Connect with us

Naujienos

LSMU tyrimo pristatymas: sveika gyvensena madinga tarp jaunimo, bet sveikiau gyvena vyresni

kaunieciams.lt

Paskelbta

Į šeštą dešimtį įkopę ir vyresni gyventojai bent du kartus dažniau nei jaunoji karta užsiima aktyvia fizine veikla, daugiau valgo sveikatai naudingų produktų ir labiau rūpinasi savo sveikata. Tokį lietuvių gyvenimo būdo ir sveikatos žemėlapį nubraižė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų BENU vaistinės iniciatyva atliktas unikalus tyrimas. Jis taip pat atskleidė, kokios sveikatos problemos vargina šiuolaikinę kartą.

Lietuvių mitybą, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius ir rūpinimąsi sveikata tyrę mokslininkai nustatė, kad vyrai dažniau turi antsvorio nei moterys, tačiau moterys dažniau klaidingai mano turinčios antsvorio. Kad moterys dažniau skundžiasi galvos skausmais, vyrai – nemiga ir depresija. Kad pastaraisiais metais daugiau gyventojų pas gydytojus lankėsi profilaktiškai nei dėl ligos.

„Tyrimas parodė, kad mūsų savijauta neatsiejama nuo dėmesio, kurį skiriame savo sveikatai. Organizmui naudingas gyvenimo būdas dabar yra itin madingas, tačiau norėjome pamatyti, kokios visuomenės grupės realiai savo gyvenime prisitaiko prie šios mados ir kokią įtaką tai daro gyventojų savijautai. Kartu norime paskatinti gyventojus atkreipti dar didesnį dėmesį į jų kasdienius įpročius. Siekiame ugdyti visuomenėje organizmui naudingos gyvensenos kultūrą ir kalbėti ne apie sveikatos sutrikimų gydymą, o apie jų prevenciją“, – tyrimo pristatyme kalbėjo Rasa Marcinkevičienė, BENU Vaistinė Lietuva direktorė.

Vyrai dėl svorio sau atlaidesni

Tyrimas parodė, kad antsvorio turi 43 proc. vyrų ir 34 proc. moterų, o 1 iš 4 gyventojų yra nutukę. Tačiau moterys savo svorį vertina kur kas kritiškiau – net ketvirtadalis normalaus svorio moterų mano turinčios antsvorio. Vyrai sau atlaidesni – 4 iš 10 antsvorio turinčių vyrų įsitikinę, kad jų svoris normalus.

Dauguma gyventojų (4 iš 5), manančių, kad jų svoris per didelis, bandė jį mažinti, pavyko trečdaliui bandžiusiųjų. Tiesa, svorio mažinimo priežastys tarp vyrų ir moterų išsiskyrė: dauguma vyrų minėjo svorį mažinantys, kad sulieknėtų, o dauguma moterų – kad labiau patiktų sau.

„Tyrimas parodė ryšį tarp svorio ir sveikatos vertinimo. Tarp vidutiniškai savo sveikatą vertinusių vyrų nutukusių buvo 2 kartus daugiau, nei tarp vertinusių sveikatą gerai. Panašiai ir su moterimis: daugiau kaip pusė nutukusių moterų sveikatą įvertino blogai. Taip pat rezultatai parodė, jog moterys, kurios rūpinosi sveikata, nutukusios buvo rečiau“, – tyrimo rezultatus komentuoja LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto ir Sveikatos tyrimų instituto docentė Vilma Kriaučionienė.

Sveikiau maitinasi ir daugiau juda vyresnė karta

Tyrimas taip pat atskleidė lietuvių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Moterų mitybos įpročiai buvo sveikesni nei vyrų, vyresnio amžiaus žmonių (55-70 m.) sveikesni nei jaunesnių. Rezultatai rodo, kad moterys 2 kartus dažniau nei vyrai per dieną suvalgo pakankamą kiekį šviežių vaisių ir daržovių – 3-4 porcijas. Dažniau tokį kiekį daržovių ir vaisių suvalgo vyriausios amžiaus grupės gyventojai negu jauniausios – 25-39 m. Didžioji dauguma gyventojų vaisių ir daržovių kasdien valgo mažiau nei rekomenduojama sveikos mitybos rekomendacijose – 1-2 porcijas (60 proc. moterų ir 75 proc. vyrų).

Moterys ir vyriausios amžiaus grupės gyventojai dažniau rinkosi sveikatai palankius maisto produktus: košes, pilno grūdo duoną ar duoną su sėklomis, daržovėmis, taip pat pieno produktus, vištieną ir kalakutieną, kiaušinius, šviežius ir šaldytus vaisius bei uogas (žiemą) lyginant su vyrais ir jaunesnio amžiaus gyventojais. Tiesa, moterys dažniau nei vyrai pasmaližiauja saldumynais. Vyrų racione dažniau buvo minimas greitas maistas, pusfabrikačiai, užkandžiai, saldinti gėrimai, rūkyti mėsos gaminiai.

Tik kas penktas vyras ir kas ketvirta moteris buvo fiziškai aktyvūs bent 4 kartus per savaitę. Tyrimas parodė įdomią tendenciją – užsiimantys aktyvia fizine veikla bent keturis kartus per savaitę nurodė du kartus daugiau vyriausios amžiaus grupės gyventojų nei jauniausios.

„Sveikesnės mitybos įpročius išsiugdę gyventojai buvo ir fiziškai aktyvesni. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad sveikesnį gyvenimo būdą dažniau propaguoja vyresni gyventojai nei jauni. Jie nurodė ir labiau besirūpinantys savo sveikata“, – apie gyventojų gyvenimo būdo įpročius kalba doc. V. Kriaučionienė.

8 iš 10 gyventojų vartoja alkoholį, trečdalis vyrų rūko

Vertinant gyventojų alkoholio vartojimo įpročius, paaiškėjo, kad 8 iš 10 gyventojų alkoholį vartoja. Didžiausia dalis vyrų nurodė vartojantys stipriuosius alkoholinius gėrimus (82 proc.) ir alų (80 proc.), moterys – vyną (79 proc.) ir alų (65 proc.). Alų bent kartą per savaitę vartoja kas antras jaunas vyras. Tokių moterų – 35 proc. Penktadalis vyrų nurodė bent kartą per savaitę vieno vakarėlio ar susitikimo metu išgeriantys alkoholio kiekį, prilygstantį 6 standartinėms alkoholio porcijoms.

Rūkymo įpročių rodikliai parodė, kad reguliariai ar retkarčiais rūko apie trečdalis vyrų ir maždaug 14 proc. moterų. Kasdien rūkantys vyrai vidutiniškai surūko 15, moterys – 10 cigarečių. Atitinkamai skiriasi ir kasdien rūkančiųjų vidutinis rūkymo stažas: vyrų – 24 m., moterų – 19 m.

„Plintant įvairioms įprastinių cigarečių alternatyvoms, norėjosi pažiūrėti ir jų populiarumą. Matome, kad tabako kaitinimo sistemą ir elektronines cigaretes vidutiniškai renkasi po 9 proc. gyventojų. Įprastinės cigaretės lieka populiariausios tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų“, – komentuoja LSMU docentė.

Jaunąją kartą dažniausiai kamuoja sprando ir juosmens skausmai

Didesnė dalis gyventojų – 6 iš 10 – sveikatą vertina gerai ar labai gerai, o maždaug 7 iš 10 teigia, kad rūpinasi ar labai rūpinasi sveikata.

„Tyrimas atskleidė, kad teigiami gyvenimo būdo pokyčiai teigiamai paveikė ir gyventojų savijautą bei sveikatą. Tie, kurie savo sveikatą vertina gerai, dažniau nei vertinantieji blogai nurodė, kad per praėjusius metus savo mityboje sumažino riebalų, druskos ir cukraus, suvartojamo alkoholio kiekį, padidino vartojamų daržovių kiekį, fizinį aktyvumą. Gerai sveikatą įvertinę gyventojai buvo fiziškai aktyvesni, rečiau rūkė, vyrai rečiau vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus“, – gyvenimo būdą su sveikata susieja doc. V. Kriaučionienė.

Visgi sveikatos problemos neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių gyventojų. Tyrimas išryškino šiuolaikinei visuomenei būdingus negalavimus, nulemtus gyvenimo būdo įpročių. Jaunoji karta dažniausiai skundžiasi sprando, peties ir juosmens skausmai, kamuojančiais kas antrą 25-39 m. gyventoją. Moteris dažniau nei vyrus vargina galvos skausmai (38 proc.), lėtinis nuovargis (31 proc.). Vyrai dažniau nei moterys minėjo padidėjusį skrandžio rūgštingumą (25 proc.), nemigą (18 proc.), depresiją (14 proc.).

„Minimi negalavimai atspindi šiuolaikinio dirbančiojo greito gyvenimo tempo įtaką sveikatai. Ilgos sėdimo darbo valandos, stresas, sveikos mitybos rekomendacijų nepaisymas, fizinis pasyvumas, gali lemti dažnesnius galvos, sprando, juosmens skausmus, virškinimo sutrikimus, lėtinį nuovargį, nemigą, dažnesnius virusinius susirgimus. Vyresnės kartos gyventojams būdingesni sąnarių skausmai, dusulys ir skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu“, – kuo skundžiasi skirtingo amžiaus gyventojai vardija doc. V. Kriaučionienė.

Labiau savo sveikata besirūpinantys gyventojai nurodė dažniau vartojantys maisto papildus. Trečdalis gyventojų juos vartoja gana reguliariai, 4-6 mėn. per metus.

„Tyrimas parodė, kad būtų klaidinga manyti, jog mūsų kasdieniai gyvenimo būdo įpročiai neturi įtakos savijautai ir sveikatai. Atradome sąsajų, kurios galėtų paskatinti gyventojus skirti daugiau dėmesio savo mitybai, fiziniam aktyvumui, mažinti žalingus įpročius. Dažniau nutukimu, dusuliu fizinio krūvio metu skundžiasi moterys, kurios mažiau rūpinasi sveikata. Padidėjusį skrandžio rūgštingumą turintys ir lėtinio nuovargio kamuojami vyrai taip pat dažniau minėjo nesirūpinantys sveikata. O tokių mitybos įpročių pakeitimas, kaip daržovių kiekio padidinimas, o cukraus, druskos ir riebalų kiekio sumažinimas racione bei didesnis fizinis aktyvumas lėmė ir geresnę savijautą“, – tyrimo rezultatus apibendrina doc. V. Kriaučionienė.

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Gruodžio 1 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, įrašą rasite ČIA.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, esant tinkamoms sąlygoms ir sniego dangai. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę gausą.

Esant ištisinei nustatytus reikalavimus atitinkančiai sniego dangai, konkretų apskaitos laiką pasirenka pats vykdytojas. Ji atliekama kasmet pagal tą patį nuolatinį maršrutą per vieną dieną. Nepavykus užbaigti per vieną dieną, apskaita kartojama iš naujo kitą dieną.

Dar viena medžiotojų pareiga – visus metus rinkti ir teikti duomenis apie didžiuosius plėšrūnus (vilkus, lūšis ir ruduosius lokius). Šie duomenys, ypač apie vilkų ar jų veiklos stebėjimą, labai svarbūs vilkų populiacijos būklei vertinti.

Sukauptą informaciją apie stambiuosius plėšrūnus medžiotojai turi pateikti ir įregistruoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklalapio skiltyje „Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą Lietuvoje registravimo anketa“. Aplinkosaugininkai kviečia ir visus gamta besidominčius žmones prisidėti renkant tokią informaciją ir ją teikti elektronine forma. Kaip tai padaryti, supažindina šalia registravimo anketos pateikta mokomoji medžiaga.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

Kultūros ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje. Joje ministrai, pagrindinį dėmesį skirdami COVID-19 pandemijos įtakai kultūros ir žiniasklaidos sektoriui, siekė nubrėžti gaires ilgalaikiam jo atsigavimui.   

ES kultūros ministrai diskutavo dėl Europos atsigavimo priemonių tvarumo ir tikslingo nukreipimo į kultūros sektorių, ES finansinių mechanizmų prieinamumo kultūros sektoriui, specialaus informacinio portalo sukūrimo, teisinio reguliavimo gerinimo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nacionaliniu lygmeniu prieinamumo kultūros sektoriui.

Šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija akcentuoja kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus svarbą Europos užimtumui ir ekonomikai bei visam Europos atsigavimui.

M. Kvietkauskas savo pasisakyme pirmiausia padėkojo už jungtines pastangas siekiant padidinti finansavimą programai „Kūrybiška Europa 2021–2027 m.“ (siūloma programos finansavimą padidinti 600 mln. eurų), taip pat pabrėžė sektoriaus informuotumo apie finansavimo galimybes gerinimą sukuriant informacinį portalą su aiškiai pateikta informacija. Ministro teigimu, toks informacinis portalas turi būti lengvai pasiekiamas vartotojams, tinkamai administruojamas ir sukurti realią vertę kultūros sektoriui. M. Kvietkauskas pasiūlė ES lygiu numatyti saugiklius, kad kultūros sektorius būtų integruotas į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, akcentavo poreikį toliau skirti dėmesį medijų ir informacinio raštingumo ugdymui, išreiškė palaikymą Italijos siūlymui įkurti Europos skaitymo aljansą ir pabrėžė poreikį skirti deramą dėmesį Europos mažosioms kalboms ir kalboms, Europoje neturinčioms savo valstybės.

„Nėra jokių abejonių, kad programos „Kūrybiška Europa“ sinergija su kitais ES finansavimo mechanizmais – „Horizon Europe“, ERASMUS+, „Skaitmeninė Europa“ ir Europos regioninis plėtros fondas – yra didelis žingsnis į priekį užtikrinant kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus finansavimą. Siekiant padidinti sektoriaus atsigavimą palaikome tolesnį ES finansavimo programų stiprinimą, tvarių ir atsparių priemonių taikymą“, – kalbėjo laikinai einantis kultūros ministro pareigas M. Kvietkauskas. 

Šioje taryboje priimtos Vokietijos pasiūlytos išvados dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos bei Vokietijos, kaip pirmininkaujančios šalies, išvados dėl lyčių lygybės kultūros sektoriuje. Jas parėmė 24 ES šalys narės. 

Tarybos išvadose dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos aptariamas COVID-19 sukeltas žiniasklaidos sektoriaus pažeidžiamumas ES. Dokumente išdėstytos priemonės švelninti neigiamą pandemijos poveikį žiniasklaidos sektoriui, užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, taip pat skatinama remti medijų ir informacinį raštingumą, spręsti dezinformacijos problemą.

Išvadose dėl lyčių lygybės kultūros sektoriuje siekiama atkreipti ir skirti didesnį dėmesį lyčių lygybės problemai, stiprinti, integruoti lyčių lygybės aspektą į kultūros politiką ir jos finansavimo programas, taip pat daugiau dėmesio skirti duomenų, suskirstytų pagal lytį, kultūros sektoriuje rinkimui ir analizei. 

2021 m. pirmąjį pusmetį pirmininkausianti Portugalija pristatė pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Pirmininkavimo metu ši šalis didžiausią dėmesį ketina skirti kultūros ir kūrybinių sektorių atsigavimui nuo pandemijos ir sektoriaus atsparumo krizėms didinimui, kultūros paveldo finansavimo mechanizmų peržiūrai, žurnalistikos ateities perspektyvoms ir tokioms kylančioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas bei robotizacija.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2021 m. Vienintelė naujovė – stojant į sporto programas didinama sporto pasiekimų reikšmė.

Kaip ir anksčiau, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas skaičiuojamas pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus, išskyrus menų ir sporto studijas. Mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi priklausomai nuo studijų programos, į kurią pretenduojama. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį.

Stojant į sporto studijų krypčių grupės studijų programas vietoje pagrindinio dalyko imami sporto pasiekimai. 2021 m. stojantiems į sporto studijų programas už sporto pasiekimus bus skiriama 0,4 konkursinio balo, o kitiems trims dalykams – po 0,2 balo. Pernai už sporto pasiekimus ir antrąjį dalyką buvo skiriama po 0,3, o likusiems dviem dalykams – po 0,2 balo.

Stojantiesiems į menus konkursinis balas skaičiuojamas tik iš stojamojo egzamino.

Stojantiesiems į pedagogines studijas privalomas motyvacijos vertinimas.

Kai kurių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu arba turintiems vienerių metų darbo stažą, turintiems brandos darbo ne žemesnį negu 9 įvertinimą, atlikusiems ilgalaikę savanorystę, taip pat baigusiesiems karinius mokymus arba atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą pridedami papildomi balai.

Ministerija primena, kad 2021 m. pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą studijoms turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia.

Kaip ir anksčiau, 2021 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Daugiau informacijos apie 2021 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas galima rasti čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės. Įsigaliosiantys pakeitimai numato riboti menkių priegaudą priekrantėje. Žvejyba stabdoma nebus – žvejai galės žvejoti kitų rūšių žuvis. 

2020 metams nustatytos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės, atlantinių menkių specializuotoji žvejyba neleidžiama, galima tik jų priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis.  Lietuvai yra skirta 113 t rytinių menkių kvota, iš kurios Baltijos jūros priekrantės žvejams kaip priegaudą  leista sugauti  beveik 11 t menkių. 

„Ankstesniais metais, kol dar negaliojo šis draudimas, priekrantėje vien IV ketvirtyje buvo sugaunama 50-85 t menkių. Šiais metais, prasidėjus IV ketvirčiui, stebimas menkių laimikių didėjimas, todėl kyla grėsmė, kad per 1–2 mėnesius bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota. Atsižvelgiant į tai kilo būtinybė riboti menkių priegaudą priekrantėje, nestabdant žvejybos, kad žvejai galėtų žvejoti kitų rūšių žuvis pavyzdžiui, stintas“, – apie Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių pakeitimą sako Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas.

Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės papildomos punktu, kuriame numatoma galimybė stabdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos baruose statomais  45 (90)-59 (118) mm akių dydžio tinklais ir/ar statomosiomis ūdomis, jei šiais,  kaip priegauda, sugauta daugiau nei 10 proc. menkių. 

Ūkio subjektas, kaip priegaudą sugavęs daugiau kaip 10 proc. menkių, turi nedelsdamas informuoti Žuvininkystės tarnybą, kuri sustabdo visų, žvejojančių atitinkamame žvejybos bare, ūkio subjektų žvejybą nurodyto akių dydžio statomaisiais tinklais ir/ar statomosiomis ūdomis 3 kalendorinėms dienoms. Žvejyba gaudyklėmis ir mažesnio akių dydžio statomaisiais tinklais, kuriuose menkių priegauda paprastai jei ir būna, tai žymiai mažesnė, nei 10 proc. neribojama. 

Žuvininkystės skyriaus vedėjas pastebi, kad pastaruoju metu Žuvininkystės tarnybos išleidžiami aštriašnipiai eršketai paaugę Kuršių mariose bei Baltijos jūroje vis dažniau pakliūva į žvejų tinklus. 

„Ši eršketų rūšis, taip pat ir jūrinės nėgės, yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, o už jų gaudymą yra nustatyti žalos gamtai atlyginimo įkainiai – versline žvejyba jūroje užsiimantieji turi žinoti apie gresiančias sankcijas, todėl atsitiktinai sugauti šių rūšių saugomi gyvūnai turi būti nedelsiant paleidžiami. Pakeistose Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklėse nurodoma, kad draudžiama gaudyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytas žuvis“, – teigia J. Poviliūnas.

Taisyklių pakeitimus galite rasti čia.

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis bei suteikti gydymo paslaugas negalintiems išvykti iš namų į karščiavimo klinikas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie rizikos grupės asmenims paslaugas teikiančias mobilias komandas.  

Sukurtos mobilios komandos veikia Anykščių, Druskininkų, Joniškio, Kauno miesto, Kelmės, Panevėžio rajono, Raseinių, Šiaulių rajono, Šilalės savivaldybėse. Vilniaus mieste veikia net 17 komandų, o Kalvarijos savivaldybėje, planuojama, kad mobili komanda pradės dirbi nuo gruodžio 3 d.

Lapkričio 11 d. priimtu operacijų vadovo sprendimu savivaldybių administracijoms pavesta suformuoti mobilias komandas savivaldybės teritorijoje ir pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas koronavirusu sergantiems pacientams teikti namuose.

Mobilios komandos teikia paslaugas koronavirusu sergantiems gyventojams, priklausantiems rizikos grupei, t. y. nėščioms moterims, 65 m. amžiaus ir vyresniems žmonėms, taip pat sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Koronavirusu sergantis ir rizikos grupei priklausantis žmogus, atsiradus naujų simptomų arba pablogėjus sveikatos būklei, nedelsiant turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį vidaus ligų gydytoją, vaikų ligų gydytoją. Šis, nustatęs, kad pacientui reikalinga kontaktinė konsultacija, turės nukreipti į mobilią komandą.

Mobiliąją komandą turėtų sudaryti šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas arba bendruomenės slaugytojas, taip pat kitas pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojas, apmokytas saugiai  naudoti asmenines apsaugos priemones.

OV sprendimą rasite čia.

SAM Spaudos tarnyba
 

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 1 val

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 12 01 Gruodžio 1 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios...

Greitos naujienosprieš 5 val

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

2020 12 01 Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus...

Greitos naujienosprieš 5 val

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

2020 12 01 Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje....

Greitos naujienosprieš 6 val

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo,...

Greitos naujienosprieš 6 val

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

2020 12 01 Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės....

Greitos naujienosprieš 6 val

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

2020 12 01 Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios...

Greitos naujienosprieš 7 val

Lietuvos bibliotekos tampa draugiškos autizmo sutrikimą turintiems lankytojams

2020 12 01 Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo...

Greitos naujienosprieš 7 val

Pareigūnai aiškinasi, kas apgadino automobilį

2020 12 01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl turto...

Greitos naujienosprieš 7 val

Pareigūnai aiškinasi, kas sužalojo vyrą

2020 12 01 Kauno apskrities policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuomet šių metų lapkričio 16 d. Kaune,...

Greitos naujienosprieš 8 val

Atrinkta 12 pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas

2020 12 01 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2020 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir...

Skaitomiausi