Connect with us

Naujienos

Magistrantūros studijos LSU sulaukė daugiau studentų nei pernai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Baigėsi papildomas priėmimas į Lietuvos sporto universiteto magistrantūrą. Studijų departamento duomenimis, pasirašyti studijų sutartis papildomai pakviesti 33 studentai. 20 studentų kviečiami studijuoti valstybės ir 13 – savo lėšomis.

Per neseniai pasibaigusį pagrindinį priėmimą į LSU magistrantūrą ir išlyginamąsias studijas sutartis pasirašė 171 studentas. Planuojama, kad šiemet LSU priims gerokai daugiau studentų, nei praėjusiais metais, kai po visų priėmimo etapų į magistrantūros studijas buvo priimti 154 studentai.

„Džiaugiamės, kad šiemet išaugo susidomėjimas magistrantūros studijomis. Sutartis su Lietuvos sporto universitetu per pagrindinį priėmimo etapą pasirašė 171 pakviestasis. Antrajame etape laukiame dar 33 studentų. Valstybės finansuojamos vietos jau užpildytos. Kaip ir pernai, tarp studentų populiariausios buvo Kineziterapijos, Turizmo ir sporto vadybos, Sporto edukologijos, Treniravimo sistemų studijų programos. Išsankstiniais duomenimis šiemet Lietuvos sporto universitete studijuos ir daugiau studentų iš užsienio“, – teigia Lietuvos sporto universiteto studijų prorektorė doc. dr. Jūratė Požėrienė.

Lietuvos sporto universitete siūloma 10 magistro studijų programų: Sporto edukologijaTreniravimo sistemosKineziterapijaTurizmo ir sporto vadybaKūno kultūraSporto fiziologija ir genetikaTaikomoji fizinė veiklaFizinis aktyvumas ir visuomenės sveikataSportinės veiklos analizė/International Master in Performance Analysis of Sport (anglų k.), Krepšinio treniravimas ir valdymas/International Basketball Coaching and Management (anglų k.).

Kadangi LSU magistrantūroje valstybės finansuojamos vietos jau yra užimtos, papildomas priėmimas rugpjūčio 19–23 dienomis vyks tik į mokamas vietas.

Primename, kad papildomai pakviestieji studijuoti magistrantūroje sutartis galės pasirašyti internetu – liepos 31–rugpjūčio 2 d.

Sutarčių pasirašymas Lietuvos sporto universitete vyks Centrinių rūmų (Sporto g. 6, Kaunas) 208 kabinete, liepos 31–rugpjūčio 2 d.

Darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8 iki 17 val., penktadienį 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–13 val.

Nepamirškite su savimi turėti asmens dokumentą.

Lietuvos sporto universiteto inf.

Reklama

Greitos naujienos

Specialistai pataria: kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo nudegimo

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku neatsargiai elgdamiesi su ugnimi asmenys susiduria su įvairaus laipsnio nudegimais.  Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro (SMLPC) specialistai parengė rekomendacijas, kaip suteikti pirmąją pagalbą žmogui, nukentėjusiam nuo ugnies. 

SMPLC specialistai pabrėžia, kad žmogui patyrus nudegimų, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Šalia esantiems žmonėms būtina nuolat stebėti nukentėjusio sąmoningumą, kvėpavimą ir pulsą bei, esant galimybei, suteikti pirmąją pagalbą.

Specialistai ragina kuo skubiau pašalinti nudegimą sukėlusias priežastis, kaip pavyzdžiui, užsidegusius drabužius. Atkreipiamas dėmesys, jog negalima liepsnos gesinti su sintetine medžiaga, nes ši, išsilydžiusi ant kūno, gali sukelti dar didesnius nudegimus. Taip pat negalima plėšti nuo nudegimų vietų prikibusių drabužių bei liesti nudegusios odos.

Pabrėžiama, kad reikia pasistengti kuo skubiau įvertinti nukentėjusiojo asmens būklę, didelį dėmesį skirti asmens kvėpavimui. Jeigu asmuo nekvėpuoja, reikia atlošti nukentėjusio galvą ir pražiodinti (atverti kvėpavimo takus), prireikus atlikti gaivinimą (atliekant 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimus).

Labai svarbu apžiūrėti, ar nėra kaklo ir veido nudegimų. Nudegimų vietą reikėtų vėsinti dideliu kiekiu kambario temperatūros (18-20ºC) vandeniu, geriausia, silpna tekančia vandens srove. Vėsinti reikėtų mažiausiai 10 min, kol nukentėjusysis nejaus skausmo. Specialistai atkreipia dėmesį, kad negalima per ilgai vėsinti nukentėjusiojo šaltu vandeniu, kad pagalbą teikiantysis nesukeltų hipotermijos, t.y. nukentėjusiojo kūno temperatūra nenukristų žemiau įprastos.

Vėsinimo metu, jeigu įmanoma, reikėtų numauti nuo asmens apyrankes, žiedus, nuimti kitus papuošalus, kad patinę audiniai nespaustų nudegimo vietos.

Reikėtų aptvarstyti visą nudegimo plotą, išskyrus veidą, švariais sausais tvarsčiais, medvilninėmis skarelėmis ar kitokiu švariu audiniu.
Be to, pirmąją pagalbą suteikiantis asmuo turėtų nuolat stebėti, ar nukentėjusiam neatsiranda šoko požymių.

Specialistai ragina stengtis nepradurti ar neprakirpti dėl nudegimo atsiradusių pūslių. Taip pat nudegusių kūno vietų netepti jokiu tepalu, losjonu ar riebalais.

Daugiau informaciijos rasite čia.

SMLPC informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Visuomenės aptarimui – statybai skaitmeninti skirtų norminių dokumentų projektai

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtais trijų pagrindinių norminių dokumentų, reikalingų bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti, projektais. Tai Užsakovo reikalavimai informacijai, Statinio informacinio modeliavimo projekto įgyvendinimo planas ir Statinio informacinio modeliavimo protokolas. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki vasario 9 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje arba el. paštu BIM-LT@am.lt.

Pagal šių norminių dokumentų reikalavimus viešojo sektoriaus statinių projektavimui ir statybai bus pradėti palaipsniui taikyti, Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu, statinio informacinio modeliavimo, kuris pasaulyje žinomas santrumpa BIM (Building Information Modelling), metodai. Taikyti BIM metodus bus privaloma projektuojant, statant naujus ir rekonstruojant ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamus statinius, taip pat projektuojant, įrengiant ar pertvarkant statiniams pagal paskirtį artimus kilnojamuosius daiktus.

Aplinkos ministerija kartu su partneriais įgyvendina plataus masto BIM-LT projektą, kurio uždavinys – sukurti  priemones, skirtas viešojo sektoriaus statinių statybos planavimo, projektavimo, statybos, eksploatavimo, valdymo efektyvumui didinti, taikant BIM metodus. Palaipsniui įvedamas reikalavimas viešuosiuose pirkimuose taikyti šiuos metodus paskatins nuoseklius viso statybos sektoriaus pokyčius skaitmeninimo link.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Pasaulio praktikoje tokio atvejo dar nebuvo: Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2021 01 26

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

Donoro tyrimo rezultatas – teigiamas

Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites. „Daugiadalykė komanda aktyviai diskutavo dėl inkstų tinkamumo transplantacijai. Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai maža net ir tarptautinėje literatūroje. Pacientai, supažindinti su informacija apie donoro ligą, šią žinią priėmė ramiai – transplantacijos atliktos“, – apie išskirtinį įvykį sako Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja nefrologė Eglė Ašakienė.

Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė taip pat pabrėžia šios transplantacijos unikalumą: donoras, konstatavus jo smegenų mirtį, turėjo teigiamą molekulinį koronavirusinės infekcijos nosiaryklėje tyrimo rezultatą, o abu recipientai buvo jau persirgę šia infekcija. „Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji. Apie tai reikia ir būtina kuo daugiau kalbėti, nes per pandemiją ir taip nukentėjo transplantacijų sritis, o sergančiųjų ir persirgusiųjų šia infekcija pasaulyje vis daugiau, tad žvelgiant į šiandienos poreikius ir medicinos galimybes, tenka pripažinti, jog būtina svarstyti su koronavirusine infekcija susidūrusio donoro organų persodinimo galimybę, siekiant išgelbėti žmonių gyvybes, pažaboti klastingas ligas, suteikiant kokybišką gyvenimą ne vienam sunkiai sergančiam žmogui“.

Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, tiek dializuojamų, tiek po inkstų transplantacijos pacientų sergamumas ir mirštamumas nuo COVID-19 ligos, deja, yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl to, ypač pandemijos pradžioje, kildavo dilema, ar transplantacijos turėtų būti atliekamos, ar ne. Vis dėlto kaupiantis patirčiai, transplantacijos centrai išmoko prisitaikyti prie sudėtingos ir pasikeitusios aplinkos. Vadovaujamasi nuostata, kad galutinės stadijos inkstų liga kai kuriems pacientams gali būti pavojingesnė nei pati koronavirusinė infekcija.

Siūlys peržiūrėti transplantacijų gaires

Ir donorai, ir recipientai testuojami dėl COVID-19 prieš numatomą transplantaciją. Tačiau sausio viduryje Santaros klinikose atliktos dvi inkstų transplantacijos yra ypatingos: „Visų pirma abu dializėmis gydomi recipientai jau buvo persirgę COVID-19 liga. Situacija tokia nauja, kad jokios gairės nenumato ir neaprašo idealaus laukimo laiko iki inkstų transplantacijos tiems dializuojamiems pacientams, kurie pasveiko nuo koronaviruso sukeltos ligos. Pasaulyje iki šios dienos yra dokumentuoti tik trys mirusio donoro transplantacijos atvejai, kai recipientui po pasveikimo nuo COVID-19 ligos buvo persodintas inkstas. Kita vertus, mūsų atveju dar ir inkstų donoras buvo tik prieš dvi savaites susirgęs COVID-19 liga. Abiem mūsų recipientams nustatytas tinkamas susidariusių apsauginių anti-SARS-CoV-2 antikūnų kiekis, ir Santaros klinikų daugiadalykė komanda priėmė sprendimą atlikti transplantacijas,“ – aiškina prof. M. Miglinas.

Remdamiesi šių atvejų patirtimi, Santaros klinikų transplantologijos specialistai teiks siūlymus tarptautinėms organizacijoms, kad pandemijos laikotarpio transplantacijų gairės turi būti atnaujintos atsižvelgiant į greitai besikeičiančius transplantacijos scenarijus.

Urologijos centro vadovas doc. Arūnas Želvys sako, kad persirgusių COVID-19 liga žmonių daugėja, todėl ypač aktualu, kada pacientas nebėra užkrečiamas, kada jam galima toliau teikti planinę pagalbą kitų susirgimų atveju, kokių pokyčių išlieka įvairiuose organuose persirgus. Tokie yra pagrindiniai klausimai, į kuriuos medikai norėtų turėti atsakymą. Iki šiol nebuvo aišku, kiek laiko turi praeiti po COVID-19 susirgimo. Apžvelgus paskutinius duomenis, manoma, kad pacientas nebėra užkrečiamas po 20 dienų nuo simptomų pradžios. Dar daugiau – gal paciento užkrečiamumą lemia ne dienų skaičius, o aktyvaus imuniteto susidarymo faktas, kurį atspindi susidarę antikūnai? Šiuo metu kiekviena informacija iš viso pasaulio apie viruso elgesį yra analizuojama Santaros klinikų medikų ir leidžia praplėsti saugaus gydymo ribas.

Per pandemiją transplantacijos vyksta

Pasak Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo doc. Mindaugo Šerpyčio, Santaros klinikos dėjo visas pastangas tęsti donorystės procesą Lietuvoje ir per pandemiją. Organų transplantacijai reikia daug personalo, o tai yra didelis iššūkis ligoninėms pandemijos metu, nes dalis medikų izoliuojasi po kontakto su sergančiuoju ar suserga COVID-19 liga, labai išauga personalo poreikis COVID-19 reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose kas 4-6 valandas turi keistis komandos: „Antra vertus, po organų transplantacijos pacientai gydomi reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose, kurių dauguma užimta COVID-19 sergančiais pacientais, todėl mažėja reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose lovų skaičius pacientams, nesergantiems COVID-19“, – aiškina doc. M. Šerpytis.

I Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas anesteziologas-reanimatologas Albinas Kalimavičius, koordinavęs donoro paruošimą, teigia, kad pirmą kartą šitas etapas buvo atliktas raudonojoje zonoje, ypač sudėtingomis sąlygomis tiek fizine, tiek klinikine prasme.

Pacientų sveikatos būklė atidžiai stebima

Pasak gydytojos E. Ašakienės, šiuo metu pacientų būklė gera. Praėjus savaitei po transplantacijos atlikti PGR nosiaryklės mėginių tyrimai – koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia ir gydymo dializėmis nebereikia.

Pacientė Raimonda šiandien be galo džiaugiasi, nes tikrai gerai jaučiasi. Kai moteris išgirdo, kad donoras taip pat sirgęs COVID-19 liga, iškart pasakė „taip“, nes labai pasitikėjo komanda, gydytojais, šiuolaikine medicina.  „Kol kas klostosi viskas gerai, ir norėčiau kuo ilgiau su šiuo inkstu pagyventi, – sako Raimonda. – Neleidžiu sau galvoti, kad bus blogai. Šeima džiaugiasi taip pat, labiausiai – trylikametis sūnus, kad galėsiu skirti jam daugiau laiko. Norėčiau savo pavyzdžiu padrąsinti ir kitus, kuriems gal sunku apsispręsti ar pakeisti požiūrį“.

Kaip prisimena moteris, atlikti hemodializes teko 4,5 metų – tai ne tiek skausminga, kiek vargina, užima daugybę laiko: kas antrą dieną tenka vykti dializuotis, nėra kada dirbti, niekur negali keliauti, jautiesi kaip pririštas. „Ilgokai teko laukti, kol gydytojai galėjo įrašyti į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, nes trukdė sveikatos būklė, komplikacijos, tačiau tada, kai jau buvau įrašyta, kvietimo transplantacijai sulaukiau per tris mėnesius. Kai mane pakvietė ir pasakė, kad tinkamas inkstas yra žmogaus, kuris persirgo kovidu, man net nekilo minčių, kad gali būti blogai. Ir pati buvau persirgusi šia infekcija –  per antrąją bangą, lapkričio mėnesį. Porą savaičių pagulėjau ligoninėje, bet, manau, kad pakankamai lengvai išsisukau“.

36 metų vyriškis, kuriam teko antrasis šio donoro inkstas, taip pat nusiteikęs optimistiškai, tikisi geriausio. 2008 metais jam buvo diagnozuota nefropatija, bet aštuonerius metus liga neprogresavo. Devintaisiais metais ėmė smarkiai blogėti, 1,5 metų teko daryti peritoninę dializę, dar po metų buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. „Jau penktą kartą atvykstu į klinikas, nes pirmuosius keturis kartus donoriniai organai nebuvo man tinkamiausi, – pasakoja pacientas. – Ir šįkart važiavau galvodamas, kad gal bus kaip anais kartais. Tačiau šįkart pasisekė! Mintis, kad inksto donoras persirgęs kovidu, manęs nė kiek neišgąsdino. Ir aš esu persirgęs šia infekcija per antrąją bangą, turėjau antikūnų“. Dabar vyras mano, kad gyvenimas pasikeis neatpažįstamai, džiaugiasi ir nori kuo greičiau pamatyti savo keturmetį sūnų.  

VUL Santaros klinikų informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai

Susisiekimo ministerija

Paskelbta

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama, jog būtina iš esmės rekonstruoti tiek pagrindinę pastato konstrukciją, tiek vidaus infrastruktūros tinklus. Šiuos klausimus šiandien susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniu būdu aptarė su AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, valdančios šį bokštą, vadovybe.

Šis bokštas yra televizijos ir radijo programų nacionalinių siuntimo tinklų pagrindinis mazgas, valstybinių ir komercinių duomenų centras.

Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) užsakymu buvo parengta galimybių studija, kurioje įvertinta dabartinė Vilniaus TV bokšto būklė ir galimos alternatyvos: „paprastasis remontas“, „rekonstrukcija“ arba „veiklos perkėlimas“. Atliekant studiją, buvo išanalizuota ir kitų šalių geroji praktika, ji rodo, kad tokiu atveju naudingiausia yra bokšto rekonstrukcija. Įgyvendamas šią alternatyvą, nuo 2021 m. iki 2024 m. LRTC bokštui rekonstruoti investuotų iki 15 mln. Eur.

„TV bokštas jau tapęs ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos simboliu, siejamu su Sausio 13-osios įvykiais. Rekonstruotas bokštas pritrauktų daugiau lankytojų ir miesto svečių, jame būtų galima išplėsti esamas ir pasiūlyti naujų paslaugų. Tokį tikslą ir keliame įmonei“, – sako ministras M. Skuodis.

Po ketverius metus truksiančios rekonstrukcijos Vilniaus TV bokštas būtų pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, atnaujintas ir Sausio 13-osios atminimo muziejus, įrengti priešgaisriniai liftai ir priešgaisrinė sistema, pakeisti vidaus infrastruktūros tinklai, atnaujinta energetinė infrastruktūra ir transliavimo technologijos bei įranga. 20-ame aukšte norima įrengti terasą, šalia bokšto – automobilių stovėjimo aikštelę.

Pasikeitus technologijoms ir renovavus patalpas, atsirastų galimybė efektyviai išnaudoti apie 3700 kv. m laisvų plotų.

Rekonstrukciją numatoma įgyvendinti 4 etapais, išlaikant lankytojų srautus ir gaunamas pajamas. Skaičiuojama, kad visos bokšto veiklos po rekonstrukcijos per metus sugeneruos iki 3,7  mln. Eur pajamų.
Taip pat bus siekiama pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

1980 metais statytą 326 m aukščio Vilniaus TV bokštą kasmet aplanko vidutiniškai per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos lankytojų skaičius sieks 200 tūkst. per metus.
Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas ir inžineriniu požiūriu unikalus statinys, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Jis yra vienas lankomiausių turistinių objektų Vilniuje.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Žemės ūkio ministras K. Navickas: negalime pamiršti maisto ir aplinkos kokybės

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2021 01 26

Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje aptartos tarptautinės prekybos žemės ūkio produkcija, derybų su Europos Parlamentu (EP) dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos bei kitos sektoriaus aktualijos.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie tarptautinę prekybą žemės ūkio produktais, ragino ginti žemės ūkio interesus ir nepamiršti vieno svarbiausių dalykų – maisto ir aplinkos kokybės.

„Naujų rinkų atvėrimas yra svarbus, tačiau neturi būti daromas maisto ir aplinkos kokybės sąskaita. Reikia užtikrinti, kad į ES rinką patenkantys produktai atitiktų aukštus ES aplinkosauginius, kokybės, gyvūnų gerovės standartus“, – teigė žemės ūkio ministras, vaizdo konferencijoje raginęs Europos Komisiją (EK) padėti spręsti netarifinių apribojimų taikymo problemą ir susitarti su JAV dėl taikomų padidintų tarifų panaikinimo.

Ministrai aptarė ir derybų su EP dėl BŽŪP reformos eigą. Tarybai pirmininkaujanti Portugalija užsibrėžė tikslą susitarimą pasiekti jau šį pavasarį.

„Laikas labai svarbus, visiems reikia aiškumo ir teisinio tikrumo. Sprendimų reikės ir dėl daugelio kitų BŽŪP paketo elementų. Vienas pagrindinių – žalioji architektūra. Svarbu, kad žaliųjų tikslų galėtume siekti su šalies specifiką ir poreikius geriausiai atitinkančiu įrankių rinkiniu. Tam reikia adekvataus lankstumo teisėkūroje. Visą BŽŪP reformos paketą matome kaip visumą, derybose reikia bendro vaizdo. Ir žinoma, kol nesutarta dėl visko, nesutarta dėl nieko“, – pabrėžė ministras K. Navickas. Jis ragino derybose su EP ieškoti sprendimo dėl rinkos reguliavimo priemonių, kad kilus sunkumams ar krizėms jos veiktų efektyviau.

 

Skaityti toliau

Sveikata

Lietuviai karantino metu susiduria su nerimu ir psichologiniais sunkumais

Milda Vedegytė

Paskelbta

Ilgalaikis priverstinis karantinas įvardijamas „didžiausiu pasaulyje psichologiniu eksperimentu“. Pasaulis dar niekada nebuvo susidūręs su tokio masto priemonėmis, kokios taikomos karantino dėl COVID-19 pandemijos metu. Milijardai žmonių priversti laikytis griežtesnių ar švelnesnių karantino sąlygų. 

Karantino pasekmės jaučiamos visame pasaulyje, išimtimi neliko ir Lietuva. Paklausus skaitytojų ar jie susiduria su nerimu, daugumos atsakymai buvo teigiami. ,,Pasidėjo tai, ko gyvenime nebuvo – panikos atakos, ėmė varginti miego apnėja. Geresnė savijauta, kai nebūni tiek namuose.” – patirtimi dalijosi viena iš skaitytojų.  ,,Siaubinga, kas yra daroma žmonėms, kiek raminamųjų, antidepresantų. Tiesiog visiškai žmonės praranda motyvaciją, vaikai nesisocializuoja…” – komentavo kita puslapio sekėja. Ne viename komentare žmonės skundėsi, kad kyla didelių problemų dėl darbo: ,, Nerandu darbo. Jau iki tokio lygio, kad raminamuosius geriu, nes panikos priepuoliai prasideda. ”

Kaip padėti sau tokiu sunkiu metu?

Jeigu pastebite, kad jums darosi itin sunku susitvarkyti su kasdienine veikla dėl patiriamo streso, pirmiausia reikia neneigti savo jausmų ir prisiminti, jog yra visiškai normalu patirti emocines reakcijas dėl netikėtų, nenumatytų ir grėsmę keliančių įvykių. Stenkitės palaikyti ryšį virtualiais kanalais su artimais žmonėmis, kadangi socialinė parama yra vienas pagrindinių ir labiausiai padedančių apsauginių veiksnių. Susikurkite dienos rutiną ir jos laikykitės.

Portalo skaitytojai taip pat dalinosi patarimais, kokios veiklos jiems padeda užmiršti karantino keliamus sunkumus. Kai kurie teigė, kad jiems padeda knygų skaitymas ir bendravimas su artimaisiais. Kiti dalinosi, kad atranda ramybę pasivaikščiojimuose : ,,Vedžioju šunį, džiaugiuosi gražia žiema prie Nemuno. ” – teigė viena iš skaitytojų.

Šiuo metu yra itin svarbu sekti savo emocinę būseną ir jaučiant pablogėjimą kreiptis į specialistus. Daugelis psichologų šiuo metu teikia ir nuotolinę pagalbą,

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 14 val

Specialistai pataria: kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo nudegimo

Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku neatsargiai elgdamiesi su ugnimi asmenys susiduria su įvairaus laipsnio nudegimais.  Sveikatos mokymų ir ligų...

Greitos naujienosprieš 14 val

Visuomenės aptarimui – statybai skaitmeninti skirtų norminių dokumentų projektai

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtais trijų pagrindinių norminių dokumentų, reikalingų bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti, projektais....

Greitos naujienosprieš 14 val

Pasaulio praktikoje tokio atvejo dar nebuvo: Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

2021 01 26 Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar...

Greitos naujienosprieš 14 val

Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama,...

Greitos naujienosprieš 15 val

Žemės ūkio ministras K. Navickas: negalime pamiršti maisto ir aplinkos kokybės

2021 01 26 Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje aptartos tarptautinės prekybos žemės ūkio produkcija, derybų su...

Sveikataprieš 15 val

Lietuviai karantino metu susiduria su nerimu ir psichologiniais sunkumais

Ilgalaikis priverstinis karantinas įvardijamas „didžiausiu pasaulyje psichologiniu eksperimentu“. Pasaulis dar niekada nebuvo susidūręs su tokio masto priemonėmis, kokios taikomos karantino...

Greitos naujienosprieš 15 val

Civilinis ieškinys dėl AB „Grigeo Klaipėda“ įtrauktas į baudžiamąjį ikiteisminį tyrimą

2021 01 26 2019 m. pabaigoje Aplinkos ministerijos pareigūnų koordinuotas Kuršių marių taršos tyrimas pereina į kitą stadiją – pirmadienį...

Greitos naujienosprieš 16 val

Teismo ekspertizė – inovatyvesnė, efektyvesnė ir našesnė 

2021 01 26 Per praėjusius metus Lietuvos teismo ekspertizės centras kasdien atliko po keturis narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimus. O tyrimo...

Greitos naujienosprieš 17 val

Siekiama atverti duomenis verslui ir visuomenei

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su VĮ Registrų centro generaliniu direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, kalbėjo, kaip atverti...

Greitos naujienosprieš 17 val

Forumas „Vilnius GreenTech“: dėmesys ryškėjančioms žaliosios Lietuvos ambicijoms

2021 01 26 Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu dalyvavo verslo, politikos ir visuomenės lyderių forume „Vilnius GreenTech“. Renginyje ...

Skaitomiausi