Connect with us

Sveikata

Medikai kreipiasi į karantino metu besilaukiančias moteris

Paskelbta

Siekiant išvengti galimų infekcijų ir komplikacijų, akušerijos ir ginekologijos specialistai ragina nėščiąsias bei karantino metu besiruošiančias gimdyti moteris atsakingai laikytis visų joms šiuo laikotarpiu teikiamų rekomendacijų.  Ir prašo supratingumo dėl šiuo metu įvestų apribojimų – draudimo karantino laikotarpiu ligoninėse lankyti ligonius, o vyrams – dalyvauti gimdyme.

LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Kauno Perinatologijos centro vadovė prof. Rūta Nadišauskienė primena, kad tokių pat nuostatų ir darbo tvarkos laikosi Estijos, Latvijos bei kitų šalių didžiausių gimdymo namų gydytojai.

“Gerbiamos besilaukiančios ir besiruošiančios gimdyti moterys, šiuo griežto karantino laikotarpiu vyrams ar kitiems artimiesiems dalyvauti gimdyme draudžiame siekdami apsaugoti ir Jus, ir Jūsų artimuosius, ir medicinos personalą nuo labai lakios ir pavojingos infekcijos. Vienas svarbiausių apsaugos principų – mažinti kontaktų skaičių, saugoti galinčius reikiamą profesionalią pagalbą suteikti medikus.

Medikai šiuo metu dirba labai sudėtingomis, tiek fiziškai, tiek emociškai įtemptomis ir neįprastomis sąlygomis. Siekiame išlaikyti aukštą savo atliekamo darbo kokybę, dirbame susikaupę ir sutelkę. Kaip ir anksčiau mūsų darbo centre – Jūs, mūsų pacientės. Prašome Jūsų supratimo ir palaikymo. Kai tik sąlygos taps palankesnės, grįšime prie mums visiems įprastos tvarkos“, – sako R. Nadišauskienė.

Kitų šalių patirtis pandemijos metu rodo, kad, laikantis atitinkamų reikalavimų ir apribojimų, nėščiųjų, užsikrėtusių koronaviruso infekcija (COVID-9) buvo labai nedaug. Turimais duomenimis, virusas neaptiktas nei placentoje, nei vaisiaus vandenyse, nei motinos piene.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena nėščiosioms skirtas rekomendacijas karantino laikotarpiu: vengti socialinių kontaktų ar išlaikyti saugų atstumą nuo kitų asmenų, nepriiminėti svečių namuose, stiprinti imunitetą, laikytis tinkamo dienos režimo, sveikai maitintis, laikytis rankų higienos (plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, jei nėra galimybės nusiplauti rankų, – naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones) ir kt.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Lietuva

Mokiniams bus teikiama daugiau individualių psichologo konsultacijų

Paskelbta

Psichologo pagalba mokiniams bus prieinamesnė – mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų psichologai teiks daugiau konsultacijų dėl Covid-19 pandemijos sukeltų emocinių, psichologinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą,  skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. Eur –  švietimo įstaigų psichologams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius skatina mokyklų bendruomenes jau dabar naudotis papildoma galimybe psichologo konsultacijoms.

 „Karantino ir nuotolinio mokymosi laikotarpiu vaikai, kaip ir mokytojai bei mokinių tėveliai, patyrė daug įtampų prisitaikydami prie visiems neįprastos situacijos, tad papildoma galimybė gauti psichologo konsultaciją švietimo įstaigoje, pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos  tarnyboje suteiks reikiamą emocinę pagalbą“, – sako ministras.

Konfidencialūs pokalbiai su psichologu gali padėti sušvelninti galimus Covid-19 pandemijos padarinius mokiniams, kurie jaučia nesaugumo jausmą, atskirtį ar nerimą.

Paskirstytos lėšos bus naudojamos švietimo įstaigų psichologams papildomiems darbams atlikti, teikiant pagalbą psichologinių sunkumų patiriantiems mokiniams. Psichologams bus skiriamos priemokos nuo 20 iki 30 proc. atlyginimo iki 2 mėn. laikotarpiui. Savivaldybės ir valstybinės švietimo įstaigos skirtas lėšas gali naudoti iki šių kalendorinių metų pabaigos.

Skiriamos lėšos apskaičiuotos proporcingai pagal psichologų skaičių savivaldybių ir valstybinėse švietimo įstaigose. Iš viso mokyklose, savivaldybių švietimo įstaigose ir pedagoginėse psichologinėse, švietimo pagalbos tarnybose dirba 670 psichologų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Užslėptos emocijos: kodėl jos žalingos sveikatai?

Paskelbta

Užslėptos emocijos, anot VDU Psichologijos klinikos psichologės Loretos Zajančkauskaitės-Staskevičienės, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų: padidėjusį kraujospūdį, opas ar net panikos priepuolius. Ilgametę konsultavimo patirtį turinti psichologė įvardijo priežastis, kodėl slepiame emocijas, ir kaip sau padėti jas atpažinti bei išjausti.
Kokios priežastys lemia, kad slepiame emocijas?

Žvelgiant plačiąja prasme, slėpti emocijas mus skatina siekis išlikti, prisitaikyti ir išsaugoti savo psichinę pusiausvyrą. Svarbu ir tai, nuo ko emocijos slepiamos – nuo savęs, ar nuo kitų.

Slėpti jausmus nuo kitų dažniausia išmokstama remiantis patirtimi, pavyzdžiui, jei vaikas buvo kelis kartus išbartas už tai, kad supyko, tikėtina, kad stengsis pykčio atvirai nerodyti. Dažniausiai slepiamos tokios emocijos, kurios nepatinka kitiems ar atskleidžia žmogaus pažeidžiamumą.

Ne vien vaikystėje mokomasi nuspėti, kokias emocijas priimtina išreikšti tam tikroje aplinkoje, o kokias geriau nuslėpti. Atėjus į naują darbo kolektyvą taip pat stengiamasi suvokti, kokios bendravimo taisyklės, kiek tinka būti atviram, kai nerimauji, esi nusiminęs ar susierzinęs. Net labai spontaniškas žmogus nepažįstamoje, emociškai nesaugioje aplinkoje linkęs slėpti savo emocijas, ir tai yra dėsninga, normalu. Tokiais atvejais, kai žmogus aiškiai suvokia, kaip jaučiasi, bet supranta, kad naudingiau to nerodyti aplinkiniams, žalos sveikatai dažniausia nebūna. Suvoktas emocijas galima „iškrauti“ vėliau saugesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, pasipasakojant patikimam draugui ar išreiškiant per kūrybą ir kitas veiklas. Sąmoningai nuslėptos emocijos gali būti žalingos nebent santykių vystymuisi. Pavyzdžiui, jei partneriui niekada nepasakome, kokia jo savybė erzina, tai jis negali į tai atsižvelgti. Kitaip tariant, jei niekada neprisipažįstame, kad jaučiamės sutrikę ar išsigandę, tai prarandame galimybę iš kitų sulaukti paramos.

Slėpti emocijas nuo savęs taip pat skatina savisaugos ir išlikimo siekis. Tai taip pat susiję su įsisavintomis iš aplinkos taisyklėmis apie emocijų priimtinumą, tik šiuo atveju grėsmės yra kitos. Bijoma ne kitų kritikos ar pašaipos, bet savigarbos praradimo. Jei žmogus galvoja, kad turėtų būti labai tolerantiškas, drąsus ar užtikrintas, o patenka į tokias situacijas, kuriose kyla pyktis, baimė ar pasimetimas, tai tikėtina, kad „įsijungs“ „psichikos saugos sistema“ ir „pavojingos“ emocijos nepasieks sąmonės. Emocijos, kurios menkina savigarbą, „išjungiamos“ iš sąmonės, nors organizme vyksta reakcija, pavyzdžiui, išsiskiria adrenalinas. Tokiais atvejais žmogus gali supykti, bet to nesuprasti, gali bijoti, bet likti įsitikinęs, kad nieko nebijo. Kiekvienu konkrečiu atveju slėpti emocijas skatina skirtingi dalykai.

Kokių sunkumų apskritai sukelia emocijų slopinimas, pavyzdžiui, bendraujant su aplinkiniais?

Emocijų slopinimas klaidina aplinkinius arba stato „sienas“ tarp žmonių. Kartais tos „sienos“ yra visai patogios, nes žymi ribas tarp oficialaus ir asmeninio bendravimo. Pavyzdžiui, viršininkui gal ir nebūtina žinoti, kokius jausmus išgyvename, bet jei žmogus net asmeniniuose santykiuose bijo atsiskleisti ir dalį emocijų laiko nepriimtinomis, tai gali būti rimta kliūtis tapti artimiems. Pasitaiko, kad jausdamas „blogus“ jausmus, asmuo stengiasi demonstruoti, kad yra atvirkščiai: pyksta, bet plačiai šypsosi, ar nerimauja, bet dedasi užtikrintas. Kuo daugiau emocijų žmogus laiko nepriimtinomis, tuo daugiau kyla painiavos santykiuose su aplinkiniais. Beje, ir su savimi.

Kokie pokyčiai vyksta organizme, kai nuslopiname emocijas? Kokius sveikatos sutrikimus tai gali sukelti?

Atsakant išsamiai, reiktų daug pasakoti apie streso ligas. Trumpai galima nusakyti taip: žmogus yra vientisas organizmas, todėl į aplinką reaguoja ne tik emocijomis, bet visu kūnu – hormonų, raumenų ir virškinimo sistemomis. Jei leistume sau reaguoti instinktyviai, organizmas darniai atliktų savo darbą. Kai bandome reakcijas kontroliuoti, organizmas vis tiek reaguoja instinktyviai, tik reakcija nepasireiškia elgesiu. Rezultatas būtų panašus lyg padidinę liepsną užkimštume garpuodžio garų išleidimo ventilį, kuris kada nors sprogs.

Šiuo metu streso ligoms formuotis yra labai palanki aplinka, nes viešojoje erdvėje kuriama nuostata, kad priimtinos tik pozityvios emocijos. Į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi daug žmonių, kurie tikina, kad neturi emocinių problemų, tik jaučia nepaaiškinamus skausmus, kyla kraujospūdis ar atsiveria opos. Panikos priepuoliai taip pat labai dažna tos įtampos, kurią patiria psichika, bandydama įveikti nepriimtinus jausmus, išraiška.

Kaip reikėtų padėti sau įvardinti ir išgyventi skausmingas emocijas?

Pradėti tikriausiai reikėtų nuo savo įsitikinimų pergalvojimo – stengtis atpažinti susikurtas emocijų reiškimo taisykles. Jei aptinkame, kad tos taisyklės gerokai varžo arba yra netinkamos, reikėtų bandyti jas koreguoti. Bet kuriuo atveju reikėtų stengtis leisti sau jausti viską. Paskutinis žingsnis būtų ieškoti tokių žmonių, su kuriais galima jausti visokias emocijas, kitaip tariant  tokie žmonės, jas atskleidus, supranta ir palaiko. Būna, kad be psichologo pagalbos susivokti nepavyksta, pavyzdžiui, jei žmogus galvoja, kad niekada nepyksta ar neliūdi, tai savarankiškai atpažinti ir išgyventi to, ko esą nejaučia, sunku.

Skaityti toliau

Lietuva

Ligonių kasos: vaistinėms privalomų vaistų sąrašas padidėjo trigubai

Paskelbta

Liepos pradžioje įsigaliojęs vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas sudaro visas sąlygas, kad Lietuvos gyventojai už geriausią kainą galėtų įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų. Sąraše – daugiau kaip 200 pavadinimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamų vaistų.

Siekdama užtikrinti pacientų galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nuolat koreguoja vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams tvarkos aprašą bei atnaujina vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Palyginti su buvusiuoju, naujasis sąrašas pailgėjo net tris kartus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tvarkos aprašas pasikeitė kovo 2 d., tačiau dėl koronaviruso jo įsigaliojimas buvo atidėtas iki liepos 1 dienos.

„Be skausmą malšinančių, kraujospūdį mažinančių, širdies veiklą gerinančių, glaukomos gydymui skirtų vaistinių preparatų, jame įrašyti vaistai nuo cukrinio diabeto, depresijos, astmos, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti. Tarp naujienų – vaistai vėžiui, odos ligoms gydyti, taip pat antiparazitiniai vaistai bei vaistai reumatinėms ligoms gydyti”, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

 Specialistas atkreipė dėmesį, kad šįkart formuojant sąrašą vadovautasi nauja nuostata – į jį įtraukti visų dviejų ar daugiau skirtingų gamintojų vaistų grupių populiariausių stiprumų vaistai, kurių pakuotės bazinė kaina yra mažesnė nei 150 eurų. Į šį sąrašą neįtraukiami vieno tiekėjo bei biologiniai vaistai.

„Vaistinės privalo turėti visus minėto sąrašo vaistus. Tiesa, yra padaryta ir išlyga – jei per pusę metų to vaisto nebuvo parduota nė pagal vieną receptą, vaistinėje jo turėti nebūtina”, – sako E. Stropus.

Įsigyjantiems kompensuojamųjų vaistų pacientams svarbu žinoti, kad kiekvienoje vaistinėje kasdien turi būti kompensuojamųjų vaistų, kurių priemoka yra mažiausia. Jų vaistininkas pacientui privalo pasiūlyti pirmiausia.

Vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą galima rasti čia.

Šaltinis: Kauno teritorinė ligonių kasa

Skaityti toliau

Skaitomiausi