Connect with us

Naujienos

Miestų kalėdinių eglučių varžytuvės: nauja mada ar tik nereikalingas pinigų švaistymas?

Paskelbta

Lietuvos miestai didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms – pradėjo ruoštis nuo lapkričio pradžios. Savivaldybės pirko ar gamino dekoracijas, planavo šventinius renginius. Tačiau bene didžiausios investicijos skirtos pagrindiniam švenčių simboliui – kalėdinei eglutei, jos įžiebimui kartais nepagailint ir keliasdešimt ar kelių šimtų tūkstančių eurų. Miestai varžosi tarpusavyje, kurio Kalėdų eglutė gražesnė, bet ar tikrai verta tą daryti?

Miestų kalėdinių eglučių varžytuvės jau tampa kasmetiniu reiškiniu, kuris prasideda dar net neįžiebus pagrindinių miestų eglių. Nors anksčiau ši konkurencija šventiniu laikotarpiu nebuvo taip jaučiama, šiandien kone kiekviename žiniasklaidos portale inicijuojamos apklausos: tai kieno gi kalėdinė eglutė gražesnė? Kas tai – įprasta šventinė tradicija, nauja mada, o gal tik pinigų švaistymas?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Dizaino centro lektorės dr. Ingos Audzevičiūtės-Liutkienės teigimu, varžytuvės tarp miestų, regionų, šalių ar valstijų yra gana įprastas reiškinys. Nenuostabu, kad ir Lietuvoje miestai varžosi, norėdami būti pastebėti, būti pirmesni, originalesni ar šaunesni. Tik klausimas, kodėl tam pasirinktos Kalėdų eglės?

Varžybų pradžia – Kaune

„Mano manymu, viskas prasidėjo 2009 m., kai Kauno eglės dekoracijų autore tapo menininkė Jolanta Šmidtienė. Tąkart Kauno eglė tapo savotiška meno instaliacija, primenančia šerkšną, su balandžių figūromis ir paukščių čiulbesiu eglutės viduje bei buvo tituluota viena gražiausių ir originaliausių eglių Lietuvoje“, – prisimena I. Audzevičiūtė-Liutkienė.

Iki dabar Kauno eglės dekoracijos stebina savo originalumu bei konceptualumu. 2012 m. Kauno eglutė, kuriai papuošti prireikė 42 tūkstančių plastikinių butelių, pakliuvo net į pasaulio Gineso rekordų knygą.

„Nenuostabu, kad sostinė Vilnius išsikėlė tikslą nenusileisti Kaunui. Ir iki tol Kaunas ir Vilnius buvo tarpusavyje konkuruojantys miestai, o atsiradus originalių eglučių bumui, varžytuvės tarp dviejų didžiausių šalies miestų dar labiau sustiprėjo“, – sako KTU MIDF lektorė.

Su didžiaisiais miestais konkuruoja ir mažesnieji. Nors biudžeto, skiriamo šventinėms dekoracijoms, dydžiu jie ir neprilygsta didiesiems, savo išmanumu kartais sugeba nustebinti. Sudarydami konkurenciją Kaunui ir Vilniui kai kurie miestai sulaukia visos Lietuvos gyventojų susidomėjimo. Kartais – ne vien tik iš gerosios pusės.

„Prie nuolatinių miestų varžymosi labai stipriai prisideda ir žiniasklaidos kanalai, kurie tam tikra prasme kursto ir inicijuoja varžymosi procesus“, – tikina I. Audzevičiūtė-Liutkienė.

Konkuruojant – ne tik neigiamos emocijos

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė ir psichologė Rosita Lekavičienė pastebi, kad konkuravimas yra išaugęs visose gyvenimo srityse, o žmonės mokomi, kad viską galima suranguoti, išrikiuoti nuo geriausio iki blogiausio. Žiniasklaidos portalai mirga nuo antraščių: ,,5 svarbiausi dalykai gyvenime“, ,,3 geriausi maisto priedai“ ar ,,10 gražiausių pasaulio miestų“.

„Pateikiama „sukramtyta“ informacija ir galvoti pačiam nebereikia, nors visa tai – labai subjektyvu. Natūralu, jog norima pagal grožį suranguoti ir Kalėdų eglutes“, – sako KTU SHMMF profesorė.

Kadangi šiuo atveju objektyvių kriterijų praktiškai nėra, anot R. Lekavičienės, turbūt dažniausiai balsuojama tiesiog už savo miesto eglę. Kadangi norisi nugalėti šioje konkurencinėje kovoje, interneto portaluose balsuotojai pasitelkia ir papildomų „argumentų“ – negatyvių, pašiepiančių komentarų apie konkurentų egles.

„Taip atsiskleidžia turbūt juodžiausia konkurencijos pusė: tikimasi laimėti pažeminus kitą. Neteko matyti straipsnių, kuriuose būtų pasidžiaugta visų Lietuvos eglučių išskirtinumu: tarkim, kauniečių – už tai, kad kiekvienais metais eglutė yra originali, nenuspėjama, kitokia; vilniečių – už ypač gražų apšvietimą“, – teigia R. Lekavičienė.

Rosita Lekavičienė

KTU SHMMF profesorės R. Lekavičienės teigimu, konkurencija turi ir pliusų, ir minusų bei sukelia ryškias emocijas: konkurencija išjudina, „uždega“, neleidžia atsipalaiduoti dėl nuolatinio ,,kvėpavimo į nugarą“.

„Negalime sakyti, kad konkuravimas visada iššaukia tik neigiamas emocijas – juk daugelis mėgsta stebėti sporto varžybas, kurių esmė taip pat yra ta, jog kažkas laimi, o kažkas – pralaimi“, – sako ji.

Nors sulaukiama pasaulio dėmesio, išlaidos neretai per didelės

„Nesu girdėjusi, kad dar kurioje nors pasaulio valstybėje vyktų panašios eglučių varžytuvės, bet, kaip ir minėjau anksčiau, miestai ar valstybės nuolat dėl ko nors varžosi“, – teigia I. Audzevičiūtė-Liutkienė.

Pavyzdžiui, kaimynė Latvija kasmet pasipuošia įvairių stilių originaliomis eglutėmis, kurios stebina savo išvaizda, dekoracijomis, medžiagiškumu.

„Tačiau tai – ne varžybos. Patys latviai sako, kad tokios daugybės stilizuotų eglių Rygoje tikslas – priminti, kad būtent Latvijoje maždaug prieš 500 metų buvo papuošta pirmoji pasaulyje eglutė“, – pasakoja KTU MIDF lektorė.

Nors Lietuvoje konkurencija tarp miestų aiškiai jaučiama, lietuviai skirdami nemažai dėmesio kalėdinėms dekoracijoms ir eglutėms sulaukia ir naudos. I. Audzevičiūtė-Liutkienė pažymi, kad apie mūsų išskirtines miestų eglutes rašo tiek Europos, tiek pasaulio spauda. Štai kelionių krypčių portalas „European Best Destinations“ šių metų Vilniaus eglutę pripažino gražiausia Europoje.

„Mūsų originalių eglių tradicijomis žavisi užsieniečiai. Todėl, kad eglės yra ne tik labai originalios, idėjinės ir konceptualios, bet jomis puošiasi tiek didieji miestai, tiek ir maži miesteliai ar nedidelės gyvenvietės. Tai Lietuvą garsina ir skatina turizmą šventiniu laikotarpiu“, – atkreipia dėmesį KTU MIDF lektorė.

Minusas tik tas, kad eglių dekoravimo varžyboms kai kurie miestai ar miesteliai, anot jos, skiria nelogišką biudžetą, dėl kurio vėliau nukenčia kiti svarbūs renginiai, bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimas ar socialiniai projektai.

Lietuviai mėgsta išskirtines Kalėdų puošmenas

I. Audzevičiūtė-Liutkienė tikina, kad lietuviai, rengdami miestams šventines dekoracijas, išsiskiria originalumu, nes kiekviena eglė turi istoriją ir idėją, kuri įgyvendinama per menines instaliacijas.

„Taip pat mums svarbi ne tik pati idėja, bet ir problematika bei aktualijos, pavyzdžiui, ekologija, technologijos ar kosminės odisėjos. Tam tikra prasme, pavyzdžiui, Kauno eglės, kiekvienais metais tampa savotišku meno kūriniu, pasakojančiu vis kitą naują istoriją“, – teigia KTU MIDF lektorė.

Vertinant ne pagrindines miestų ir miestelių, bet kiekvieno namuose puošiamas Kalėdų egles, I. Audzevičiūtė-Liutkienė pastebi, kad kaip ir pernai, ir šiemet lietuviai renkasi tradicines gyvas eglutes. Jas dažniausiai dekoruoja saldumynais, pavyzdžiui, meduoliais ar saldainiais, taip pat rankų darbo nertais, moliniais, medžiaginiais ar šiaudiniais žaisliukais.

„Lietuvių išskirtinumas tas, kad mes nepatingime patys pasigaminti kalėdinių žaisliukų ir jais papuošti savo Kalėdų eglutes“, – tikina KTU MIDF lektorė I. Audzevičiūtė-Liutkienė.

Skaityti toliau

Miestas

Mero kreipimasis į kauniečius: kaukės, higienos laikymasis ir kitoks bendravimo etiketas turi būti ne diskusijų objektas, o taisyklė

Paskelbta

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo kreipimesi į kauniečius, aptarė epidemiologinę situaciją mieste ir visoje šalyje bei ragino gyventojus būti supratingais ir laikytis išvien.

V. Matijošaičio kreipimasis į miesto gyventojus:

„Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse.

Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones. Būtent jų sveikatai ir gyvybei nelemtas virusas kelia didžiausią riziką.

NVSC duomenimis, per visą laikotarpį nuo pandemijos pradžios COVID-19 diagnozuota 176 kauniečiams. Iš jų beveik šimtas jau pasveiko. Šiuo metu 42 žmonės yra gydymo įstaigose, o iš viso sergančiųjų suskaičiuojama 77. Liga neapsiėjo be aukų, nusinešdama trijų senjorų gyvybes.

Šiuo metu Mobiliajame patikrų punkte Kauno poliklinikos medikai dirba pilnu pajėgumu, per dieną atlikdami iki 600 tyrimų. Jei prireiks, jų kiekius didinsime dar labiau. Viešajame transporte ir jo stotelėse, taip pat parkuose ir kitose lankomose vietose sustiprinti dezinfekavimo darbai.

Iki šiol sugebėjome atlaikyti neeilinį išbandymą. Kaunas ir toliau deda visas pastangas, kad mūsų miestas išliktų saugus, o žmonės jaustųsi ramūs. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, be pačių žmonių pagalbos bei prisidėjimo mes tebūtume vieniši bejėgiai kariai didelio ir sunkaus mūšio lauke.

Kauniečiai, būkime supratingi, susiimkime ir visi išvien padarykime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad išliktume stiprūs prieš nesiliaujančias pandemijos grėsmes. Neleiskime sau pasiduoti, palūžti nebaigus kovos su nematomu ir pavojingu priešu.

Labai prašau visų atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos specialistų ir medikų nurodymus, paisyti jų rekomendacijų. Tegul šie profesionalai būna tie generolai, kuriais mes pasikliauname. Sveikata – brangiausias turtas ir čia negali būti jokių kompromisų.

Kaukių dėvėjimas, higienos laikymasis, kitoks pasisveikinimo ir bendravimo etiketas tegul bus ne diskusijų objektas, o neginčijama taisyklė. Sunegalavę, pajutę koronavirusui būdingus simptomus ar sužinoję apie tokius dalykus netolimoje aplinkoje, susilaikykime nuo ėjimo į darbą, venkime viešumos.

Gudraudami ar neigdami tai, kas akivaizdu, apgausime ne ką kitą, o tik patys save. Maža to, galime gerokai pakenkti kitiems. Juk visi suvokiame, kad infekcija plinta per mus ir tarp mūsų.

Ankstesnė „karantininė“ patirtis Lietuvoje įrodė, kad saviizoliacija duoda realią naudą. Geriau dvi savaitės inkubacinio laikotarpio negu kur kas ilgesnis ligos periodas ir galimai nelengvas jos gydymas.

Per pirmąją koronaviruso bangą kauniečiai įrodė esantys sąmoningi ir atsakingi už save bei aplinkinius. Daugelis gyventojų karantino laikotarpiu nuoširdžiai rūpinosi ne tik savimi, šeimos nariais, kitais artimaisiais, bet stengėsi ir dėl bendradarbių, kaimynų, o neretai stojo į pagalbą visai nepažįstamiems žmonėms.

Šimtai savanorių ištisomis paromis dirbo Kaune įsteigtoje Koronos karštojoje linijoje. Šauliai sėdo ne tik prie telefonų, bet ir prie naujai prikeltų buvusių greitosios pagalbos automobilių vairo, veždami miesto gyventojus tyrimams į mobilųjį patikros punktą. Lietuvos skautijos jaunimas talkino priimant saviizoliacijai apgyvendinamus grįžtančiuosius iš užsienio, taip pat platino informaciją su raginimais dalyvauti masiniuose testavimuose. Tūkstančiai vienišų žmonių sulaukė socialinių darbuotojų, studentijos, samariečių ir kitų geradarių pagalbos į namus.

Dar daugiau gerų darbų padaryta tyliai, tačiau jų autoriai nusipelnė ne menkesnės pagarbos.

Toks pilietiškumas, neabejingas ir geranoriškas elgesys yra tauriausi žmogiški bruožai tikro kauniečio portrete, verti kur kas daugiau nei padėkos žodžių.“

Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Naujienos

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis

Paskelbta

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske, Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.

Kalėdamas Kraslage dienoraštį A. Stulginskis rašė nuo 1941 m. rugpjūčio iki spalio, nes vėliau kratos metu jį konfiskavo lagerio prižiūrėtojai ir pateikė kaip „kontrrevoliucinės veiklos“ įrodymą. Dienoraštis rašytas paprastu pieštuku mažoje 5×7 cm dydžio languoto popieriaus užrašų knygelėje, joje – 14 lapelių, bet  visų nespėta prirašyti.

Dienoraščio tekstas – daugiausia žodžių santrumpos, kuriomis buvęs prezidentas žymėjosi pavardes, vietoves ir įvykius. A. Stulginskio byloje saugomas ir Kraslago vertėjo Kagano atliktas dienoraščio vertimas į rusų kalbą. Iki šiol manyta, kad A. Stulginskio dienoraščio originalas yra sunaikintas, todėl prezidento biografai naudojosi šiuo verstiniu rusišku variantu.

Pasak LGGRTC gen. direktoriaus prof. Ado Jakubausko, dienoraščio atradimas svarbus todėl, kad nuo šiol mokslininkai gali remtis originalu, o ne verstiniu dokumentu: „Tai yra faktinis įrodymas, ką ir kaip žymėjosi lageryje 56 metų buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.“

1941 m. birželio pradžioje A. Stulginskis kartu su šešiolika aukštų Lietuvos pareigūnų (aštuonioliktasis suimtasis buvo garvežio mašinistas) be teismo ištremtas į Krasnojarsko kraštą vadinamajame „A klasės“ vagone. Vagono kategorija įvardyta ne pagal komfortą, o pagal jame keliavusių belaisvių rangą:  buvęs trijų ministrų kabinetų teisingumo ministras Stasys Šilingas, buvęs susisiekimo ministras Jokūbas Stanišauskas, buvęs švietimo ministras Juozas Tonkūnas, pulkininkas Povilas Dundulis, Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius Antanas Pošiūnas, diplomatas Jonas Aukštuolis ir kt.

Dešimties NKVD tardytojų beveik metus kurptoje byloje minėti pareigūnai buvo apkaltinti antitarybine propaganda lageryje, siekiu sukurti nusikalstamą antitarybinę Lietuvos kalinių grupuotę ir kitais politiniais nusikaltimais pagal 58-ojo Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso straipsnį.

Kraslago KGB operatyvinis įgaliotinis Anciperovas rašo, kad „A. Stulginskis, būdamas areštuotas, užsiėmė kontrrevoliucine veikla: buvo aktyvus kontrrevoliucinės formuotės dalyvis, dalyvavo grupiniuose susibūrimuose, ragindamas lietuvius aktyviai kovoti prieš sovietų valdžią, kartu su S. Šilingu, J. Stanišausku, J. Tonkūnu ir kitais svarstė klausimą dėl lietuvių savišalpos komiteto sukūrimo, skleidė provokacinius gandus, rašė dienoraštį, kuriame fiksavo lagerio gyvenimą“.

Pasak dienoraštį suradusios LGGRTC tyrėjos D. Vilkelytės, būtų prasminga šią svarbią bylą išversti ir paskelbti internete – įskaitomu tekstu su ekspertų komentarais, nes ji ypatinga net ir pagal sovietinę jurisdikciją: „Dešimt metų nenuteisti žmonės iš vieno lagerio pergabenami į kitą, bylos dokumentuose rašoma, jog pirmajame lageryje jie buvo….komandiruotėje. Tardymo lapuose pažymėta, kad vienas prieš lietuvius nusiteikęs liudininkas yra beraštis, bet tai jam netrukdo patvirtinti, kad tardymo protokolas surašytas teisingai. Dokumentai sufalsifikuoti taip negrabiai, kad net Kraslago prokuroras grąžina bylą tikslinti, o suimtieji nuteisiami tik po 11 metų – 1952 m. Visiems nuteistiesiems skirta po 25 m. laisvės atėmimo, nors daugiau kaip pusė jų – dešimt žmonių – tuo metu jau buvo mirę lageryje nuo ligų ir bado.“

Byloje saugomas ir SSSR Valstybės saugumo ministro Viktoro Abakumovo paaiškinamasis raštas SSKP generaliniam sekretoriui Josifui Stalinui – taip buvo reaguota į A. Stulginskio skundą dėl dešimtmetį trukusio kalinimo be teismo.

Dienoraštis atspindi dvidešimtojo amžiaus vergu paversto žmogaus būtį: jį rašo buvęs valstybės vadovas, išsilavinęs, pasiturintis žmogus, iš kurio sovietų valdžia konfiskavo 173 ha ūkį Kretingos raj. Jokūbavo kaime: nuo drėgmės tinstančios rankos, paleisti viduriai, kliedėjimas naktimis, pakilusi temperatūra, nuolatinis badmiriavimas – 29 gramai kruopų arba perpuvę agurkai, po to dvi dienos visiško bado.. Ir nerimas – kur paslėpti nelegaliai turimą termometrą? Atrodo, kad čia mums ruošiami kapai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija

Nuotr. iš LYA ir LGGRTC archyvų

 

Skaityti toliau

Finansai

Šalies ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi

Paskelbta

Naujausi šalies ekonomikos rodikliai rodo, kad kol kas pandemija atlaikyta kur kas geriau, nei tikėtasi. Tolygūs išlieka mokėjimai pagal Ekonomikos skatinimo planą, baigiant įgyvendinti vienas priemones, įsibėgėja ir/arba pradedamos vykdyti kitos.

Ekonomikos situacija

Vyriausybė stebi įmonių bankroto skaičius ir tendencijas: palyginti su praėjusiais metais, įmonių, kurioms registruotas bankroto teisinis statusas, skaičius išlieka daugiau nei perpus mažesnis (361 įmonė 2020 m., 728 įmonės 2019 m.).

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – maždaug 5 proc.

„Lietuvos ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi. Prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės, tačiau ir toliau svarbu užtikrinti visos šalies ekonomikos atsparumą naujai galimai koronaviruso bangai, kad nereikėtų drastiškai stabdyti ekonomikos. Tam būtinas visų mūsų sąmoningumas ir susitelkimas“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėsena

Iš Ekonomikos skatinimo plano  priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota beveik penktadalis – 17,5 proc., arba 863 mln. eurų. Lėšos ir toliau naudojamos tolygiai: per paskutinę savaitę panaudota 44,8 mln. eurų. Vidutiniškai per savaitę lėšų panaudojimas ir toliau didėja maždaug 1 procentiniu punktu.

Palyginti su praėjusia savaite, mokėjimai, skirti darbo vietų ir gyventojų pajamoms išsaugoti, išaugo beveik 3 kartus: paskutinę liepos savaitę išmokėta daugiau nei 26 mln. eurų. Šį augimą lėmė ženkliai (daugiau nei 5 kartus) padidėjusi mokėjimų savarankiškai dirbantiems asmenims suma. Iš viso iš skirtų 1 893 mln. eurų jau panaudota beveik 436 mln. eurų (23 proc.).

Vyriausybė toliau siekia padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą. Čia taip pat fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1, 2 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, liepos 31 d. panaudota daugiau nei 336 mln. eurų (28 proc.), o per paskutinę savaitę – 16 mln. eurų.

 „INVEGA“ liepos 31 d. duomenimis, nuomos mokesčio kompensacijai iki liepos pabaigos jau išmokėta per 15 mln. eurų. Lėtai, tačiau vis dar auga subsidijų mažoms įmonės suma – iki šios dienos jau išmokėta virš 90 mln. eurų iš priemonei skirtų 100 mln. eurų.

Paskutinę liepos savaitę vėl sparčiai didėjo (+73 mln. eurų) neišieškoma mokestinių nepriemokų suma: ji šiuo metu siekia beveik 700 mln. eurų ir yra didžiausia nuo kovo 16 d. Fizinių, juridinių asmenų skaičius, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu siekia daugiau nei 63 tūkst.

Primintina, kad nuo liepos 15 d. pradėtos rinkti paraiškos tiesioginėms paskoloms nuo pandemijos nukentėjusiems turizmo paslaugų teikėjams. Šiuo metu atliekamas gautų paraiškų vertinimas – jų gauta už  18 mln. eurų, o iš viso priemonei įgyvendinti skirta 30 mln. eurų.

Duomenys apie ekonomikos skatinimo priemonių paketo vykdymą skelbiami tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir pildoma.

Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.

LIetuvos Respublikos Vyriausybės informacija / lrv.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi