Connect with us

Sveikata

Medikai kreipiasi į karantino metu besilaukiančias moteris

Paskelbta

Siekiant išvengti galimų infekcijų ir komplikacijų, akušerijos ir ginekologijos specialistai ragina nėščiąsias bei karantino metu besiruošiančias gimdyti moteris atsakingai laikytis visų joms šiuo laikotarpiu teikiamų rekomendacijų.  Ir prašo supratingumo dėl šiuo metu įvestų apribojimų – draudimo karantino laikotarpiu ligoninėse lankyti ligonius, o vyrams – dalyvauti gimdyme.

LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Kauno Perinatologijos centro vadovė prof. Rūta Nadišauskienė primena, kad tokių pat nuostatų ir darbo tvarkos laikosi Estijos, Latvijos bei kitų šalių didžiausių gimdymo namų gydytojai.

“Gerbiamos besilaukiančios ir besiruošiančios gimdyti moterys, šiuo griežto karantino laikotarpiu vyrams ar kitiems artimiesiems dalyvauti gimdyme draudžiame siekdami apsaugoti ir Jus, ir Jūsų artimuosius, ir medicinos personalą nuo labai lakios ir pavojingos infekcijos. Vienas svarbiausių apsaugos principų – mažinti kontaktų skaičių, saugoti galinčius reikiamą profesionalią pagalbą suteikti medikus.

Medikai šiuo metu dirba labai sudėtingomis, tiek fiziškai, tiek emociškai įtemptomis ir neįprastomis sąlygomis. Siekiame išlaikyti aukštą savo atliekamo darbo kokybę, dirbame susikaupę ir sutelkę. Kaip ir anksčiau mūsų darbo centre – Jūs, mūsų pacientės. Prašome Jūsų supratimo ir palaikymo. Kai tik sąlygos taps palankesnės, grįšime prie mums visiems įprastos tvarkos“, – sako R. Nadišauskienė.

Kitų šalių patirtis pandemijos metu rodo, kad, laikantis atitinkamų reikalavimų ir apribojimų, nėščiųjų, užsikrėtusių koronaviruso infekcija (COVID-9) buvo labai nedaug. Turimais duomenimis, virusas neaptiktas nei placentoje, nei vaisiaus vandenyse, nei motinos piene.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena nėščiosioms skirtas rekomendacijas karantino laikotarpiu: vengti socialinių kontaktų ar išlaikyti saugų atstumą nuo kitų asmenų, nepriiminėti svečių namuose, stiprinti imunitetą, laikytis tinkamo dienos režimo, sveikai maitintis, laikytis rankų higienos (plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, jei nėra galimybės nusiplauti rankų, – naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones) ir kt.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Sveikata

Žmonėms su negalia – išimtys dėl kaukių dėvėjimo

Paskelbta

Nuo šiandien įsigalioja veido apsaugos priemonių dėvėjimo išimtys kai kuriems žmonėms, turintiems negalią. Jiems paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat viešajame transporte bei darbo vietose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, jei jie dėl savo sveikatos būklės negali jų dėvėti arba jų dėvėjimas galėtų pakenkti negalią turinčiojo sveikatai.

Ši išimtis numatyta šiandien pasirašytame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime.

„Esame ne kartą prašę visuomenės sąmoningumo, tolerancijos bei supratingumo dėl negalią turinčių žmonių. Deja, pastarųjų dienų viešoje erdvėje aprašytos istorijos, pavyzdžiui, kai viešajame transporte įžeidinėjami žmonės su negalia arba neįleidžiami į parduotuves, jei nedėti kaukės, rodo, kad tolerancijos ir elementaraus žmogiškumo stinga. Tad priimtas sprendimas šias išimtis įforminti, kad nebeliktų vietos interpretacijoms, nes, panašu, kad žodinių prašymų neužtenka“, – sako ministras A. Veryga.

Ministras A. Veryga apgailestauja ir atsiprašo tų šeimų ir žmonių, kuriems dėl negalios ir negalėjimo dėvėti kaukės ar kitos veido apsaugos priemonės, teko patirti pažeminimus ir įžeidinėjimus.

„Atsiprašau, kad teko tai patirti. Tikiuosi, kad įteisinta išimtis visiems bus aiški ir nebeliks daugiau klausimų ar noro įžeidinėti silpnesniuosius. Turime suprasti, kad niekas nesame apsaugoti nuo negalios. Tai gali nutikti bet kam – mums patiems, vaikams, anūkams, artimiesiems. Tad būkime supratingi, tolerantiški ir draugiški vieni kitiems“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad apsaugines kaukes dėvėti privaloma prekybos paslaugų teikimo vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostų patalpose, viešajame transporte darbo vietose tiek darbuotojams, tiek lankytojams, vyresniems nei 6 metų vaikams. Išimtys taikomos, kai apsauginės kaukės trukdo suteikti paslaugas, pavyzdžiui, atliekant veido grožio procedūrą ar atliekant barzdos skutimo paslaugą.

Kaukės dėvėti nereikia ir sportuojant sporto klubuose bei lankantis laisvalaikio ar pramogų parkuose.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro sprendimus galite rasti čia.

SAM Spaudos tarnybos informacija

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Atgavusi regėjimą Kauno klinikų pacientė džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe

Paskelbta

Laimutė puikiai pamena laikotarpį, kai dar prieš kelerius metus ji kentė stiprų akies skausmą ir su viltimi laukė donorinės ragenos bei jos transplantacijos. „Buvo laikotarpis, kai regėjimas taip nusilpo, kad nebegalėjau skaityti, žiūrėti televizoriaus ar perskaityti žinutės telefone, – sako raseiniškė. – Po ragenos transplantacijos mano gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo.“

Po anksčiau atliktos kataraktos operacijos moteriai progresavo ragenos liga – pūslinė keratopatija. Po operacijos matymas operuota akimi nepagerėjo, o progresuojant ligai atsirado stiprus akies skausmas. „Vėliau, kai mane gydė Kauno klinikų akių ligų gydytoja dr. Rima Boguševičienė, po atliktų tyrimų buvo nuspręsta, kad man būtina atlikti ragenos transplantacijos operaciją“, –   prisimena pacientė Laimutė.

„Pacientei laukiant donorinės ragenos ir nepakeliant varginančio skausmo teko nešioti gydomąjį kontaktinį lęšį, reguliariai lašinti vaistus ir gerti medikamentus nuo skausmo“, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Moteriai ragenos persodinimo operacijos prireikė dėl vidinio ragenos sluoksnio pažeidimo ir ligos progresavimo. „Laimutė buvo pirmoji pacientė, kuriai tuomet Kauno klinikose buvo taikyta nauja metodika – endotelinė keratoplastika. Jai buvo pakeista ne visa ragena, o tik pažeista jos dalis, – aiškina akių ligų gydytoja. – Tuo metu ragenos liga greitai progresavo ir jau buvo beapimanti visus ragenos sluoksnius. Operaciją atlikome laiku ir pavyko išvengti sudėtingesnės bei ilgesnio pooperacinio gijimo reikalaujančios kiaurinės keratoplastikos operacijos.“

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, ragenos persodinimo operacija pavyko puikiai. „Džiaugėmės, jog pooperacinė eiga buvo gerokai  sklandesne. Gera buvo stebėti, kai moters regėjimas palaipsniui gerėjo. Ji pavyzdingai laikėsi visų rekomendacijų ir iki šiol reguliariai atvyksta pasitikrinti. Paskutinės konsultacijos metu be galo džiaugiamės operacijos rezultatais.“

Rageninis aklumas – tai trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga ragenos ar jos sluoksnių persodinimo operacija. Ragenos persodinimo operacija (kerotoplastika) – tai operacija, kurios metu pažeisti paciento ragenos audiniai pakeičiami sveikais donorinės ragenos audiniais.

Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Per metus Lietuvoje atliekama apie 40 ragenos persodinimo operacijų. Įsteigus pirmąjį Baltijos šalyse Akių donorinės medžiagos banką (Audinių banką), nuo 2001 metų Akių ligų klinikoje atlikta 450 ragenos persodinimo operacijų. 2019 metais Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atlikta 30 keratoplastikos operacijų. Laukiančių donorinės ragenos pacientų skaičius nemažėja. Vien Akių ligų klinikoje laukia 100 pacientų.

Informacija ir nuotrauka – Kauno klinikų

Skaityti toliau

Skaitomiausi