Connect with us

Greitos naujienos

LTG skaičiuoja sudėtingų 2020 m. rezultatus: geriau nei planuota, visi strateginiai projektai važiuoja pirmyn

Susisiekimo ministerija

Paskelbta

2021 01 18

Didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) 2020 metais, preliminariais duomenimis, uždirbo 468,8 mln. eurų pajamų. Tai 7 proc. mažiau, nei 2019-aisiais, kai visos grupės bendrovės drauge uždirbo 505,5 mln. eurų pajamų. Bet grupės rezultatai – geresni, nei buvo planuojama prasidėjus pandemijai.
Grupės kontroliuojančiosios bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška praėjusių metų pasiekimus vertina pozityviai, mat vertinant pandemijos efektą tokie rezultatai dar metų pradžioje buvo mažai tikėtini.
„Metai buvo kupini iššūkių, visų pirma, dėl pandemijos situacijos ir jos efekto visos Lietuvos ekonomikai. Analizuodami galimus pandemijos padarinius mūsų verslui dar metų pradžioje tokius rezultatus būtumėm pavadinę mažai tikėtinais. Tad labai džiaugiuosi, jog LTG grupė sugebėjo prisitaikyti, rasti greitus sprendimus ir pabaigė metus tikrai pozityviomis nuotaikomis“, – sako Mantas Bartuška.
Pasak LTG grupės vadovo, svarbu pabrėžti, jog pandemijos situacija nesutrukdė nei vienam strateginiam bendrovės projektui judėti į priekį.
„Visos pagrindinės grupės bendrovės praėjusiais metais padėjo svarbius pamatus ateičiai – infrastruktūros valdytojas „LTG Infra“ pradėjo Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektą, keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ – kuriai pandemija padarė didžiulę įtaką – ėmėsi naujų ekologiškų elektrinių traukinių pirkimo, o krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sėkmingai ėjo verslo diversifikavimo keliu ir įkūrė dukterines bendrovės kitose Europos valstybėse“, – pasakoja LTG vadovas Mantas Bartuška.
„LTG Infra“
Šalies geležinkelių tinklą valdanti LTG grupės bendrovė „LTG Infra“ praėjusiais metais žengė svarbų žaliojo kurso žingsnį – pradėjo ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos projektą. Pagal 2019 metais pasirašytą sutartį su Ispanijos bendrovių konsorciumu, iki 2023 metų pabaigos pagrindine šalies geležinkelių arterija galės kursuoti elektra varomi traukiniai – tvaresniam bei patogesniam keleivių susisiekimui ir krovinių vežimui.
Bendrovė skaičiuoja, jog visu šalies tinklu traukiniai pernai įveikė 32,6 mlrd. tkm – vos 2 proc. mažiau nei 2019 metais. Šis rodiklis nusako, kiek kilometrų įveikė ir kokio svorio traukiniai naudojuosi Lietuvos geležinkelių tinklu.
Tuo tarpu pajamų šį bendrovė gavo 217,2 mln. eurų – 8 proc. mažiau nei 2019 metais.
Vykdant „Rail Baltica“ projektą, praėjusiais metais baigtas svarbus etapas – Kauno intermodalinių krovinių terminalą pasiekė 1435 mm vėžė, taigi Kaunas tapo šiauriausiu europine vėže pasiekiamu sausumos uostu ir itin patogia kryptimi kroviniams iš Vakarų Europos.
„LTG Infra“ praėjusiais metais žymiai daugiau investavo į infrastruktūros remonto ir modernizavimo projektus. 2019-aisiais šios investicijos siekė 87 mln. eurų, kai tuo tarpu pernai – net 179 mln. eurų.
„LTG Link“
Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ 2020-aisiais gyveno iššūkių ritmu. Pandemija apribojo keliones traukiniais, tad bendrovė skaičiuoja, jog praėjusiais metais vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniais keliavo 3,3 mln. keleivių – 40 proc. mažiau nei 2019-aisiais.
Bendrovė praėjusiais metais gavo 19 proc. mažiau pajamų – 49,7 mln. eurų. Visgi ir šiuo nelengvu laikotarpiu įgyvendinti reikšmingi projektai.
„LTG Link“ rugsėjį žengė svarbų žingsnį ir su „Lenkijos geležinkelių“ bendrove „PKP Intercity“ pasirašė ketinimų protokolą dėl maršruto Vilnius–Varšuva. Planuojama, jog pirmasis traukinys dviejų valstybių sostines sujungs šiais metais.
Bendrovė metus užbaigė paskelbusi viešuosius pirkimus naujiems elektriniams traukiniams įsigyti. Planuojama parką papildyti apie 30 naujų traukinių, kurių dalis būtų elektriniai, dalis – elektriniai su baterijomis. Pastarieji traukiniai – daug žadanti geležinkelio transporto naujovė, kurią savo riedmenų parkuose diegia Austrijos, Danijos, Airijos, Didžiosios Britanijos vežėjai.
„LTG Link” būtų vieni pirmųjų vežėjų, pradedančių eksploatuoti tokius inovatyvius traukinius – keliauti po Lietuvą jais bus galima be jokio taršos pėdsako net ir neelektrifikuotais geležinkelio ruožais.
Pandemijos įkarštyje „LTG Link“ komandai teko per parą suorganizuoti specialiuosius traukinius, kuriais padėjo užsienyje esantiems lietuviams grįžti namo. Vežėjui teko net 10 kartų koreguoti traukinių reisus, išlaikant būtinąjį susisiekimą. Šias pastangas keleiviai įvertino, ir vasarą, situacijai esant stabiliai, noriai rinkosi tvarias keliones traukiniais į pajūrį ir kitas turistines vietas.
„LTG Cargo“
Krovinių vežėjo „LTG Cargo“ veikloje 2020 metai taip pat buvo kupini iššūkių. Tą lėmė ir pandemijos sukelta sudėtinga situacija pramonės verslo įmonėse, ir neužtikrinta geopolitinė situacija regione.
Praėjusiais metais vežėjas pervežė 3 proc. mažiau krovinių – iš viso 53,4 mln. tonų. Labiausiai augo grūdų ir trąšų, mažėjo – skiedrų, naftos ir jos produktų bei anglies pervežimai, o pervežti vietinių grūdų ir trąšų kiekiai buvo didžiausi per visą bendrovės veiklos istoriją.
Dar balandį bendrovė pristatė galimus veiklos scenarijus, įvertinant pandemijos efektą ekonomikai – pagal optimistiškesnį scenarijų krovinių srautas praėjusiais metais galėjo mažėti apie 7,5 proc., o pagal pesimistiškesnį – apie 12 proc. Tad 3 proc. mažesnis rodiklis – puikus rezultatas LTG grupės krovinių vežimo bendrovei.
„LTG Cargo“ pajamos pernai siekė 397 mln. eurų – 7 proc. mažiau nei pernai.
2020 m. bendrovė daugiausia dėmesio skyrė naujoms paslaugoms vystyti, veiklai diversifikuoti ir tarptautinei plėtrai. „LTG Cargo“ kartu su partneriais pirmą kartą pervežė puspriekabes, o įgyvendindama tarptautinės plėtros strategiją, įsteigė dukterines bendroves Lenkijoje ir Ukrainoje.
LTG grupė
Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė strategiškai svarbią veiklų atskyrimo programą – bendrovės krovinių gabenimo, keleivių vežimo ir infrastruktūros valdymo veiklos buvo atskirtos į skirtingas dukterines bendroves. Praėjusių metų liepą joms buvo suteikti nauji vardai ir taip baigta LTG grupės transformacijos programa.
Grupę sudaro kontroliuojančioji bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (sutrumpintai – LTG), krovinių vežimo veiklą vykdanti bendrovė „LTG Cargo“, keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, šalies geležinkelių tinklą valdanti ir jo modernizacija besirūpinanti bendrovė „LTG Infra“. Taip pat grupėje veikia Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD), Geležinkelio tiesimo centras (GTC) ir kitos dukterinės bendrovės.
LTG grupės rodikliai

 

2020 preliminarūs duomenys

2019

Pokytis

LTG grupės konsoliduotosios pajamos, Eur

468,8

505,5

-7%

„LTG Cargo“ pajamos, Eur

397,0

427,4

-7%

„LTG Cargo“ krovinių vežimo apimtys, mln. tonų

53,4

55,2

-3%

„LTG Infra“ pajamos, Eur

217,2

235,1

-8%

„LTG Infra“ traukinių darbo apimtis, mlrd. tonų km

32,6

33,2

-2%

„LTG Link“ pajamos, Eur

49,7

61,2

-19%

„LTG Link“ keleivių skaičius, mln.

3,34

5,52

-40%

 
AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacija
 

Reklama

Greitos naujienos

Viceministrė: „Klimato politika – ne tik įsipareigojimai, bet ir konkurencingumo lenktynės“

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2021 03 05

Klimato krizę pirmiausia sprendžia ne tarptautiniai susitarimai, o nacionalinių valstybių politinė valia. Toks nacionalinės valios įsikūnijimas – tai Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, kurią penktadienį socialiniams partneriams pristatė Aplinkos ministerija.

Minties apie politinės valios svarbą autorius – VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Egidijus Rimkus, kurio žodžiais, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pavyzdys ir lyderystė yra kritiškai svarbūs visam pasauliui, kad galėtume išvengti dar didesnės klimato krizės. „Manau, Lietuva jaučiasi visaverte ES nare, gebančia priimti svarbius sprendimus ir įsipareigojimus, o ne kaip kampininke, laukiančia šeimininko nurodymų“, – komentuodamas darbotvarkės turinį sakė VU profesorius.

Egidijus Rimkus atkreipė dėmesį į paplitusią nuostatą, kad Lietuva esanti maža šalis, todėl jos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslai nepastebimi globalių emisijų fone. „Ir tai yra tai absoliuti tiesa. Netgi visos Europos perėjimas prie nulinių emisijų iš esmės nepakeis pasaulio situacijos. Tačiau būtent Europa ir europiečiai savo veiksmais ir pasirinkimais kol kas vis dar turi galią ekonominiais svertais priversti eiti tuo pačiu keliu ir visus kitus“, – teigė Egidijus Rimkus.

Nors VU mokslininkas vietomis klimato kaitos darbotvarkėje pasigedo dar ambicingesnių tikslų, iš esmės ją laiko „puikiu planu“. „Tik dar lieka klausimas, kaip įstatymais užtikrinti, kad planas būtų valstybės prioritetas, kad darbotvarkės tikslai ir uždaviniai ateityje keistųsi mažai, o jų įgyvendinimas nepriklausytų nuo valdžios kaitos“, – palinkėjo VU klimatologas.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė atkreipė dėmesį į darbotvarkėje nurodomą kontekstą, kai patys nespręsdami klimato krizės atsiliksime nuo kitų. „Tačiau spręsdami krizę sukursime sąlygas geresnei aplinkai, ekonomikai, sveikatai“, – teigė ji.

Savo ruožtu reflektuodamas darbotvarkę Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius patvirtino: dauguma verslų europinį Žaliąjį kursą sprendžiant klimato krizę vertina kaip galimybę. „Lietuva turės būti labai aktyvi dalyvė. Pritardamas numatantiems tikslams, raginu jų siekti jau šiandien“, – teigė Martynas Nagevičius.

Pristatydama nacionalinę darbotvarkę visuomenei, viceministrė Gintarė Krušnienė pabrėžė, kad kelti ŠESD mažinimo ambicijas ir stumtis priekin verčia ir ilgalaikis konkurencingumas,  ir nacionalinis interesas. „Esame iškastinio kuro produktus importuojanti šalis – savo reikmėms atsigabename iškastinio kuro už pustrečio milijardo eurų per metus. Per artimiausią dešimtmetį šios Vyriausybės iškeltas tikslas pusę elektros pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių, taip pat vietinių biodegalų ir biometano plėtra, be abejonės, bent dalį tų pinigų paliks mūsų ekonomikoje. Todėl tai yra naudinga mūsų valstybei“, – sakė ji.

Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, viceministrės teigimu, – tai kur kas daugiau nei solidarumas su pasauliu ir atsiskaitymas už įpareigojimus Europos Sąjungai. „Darbotvarkėje keliami tikslai ieškant klimato krizės sprendimų kviečia susitelkti mokslininkams, verslui ir visuomenei. Ambicinga klimato politika tikrai nekelia prielaidų, kad mes negaminsime maisto, kad nejudėsime ir nevairuosime, ar kitaip nors apribosime esminius poreikius, tačiau turime ieškoti švarių technologijų tiems poreikiams patenkinti“, – aiškino Gintarė Krušnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mūsų šalies ambicijos ES masteliu yra vidutinės, todėl vis tiek kliausimės dar turtingesnėmis ES šalimis, kurios siekdamos dar didesnių tikslų turės investuoti į žaliąsias inovacijas. „Tad norint išlikti konkurencingiems ir augantiems, mūsų verslams reikės ieškoti savo nišų pritaikant ir plėtojant žaliąsias technologijas“, – teigė aplinkos viceministrė.

Artimiausias pagrindinis darbotvarkės tikslas – per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų ŠESD kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m.

Kviečiame teikti pastabas ir pasiūlymus Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektui, kuris iki kovo 9 d. pateiktas viešajai konsultacijai.

 

 

 

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą energetikoje stiprins bendra ministerijų darbo grupė

Energetikos ministerija

Paskelbta

„Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis projektas: tai bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė, todėl turime solidarizuotis stabdant jos tolimesnę plėtrą“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys, šiandien Kijeve susitikęs laikinuoju Ukrainos energetikos ministru Yurii Vitrenko.

D. Kreivys pabrėžė, jog, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį jos nesaugumą. Jis akcentavo svarbą neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, kaip būtiną sąlygą stabdant II-ojo atominės elektrinės bloko statybas.

Susitikime ministrai sutarė įkurti bendrą darbo grupę, į kurią įeitų energetikos sektoriaus institucijų bei reguliuotojo atstovai ir kuri keistųsi informacija apie saugumo padėtį Baltarusijos AE, elektros importą iš Rusijos, stebėtų ir analizuotų energijos tiekimo bei prekybos srautus.

Ši grupė taip pat dalintųsi patirtimi apie vykstančius sinchronizacijos projektus bei informacija vykdant šalių desinchronizaciją nuo rusiškos elektros energijos tiekimo. „Glaudus mūsų bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, siekiant energetinės nepriklausomybės – turime tai užtikrinti aukščiausiu politiniu lygiu“, – akcentavo D. Kreivys.

Ministras D. Kreivys Ukrainos kolegai taip pat pristatė gerąją Lietuvos patirtį vystant biokuro sektorių ir pakvietė Y. Vitrenko detaliau susipažinti su šia sritimi vizito Lietuvoje metu. Ukraina domisi Lietuvos patirtimi vystant atsinaujinančių išteklių energetiką bei praktika organizuojant biokuro prekybą energijos išteklių biržoje „Baltpool“.

D. Kreivys ir Y. Vitrenko taip pat aptarė pasirengimą š. m. kovo 18 d. numatytai Lietuvos – Ukrainos Prezidentų tarybai.

Kijeve D. Kreivys dar susitiko su Ukrainos Prezidento institucijos, Aukščiausiosios Rados atstovais bei energetikos sektoriaus ekspertais, su kuriais aptarė elektros energijos importo iš trečiųjų šalių problematiką ir kitus aktualius klausimus.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Teisingumo ministrė: laikas imtis ryžtingų pokyčių įkalinimo įstaigose

Teisingumo ministerija

Paskelbta

Lankydamasi šalies įkalinimo įstaigose, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska įvertino ne tik nuteistųjų gyvenimo sąlygas, bet ir valstybės išteklių naudojimo efektyvumą. Šiandien susitikusi su Kalėjimų departamento vadovybe, Teisingumo ministerija iškėlė tikslą pradėti bausmių vykdymo sistemos disponuojamo turto centralizavimą ir optimizavimą.

„Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos yra atskiri juridiniai vienetai, valdantys ir naudojantys įvairius pastatus, žemės sklypus. Dalis turto faktiškai nėra naudojama, turime kitą nekilnojamą turtą, kurio paskirtis nėra susieta su bausmių vykdymo sistemos funkcijomis. Iš susidariusio chaoso tampa nebeaišku, kam reikalingi tie vaiduokliai ir kas atsakingas už neefektyvų jų naudojimą, kas ir kaip koordinuoja visus procesus. Atėjo laikas imtis tikrų ir apčiuopiamų pokyčių, atveriančių galimybes kurti modernią iš šiuolaikišką bausmių vykdymo sistemą“, – pabrėžia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamentas privalo iki kovo 26 d. atlikti turto ir su juo susijusių įsipareigojimų inventorizaciją, iki balandžio 19 d. parengti turto centralizavimo plano projektą, nustatyti jo įgyvendinimo priemones, atsakingus asmenis, įvykdymo etapus ir jų terminus, o iki gegužės 3 d. – optimizavimo plano projektą. 

„Turime aiškiai sau atsakyti į klausimus kaip mūsų bausmių vykdymo sistema turi atrodyti, turime atiduoti Turto bankui nenaudojamus statinius ir sklypus. Kalėjimo departamentas turi tapti centriniu turto valdytoju, užtikrindamas geros vadybos principais grindžiamą turto naudojimą tikslams  pasiekti“, – teigia ministrė. 

Įkalinimo įstaigų vadovybė, pasak ministrės, turi rūpintis nuteistųjų resocializacija, užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atlikę asmenys integruotųsi į visuomenę ir nebegrįžtų į įkalinimo įstaigas. Turto valdymas neturėtų būti keliamas prioritetu ir pagrindiniu bausmių vykdymo įstaigų vadovų uždaviniu. 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Savivaldybės kviečiamos jungtis prie saugaus pradinukų grįžimo į mokyklas projekto

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia savivaldybes ir jų mokyklas įvertinti savo galimybes prisijungti prie Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje vykstančio projekto ir tokiu būdu atnaujinti kontaktinį ugdymą pradinukams. Savivaldybių prašoma atsakymus pateikti iki kitos savaitės antradienio darbo dienos pabaigos.
Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės sprendimu, kontaktinis pradinukų ugdymas Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje atnaujintas prieš beveik dvi savaites, moksleivių ir pedagogų šeimas patikrinus kaupinių tyrimu metodu.
Tiriant šiuo metodu į vieną kaupinį, paprastai – mėgintuvėlį, surenkama daugiausia iki 5 žmonių ėminių. Ėminiai šiuo atveju imami ne iš nosiaryklės, o iš nosies, taigi tyrimas yra neskausmingas, mažiau nemalonus nei įprastas PRG testas. Jei kaupinio atsakymas teigiamas, yra susisiekiama su tais asmenimis, kurių ėminiai buvo kaupinyje, ir jie pakartotinai tiriami jau PRG testu.
Pirmuoju tyrimo etapu, prieš vaikams grįžtant į mokyklą, kaupinio metodu mokinių ir mokytojų šeimos tirtos mobiliame punkte. Antruoju etapu, jau po savaitės visi mokiniai ir pedagogai tuo pačiu kaupinių metodu tirti mokykloje. Covid-19 atvejų neužfiksuota. Kitas tyrimas vyko šiandien, profilaktiškai bus tikrinama ir toliau.
Kaip penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotame nuotoliniame savivaldybių administracijų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų susitikime sakė Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika, vienas esminių iššūkių prieš apsisprendžiant grįžti prie kontaktinio ugdymo – užsitikrinti ir mokyklos pedagogų, ir tėvų bendruomenės palaikymą.
Jis, kaip ir mokyklos tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis, svarstančias tokį projektą įgyvendinti mokyklas pirmiausia ragina gerai pasverti savo galimybes, tinkamai paruošti bendruomenę ir visuose projekto rengimo bei įgyvendinimo etapuose bendradarbiauti su tėvų, savivaldybės ir testavimą organizuojančios įstaigos atstovais.
Reguliariai testuojant siekiama užkirsti kelią įsiplieksti ligos židiniui mokykloje ir išsyk jį suvaldyti – perkeliant į nuotolinį mokymą vieną konkrečią klasę. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro bei SAM specialistų, šis kaupinių tyrimo metodas yra patikimas ir efektyvus, ypač tiriant dideles grupes.
Vykdant pilotinį projektą mokyklos privalo laikytis ir visų kitų saugumo reikalavimų – tinkamai reguliuoti mokinių srautus, riboti kontaktus tarp klasių, užtikrinti reikiamą higieną ir t.t.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kanclerio Juliaus Lukošiaus teigimu, šio metodo nesiūloma taikyti grąžinant į kontaktinį ugdymą abiturientus dėl tos priežasties, kad jie ruošiasi laikyti brandos egzaminus. Tik daliai jų leidus grįžti į mokyklas, būtų sudaromos nevienodos galimybės pasiruošti egzaminams. Abiturientus į mokyklas ketinama grąžinti visus vienu metu, kai tik leis epiodemiologinė situacija ir taip rekomenduos nepriklausomi ekspertai.

Komunikacijos skyrius
El. paštas: info@smm.lt

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Susisiekimo regionuose klausimus ministras M. Skuodis aptarė su merais ir Lietuvos savivaldybių asociacija

Susisiekimo ministerija

Paskelbta

Tolimojo susisiekimo problemos, viešojo transporto parkų patiriami nuostoliai dėl COVID-19 pandemijos, lėšų skirstymas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, darnaus judumo skatinimo galimybės – tokias šalies savivaldybėms kylančias problemas susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacija ir merais.
 
Pastaruoju metu daug diskusijų sukėlė aptariama tolimojo susisiekimo autobusais pertvarka. Lietuvos savivaldybių vadovai išreiškė susirūpinimą, kad dėl numatomos pertvarkos gali pablogėti mažesnių miestų susisiekimas su didmiesčiais, pasunkės kelionės dideliais atstumais. Ministras patikino, kad šios problemos ministerijai yra žinomos ir tolimojo susisiekimo sistema nebus keičiama nepasitarus su savivaldybėmis ir Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pat neatlikus išsamios maršrutų ir kitų duomenų analizės.
 
„Tai, kas susiję su viešuoju transportu, Vyriausybei siūlysime keisti Lietuvos mastu. Kartu su Vidaus reikalų ministerija planuosime, kokią susisiekimo sistemą šalyje norime turėti, sieksime suderinti tolimojo ir vietinio susisiekimo sistemas. Tačiau pirmiausia tarsimės su savivaldybėmis – reikės jų duomenų, situacijos analizės. Mano tikslas – kad Lietuvoje būtų galima patogiai gyventi be automobilio, švarioje aplinkoje“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
 
Susitikime aptarti savivaldybėms svarbūs finansavimo klausimai – vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, dėl COVID-19 pandemijos karantino ribojimų patiriami dideli viešojo transporto nuostoliai, problemos mokant infrastruktūros projektų finansavimo pridėtinės vertės mokestį, finansavimo ir skolinimosi galimybių trūkumas.
 
Ministro nuomone, daugelis šių klausimų reikalauja ir kitų ministerijų įsitraukimo, todėl juos bus siekiama spręsti kartu su suinteresuotomis institucijomis, nuolat bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociacija.
 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Atnaujinami pasimatymai su nuteistaisiais 

Teisingumo ministerija

Paskelbta

2021 03 05

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos informuoja, kad nuo 2021 m. kovo 6 dienos atnaujinami trumpalaikiai bekontakčiai pasimatymai su nuteistaisiais, trunkantys iki 1 valandos. Pataisos namuose vienu metu bus galima lankyti 1 asmenį ne daugiau kaip dviems lankytojams, iš kurių bent vienas turi būti pilnametis.

Atnaujintų pasimatymų metu būtina laikytis šių sąlygų:

–  laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų;

– dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones – respiratorius arba kaukes, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. 

„Gyvas bendravimas su artimaisiais yra svarbus tiek nuteistųjų socializacijai, tiek geresniam psichologiniam klimatui. Trumpalaikiai susitikimai vyks, tačiau turime būti atsakingi ir laikytis taisyklių bei higienos reikalavimų, kad išvengtume viruso židinių susidarymo. Lankytojų srautai turės būti valdomi, laikantis saugaus atstumo bei kitų rekomendacijų”, – pabrėžia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Pasimatymo metu leidžiama nedėvėti kaukių neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (jiems rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Taip pat be kaukių leidžiama būti vaikams iki 6 metų arba, jeigu pasimatymo metu lankytojas ir gyventojas yra atskirose izoliuotose patalpose ir bendrauja telefonu.

„Dėl karantino pakankamai ilgai užsitęsė laikas, kai negalėjo vykti pasimatymai pataisos namuose, o nuteistiesiems ryšys su artimaisiais, kaip ir jų šeimoms, labai svarbus. Todėl priimtas sprendimas leisti trumpuosius pasimatymus, griežtai laikantis saugumo reikalavimų. Pataisos įstaigos privalės pasirūpinti tinkama informacija, dezinfekcijos, temperatūros matavimo priemonėmis ir pasimatymų vykdymo kontrole“, – sako Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas.

Į atnaujinamus bekontakčius pasimatymus galės atvykti tik asmenys, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pavyzdžiui, karščiavimo, slogos, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo ir panašių). Negali nuteistųjų lankyti asmenys, kuriems tuo metu privaloma izoliacija.

Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje tebegalioja šiam laikotarpiui nustatyti karantino ribojimai, pavyzdžiui, dėl judėjimo tarp savivaldybių.

Skaityti toliau

Skaitomiausi