Ar albinosų akys tikrai raudonos? Ar kiekvienas baltą kailį turintis gyvūnas yra albinosas? Šį genetinį sutrikimą gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Šis tekstas turėtų padėti juos išsklaidyti.

Albinizmas yra genetinis sutrikimas, tai reiškia, kad jis yra paveldimas. Labiausiai jis paveikia melanino (spalvą suteikiančio pigmento) gamybą. Būtent jo trūkumas nulemia tai, jog šį mutavusį geną turintis žmogus (ar kitos rūšies būtybė) palyginus su kitais atrodo itin blyškus. Įdomu tai, jog albinosų kūdikių tėvai įprastai yra tipinės išvaizdos, jie – tik geno nešiotojai. Be to, šis genas yra recesyvinis, todėl albinizmas pasireikš, tik jei nešiotojai bus abu tėvai. Tiesa, net ir tada tikimybė yra tik 1 iš 4.

Albinizmas yra kelių tipų. Vienas iš jų paveikia tik akis, kitas – odą, plaukus ir akis, tačiau yra ir įvairių tarpinių variantų. Kalbant apie albinosų akis svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog paveikiama ne tik jų išorė, bet ir rega. Žmonės su albinizmu dažnai esti trumparegiai, toliaregiai arba žvairi. Jų akys taip pat yra nepaprastai jautrios šviesai, o raudonos jos gali atrodyti tik dėl geriau matomų kraujagyslių.

Ar visi balti gyvūnai yra albinosai?

O kaip atskirti, ar gamtoje matomas gyvūnas yra albinosas? Žvilgsnį reikėtų nukreipti į aplinką: jei gyvūnas yra baltas sniegynuose, tai paprasčiausiai maskuojasi. Albinosai žvėreliai susiduria su nemažai sunkumų: laukinėje žalumoje jie yra lengvai pastebimi, todėl gali tapti paprastu grobiu. Iš kitos pusės, yra užfiksuoti keli atvejai, kai plėšrūnas nepalietė neįprastos išvaizdos aukos būtent dėl to, kad baltumas asocijuojasi su liga ir tikrai ne kažkuo, ką būtų saugu suėsti.

Ar kada nors susimąstėte apie posakį „balta varna“? Būtent paukščiams albinosams išgyventi yra itin sunku. Tikriausiai žinote, jog sparnuočiai turi ypatybę rinktis partnerius, kurių plunksnos spindi ryškiausiomis spalvomis. Tai reiškia, jog baltas paukštis dažnai lieka vienišas ir nesukuria šeimos. Albinosus jauniklius taip pat gali atstumti jų tėvai, kadangi neturėdami galimybės užsimaskuoti, mažyliai kelia rimtą pavojų visai savo šeimai.

Žmonės su albinizmu vertinami mados industrijoje, o visuomenėje patiria diskriminaciją

Kai kuriose šalyse žmonės su albinizmu gyvena gana įprastą gyvenimą. Žinoma, norėdami apsisaugoti nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių jie turi visada vaikščioti išsitepę kremu ir nešioti akinius, tačiau čia juk visi vargai ir baigiasi? Tiesą sakant, nevisai…

Visuomenės tikėjimas prietarais, mitais ir išsilavinimo trūkumas yra pagrindiniai veiksniai, apsunkinantys žmonių su albinizmu gyvenimą Afrikoje. Kai kuriose bendruomenėse albinosai tampa atstumtaisiais, nes vis dar tikima, jog kontaktas su jais atneš nesėkmę ir mirtį, šie žmonės dažnai vadinami vaiduokliais ar prakeiktaisiais. Labiausiai izoliuoti yra vaikai, kadangi dėl jautrumo šviesai jiems sudėtinga įsitraukti į veiklas, vykstančias lauke, pvz. įvairius žaidimus. Dėl visuomenės požiūrio į albinosus taip pat sunku susirasti draugų.

Viskas nesibaigia tik užgauliojimais, kadangi egzistuoja daugybė prietarų ir mitų, teigiančių, jog albinosų galūnių ar kitų kūno dalių naudojimas ypatinguose ritualuose gali pritraukti turtus ir sėkmę. Dėl to žmonės su albinizmu medžiojami, o jų kūno dalys parduodamos itin brangiai ir naudojamos kaip amuletai ar apeigų įrankiai. Tai gali nuskambėti kaip praeito amžiaus įvykiai, jau nebeaktualūs šiomis dienomis, tačiau paskutinis straipsnis apie albinoso nužudymą, anglų kalba paskelbtas dar šiais metais byloja, jog tai – vis dar labai opi problema.

0 0 vote
Jūsų vertinimas
Prenumeruoti
Informuoti apie
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
View all comments