Connect with us

Miestas

Lyderių patirtis – kaip sėkmingai vykdyti darnią miestų plėtrą?

Paskelbta

Šiandien darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ gali didžiuotis, kad šalyje yra viena iš statybų ir NT sektoriaus lyderių. „YIT Lietuva“ lyderių gretose yra todėl, kad savo veikloje nuolat siekia taikyti pažangiausius statybų sprendimus ir inovacijas. Šie metai bendrovei išsiskyrė ne tik NT ir infrastruktūros projektų gausa, bet ir YIT grupės susijungimu su statybų ir kelių tiesimo bendrove „Lemminkainen“. Dėl šito susijungimo stipriai prasiplėtė tiek „YIT Lietuva“ kolektyvas, tiek įmonės įgyvendinamų projektų portfelis. Apie bendrovės plėtrą ir įgyvendinamus projektus pasakoja „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Įsikurs savo statytame verslo centre

Šie metai ypač aktyvūs „YIT Lietuva“ rangos verslui, o vienas šios srities projektas bendrovei yra itin reikšmingas. Kaune, šalia Nemuno salos, baigiamame statyti moderniame verslo centre SQVERAS įsikurs ir „YIT Lietuva“ Kauno komanda.

„Kiekvienam įgyvendinamam projektui skiriame vienodą dėmesį ir taikome tuos pačius aukštus standartus, tačiau žinant, kad statomas biurų kompleksas taps ir mūsų pačių namais, projektas, be abejo, tampa dar artimesnis. Savo Kauno biurą į SQVERĄ planuojame perkelti jau metų pabaigoje“, – pasakoja K. Vanagas.

Karaliaus Mindaugo prospekte statomas 6 tūkst. kv. m ploto A+ energinio naudingumo klasės biurų kompleksas drauge su šalia esančiais biurais sudarys modernų verslo kvartalą, kuriame jau kuriasi tarptautinės ir vietos kompanijos.

Išskirtinių rangos projektų „YIT Lietuva“ šiemet įgyvendina ir daugiau. Vienas tokių – prekybos tinklo „Rimi“ logistikos ir paskirstymo centro su biuro patalpomis statybos Latvijoje. Tai pirmas „YIT Lietuva“ projektas, po daugelio metų įgyvendinamas už Lietuvos ribų. Šio užsakymo vertė – 37 mln. eurų, o 56 tūkst. kv. m ploto patalpos taps didžiausiu „Rimi“ logistikos centru Baltijos šalyse. Šį projektą planuojama užbaigti antroje 2020 metų pusėje.

Verslo centras pripažintas „žaliausiu“ Baltijos šalyse

K. Vanago teigimu, įgyvendinant projektus, visuomet siekiama, kad jie būtų tvarūs bei atitiktų aukštus aplinkosaugos reikalavimus. Puikus tokių siekių pavyzdys yra „YIT Lietuva“ pastatytas verslo centras „3 burės“ sostinės verslo kvartale, esančiame dešiniojoje Neries krantinėje. Jis įvertintas aukščiausiu tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikatu „Platinum“. 23 aukštų A klasės verslo centras surinko iki šiol daugiausia LEED sertifikato sistemos balų ir gali vadintis „žaliausiu“ biurų pastatu Baltijos šalyse.

„Tvarumo, aplinkosaugos ir ekologiškumo principai mums yra ne mažiau svarbūs nei efektyvumo ir kokybės reikalavimai. Statant verslo centrą „3 burės“, bent 20 proc. statybinių medžiagų buvo panaudota iš antrinių žaliavų, o 50 proc. statybinių medžiagų buvo pagaminta ne daugiau kaip 800 km spinduliu nuo objekto“, – pasakoja K. Vanagas.

Prie išskirtinai tvarių ir šiuolaikiškų „YIT Lietuva“ įgyvendintų projektų galėtų būti priskirtas ir Kauno LEZ pastatytas „Gerų baldų fabrikas“. A++ energinio naudingumo klasės pastate įsikūrusi gamykla yra viena moderniausių Lietuvoje. Statant baldų gamyklą, panaudoti sandarumą užtikrinantys konstrukciniai mazgai, poliuretano izoliacija, įrengta biokuro katilinė ir šilumos siurbliai, infraraudonųjų spindulių šildymo sistema.

Atgarsio sulaukė ir dar vienas Kauno LEZ „YIT Lietuva“ įgyvendinamas rangos projektas – JAV medicinos prietaisų gamybos įmonės „Hollister Incorporated“ gamyklos statybos. Itin aukštais reikalavimais pasižyminčiam užsakovui, kuris yra vienas stambiausių pastarojo meto investuotojų Kaune, pastatyta moderni 24 tūkst. kv. m ploto gamykla.

„Dirbti su aukščiausio lygio užsakovais, savo srities lyderiais, visuomet yra įdomu – tai suteikia mums galimybę realizuoti visą savo potencialą, įgyvendinti visus klientų lūkesčius ir dar aukščiau kelti savo darbų kokybės kartelę. Be to, tikrai malonu prisidėti prie miestui ir visai šaliai svarbių projektų“, – sako K. Vanagas.

Transformuos Šnipiškes

Išskirtinių projektų netrūksta ir komercinio NT versle. Vienas iš didžiausių šiuo metu bendrovės pradedamų įgyvendinti projektų yra sostinės Šnipiškių rajone suplanuota gyvenamųjų namų ir verslo patalpų erdvė „Naujasis Skansenas“. Ji gerokai pakeis atgyjančio rajono veidą. Planuojama, kad iki 2021 metų pabaigos Žalgirio g. iškils pirmasis biurų pastatas, kurio patalpų plotas sieks daugiau nei 7 tūkst. kv. m. Netoliese, Linkmenų g., bus statomas antrasis verslo centras, kurio numatomas patalpų plotas sieks beveik 6 tūkst. kv. m.

Kiek piečiau nuo planuojamų verslo centrų esančioje sklypo dalyje, ties Linkmenų gatve, suplanuota gyvenamoji erdvė. 3,41 ha teritorijoje iškils 4–6 aukštų daugiabučiai. Skandinaviškos koncepcijos daugiafunkciame kvartale bus įrengtos ir viešosios erdvės su želdynais. Skaičiuojama, kad naujuosiuose namuose įsikurs daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Visą projektą planuojama įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos.

„Naujasis Skansenas“ yra kompleksinės miestų plėtros pavyzdys, kuomet laikantis tvarumo principų yra atgaivinamos didelės miesto teritorijos. Projektas apima ir komercines patalpas, ir gyvenamuosius namus, yra didelės apimties, todėl jį įgyvendinant ypač pravartūs skaitmeninės statybos (BIM) sprendimai, kuriuos savo veikloje taikome jau ne vienerius metus. Naudojant BIM, projektus galima įgyvendinti efektyviau ir greičiau“, – tvirtina K. Vanagas.

BIM taikymas „YIT Lietuva“ veikloje jau tapo kasdienybe. Skaitmeninės statybos sprendimai naudojami ir pagal build-to-suit modelį Vilniuje, šalia Pietinio aplinkkelio, statant pastatų kompleksą, kuriame įsikurs automobiliais bei jų dalimis prekiaujančių ir remonto paslaugas teikiančių įmonių „Juta“ ir „Autojuta“ padaliniai. Šis 8,3 tūkst. kv. m ploto pastatų kompleksas išsiskiria savo daugiafunkciškumu – jame bus įrengtas prekybos salonas su administracinėmis patalpomis, servisas, kėbulų taisymo ir dažymo cechas, mažmeninės ir didmeninės prekybos detalėmis padaliniai, sandėliavimo patalpos.

„Įgyvendinant build-to-suit projektus, svarbu labai gerai įsigilinti į būsimų nuomininkų poreikius ir pasiūlyti jiems geriausiai tinkančius sprendimus nuo vietos parinkimo, projekto parengimo iki statybos paslaugų ir pastato priežiūros. Pagal įmonės spec. poreikius pritaikytas patalpas šiandien renkasi vis daugiau įmonių, todėl build-to-suit projektai tampa vis populiaresni, o jų sėkmę lemia glaudus bendradarbiavimas su užsakovais“, – akcentuoja K. Vanagas.

Vadovas pažymi, kad „YIT Lietuva“ ne tik stato pastatus, bet ir teikia jų administravimo bei priežiūros paslaugas. Šiuo metu bendrovė pati administruoja visus savo pastatytus gyvenamojo būsto ir verslo centrų pastatus.

Taikosi prie vis aukštesnių būsto pirkėjų lūkesčių

Būsto segmente naujienų taip pat netrūksta. K. Vanago teigimu, čia jaučiamas pasikitęs gyventojų požiūris į namus ir augantys jų reikalavimai gyvenamajai aplinkai.

„Gyventojai šiandien daugeliu atveju nori būsto, iš kurio būtų lengvai pasiekiamas miesto gyvenimas, kultūra ir pramogos. Be to, žmonės ieško namų, turinčių ir tam tikrą istorinę, kultūrinę aurą bei kontekstą. Namai suvokiami ne tik kaip keturios sienos su stogu virš galvos, bet gerokai plačiau – kartu su jų aplinka, kiemu, šalia esančiomis erdvėmis ir jungtimis su miesto gyvenimu. Net ir atsiveriantis miesto vaizdas pro langą ar balkoną gali tapti priežastimi, dėl kurios būstą norisi vadinti savo namais“, – pažymi K. Vanagas.

Vienas iš daugiausiai susidomėjimo sulaukiančių „YIT Lietuva“ būsto projektų – Vilniuje, šalia Tauro kalno, statomi „Matau Vilnių“ namai išsiskiria būtent šiais privalumais. Kvartalas plėtojamas istoriniais ir kultūriniais pėdsakais paženklintoje teritorijoje, buvusios legendinės „Šopeno“, vėliau „Tauro“ alaus daryklos vietoje. Iš jos atsiveria miesto gyvenimas, ranka pasiekiama paslaugų infrastruktūra ir rekreacinės erdvės. Be to, vystant projektą didelis dėmesys skirtas namų aplinkai.

Savus privalumus naujakuriams siūlo ir Kaune statomi „Piliamiesčio“ bei „Šilo namų“ projektai. Ant Neries kranto priešais Kauno Senamiestį besikuriančio „Piliamiesčio“ kvartalo plėtra pradėjo šios laikinosios sostinės vietos atgimimą. Plėtojant kvartalą, didelis dėmesys skiriamas rekreacinėms erdvėms – sutvarkyta Neries krantinė, kurioje įrengtas poilsiui pritaikytas amfiteatras. Čia iškils ir A energ. klasės verslo centras.

Sustiprino infrastruktūros projektų pajėgumus

Išskirtiniai šie metai buvo „YIT Lietuva“ infrastruktūros ir kelių verslui. Susijungus tarptautinėms įmonių grupėms YIT ir „Lemminkainen“, „YIT Lietuva“ paslaugų krepšelis pasipildė infrastruktūros bei kelių teisimo projektais, o komanda išaugo beveik iki 800 darbuotojų.

„Susijungimas, žinoma, buvo nemenkas iššūkis organizacine prasme, tačiau jis buvo sėkmingas ir mus sustiprino ne tik konkurencine, bet ir vidaus kultūros prasme. Pokyčiai suteikė galimybę pradėti aktyviau veikti infrastruktūros plėtros srityje, įgyvendinti didesnės apimties projektus, didinti jų dalį bendrame teikiamų paslaugų portfelyje“, – sako K. Vanagas.
Vienas tokių šiuo metu įgyvendinamų infrastruktūros projektų – laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalo rekonstrukcija. Atliekant ją, iš viso bus atnaujinta 80 tūkst. kv. m ploto konteinerių sandėliavimo aikštelė. Tam bus panaudota apie 30 tūkst. tonų asfaltbetonio mišinio.

„Šis ir kiti panašūs projektai yra reikšminga veikla, siekiant modernizuoti šalies logistikos infrastruktūrą, norint didinti laivybos ir krovinių pervežimo apimtis, pritraukiant investuotojus. Lygiai taip pat svarbus ir kelių tinklo atnaujinimas. Šiuo metu įgyvendiname didelės reikšmės projektus – pavyzdžiui, Vilnių ir Uteną jungiančio A14 kelio rekonstrukciją, prižiūrime Vilniaus miesto gatves“, – pasakoja K. Vanagas.

Anot K. Vanago, „YIT Lietuva“ yra pasirengusi ir toliau augti, investuoti į šiuolaikinių projektų vystymą, pažangias technologijas ir demonstruoti lyderystę darnios miestų plėtros srityje.

Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Tarptautinę kačių dieną Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su miškinių kačių šeima

Paskelbta

Laikote katiną? Veislinį, neveislinį, trumpaplaukį, ilgaplaukį…? O ar žinote, iš kokio laukinio gyvūno yra kilusios katės? Rugpjūčio 8 dieną minima Tarptautinė kačių diena, tad šia proga Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su kačių pirmtakėmis – miškinėmis katėmis. Jos Lietuvos zoologijos sode gyvena net 3.

Pirmosios miškinės katės (lot. Felis silvestris) Lietuvos zoologijos sode pradėtos laikyti dar 1990 metais. Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjas, profesorius Tadas Ivanauskas, miškinėms katėms suteikė vilpišių pavadinimą. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sodo miškinių kačių šeimyną sudaro: Prancūzijos zoologijos sode 2016 m. gimusi mama Azazelė ir Lietuvos zoologijos sode gimę jos jaunikliai – dvejų metų Majus ir vienmetis Ajus.

Miškinės katės yra plėšriųjų katinų šeimos atstovės, kurios savo išvaizda ir dydžiu yra panašios į rainas namines kates. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad katės buvo domestikuotos prieš 8000 metų, o tuomet tapo naminiais gyvūnais. Miškinės katės arba vilpišiai natūralioje gamtoje išgyvena iki 10 metų, o zoologijos soduose šiek tiek ilgiau – 13–14 metų.

Daugiausiai vilpišiai yra paplitę Vakarų Europos, Mažosios Azijos, Kaukazo, Afrikos mišriuose miškuose, lygumose ir kalnuose. Ši rūšis Tarptautinėje raudonojoje knygoje paskelbta, kaip nekelianti susirūpinimo, bet šiandien daugelyje Europos šalių miškinės katės tapusios retomis arba yra prie išnykimo ribos. Rūšis įtraukta į CITES (nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos) II priedą. Tokiose šalyse, kaip: Vokietija, Slovakija ar Lenkija, galima sutikti šiuos plėšrūnus laukinėje gamtoje. Jų populiacijos išsaugojimui įrengiami tūkstančius kilometrų besitęsiantys žalieji migracijos koridoriai.

Deja, Lietuvoje ši rūšis išnyko dar XIX amžiuje. Išnykimo priežastys – medžioklė, valkataujantys šunys ir lengvas kryžminimasis su naminėmis katėmis. Vilpišiai galėtų sugrįžti ir į Lietuvos miškus, kadangi jie yra natūrali mūsų ekosistemos dalis.

Siūlome nelaukti, kol tai nutiks, ir artimiausiu metu aplankyti Lietuvos zoologijos sode esančią miškinių kačių šeimyną. Taip pat ir kitus kačių šeimos atstovus: nendrinę katę, manulą, paprastąją lūšį, snieginius leopardus, tigrus ir liūtus. Juolab, kad rugpjūčio 10 dieną minima Pasaulinė liūtų diena.

Primename, jog šis sezonas paskutinis, kai Lietuvos zoologijos sodas yra atviras lankytojams. Planuojama, jog nuo 2021 metų pavasario prasidės kelis metus truksiantys rekonstrukcijos darbai. Po jų Lietuvos zoologijos sodas pasikeis neatpažįstamai, tad kviečiame nepraleisti galimybės pamatyti tokį Lietuvos zoologijos sodą, koks jis yra dabar.

Lietuvos zoologijos sodo informacija

Skaityti toliau

Miestas

Mero kreipimasis į kauniečius: kaukės, higienos laikymasis ir kitoks bendravimo etiketas turi būti ne diskusijų objektas, o taisyklė

Paskelbta

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo kreipimesi į kauniečius, aptarė epidemiologinę situaciją mieste ir visoje šalyje bei ragino gyventojus būti supratingais ir laikytis išvien.

V. Matijošaičio kreipimasis į miesto gyventojus:

„Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse.

Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones. Būtent jų sveikatai ir gyvybei nelemtas virusas kelia didžiausią riziką.

NVSC duomenimis, per visą laikotarpį nuo pandemijos pradžios COVID-19 diagnozuota 176 kauniečiams. Iš jų beveik šimtas jau pasveiko. Šiuo metu 42 žmonės yra gydymo įstaigose, o iš viso sergančiųjų suskaičiuojama 77. Liga neapsiėjo be aukų, nusinešdama trijų senjorų gyvybes.

Šiuo metu Mobiliajame patikrų punkte Kauno poliklinikos medikai dirba pilnu pajėgumu, per dieną atlikdami iki 600 tyrimų. Jei prireiks, jų kiekius didinsime dar labiau. Viešajame transporte ir jo stotelėse, taip pat parkuose ir kitose lankomose vietose sustiprinti dezinfekavimo darbai.

Iki šiol sugebėjome atlaikyti neeilinį išbandymą. Kaunas ir toliau deda visas pastangas, kad mūsų miestas išliktų saugus, o žmonės jaustųsi ramūs. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, be pačių žmonių pagalbos bei prisidėjimo mes tebūtume vieniši bejėgiai kariai didelio ir sunkaus mūšio lauke.

Kauniečiai, būkime supratingi, susiimkime ir visi išvien padarykime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad išliktume stiprūs prieš nesiliaujančias pandemijos grėsmes. Neleiskime sau pasiduoti, palūžti nebaigus kovos su nematomu ir pavojingu priešu.

Labai prašau visų atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos specialistų ir medikų nurodymus, paisyti jų rekomendacijų. Tegul šie profesionalai būna tie generolai, kuriais mes pasikliauname. Sveikata – brangiausias turtas ir čia negali būti jokių kompromisų.

Kaukių dėvėjimas, higienos laikymasis, kitoks pasisveikinimo ir bendravimo etiketas tegul bus ne diskusijų objektas, o neginčijama taisyklė. Sunegalavę, pajutę koronavirusui būdingus simptomus ar sužinoję apie tokius dalykus netolimoje aplinkoje, susilaikykime nuo ėjimo į darbą, venkime viešumos.

Gudraudami ar neigdami tai, kas akivaizdu, apgausime ne ką kitą, o tik patys save. Maža to, galime gerokai pakenkti kitiems. Juk visi suvokiame, kad infekcija plinta per mus ir tarp mūsų.

Ankstesnė „karantininė“ patirtis Lietuvoje įrodė, kad saviizoliacija duoda realią naudą. Geriau dvi savaitės inkubacinio laikotarpio negu kur kas ilgesnis ligos periodas ir galimai nelengvas jos gydymas.

Per pirmąją koronaviruso bangą kauniečiai įrodė esantys sąmoningi ir atsakingi už save bei aplinkinius. Daugelis gyventojų karantino laikotarpiu nuoširdžiai rūpinosi ne tik savimi, šeimos nariais, kitais artimaisiais, bet stengėsi ir dėl bendradarbių, kaimynų, o neretai stojo į pagalbą visai nepažįstamiems žmonėms.

Šimtai savanorių ištisomis paromis dirbo Kaune įsteigtoje Koronos karštojoje linijoje. Šauliai sėdo ne tik prie telefonų, bet ir prie naujai prikeltų buvusių greitosios pagalbos automobilių vairo, veždami miesto gyventojus tyrimams į mobilųjį patikros punktą. Lietuvos skautijos jaunimas talkino priimant saviizoliacijai apgyvendinamus grįžtančiuosius iš užsienio, taip pat platino informaciją su raginimais dalyvauti masiniuose testavimuose. Tūkstančiai vienišų žmonių sulaukė socialinių darbuotojų, studentijos, samariečių ir kitų geradarių pagalbos į namus.

Dar daugiau gerų darbų padaryta tyliai, tačiau jų autoriai nusipelnė ne menkesnės pagarbos.

Toks pilietiškumas, neabejingas ir geranoriškas elgesys yra tauriausi žmogiški bruožai tikro kauniečio portrete, verti kur kas daugiau nei padėkos žodžių.“

Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi