaprastą, o tokį, kuriame gyvena siela – legendinė, garsi ir galinga, nes jai už nugaros alsuoja ištikima akiai neaprėpiama žalia armija. Ši kepsninė pažymėta nenuplaunamu istorinės krepšinio komandos ženklu, yra artima ir sava, kaip tikras draugas. Skirta ištikimiems ir krepšinį mėgstantiems griliuotojams“, – savo naują gaminį pristato prekinis ženklas „Kamado Bono“.

Šį naują produktą įsigiję pirkėjai gaus keramikinę kepsninę su gausia komplektacija, kurią sudaro: kepsninė su stovu, šoniniai padėklai su kabliukais, inovatyvią stiklo pluošto tarpinę, dviejų zonų kepimo sistema, du pusiniai deflektoriai, puodo/kazano laikiklis, keramikiisį vištos stovas, pelenų valymo įrankis, kepsninės dangalas ir „Bono BBQ“ gidas su 55 receptais.

Visus metus nuo kepsninės įsigijimo jai galioja „Bono Care“ apsauga, kuri apima tokius atvejus kaip kepsninės vagystė ar kepsninės sugadinimas, dūžis dėl stichinių nelaimių ar kito staigaus ir nenumatyto įvykio.

Kaip ir jau anksčiau išleisti įvairūs „Žalgirio“ vardo licenciniai produktai, kiekviena parduota kepsninė papildys ir „Žalgirio“ biudžetą.

„Nuolat ieškome būdų kaip stiprinti komandą ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų. Vienas tokių būdų – įvairūs projektai su partneriais ir nauji „Žalgirio“ vardo produktai. Neabejoju, kad tarp „Žalgirio“ sirgalių yra daug grilio mėgėjų, kurie įsigydami šia kepsninę prisidės ir prie komandos biudžeto“, – pabrėžė Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.

Naujųjų „Kamado Bono Žalgiris Edition“ kepsninių kiekis yra ribotas, o jų įsigyti galima www.zalgirisshop.lt, www.kamadobono.lt, www.avitela.lt, www.pigu.lt, www.senukai.lt, www.varle.lt arba www.elektromarkt.lt.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 7 min

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

2020 10 20 Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių...

Greitos naujienosprieš 59 min

2021 metų valstybės biudžeto projekte – beveik 40 procentų augantis finansavimas švietimui, mokslui ir sportui

autor. shutterstock.com Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai 2021 m....

Greitos naujienosprieš 2 val

Lietuva prisijungė prie ambicingo tarptautinio projekto

2020 10 20 Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą...

Greitos naujienosprieš 3 val

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl operos solisto Vaclovo Daunoro mirties

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus vienam garsiausių Lietuvos operos solistų ir pedagogų Vaclovui Daunorui. „Netekome vokalo deimanto, labai...

Greitos naujienosprieš 3 val

Europos kraštovaizdžio konvencijai – 20

2020 10 20 Šiandien sueina 20 metų, kai 18 Europos Tarybos valstybių Florencijoje pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją, skirtą, kaip pasakyta...

Sportasprieš 5 val

„Žalgirio“ licencinių produktų šeimą papildė „Kamado Bono“ kepsninė

2020.10.20 Kauno „Žalgirio“ licencinių produktų krepšelį papildė dar viena nauja prekė. Nuo šiol „Žalgirio“ sirgaliai ir grilio mėgėjai turi galimybę...

COVIDprieš 6 val

A. Veryga: siekiant mažinti koronaviruso plitimą, svarstoma ilginti moksleivių atostogas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad siekiant mažinti koronaviruso plitimą svarstoma savaite ilginti moksleivių rudens atostogas. „Artėjant moksleivių atostogoms,...

COVIDprieš 6 val

Mirė dar trys koronavirusu sirgę asmenys, visi – Kauno apskrityje

Mirė dar trys koronavirusu sirgę asmenys, informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Daiva Razmuvienė. Pasak jos, visi mirusieji – Kauno...

Rajonasprieš 15 val

Mažylių džiaugsmui – nauja aikštelė

Mažiesiems Akademijos gyventojams atsivėrė dar viena spalvinga žaidimų erdvė. Dabar miestelyje yra keturios vaikų žaidimų aikštelės. Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis...

Maistasprieš 16 val

Biblioteka po COVID-19 prevencinių priemonių taikymo atnaujina paslaugų teikimą (video)

Prevencinės priemonės pasiteisino, po spalio 8 d. patvirtinto pirmojo COVID-19 atvejo Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, pritaikius prevencines priemones, daugiau užsikrėtimo...

Greitos naujienosprieš 17 val

„Bugatti“ ir „Koenigsegg“ buvo nupūsti amerikietiško vėjo – „SSC Tuatara“ tapo greičiausiu serijinės gamybos automobiliu pasaulyje (Video)

Praeitais metais „Bugatti Chiron Super Sport 300+“ uždaroje trasoje pasiekė 490,48 km/val. greitį ir pasaulis trumpam sustojo – naujas rekordas?...

Greitos naujienosprieš 18 val

Kviečia viešąsias įstaigas taikyti socialinio poveikio priemones

Siekiant kuo efektyviau investuoti viešiesiems interesams tenkinti skiriamas lėšas bei pasiekti kuo didesnę socialinę ir finansinę investicijų grąžą, Finansų ministerija...

Greitos naujienosprieš 18 val

Spalio 19 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 10 19 Spalio 19 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga...

Greitos naujienosprieš 19 val

Atostogos medikams: priemonei įpusėjus, turizmo paslaugas rezervavo 35 tūkstančiai medikų

Rugsėjo 1 d. startavusi priemonė „Atostogos medikams“ įpusėjo, o ją administruojanti nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“  turizmo paslaugų teikėjams...

Greitos naujienosprieš 20 val

VLK informuoja: medicinos paslaugos ir ne savoje poliklinikoje gali būti nemokamos

​Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti...

Skaitomiausi