Connect with us

Sveikata

Menas gyventi gerai – Del‘OK Fenikso akademijos paskaita kaunietėms

Paskelbta

Geras gyvenimas – tai, ką kuriame patys. Kasdien, pasitelkdami įvairius būdus, konstruojame savo ateitį ir mūsų pačių suvokimą apie ją. Tačiau kartais gyvenimas ima rodytis pilkas ar tiesiog pritrūksta žinių bei palaikymo įtraukti į jį daugiau spalvų. Būtent su misija, realiais ir laiko patikrintais būdais, padėti žmogui tapti laimingu, sėkmingu ir su pasitikėjimu žengti į rytojų, į Kauną atkeliauja Del‘OK Fenikso akademijos lektorės.

Saviugdos svarba

Mes esame vieninteliai, su kuriais mums teks nugyventi visą likusį gyvenimą. Verta pasistengti pamilti tai, ką darome ir tai, kuo esame tam, kad šis gyvenimas būtų prasmingas ir laimingas. Būtent tokiu tikslu vedamos Kauną pasieks dvi gyvenimo būdo lektorės, kurios jau birželio 20 dieną planuoja pakeisti Kauno moterų požiūrį į gyvenimą.

„Mūsų tikslas – išpainioti tai, kas susipynė ir išvalyti tai, kas susijaukė mūsų paskaitų dalyvių galvose. Visuomet stengiamės kuo paprasčiau ir aiškiau paaiškinti tai, kas išties padeda tobulėti, pažinti save ir suprasti gyvenimo filosofijos pagrindus. Savęs tobulinimas ir geriausios savo versijos paieškos padeda mums jaustis laimingais ir užtikrintais dėl ateities.“, – sako viena iš Del‘OK  Fenikso akademijos lektorių Daurija Trakis.

Išmintingos moters magija ir paslaptys

Kad moterys – magiškos būtybės, turbūt, neprieštarautų niekas. Tačiau pačios jos kartais pamiršta, kaip rūpintis savimi, kaip gyventi sau ir ką daryti, kad kasdienė rutina negriautų taip sunkiai ir nuosekliai kuriamo džiaugsmingo gyvenimo.

Paskaitų organizatorė įsitikinusi – vos kelių gyvenimo paslapčių išsiaiškinimas gali padėti vėl atrasti tai, kas džiugina. Kartu tai padeda ne tik atrasti laimę, bet ir atsikratyti nerimo ir streso.

„Mes manome, kad gyvenimą galima suskirstyti į aštuonias sritis, kurios visos kartu ir kuria tą bendrąją visumą. Jeigu viena gyvenimo dalis „negaluoja“, tai ir kitos nelabai gali pasiekti pilnatvę. Artėjančios paskaitos metu, kartu su itin gerai žmogaus psichologiją išmanančia lektore Evita Kantauskaite, stengsimės moterims atverti visų šių aštuonių sričių paslaptis ir paaiškinti jų veikimo principus.“, – apie artėjančią paskaitą pasakoja Daurija Trakis.

Jeigu ir jums pabodo kas vakarą apie prabėgusią dieną galvoti blogai, užsukite į 3 valandų gyvenimo būdo paskaitą moterims, kuri padės iš naujo pamilti gyvenimą.

Plačiau apie renginį čia.

Skaityti toliau

Sveikata

Kauno klinikose – pirmoji aortos vožtuvo implantacija neužmigdant paciento

Paskelbta

Kauno klinikose pirmą kartą implantuotas aortos vožtuvas per kateterį (TAVI), pacientui netaikant bendrosios anestezijos. Šios sudėtingos procedūros metu į pacientės kaklo arterijas, maitinančias galvos smegenis, įvesti specialūs apsauginiai filtrai, apsaugoję 83 metų moterį nuo galimo išeminio insulto per procedūrą. Šie filtrai operacijos metu panaudoti taip pat pirmą kartą.

Moterį kelerius metus vargino progresuojantis dusulys net nuo nedidelio fizinio krūvio. Pastaraisiais mėnesiais jai dėl dusulio buvo sunku nueiti mažiau nei šimtą metrų.

„Didžiąją dalį aortos vožtuvo stenozių sukelia aortos vožtuvo kalcifikacija. Tai per aortos vožtuvo operaciją ženkliai didina išeminio galvos smegenų insulto riziką. Įvertinus pacientei atliktus tyrimus, nuspręsta prieš TAVI procedūrą į kaklo arterijas įvesti apsauginius filtrus, kurie apsaugotų nuo kalcio dalelių migracijos į galvos smegenų arterijas. Po sėkmingai atliktos TAVI procedūros šie filtrai išimti. Juose aptikta iki 3 milimetrų dydžio kalcio dalelių, kurios galėjo sukelti embolinės kilmės išeminį galvos smegenų insultą. Apsauginiai filtrai šių procedūrų metu turėtų būti naudojami visiems pacientams, kuriems nustatyta didelė išeminio insulto rizika“, – pirmaisiais operacijos rezultatais džiaugėsi Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof. Ramūnas Unikas.

Aortos vožtuvo stenoze sergantys pacientai, kuriems atliekama aortos vožtuvo implantacija per kateterį, dažnai yra vyresnio amžiaus ir serga sunkiomis gretutinėmis ligomis. Pastarosios didina riziką įprastam operaciniam aortos vožtuvo gydymui atveriant krūtinės ląstą ir gali sukelti papildomų sunkumų taikant bendrąją anesteziją.

„Dažnai pacientai, sulaukę 80 ar daugiau metų, nenori rimtesnių gydymo procedūrų, nes galvoja, kad operacijos rizika yra didesnė nei jos nauda tolesniam gyvenimui, – sako prof. R. Unikas. – Tačiau 2011 metais implantavome aortos vožtuvą per kateterį 88 metų amžiaus pacientui – jis iki šiol bent kartą per metus apsilanko profilaktiniam patikrinimui. Gerindami savo profesines žinias ir pritaikydami naujausius gydymo metodus, užtikriname maksimalų saugumą visiems Kauno klinikose gydomiems pacientams“.

Pasak pirmąją aortos vožtuvo implantavimo per kateterį (TAVI) procedūrą netaikant bendrosios anestezijos atlikusio Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus gydytojo kardiologo Kasparo Briedžio, svarbiausia užduotis buvo visą komandą supažindinti su operacijos eiga ir pasiruošti galimoms komplikacijoms.

„Taip pat labai svarbu pacientę supažindinti su operacijos metu atliekamomis procedūromis ir numatomais pojūčiais. Šią sudėtingą procedūrą planavome atlikti tik vietinės nejautros sąlygomis – pacientas išlieka sąmoningas per visą procedūrą, tad operuojant būtina su juo nuolat bendrauti, įvertinant sveikatos būklę. Gebėdami atlikti tokią operaciją be narkozės, galime tiesiogiai vertinti paciento neurologinę būklę dėl galimo galvos smegenų insulto, kurio gydymui gyvybiškai svarbios pirmosios valandos. Netaikydami bendrosios anestezijos taip pat palengviname paciento atsigavimą po operacijos – tai ypatingai svarbu vyresniame amžiuje“, – pasakojo K. Briedis. Gydytojas naujausios gydymo metodikos išmoko ir patirties įgijo per ilgalaikes stažuotes Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir JAV.

K. Briedžio teigimu, aortos vožtuvo stenoze sergančiųjų Europoje ženkliai auga, nes didėja vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė. Negydoma sunki aortos vožtuvo stenozė gali sukelti širdies nepakankamumą ar net staigią mirtį.

„Pasireiškus sunkios aortos stenozės klinikiniams simptomams ir neatlikus aortos vožtuvo operacijos, tikimybė išgyventi menka. Statistika rodo, kad 2 metus išgyvena mažiau kaip pusė sergančiųjų“, – teigė gydytojas kardiologas K. Briedis.

Pasak Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies ydų sektoriaus vadovės doc. Vaidos Mizarienės, aortos vožtuvo stenozė yra dažniausiai pasireiškianti širdies ydų liga, jai būdinga progresuojanti eiga. Dažniausia aortos vožtuvo stenozės priežastis yra degeneracinė vožtuvo kalcifikacija, kai metams bėgant kalcis pamažu kaupiasi ant vožtuvo burių. Stenozę gali sukelti ir įgimtas dviburis aortos vožtuvas ar reumatas.

„Svarbu žinoti, kad širdies ūžesys, progresuojantis dusulys fizinio krūvio metu, krūtinės skausmas ar spaudimo jausmas krūtinėje, kojų tinimas, galvos svaigimas, alpimas, nuovargis fizinio krūvio metu – pirmieji požymiai, pranešantys apie aortos vožtuvo stenozę“, – sako doc. V. Mizarienė.

Sklandžią kompleksinės procedūros eigą užtikrino daugiadalykė Kauno klinikų specialistų komanda. Pirmuosius apsauginius filtrus implantavo gydytojas kardiologas prof. Ramūnas Unikas ir gydytojas kardiologas Kasparas Briedis. Antruoju procedūros etapu – pirmąją aortos vožtuvo per kateterį (TAVI) operacijos sėkmę, pacientui netaikant bendrosios anestezijos – užtikrino gydytojas kardiologas Kasparas Briedis, gydytoja kardiologė Kristina Morkūnaitė, gydytojas anesteziologas reanimatologas doc. Tadas Lenkutis, anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoja Aldona Mackevičienė, operacinės slaugytojos Jolita Volungevičienė, Daiva Pažereckaitė ir radiologijos technologai Rūta Gaubienė ir Egidijus Lysenko.

Šiuo metu sergamumo aortos stenoze rodiklis tarp vyresnių kaip 65 metų gyventojų viršija 2 procentus. Europoje įregistruota apie 4,9 milijonai pacientų, sergančių aortos vožtuvo stenoze. Ekspertų skaičiavimu, Lietuvoje yra nuo 400 iki 500 pacientų, kuriems kiekvienais metais galima atlikti TAVI. Procedūros per kateterį Kauno klinikose ne naujiena – 2019 metais ligoninėje atlikta 100-oji TAVI procedūra.

 

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka

Skaityti toliau

Sveikata

Žmonėms su negalia – išimtys dėl kaukių dėvėjimo

Paskelbta

Nuo šiandien įsigalioja veido apsaugos priemonių dėvėjimo išimtys kai kuriems žmonėms, turintiems negalią. Jiems paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat viešajame transporte bei darbo vietose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, jei jie dėl savo sveikatos būklės negali jų dėvėti arba jų dėvėjimas galėtų pakenkti negalią turinčiojo sveikatai.

Ši išimtis numatyta šiandien pasirašytame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime.

„Esame ne kartą prašę visuomenės sąmoningumo, tolerancijos bei supratingumo dėl negalią turinčių žmonių. Deja, pastarųjų dienų viešoje erdvėje aprašytos istorijos, pavyzdžiui, kai viešajame transporte įžeidinėjami žmonės su negalia arba neįleidžiami į parduotuves, jei nedėti kaukės, rodo, kad tolerancijos ir elementaraus žmogiškumo stinga. Tad priimtas sprendimas šias išimtis įforminti, kad nebeliktų vietos interpretacijoms, nes, panašu, kad žodinių prašymų neužtenka“, – sako ministras A. Veryga.

Ministras A. Veryga apgailestauja ir atsiprašo tų šeimų ir žmonių, kuriems dėl negalios ir negalėjimo dėvėti kaukės ar kitos veido apsaugos priemonės, teko patirti pažeminimus ir įžeidinėjimus.

„Atsiprašau, kad teko tai patirti. Tikiuosi, kad įteisinta išimtis visiems bus aiški ir nebeliks daugiau klausimų ar noro įžeidinėti silpnesniuosius. Turime suprasti, kad niekas nesame apsaugoti nuo negalios. Tai gali nutikti bet kam – mums patiems, vaikams, anūkams, artimiesiems. Tad būkime supratingi, tolerantiški ir draugiški vieni kitiems“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad apsaugines kaukes dėvėti privaloma prekybos paslaugų teikimo vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostų patalpose, viešajame transporte darbo vietose tiek darbuotojams, tiek lankytojams, vyresniems nei 6 metų vaikams. Išimtys taikomos, kai apsauginės kaukės trukdo suteikti paslaugas, pavyzdžiui, atliekant veido grožio procedūrą ar atliekant barzdos skutimo paslaugą.

Kaukės dėvėti nereikia ir sportuojant sporto klubuose bei lankantis laisvalaikio ar pramogų parkuose.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro sprendimus galite rasti čia.

SAM Spaudos tarnybos informacija

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi