Connect with us

Miestas

Magistrantės praktika Nyderlanduose: gyvenimas jachtoje, algoritmų kūrimas bei dainos darbo vietoje

Paskelbta

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) antro kurso vadybos magistrantė Aušra Simonavičiūtė praėjusias vasaros atostogas iškeitė į „Erasmus+“ praktiką Nyderlandų įmonėje „Whisper Power“, gaminančioje itin tylias elektros sistemas. Kitokia darbo kultūra, požiūris į darbuotoją bei neįkainojama darbo patirtis privertė ją kitaip pamatyti pasaulį.

„Erasmus+“ praktiką studentė atliko vasaros laikotarpiu, kuomet visi jos grupės draugai mėgavosi vasara ir, kaip ji pati tikisi, – atostogavo. Ši praktika studentei buvo neprivaloma, ją ji pasirinko laisva valia, nes turėjau didžiulį troškimą pabuvoti kitoje šalyje: susipažinti su kitos šalies papročiais, tradicijomis.

„Žinoma, ne ką mažiau svarbu buvo pakeisti organizaciją ir suprasti, kokia organizacinė kultūra yra tarptautinėje įmonėje užsienyje. Visada kategoriškai buvau nusistačiusi prieš nekvalifikuotą darbą užsienyje, maniau, kad tokiu būdu dirbdamas su kitais imigrantais nesuprasi tikrosios šalies specifikos“, – sakė praktiką „Whisper Power“ marketingo skyriuje atlikusi studentė.

A. Simonavičiūtės teigimu, šį praktika buvo ne tik puiki proga įgyti naujų žinių, bet ir daugiau suprasti kokie yra patys olandai.

Miestelis be šviesoforų, pirmenybė – dviračiams

Drachteno miestelyje, Šiaurės Nyderlanduose įsikūrusioje pagrindinėje įmonės būstinėje, kur praktiką atliko mergina, dirba 50 darbuotojų. Įmonėje darbuotojų skaičius kinta pagal gamybos mastą ir poreikį, o „Whisper Power“ turi savo filialus ir Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Kinijoje.

Drachtenas, 45 tūkst. gyventojų turintis miestelis išsilaiko būtent iš pramonės. Žmonės čia draugiški, vieni su kitais gatvėje sveikinasi, retai bepamatysi ir niūrų veidą. Miestelis kalba fryzlandų kalba, kuri skiriasi nuo Nyderlandų kalbos ir mokyklose mokoma kaip atskiras dalykas.

„Mane labai nustebino tai, kad miestelyje buvo tik keli šviesoforai – ir tie tik didžiausiose sankryžose, tuo tarpu „Wikipedija“ pateikė informaciją, kad miestelyje išvis nėra šviesoforų. Kaip vyksta eismas? Kaip sakoma, kad klientas visada teisus, tai čia šį posakį galima perfrazuoti: dviratininkas visada teisus“, – pasakojo KTU studentė.

Jai nuvykus į miestelį, kolegos pasiūlė dviratį ir patikslino, ar žino taisykles. „Buvo juokinga, nes klausimas skambėjo keistai, net labai keistai. Galvoje kilo mintys, kokios dar gali būti taisyklės, imi dviratį ir tiesiog mini. Elementaru ir labai paprasta“ – sakė pašnekovė.

Tačiau pasirodo, dviratininkai šalyje turi savo taisykles, savo ženklus gestais ir, kas keisčiausia, daugelyje sankryžų yra dviratininkų pirmenybė. Todėl eisme dalyvaujantys transporto priemonių vairuotojai turi saugotis dviratininkų, kurie bet kurią sekundę gali kirsti gatvę net nesustoję.

„Kiekvienas olandas iš kiek daugiau nei 17 milijonų gyventojų turi po vieną išeiginį ir po vieną „darbinį“ dviratį vienam asmeniui. Matomai dėl to dviračių šalyje yra daugiau nei gyventojų“, – sako A. Simonavičiūtė.

Pasiūlė jachtą

„Erasmus+“ programos dalyvei sunkiausias dalykas, su kuriuo susidūrė, buvo apgyvendinimas. Vienintelis išsigelbėjimas buvo „Airbnb“ programėlė, nors ir jos dėka susirasta pigiausia nuoma studentei buvo ganėtinai brangi.

Kadangi buvo pasiryžusi visiems ekstremaliems išbandymams, mergina nusprendė, kad gyvendama palėpėje įrengtame kambaryje susiras kitą gyvenamąją vietą.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Deja, to padaryti per kelias savaites nepavyko. Nuomos agentūros trumpam laikotarpiui būsto nenuomoja. Vienas iš kriterijų, kad klientas galėtų išsinuomoti gyvenamąjį plotą – didelis užstatas, peržiūrimos tavo vidutinės pajamos, kurios lyginant su lietuviškomis pajamomis, atrodė juokingai“, –  sako ji.

KTU studentė pripažino, kad po poros savaičių buvimo šalyje, ji buvo nusprendusi viską mesti ir grįžti. Tačiau pasidžiaugė, kad nepadarė tokios kvailystės. Apie problemas su būstu užsiminusi darbovietėje, sulaukė nelauktos pagalbos – kolegos padėjo išspręsti šią problemą.

„Gavau nuostabią galimybę pagyventi įmonės demonstracinėje jachtoje, visiškai nemokamai, vieno mėnesio laikotarpiui. Pasirodo, dar būna šiam pasaulyje stebuklų!,“ – džiugesio neslėpė mergina.

Susirinkimai – efektyvūs

Praktikos metu įmonėje „Erasmus+“ dalyvei buvo paskirta sukurti klientų aptarnavimo sistemą internete, taip pat sukurti prekės registravimo ir garantinio remonto sistemas bei jų algoritmus internetiniame tinklapyje.

Pasak jos, viena iš lengvesnių užduočių buvo duomenų bazės kūrimas ir potencialių klientų atskiruose kontinentuose informavimas apie įmonės prekes, dalyvavimą tarptautinėse parodose.

„Pirmąją dieną atvykus susipažinau su kolegomis, su įmonės veikla, departamentais, gamybos valdymu, o antrąją dieną jau buvo pirmasis susirinkimas, pristatant mano atliktą darbą. Susirinkimai įmonėje yra dažnas reiškinys, kurio pagrindinis tikslas – bendru darbu sukurti bendrą rezultatą. Per dieną įmonėje vyko net keli susirinkimai po 2 ar net 3 valandas“, – pasakojo pašnekovė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Studentei darbas įmonėje buvo įdomus, bet tuo pačiu ir savotiškai sunkus dėl vietinės kalbos nežinojimo. Darbuotojai tarpusavyje kalbėjo nyderlandų kalba, kartas nuo karto pakalbėdavo ir angliškai.

A. Simonavičiūtė pastebi, kad įmonėje yra labai dažni susirinkimai su padalinių vadovais, įmonės vadovu ir savininku. Jau antrą dieną, po įvykusio pirmo susirinkimo Aušra buvo įvertinta komplimentais už puikiai atliktą darbą.

„Džiaugiausi, kad likau įvertinta, nes stengiausi nuoširdžiai atlikti kuo geriau man paskirtą užduotį. Kolegoms paliko įspūdį mano pristatymo metu pateikti pasiūlymai dėl sistemos kūrimo. Esu labai laiminga, nes žinau, kad mano sukurta sistema yra toliau plėtojama, bandoma ją apipavidalinti grafiškai ir perkelti į internetinį tinklapį. Manau, kad darbas buvo atliktas ne veltui, nes šiuo metu jis yra tikslingai plėtojamas ir toliau“, – džiaugėsi mergina.

KTU studentė labai laukia galutinio savo darbo rezultato internete. Ji džiaugiasi, kad geri darbo rezultatai neliko nepastebėti ir įmonės savininko. Už puikiai atliktą užduotį ji ir dar viena įmonės darbuotoja buvo padovanotos išvyka į Schiermonnikoog’o salą, esančią Šiaurės jūroje.

Kitokia darbo kultūra

A. Simonavičiūtei patiko ir tai, kaip darbuotojai su malonumu atlieka savo kasdienines pareigas ir užduotis.

„Nejaučiau ir nemačiau kolegų akyse streso. Darbo metu kolektyve įprasta dainuoti, švilpauti mėgstamą melodiją – galbūt tai padeda darbuotojams jaustis laisviau atliekant kasdienius darbus ir užduotis. Darbuotojai patys gali pasirinkti savo darbo valandas ir taip prisitaikyti prie savo šeimos poreikių: ilgiau pamiegoti ar nuvežti vaikus į mokyklą ir atvykti į darbą 8:30 ar darbą pradėti nuo 7:00 ryto ir turėti ilgesnį laisvadienį, anksčiau baigus darbą“, – pasakojo ji.

Ji teigė mananti, kad nuolatinis Lietuvos skubėjimas pasivyti labiau išsivysčiusias šalis, įmonių noras pasiekti aukštesnius rezultatus, o vadovų – kontroliuoti kiekvieną darbuotojo žingsnį, negali būti pagrindinis tikslas.

„Turėjau puikų pavyzdį, kuris patvirtino, kad puikius rezultatus galima pasiekti ir be nuolatinės kontrolės ar „kvėpavimo į nugarą“. Stebėjau, kaip įmonės vadovas asmeniškai su kiekvienu darbuotoju kas rytą aptaria dienos užduotis ir tikslus asmeniškai. Jei darbuotojui kyla klausimų – jis visada gali paprašyti pagalbos ar patarimo, vadovo kabineto durys visada plačiai pravertos. Plokščia organizacinė struktūra įgalina į vadovą žiūrėti kaip į bendradarbį, kaip į partnerį, kuris iš tavęs nesijuoks, nemenkins, o stengsis bendromis pastangomis pasiekti tikslą kartu“, – savo mintimis dalinosi KTU studentė.

Per visą praktikos laikotarpį mergina taip susibendravo su kolegomis, kad net pasijautė esanti maža dalis šios didelės įmonės kolektyve, o jos bendradarbiavimas su įmone nenutrūko iki šių dienų. Spalio mėnesį ji vyko į Nyderlandus, į partnerių organizuojamus mokymus, taip pat jai teko garbė atstovauti įmonę didžiausioje pasaulyje laivų ir jų įrangos parodoje Amsterdame, „Metstrade 2019“, lapkritį.

„Galiu vienareikšmiškai pasakyti kiekvienam studentui, kad „Erasmus+“ programa – tai jūsų šansas ir vartai į pasaulį. Tai viena iš pagrindinių užduočių, kurią kiekvienas studentas privalo atlikti bent vieną kartą per visą studijų laikotarpį. Nuoširdžiai manau, kad mūsų, lietuvių, darbštumą, užsispyrimą tikslo siekime įvertins ir pastebės visame pasaulyje“, – neabejojo mergina.

ktu.lt informacija

Skaityti toliau

Miestas

Mero kreipimasis į kauniečius: kaukės, higienos laikymasis ir kitoks bendravimo etiketas turi būti ne diskusijų objektas, o taisyklė

Paskelbta

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo kreipimesi į kauniečius, aptarė epidemiologinę situaciją mieste ir visoje šalyje bei ragino gyventojus būti supratingais ir laikytis išvien.

V. Matijošaičio kreipimasis į miesto gyventojus:

„Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse.

Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones. Būtent jų sveikatai ir gyvybei nelemtas virusas kelia didžiausią riziką.

NVSC duomenimis, per visą laikotarpį nuo pandemijos pradžios COVID-19 diagnozuota 176 kauniečiams. Iš jų beveik šimtas jau pasveiko. Šiuo metu 42 žmonės yra gydymo įstaigose, o iš viso sergančiųjų suskaičiuojama 77. Liga neapsiėjo be aukų, nusinešdama trijų senjorų gyvybes.

Šiuo metu Mobiliajame patikrų punkte Kauno poliklinikos medikai dirba pilnu pajėgumu, per dieną atlikdami iki 600 tyrimų. Jei prireiks, jų kiekius didinsime dar labiau. Viešajame transporte ir jo stotelėse, taip pat parkuose ir kitose lankomose vietose sustiprinti dezinfekavimo darbai.

Iki šiol sugebėjome atlaikyti neeilinį išbandymą. Kaunas ir toliau deda visas pastangas, kad mūsų miestas išliktų saugus, o žmonės jaustųsi ramūs. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, be pačių žmonių pagalbos bei prisidėjimo mes tebūtume vieniši bejėgiai kariai didelio ir sunkaus mūšio lauke.

Kauniečiai, būkime supratingi, susiimkime ir visi išvien padarykime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad išliktume stiprūs prieš nesiliaujančias pandemijos grėsmes. Neleiskime sau pasiduoti, palūžti nebaigus kovos su nematomu ir pavojingu priešu.

Labai prašau visų atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos specialistų ir medikų nurodymus, paisyti jų rekomendacijų. Tegul šie profesionalai būna tie generolai, kuriais mes pasikliauname. Sveikata – brangiausias turtas ir čia negali būti jokių kompromisų.

Kaukių dėvėjimas, higienos laikymasis, kitoks pasisveikinimo ir bendravimo etiketas tegul bus ne diskusijų objektas, o neginčijama taisyklė. Sunegalavę, pajutę koronavirusui būdingus simptomus ar sužinoję apie tokius dalykus netolimoje aplinkoje, susilaikykime nuo ėjimo į darbą, venkime viešumos.

Gudraudami ar neigdami tai, kas akivaizdu, apgausime ne ką kitą, o tik patys save. Maža to, galime gerokai pakenkti kitiems. Juk visi suvokiame, kad infekcija plinta per mus ir tarp mūsų.

Ankstesnė „karantininė“ patirtis Lietuvoje įrodė, kad saviizoliacija duoda realią naudą. Geriau dvi savaitės inkubacinio laikotarpio negu kur kas ilgesnis ligos periodas ir galimai nelengvas jos gydymas.

Per pirmąją koronaviruso bangą kauniečiai įrodė esantys sąmoningi ir atsakingi už save bei aplinkinius. Daugelis gyventojų karantino laikotarpiu nuoširdžiai rūpinosi ne tik savimi, šeimos nariais, kitais artimaisiais, bet stengėsi ir dėl bendradarbių, kaimynų, o neretai stojo į pagalbą visai nepažįstamiems žmonėms.

Šimtai savanorių ištisomis paromis dirbo Kaune įsteigtoje Koronos karštojoje linijoje. Šauliai sėdo ne tik prie telefonų, bet ir prie naujai prikeltų buvusių greitosios pagalbos automobilių vairo, veždami miesto gyventojus tyrimams į mobilųjį patikros punktą. Lietuvos skautijos jaunimas talkino priimant saviizoliacijai apgyvendinamus grįžtančiuosius iš užsienio, taip pat platino informaciją su raginimais dalyvauti masiniuose testavimuose. Tūkstančiai vienišų žmonių sulaukė socialinių darbuotojų, studentijos, samariečių ir kitų geradarių pagalbos į namus.

Dar daugiau gerų darbų padaryta tyliai, tačiau jų autoriai nusipelnė ne menkesnės pagarbos.

Toks pilietiškumas, neabejingas ir geranoriškas elgesys yra tauriausi žmogiški bruožai tikro kauniečio portrete, verti kur kas daugiau nei padėkos žodžių.“

Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Miestas

Pasiruoškite naujiems mokslo metams: nemokama saugaus eismo mokykla ir vairavimo trasa vaikams

Paskelbta

Ankstyvojo ugdymo edukologai ir psichologai teigia, kad mokyti vaikus saugiai elgtis gatvėje niekada nėra per anksti, o pradinukai jau turėtų žinoti, ką reiškia pagrindiniai kelio ženklai, mokėti saugiai savarankiškai pereiti reguliuojamas ir nereguliuojamas perėjas ir sankryžas, žinoti, kur laukti autobuso ar troleibuso, kaip elgtis iš jų išlipus.

Norint suteikti vaikams žinių, kaip elgtis kelyje ir padidinti jų savisaugos įgūdžius, prekybos ir laisvalaikio centras MEGA centrinėje aikštėje įrengė net 250 kv. m. ploto saugaus eismo miestelį su teorine mokykla, žaidimų erdve, vairavimo trasa, kurioje vaikai, priklausomai nuo amžiaus, ūgio bei svorio, gali išbandyti važiavimą elektriniais arba pasispiriamais automobiliais, motociklais ir net krovininiu automobiliu. Mažųjų trasoje laukia gatvės su perėjomis ir eismą reguliuojančiais ženklais, šviesoforai, patirtis važiuojant per tunelį, degalinė bei automobilių plovykla. Vairavimo mokyklos vaikams tikslas – per edukacinę pramogą supažindinti mažuosius su saugaus eismo ir elgesio kelyje pagrindais, praktinius potyrius paversti praktika, įgūdžiu, ugdyti reakciją, saugumo instinktus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto docentė dr. Laura Šeibokaitė sako, kad neformaliai vaikai saugaus elgesio kelyje pirmiausia mokosi stebėdami, vėliau – patys sukauptą informaciją naudodami. Pasak jos, 2–3 m. vaikai jau gali įsiminti pagrindines saugaus eismo taisykles.

„Neformaliai vaikai mokosi nuo pat gimimo, o saugaus eismo mokosi kaip ir bet kokio kito dalyko. Pirmiausia jie stebi, kaupia informaciją ir paskui ima ją naudoti. Psichologai tokį mokymosi būdą vadina mokymusi stebint. Viena vertus, neformalus mokymasis yra lengviausias, nes suaugusiajam nieko nereikia daryti, kita vertus, jis sunkiausias, nes reikia kontroliuoti kiekvieną savo žingsnį ir galvoti, ar pavyzdys, kurį aš demonstruoju gatvėje, tikrai yra pats geriausias. Vaikai, keliaudami mašina, labai greitai gali išmokti, kad negalima važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Vaikus saugaus eismo formaliu būdu, t. y. taikant įvairius mokymo metodus, reikėtų pradėti mokyti tada, kada vaikas jau yra pajėgus įsiminti informaciją. Įsiminimas iki 2–3 m. labai trumpalaikis, todėl didelės naudos iš to turbūt nebūtų, bet darželį lankantys vaikai jau tikrai pajėgūs įsisavinti taisykles“, – teigia L. Šeibokaitė.

Pasak mokslininkės, vaikai labai skiriasi ir savo branda, ir gebėjimu sukoncentruoti dėmesį, ir atsiminti, todėl, kol vaikas nemoka sutelkti dėmesio, jis neturėtų keliauti vienas.

„Nereikėtų vaiko vieno į mokyklą ar būrelius paleisti anksčiau nei jam sukaks 7 m. Bet tai nereiškia, kad suėjus 7 m. jį jau galima staiga išleisti. Jeigu matome, kad vaikas negali sukaupti dėmesio, vadinasi, jis ir gatvėje negalės sukaupti dėmesio. Jei nesukaupia dėmesio, negali atsiminti instrukcijų, kaip reikėtų saugiai pereiti gatvę. Be to, prieš paleidžiant vaiką vieną, visada reikia įvertinti, kiek toli jam reikės keliauti. Jeigu reikia pereiti vieną nedidelę gatvę, gal ir mažesnis vaikas vienas tai gali padaryti. Bet jeigu kelias ilgesnis, jame daug kliūčių, matome potencialų pavojų, ir septynmečiui įveikti šį kelią gali būti per sudėtinga. Taigi supaprastinta formulė, kada galima vaiką leisti vieną keliauti gatvėje ar kelyje, būtų tokia: tikrai ne anksčiau kaip pradinė mokykla, o tiksliau – antra klasė. Norint išmokyti saugaus elgesio kelyje reikia priežiūros, repeticijų, praktikos“, – sako L. Šeibokaitė.

Prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės teigimu, saugaus eismo mokyklėlė sukurta taip, kad vaikai mokytųsi žaisdami, edukacija jiems keltų tik geriausias emocijas, o svarbiausia – saugaus eismo pradmenys taptų įgūdžiais.

„Jau ketvertą metų „Megoje“ veikia edukacinis centras, kurį kūrėme vadovaudamiesi principu „edukacija per žaidimą“. Pati esu mama, todėl žinau, kad vienas geriausių būdų formuoti teisingus įpročius – žaidžiant imituoti realias situacijas. Saugaus eismo mokyklėlė „Megos“ centrinėje aikštėje įrengta kaip edukacinių žaidimų ir pramogų erdvė, joje „teorinės“ žinios derinamos su praktiniais vaikų gebėjimais, kaip tinkamai elgtis kelyje. Teorinėje mokyklėlėje vaikai susipažįsta su pagrindiniais kelio ženklais, eismo kryptimis, mokosi saugiai pereiti perėją, o išklausę „teoriją“, žinias įtvirtina  vairavimo trasoje, – sako PLC „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė.

Vairavimo trasa ženklinama kelio ženklais, įrengtos perėjos, šviesoforai, važiuojama žiedu, tuneliu, vaikai turi galimybę įsipilti kuro degalinėje ar nuplauti automobilį plovykloje. Šioje vairavimo trasoje vaikai jaučiasi tikrais eismo dalyviais.

Pasak prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės, apsilankymų saugaus eismo mokyklėlėje skaičius neribojamas, priešingai – tikimasi, kad vaikai čia lankysis kuo dažniau.

„Vaikai, kurie skirtingomis dienomis bent trejetą kartų išklausys teorinę pamoką bei įgūdžius išmėgins realioje trasoje, galės dalyvauti žaidime vaikiškiems elektriniams automobiliams laimėti. Siekiame paskatinti vaikus užsukti ne kartą tam, kad jie kuo geriau įtvirtintų saugaus elgesio kelyje žinias, kurių jiems prireiks gyvenime. Ypač tuomet, kai jie taps savarankiškais eismo dalyviais“, – sako I. Goštautaitė-Gedutė.

Saugaus eismo mokykla prekybos ir laisvalaikio centre MEGA veikia iki rugsėjo 6 dienos. Mokytis ir pramogauti kviečiami 2–10 m. vaikai.

PLC „Mega“ nuotraukos

Skaityti toliau

Miestas

Skaitytojai kviečiami naudotis knygų pristatymo į namus paslauga

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia naudotis knygų pristatymo į namus paslauga žmonėms, kurie dėl amžiaus ar fizinės negalios neturi galimybių patys atvykti į biblioteką. Siekdami didinti atvirumą, paslaugų prieinamumą ir dovanoti skaitymo džiaugsmą kuo didesniam skaičiui kauniečių, bibliotekininkai tokiems skaitytojams knygas atveš.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga pasinaudoti gali laikinai neįgalūs vartotojai, vyresni nei 70 m. senjorai, turintys senatvės judėjimo problemą bei žmonės, turintys fizinę negalią. Jiems skaitytojo pažymėjimas išduodamas nemokamai, o knygos skolinamos mėnesio laikotarpiui su galimybe šį terminą prasitęsti dar du kartus, jei leidinys nerezervuotas kito vartotojo. Bibliotekos darbuotojai arba savanoriai pas tokius skaitytojus užsuka kartą per mėnesį. Vieno apsilankymo metu skaitytojui atnešamos penkios iš anksto užsakytos knygos.

Skaitytojai, pageidaujantys gauti knygas į namus, kviečiami darbo dienomis 9–19 val. kreiptis į Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrių telefonu (8 37) 22 04 61 arba el. paštu jaunimas@kaunas.mvb.lt.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi