2021 08 05
Įgyvendinant Žaliąjį kursą, didelis dėmesys skiriamas klimato kaitai ir dirvožemio užterštumui mažinti. Kaip ir kitos veiklos sritys, žemdirbiai taip pat jau susiduria su iššūkiais dėl besikeičiančio klimato. Žemės ūkiui itin aktuali dirvožemio sveikata. Jai gerinti ir išlaikyti būtinos dirvosauginės priemonės. Viena iš jų – mėšlas, kuris, priešingai nei mineralinės trąšos, turtina augalams būtiną dirvožemio mikrobiologinį produktą – humusą. Tręšimas mėšlu – viena iš labai reikšmingų priemonių, stabdanti dirvožemio eroziją. Tačiau tręšimas mėšlu gali būti ne tik naudingas, bet ir žalingas ar net kenkėjiškas tai pačiai ekosistemai. Nors daugelis ūkininkų žino, yra, kurie pamiršta ar dėl aplaidaus požiūrio mėšlą laukuose paskleidžia bet kada, jo krūvas palieka bet kur ir bet kaip. Nitratai, tiksliau, srutos kaupiasi gruntiniame vandenyse, kurį patys ir geriame, o azotu užteršti vandens telkiniai užželia dumbliais. Todėl susitarti dėl mėšlo tvarkymo taisyklių – būtina. Ūkininkus vienijančių organizacijų atstovams, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms po diskusijų sutarus dėl visiems priimtino varianto, ministrai pasirašė „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą“. Jei šio sutarimo nebūtų, ūkininkai nuo šio lapkričio negalėtų laikyti tirštojo mėšlo lauko rietuvėse draudžiamuoju tręšti laikotarpiu.
Buvusių ministrų „dovana“ ūkininkams
Sausį vykusiame nuotoliniame Pieno gamintojų asociacijos posėdyje jos prezidentas Jonas Vilionis piktinosi, – „vaikščiojom ir pas Palionį, ir pas Mažeiką dėl mėšlo tvarkymo taisyklių, bet išeidami iš darbo jie įteikė mums tokią „dovaną”. Niekas taip ir nepaaiškino, kodėl negalima kraikinio mėšlo laikyti ant lauko ar kodėl negaliu jo kompostuoti. Negi būsime priklausomi nuo kiekvieno biurokrato sprendimo?“.
Tuometiniai aplinkos ir žemės ūkio ministrai bendru įsakymu naują „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą“ patvirtino baigiantis kadencijai, 2020–ųjų gruodžio 9 d. Jame numatyti nauji reikalavimai ūkininkams sukėlė šoką.
Ūkininkų sąjunga raštu kreipėsi į dabartinius žemės ūkio ir aplinkos ministrus, kuriame teigiama, – „neteisinga taip staiga griežtinti ūkiams reikalavimus, nes visą praėjusį finansinį laikotarpį mėšlidžių ir srutų rezervuarų įrengimas buvo netinkama finansuoti priemonė. Nesutinkame su nelogiškais reikalavimais, kurie primetami visiems, tame tarpe ir tvarkingai besitvarkantiems ūkininkams.“
Ūkininkus piktino draudimas mėšlą laikyti laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Jie teigė, kad ši nuostata yra perteklinė. „Smulkiems ir vidutiniams ūkininkams reikalingas ir laikas, ir parama investicijoms susitvarkant mėšlides, tinkamai įsirengiant rietuves prie tvarto. Dažnu atveju ūkininkai, įsikūrę gyvenvietėse, net neturi vietos, kur galėtų įsirengti rietuves prie tvarto, todėl išvežimas į lauko, kurį ruošiama tręšti, rietuves – vienintelė galima išeitis“, – teigiama Ūkininkų sąjungos kreipimęsi.
Įsiklausyta į visų argumentus
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išgirdo žemdirbių nuogąstavimus. Specialistams pavesta prieštaringai vertinamą aprašą taisyti. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos kartu su žemės ūkio sektoriaus atstovus vienijančių organizacijų atstovais, mokslininkais išanalizavo įvairias mėšlo tvarkymo alternatyvas, daug diskutavo.
Atsižvelgus į privalomas Europos Sąjungos direktyvas ir į visų suinteresuotų pusių argumentus, bendru žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu buvo patvirtintas naujas “Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas”.
Pasak žemės ūkio ministro K. Navicko, šiame kompromisiniame apraše ūkininkams, ypač smulkiems ir vidutiniams, priimti naudingi bei racionalūs sprendimai. Mėšlą tvarkyti dabar bus daug paprasčiau. „Konsultuodamiesi su ūkininkais, supratome, kad buvusios ministerijos vadovybės patvirtintas aprašas buvo jiems nenaudingas ar net neįgyvendinamas. Džiaugiamės, kad po diskusijų suradome visiems priimtiną variantą“, – sako ministras.
Mokslo požiūris į mėšlo laikymą ir tvarkymą nepasikeitė – jeigu mėšlas laukuose laikomas tvarkingai, su apsauginiu sluoksniu, tai nedaro žalos gamtai arba ta žala minimali. Taigi, tirštąjį mėšlą bus leidžiama laikyti laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, laikantis nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, ir po lapkričio 15 d.
Apraše numatyta, kad nuo š. m. lapkričio 15 d., ruošiant vietą tirštajam mėšlui laukuose laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus turi būti formuojamas ne mažesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų arba nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų sluoksnis srutoms bei skysčiams iš mėšlo sugerti.
Be to, laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kad srutos neištekėtų už jo ribų. Rietuvėse mėšlas gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, uždengiamas lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų arba nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu. Rietuvė turi būti įrengta taip, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų, kvapų sklidimo. Rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami. Tačiau numatyta išimtis – keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio.
Apraše numatytas draudimo naudoti ištaškymo technologijas, tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis, terminas atidedamas iki 2025 m. Taip nuspręsta atsižvelgus į tai, kad ūkio subjektams, tokiu būdu tręšiantiems 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, būtina įsigyti ar atnaujinti turimą techniką ir tam reikalingos investicijos.