Connect with us

Naujienos

Mitybos specialistas: pridėtinio cukraus vartojimo pasekmės gali užklupti netikėtai

Paskelbta

Vis daugiau atliekamų mokslinių tyrimų patvirtina, kad pridėtinis cukrus daro neigiamą įtaką žmogaus organizmui. Natūralaus gėrimo be dirbtinių priedų „Barley Bros“ gamintojų užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad kaip dažniausią pridėtinio cukraus vartojimo pasekmę lietuviai įvardija antsvorį ir nutukimą. Tačiau pasak mitybos specialisto Artūro Sujetos, būtina atsiminti, jog pridėtinis cukrus gali sukelti ir daug rimtesnių sveikatos problemų.

Gėrimo iš miežių „Barley Bros“ gamintojų užsakymu atlikta visuomenės apklausa atskleidžia, kad daugiausiai lietuvių (41%) mano, jog dažniausiai pridėtinio cukraus sukelta problema yra antsvoris ir nutukimas. Kitos dažnos pridėtinio cukraus sukeliamos problemos, respondentų nuomone, yra širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai bei ligos (24%), diabetas (14%), dantų ėduonis ir gedimai (10%) bei išsivysčiusi priklausomybė saldumynams (10%).

Pridėtinis cukrus sukelia ne tik antsvorį

Pasak mitybos specialisto A. Sujetos, lietuviai dėl įvardijamų problemų neklysta, tačiau už pridėtinio cukraus slepiasi ir daugiau sveikatos problemų.

„Pridėtinio cukraus vartojimo žala gali būti nejuntama ilgus metus, bet ilgainiui gali užklupti nelauktos pasekmės. Tiesa, kad pridėtinis cukrus smarkiai prisideda prie masinio lietuvių nutukimo ir susirgimų lėtinėmis infekcinėmis ligomis. Viena iš tokių ligų yra antrojo tipo cukrinis diabetas, kuriuo suserga vis daugiau jaunų žmonių. Tačiau kartais taip pat išsivysto kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, sutrinka virškinimo veikla. Šis maisto priedas siejamas su imuniteto silpnėjimu, sąnarių problemomis, blogojo cholesterolio gamyba, jis kenkia nervinei sistema ir netgi padidina tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis. Žinoma, sveikatos problemos yra kompleksinės – gyvensena, judėjimo stoka, amžius, lytis, darbovietė, visi šie dalykai gali daryti poveikį sveikatai. Tačiau ypatingai siūlau atkreipti dėmesį į tai, ką valgome“, – kalba mitybos specialistas.

Natūralus cukrus skiriasi nuo pridėtinio

Daugelyje organizmui naudingų maisto produktų, pavyzdžiui, pieno produktuose, daržovėse, vaisiuose, yra natūralaus cukraus. Žmonėms svarbu įtraukti tokius maisto produktus į savo mitybą, nes jie aprūpina organizmą vertingomis maistinėmis medžiagomis. Šiuolaikinės maisto pramonės problema – pridėtinis cukrus, kuris įeina į daugelio žmonių mėgstamų maisto gaminių ir gėrimų sudėtį.

Valgydami vaisius ir daržoves kartu su natūraliu cukrumi suvalgome ir daug skaidulų, kurios stipriai veikia žmogaus metabolizmą. Skaidulos padeda sulėtinti cukraus įsisavinimą, todėl natūralus cukrus nepatenka į kepenis taip greitai kaip pridėtinis. Tuo tarpu valgant pridėtinį cukrų, jo įsisavinimo proceso niekas nereguliuoja, todėl jis labai greit virsta riebalais.

Skirtingai nuo maisto, kuriame natūraliai randama cukraus, maisto produktai ir gėrimai, kurių sudėtyje yra pridėtinio cukraus, žmogui yra žalingi. Toks maistas taip pat laikomas prastu energijos šaltiniu – energija, kurią suteikia pridėtinis cukrus itin greit išeikvojama. Dėl to būtina atsiminti, kad produktų su pridėtiniu cukrumi vartojant per daug, laikui bėgant gali kilti ne tik bėdų su svoriu ar dantimis, bet ir labai rimtų sveikatos problemų.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Barley Bros“ gamintojų užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“. Tyrimas vykdytas 2019 metų birželio mėnesį. Iš viso apklausti 1014 18–65 metų amžiaus respondentai.

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Politika

Lietuva griežtai smerkia pradedamą branduolinio kuro pakrovimą į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje

Paskelbta

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota,  griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.

Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, o taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.

Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.

„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija
Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi