Connect with us

Naujienos

Mokslininkai kuria atvirkštines saulės jėgaines

Paskelbta

Saulės jėgainės yra nuostabus išradimas, tačiau jos mažai energijos pagamina tada, kada reikia – naktį jos praktiškai neveikia. Taigi, mokslininkai iš Kalifornijos universiteto jau kuria kitokias, atvirkštines saulės jėgaines, kurios veiktų ir naktį.

Iš tikrųjų ši idėja nėra nei nauja, nei kažkuo labai ypatinga. Tačiau profesoriaus Jeremy’io Munday’aus darbas yra unikalus tuo, kad mokslininkai iš tikrųjų bandys sukurti prototipus ir užrašė pagrindinius koncepcijos duomenis. Jie bandys sukurti atvirkštinę saulės jėgainę, kuri turėtų sukurti maždaug ketvirtadalį tos energijos, kurią išgauna įprasti saulės elementai.

Atvirkštinės saulės jėgainės. technologijos.lt nuotr.

Munday’us teigia, kad saulės jėgainės yra paprasti karščio varikliai. Žemė (ir jėgainių kolektoriai) yra palyginti šalta, todėl ją pasiekia daug saulės energijos. Tačiau naktį, kai Saulė pasislepia už horizonto, Žemė tampa tuo karštuoju kūnu, o kosmosas – šaltuoju. Tereikia sukurti tokius elementus, kurie išnaudotų šį skirtumą.

Munday’aus komandos idėja – termoradiaciniai, o ne fotovoltiniai elementai. Įprastos saulės jėgainės, naudojančios fotovoltinius elementus, sugeria matomą šviesą ir ją paverčia elektros energija. Mokslininkai nori sukurti elementus, kurie sugertų žymiai didesnio bangos ilgio energiją, kurią naktį spinduliuoja vėstanti Žemė. Tam reikės ypatingos vietos ir ypatingų medžiagų – Munday’aus komanda šiuo metu kuria gyvsidabrio junginius, kurie geriausiai tiktų šiai funkcijai.

Mokslininkai mano, kad tokios jėgainės išgautų keturiskart mažiau energijos nei tos, kurios dirba dieną. Tačiau jos galėtų būti lengvos, kilnojamos ar veikti kartu su įprastomis saulės jėgainėmis, taip pagerindamos jų efektyvumą ir išnaudodamos tą pačią infrastruktūrą.

 

 

 

 

Skaityti toliau

Mokslas

Saugiai ir greitai diagnozuoti COVID-19 padės iškvėpto oro analizės sistema PIOAS

Paskelbta

Kad negrįžtamus pakitimus plaučiuose sukeliančiomis ligomis sergantiems pacientams skubiai būtų suteiktas reikalingas gydymas, svarbu kuo greičiau ir tiksliau nustatyti plaučių pažeidimo priežastį. Pavėlavus su, pavyzdžiui, COVID-19 diagnoze, gresia sunkios ligos komplikacijos, o mirties rizika išauga bent  tris kartus. Sprendimą šiai problemai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“ pristatė MB „Hadroneda“. Pasirašiusi projekto finansavimo sutartį pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“, įmonė sukurti paciento iškvėpto oro analizės sistemos (PIOAS) prototipą planuoja per metus.

Idėja kilo gilinantis į plaučių vėžio diagnostikos ir stebėsenos problemas

Pandemijos metu gydymo įstaigose nuolatos tiriant ir sekant didelio COVID-19 pacientų skaičiaus būklę, susiduriama su įrangos ir finansinių resursų stoka. Medicinos prietaisų projektavimo ir modeliavimo paslaugas teikiančios įmonės „Hadroneda“ atstovė medžiagų inžinerijos daktarė Neringa Šeperienė pasakoja, kad idėja sukurti COVID-19 kontekste naudojamą paciento iškvėpto oro analizės sistemą (PIOAS) kilo besigilinant į plaučių vėžio diagnostikos ir stebėsenos problemas bei galimus neinvazinius sprendimus. „Plintant koronavirusui, turimas žinias ir įdirbį su vėžio atvejais nutarėme pritaikyti ir kitoms su plaučių būkle susijusioms ligoms. Kol kas aprašytų polimerinių gelių naudojimo paciento iškvėptam orui analizuoti atvejų nėra, o neinvazinis plaučių ligų diagnostikos ir tyrimo būdas naudojant iškvėpto oro sudėties analizę ir vertinimą dar nestandartizuotas. Šio unikalaus prototipo  pagrindu bus kuriamas Baltijos šalių ir Europos rinkoms skirtas produktas, kuris didins Lietuvos bei Baltijos jūros regiono šalių konkurencingumą pasauliniame kontekste“, – mano dr. N. Šeperienė.

Sistemos pranašumai – saugumas ir greitis

Neinvaziniam plaučių ligų stebėjimui, greitesnei ir efektyvesnei diagnostikai bei trumpesniam medicinos personalo kontaktui su sergančiu pacientu skirtos sistemos veikimas pagrįstas paciento iškvėpto oro analize specifiniais biomarkeriais, žyminčiais ligos progresą arba remisiją (atslūgimą). Sistemos prototipo pagrindu sukurtas produktas bus naudingas ligoninėms bei kitoms COVID-19 atvejus nustatančioms sveikatos priežiūros įstaigoms.

Kuriamo prototipo konkurentai yra visi į greitą COVID-19 diagnozavimą orientuoti būdai, tačiau šios sistemos pranašumai – sprendimai, kuriais sumažinamos dėl invazinių procedūrų pacientui kylančios rizikos, ir trumpesnis tyrimo laikas. Pastarasis svarbus ne tik siekiant greitai diagnozuoti ir užkirsti kelią negrįžtamus pakitimams plaučiuose sukeliančiai ligai, bet ir medicinos personalo apsaugai. Sutrumpinus kontakto laiką, kurį ligoninės darbuotojas praleidžia su potencialiai sergančiu pacientu, ir padidinus atstumą nuo jo iki tiriamojo (panašiai, kaip tai daroma naudojant alkotesterį arba bekontaktį termometrą), sumažėja rizika užsikrėsti.

Atspirties taškas – SŪRS ir MERS ligų duomenys

Anot PIOAS projekto autorės ir įgyvendintojos dr. N. Šeperienės, dabar didžiausias sunkumas yra patikimų mokslinių duomenų apie COVID-19 būdingus biomarkerius bei ligos poveikį paciento plaučių audiniams trūkumas. Gelbsti tai, kad prikaupta pakankamai prieinamos informacijos apie SŪRS ir MERS ligų atvejus, tad tyrėjai remiasi šių ligų duomenimis kaip atspirties tašku COVID-19 tyrinėjimui.

Su PIOAS prototipo kūrimo projektu dirba taikomosios fizikos ir medicinos duomenų analizės specialistai, pasitelkti kolegos iš pulmonologijos srities bei infekcinių susirgimų specialistai. PIOAS projekto įgyvendinimui prie komandos prisijungs tyrėja–mokslininkė, kurios specializacija – medžiagų, skirtų medicinos prietaisams, kūrimas. Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Kauno technologijos universitetu.

MITA pagalba spartesniam inovacijų kūrimui

Inostarto projektas – pirmasis įmonės „Hadroneda“ bendradarbiavimas su MITA. „Norėjome pateikti patikrintos ir įgyvendinamos idėjos projekto paraišką, todėl sprendimą tobulinome ir dokumentus pagal agentūros konsultantų rekomendacijas tikslinome iki paskutinių kvietimo termino dienų. Projektą būtume vystę ir be papildomo finansavimo, tačiau MITA parama įgalina atlikti darbus greičiau ir įtraukti itin patyrusį tyrėją“, –  tvirtina dr. N.Šeperienė.

Finansavimo sutartys jau pasirašytos su 33 „Life-saving innovations: stop COVID-19“ konkurso pareiškėjais, o agentūros įgyvendinamų projektų „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ ir „Inospurtas“ konsultantų pagalba startuolius įsteigė ir šiuo metu inovacijas kuria 12 naujų gyvybės mokslų industriją atstovaujančių įmonių. MITA l. e. p. direktoriaus Ginto Kimčio teigimu, konkursas padėjo suaktyvinti gausią Lietuvos inovatorių bendruomenę: „Džiaugiamės, kad finansuodami ekspertų įvertintus projektus prisidedame prie naujų sprendimų, ne tik padedančių valdyti visas gyvenimo sritis palietusią COVID-19 krizę, bet ir didinančių Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu“.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros informacija

 

Skaityti toliau

Mokslas

Šiuolaikinės pedagogikos studijos: mokosi lyderystės, psichologijos ir iki šiol netaikytų ugdymo metodikų (video)

Paskelbta

Šiandien mokytojas turi ne tik kūrybiškai vesti pamokas, bet ir mokėti prieiti prie kiekvieno mokinio, būti pasiruošęs spręsti įvairias iškilusias „krizes“, gebėti bendrauti net su neklusniausiais. Todėl pedagoginės studijos neįsivaizduojamos be dalykų didaktikos, kalbų mokymosi, praktikų, psichologijos žinių. Kuo pedagoginės studijos išsiskiria iš kitų? Kaip šiandien ruošiami mokytojai? Ar studijos spėja „bėgti“ kartu su besikeičiančiu pasauliu?

Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus naujoje „Mokysiu“ tinklalaidėje ieškojo Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, Šiaulių universiteto pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentė Aušra Bartašė ir Lietuvos kariuomenės karininkas, baigęs Vytauto Didžiojo universiteto pedagogikos studijas, majoras Laurynas Česūnas.

Svajonė tapti mokytoja kilo iš vaikystės žaidimų

Aušra pasakoja, kad pedagogikos studijas pasirinko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, atsižvelgė į esamą situaciją švietimo sistemoje – trūkstamą įvairių sričių pedagogų skaičių.

„Žinoma, daug konsultavausi, kad būčiau užtikrinta savo pasirinkimu. Norėjau žinoti, ar aš tinkamai einu, kokia tai specialybė, kuo ji išsiskiria, kokių turi privalumų, trūkumų, su kuo aš susidursiu. Antra priežastis siekia vaikystę – mano mėgstamiausi žaidimai buvo susiję su mokykla, klase, užduočių kūrimu. Iš vaikystės žaidimų kylantys prisiminimai formuoja ir žmogaus ateities pasirinkimus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Būsima pedagogė pridūrė, kad trečiąja priežastimi tapo jos pačios asmeninės patirtis – sukūrusi šeimą ir augindama vaikus ji susidūrė su daugeliu klausimų.

„Man buvo įdomu, kaip vaikus tinkamai auklėti, auginti. Aplinkoje pastebėjau, kad tėvai susiduria su įvairiomis auklėjimo problemomis – norėjosi pačiai labiau pasigilinti ir pagelbėti“, – asmenine patirtimi dalijosi Aušra.

Tuo tarpu kitas laidos pašnekovas – majoras Laurynas Česūnas – jau daugiau nei 20 metų tarnauja Lietuvos kariuomenėje, tačiau šiais metais baigė ir pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete.

„Aš vis dar tarnauju Lietuvos karo akademijoje – Lyderystės ir metodinio rengimo centre. Mes ugdome būsimus instruktorius, o mūsų šūkis – mokėti mokyti. Labai svarbu, kad kiekvienas karininkas būtų ir pedagogas. Tuo pačiu jis yra ir auklėtojas, vadas, žmogus. Visą tarnavimo laiką, kol esi kariuomenėje, mokai, ugdai žmones, kuriuos turi savo padalinyje. Todėl labai svarbu, kad tai būtų daroma efektyviai. Dabar aš mokau žmones mokyti – dirbu su suaugusiais. Tad man rūpėjo, kaip kiti universitetai rengia studentus. Pasirinkau VDU“, – kalbėjo Laurynas.

Mokytojai turi nebijoti iššūkių

Trečiasis pašnekovas – Valdas Jaskūnas – yra atsakingas už sklandų studijų vykdymą Vilniaus universitete. Be to, jis dirba ir dėstytoju, todėl ir pats žino, ko šiandien reikia studentams bei kaip juos geriausia pasiekti.

„Labai svarbu įtraukti studentus, juos išgirsti, leisti jiems mokytis klystant, juos vesti pažinimo keliu. Tačiau reikia suprasti, kad jie tuo keliu eina mokydamiesi. Ir tai yra sudėtingas, ilgas kelias. Vis tik geras pedagogas turi žinoti, kokie iššūkiai tame kelyje slypi ir aiškiai suprasti, ko visi kartu siekia“, – įsitikinęs jis.

VU Studijų prorektoriaus teigimu, pedagogikoje, kaip ir bet kurioje profesijoje, labai svarbu nebijoti iššūkių, juos priimti, ruoštis – būtina ugdyti savybes, kurios leistų priimti sunkumus.

„Be to, šiandien yra svarbu, kad į mokyklą žmonės atkeliautų motyvuoti – ateitų ir veiktų drąsiai. Reikia nebijoti daryti dalykų, kurie, galbūt nėra būdingi tai aplinkai, lygiai taip pat nesijaustų, kad mokykla, profesinė aplinka juos įkalina ar nėra kitų pasirinkimų“, – aiškino prorektorius.

Tuo pačiu jis pabrėžė ir plataus pasirinkimų spektro svarbą – kitaip tariant, įvairius kelius, vedančius mokyklos link. Jo nuomone, studentų interesai yra labai skirtingi, todėl reikia įvairių galimybių, galinčių patenkinti jų poreikius.

„Formų, kaip galima tapti mokytoju, yra daug. Pirma, galima pradėti studijas nuo bakalauro. Kitas kelias – tiesiog studijuoti kažkokį dalyką ir po to stoti į metų trukmės profesines pedagogikos studijas. Taip pat galima dar studijuojant kitą dalyką pasirinkti pedagogiką kaip gretutines studijas“, – pridūrė Valdas Jaskūnas.

Norėjo įrodyti, kad mokytojo darbas – nuostabu

Dėl studentų motyvacijos pritarė ir Aušra, Šiauliuose studijuojanti pradinio ugdymo pedagogiką. Prieš stodama ji daug domėjosi, skaitė, gilinosi į studijų programą.

„Daug domėjausi, kokios tai per studijos, skaičiau daug aprašymų, studentų atsiliepimų – kaip jiems patinka ir kokie iššūkiai laukia. Susidūriau su atkalbinėjimais, tačiau savo pasirinkimu aš nesudvejojau. Turėjau viziją, kaip mokysiu, nors dar nebuvau studijavusi nei vieno dalyko. Norėjau įrodyti, kad mokyti – nuostabu“, – prisiminė pašnekovė.

Aušra pridūrė, kad jos kurse mokosi išties motyvuoti studentai. Tiek ji pati, tiek jos bendramoksliai su nekantrumu laukdavo paskaitų.

„Kaip jaučiasi tas motyvuotas studentas? Tomis pačiomis didelėmis akimis laukdavome, klausydavome, ką pasakojo dėstytojai. Kurso draugė sakydavo, kad tiesiog „valgo“ visą girdimą informaciją ir nenori praleisti nei vienos paskaitos. Kartais paskaitą atidėdavo, ir ji nuliūsdavo, kad šiandien negavo nieko „skanaus“. Tai tas motyvuotas studentas klausia, klauso, gilinasi ir taip plečia savo žinias“, – studijų patirtimi dalijosi moteris.

Prieš pamoką – pokalbis su mokytoju

Tuo, ką išmoko studijų metu, pasidalijo ir majoras Laurynas Česūnas. Studijuodamas jis turėjo atlikti profesinę praktiką. Nors galėjo keliauti į Lietuvos karo akademiją, nusprendė ją atlikti mokykloje, kad įgytų daugiau naudingos patirties.

„Didžiausias iššūkis man buvo darbas su vaikais. Aš pats turiu vienuolikmetį sūnų ir būdavo, kad nesusišneku – aš sakau, o jis neklauso. Galvojau, kaip čia taip atsitinka. Tad, iššūkis buvo išsiaiškinti, ar tai, ką aš moku – visos metodinės taktikos – veikia su vaikais. Stebėjau savo mentorių, mokytoją ir jam siūliau, ką galime padaryti. Viena iš tokių taktikų – ryto ratas. Mokiniams atėjus į pamoką, sustatydavau kėdes ratu ir kviesdavau visus pasikalbėti. Kalbėdavome apie emocinę būklę – kaip jie gyvena, kas buvo neaišku praeitą kartą, ką šiandien norėtų papildomai sužinoti, užsirašydavau kiekvieną klausimą ir mes 5–6 minutes apie tai pasišnekėdavome. Tada pristatydavau temą ir mes eidavome dirbti.

Be to, visi dažnai skuba pabaigti pamoką – suskamba skambutis ir visi bėga. Tačiau pamoka turi struktūrą: įvadas, pagrindinė ir baigiamoji dalys. Pastaroji dalis sudaro 20 proc., nes tada, kai visi sužino, jog jau – pabaiga, labiau susikaupia. Tada galima duoti papildomą informaciją. Vėlgi, aš visus grąžinu į kėdes, mes pasišnekam, ką galime padaryti kitaip kitą kartą, ką galėčiau padaryti geriau, ko nesuprato, ką paaiškinti. Skatinu ir padėti vieni kitiems. Jie daug geriau supranta, kai pasakoja draugas, nes bendrauja „ta pačia“ kalba“, – pasakojo jis.

Visą pokalbį galima rasti čia:

Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ – paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Politika

Ministras Ž. Vaičiūnas kreipėsi į Europos Komisiją dėl Baltarusijos veiksmų skubinant nesaugios branduolinės elektrinės paleidimą

Paskelbta

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, atsižvelgdamas į Baltarusijos veiksmus skubinant Baltarusijos branduolinės elektrinės (BE) paleidimą nepaisant saugumo užtikrinimo, kreipėsi į už energetiką atsakingą Europos Komisijos (EK) komisarę Kadri Simson. Laiške raginama dėti visas pastangas, kad Baltarusija realiai įgyvendintų streso testų rekomendacijas ir vykdytų įsipareigojimus bendradarbiauti su ES branduolinės saugos reguliavimo institucija (ENSREG), o ENSREG reguliariai vertintų, kaip įgyvendinamas Baltarusijos Nacionalinis veiksmų planas dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas savo laiške atkreipė dėmesį, kad nepaisant Baltarusijos ministro pirmininko Roman Golovchenko Rytų Partnerystės lyderių nuotoliniame susitikime, vykusiame šių metų birželį, duoto pažado, kad Baltarusija visiškai įsitrauks į tolimesnį streso testų peržiūros procesą, matome atvirkštinę situaciją, kai keičiama licencijų išdavimo tvarka skubinant fizikinį Baltarusijos BE paleidimą.

„Nerimą kelia Baltarusijoje vykstantys procesai: skubotas teisės aktų pakeitimas suskaidant licencijos išdavimą į atskiras dalis, skubotas licencijos išdavimas ir kuro krovimo pradžia. Stebėdami situaciją matome didžiulį Baltarusijos BE paleidimo politizavimą, ypač vertinant, kad visa tai daroma rinkimų akivaizdoje. Tai rodo, kad Baltarusijai iš esmės branduolinės saugos ir aplinkosaugos užtikrinimas Baltarusijos BE nėra pirmaeilis klausimas“, – laiške akcentuoja ministras Ž. Vaičiūnas.

Atsižvelgdamas į šią grėsmingą situaciją bei pabrėždamas, kad demonstruojamas nepagarbos branduolinei saugai precedentas gali pasikartoti ir kitose kaimyninėse Europos Sąjungos valstybėse, kurios siekia eksploatuoti branduolines elektrines, ministras paragino EK imtis lyderystės ir dėti visas pastangas spartinti streso testų peržiūros procesą, kadangi kiekviename tolimesniame Baltarusijos BE paleidimo etape bus vis sunkiau įgyvendinti streso testų rekomendacijas. Laiške taip pat pabrėžiama būtinybė Europos Komisijai turėti galimybę nuolatos stebėti, kaip įgyvendinamos branduolinės saugos gerinimo priemonės, vykdant nuolatinius ES ekspertų vizitus Baltarusijos BE.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi