Connect with us

Naujienos

LSMU mokslininkų tyrimas: pusė pasiryžusiųjų nusižudyti ieškojo pagalbos

kaunieciams.lt

Paskelbta

Mokslininkų tyrimas atskleidė skaudžią realybę: po šeimos nario netekties savižudybių ratas nesustoja, sako psichologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė dr. Nida Žemaitienė.

Taip pat paaiškėjo, kad šalyje savižudybių įvyksta daugiau, nei užfiksuojama statistikoje, pažymi projekto „Psichosocialiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiusių asmenų aplinkoje“ vadovė N.Žemaitienė.

Apie jau dvejus metus LSMU Sveikatos tyrimų instituto psichologų vykdomą plataus masto mokslinį tyrimą visuomenė jau yra išgirdusi: kviesdami atsiliepti nusižudžiusių asmenų artimuosius, mokslininkai pasitelkė žiniasklaidą, socialinius tinklus, žinomus asmenis.

Kalbindami netektį patyrusių šeimų narius, mokslininkai renka duomenis, kas vyko asmens gyvenime prieš savižudybę: kokie sunkumai jį slėgė, ar ir kur jis ieškojo pagalbos, kaip reagavo sveikatos apsaugos sistema, kokių joje yra spragų. Taip pat gilinamasi, su kokiomis problemomis, įvykus artimojo savižudybei, susiduria šeima: ar ir kaip reaguoja sveikatos apsaugos sistema, kaip su netektį patyrusiais žmonėmis bendrauja specialistai.

Pasak prof. N. Žemaitienės, savižudybės tema – labai jautri, iš patyrusių tyrėjų komandos pareikalavusi ir aukščiausio profesionalumo, ir itin daug žmogiškosios atjautos. Pasidalyti savo išgyvenimais, patirtimi yra kviečiami šeimos nariai jau kiek atslūgus ūmiam netekties skausmui, po nelaimės praėjus 6 mėnesiams.

Netgi pasitelkus žiniasklaidos, bažnyčios, seniūnijų atstovus kurį laiką tyrimas vyko labai lėtai.  Kai mokslininkams į pagalbą atėjo aktorė, laidų vedėja Jurgita Jurkutė, socialiniuose tinkluose paraginusi netektį išgyvenusius žmones dalytis savo patirtimi, padėtis pasikeitė. Šiandien LSMU tyrėjų komanda yra surinkusi daugiau kaip 120 asmenų interviu, o iki metų pabaigos iš viso planuojama pakalbinti 150 žmonių.

Projekte numatytus interviu planuojama tęsti iki šių metų pabaigos, o kitus metus LSMU tyrėjų komanda skirs duomenų analizei ir rekomendacijoms parengti. Tačiau tam tikros pirminės įžvalgos, tarpiniai projekto rezultatai matyti jau šiandien.

Pasak prof. N. Žemaitienės, buvo nemažai atvejų, kai nusižudžiusiojo artimieji taip pat atsidurdavo ties savižudybės riba, ir jiems reikėdavo skubios profesionalios pagalbos. Statistikos duomenimis, net trečdalyje nusižudžiusiųjų asmenų šeimose įvyksta naujų savižudybių. Artimieji patenka į užburtą ratą: skausmas, kurį patiria dėl šeimos nario savižudybės, pagalbos stoka, įstrigimas krizėje įsuka dar vienos savižudybės procesą.

Taip pat paaiškėjo faktas, kad Lietuvoje savižudybių gali būti daugiau, nei oficialiai užregistruojama. Tarkime, mirties liudijime mirties priežastimi nurodomas ne tyčinis susižalojimas, o anafilaksinis šokas arba paskendimas. Tokių atvejų nemažai, o tai reiškia, kad savižudybių Lietuvoje įvyksta daugiau, nei pateikia statistika.

LSMU mokslininkų psichologų komanda išgirdo gerų žodžių apie policijos pareigūnus, kurie geba parodyti atjautą šeimos nariams, jiems padėti. Deja, šalia gerų atsiliepimų apie medikus buvo ir tiesiog nemaloniai nustebinusių pasakojimų apie abejingą, formalų medikų elgesį, kai jie atvyksta, suleidžia vaistų ir išvyksta netarę nė žodžio.

„Tyrimas parodė, kad bent pusė asmenų per mėnesį iki savižudybės ieškojo specialistų, šeimos gydytojų pagalbos. Vadinasi, medikų vaidmuo savižudybės prevencijoje nepaprastai svarbus, tad jiems būtina turėti šios srities žinių ir kompetencijų“, – pasakojo mokslininkė.

Pastebėta ir tai, kad netektį išgyvenantiems šeimos nariams labai stinga informacijos apie tai, kur jie galėtų gauti pagalbos: iš sveikatos apsaugos specialistų patarimo, nukreipimo ar realios pagalbos dažniausiai nėra, artimieji blaškosi, paguodos sulaukdami nebent iš draugų ar pažįstamų. Profesionali pagalba dažniausiai yra mokama, o institucinė – teikiama per trumpai, ne itin kompetentinga arba sunkiai prieinama.

Dar viena reikšminga spraga pagalbos nusižudžiusiojo artimiesiems tinkle yra ta, kad suaugusiuosius užgriuvus šoko ir sielvarto būsenai, jiems tampa per sunku pasirūpinti savo vaikais. Yra buvę atvejų, kai visą dieną vaikų nebuvo kam pamaitinti, kai be priežiūros buvo palikti neįgalūs vaikai.

Šio LSMU mokslininkų projekto, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba, rezultatai ateityje pravers formuojant strateginius savižudybių prevencijos uždavinius, padės parinkti tinkamesnes priemones, tikslingiau naudoti savižudybių prevencijai skiriamus išteklius – ir atskleis skubiausiai spręstinus sveikatos apsaugos sistemos trūkumus.

LSMU informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Avatar

Paskelbta

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 27 d. imtinai, Švenčionių, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Trakų, Šiaulių, Radviliškio, Rokiškio, Mažeikių rajonų, taip pat Vilniaus ir Šiaulių miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 11 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Pagal atnaujintą tvarką intensyvesnis testavimas bus vykdomas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra didesnis už 25, ir per paskutines 14 dienų buvo nustatyta daugiau nei penki užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejai.

Penktadienio, rugsėjo 18 d. duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 18,8.

Atsižvelgiant į sergamumo rodiklius skirtingose savivaldybėse, didelės rizikos savivaldybės kiekvieną savaitę nustatomos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu.

Rugsėjo 18 d. operacijų vadovo sprendimą rasite ČIA.

Didelės rizikos savivaldybėse šią savaitę profilaktiškai bus tiriami gydymo bei socialinės globos įstaigų darbuotojai. Taip pat papildomai bus tiriami pacientai, kurie gydymo įstaigose praleido daugiau negu 48 valandas.

Praėjusią savaitę intensyvesnis testavimas buvo vykdomas šiose didelės rizikos savivaldybėse: Švenčionių, Tauragės, Molėtų, Jurbarko, Šilalės, Raseinių, Trakų, Klaipėdos, Kėdainių, Kauno rajonų, taip pat Elektrėnų, Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybėse.

Skaityti toliau

Naujienos

Pailsėkime nuo automobilio: rugsėjo 22-ąją viešuoju transportu Kaune keliausime nemokamai

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Kasmet rugsėjo 16–22 dienomis visoje Europoje minima darnaus judumo savaitė, skatinanti tausoti gamtą ir kiekvienam savaip prisidėti prie oro taršos mažinimo. Vienas efektyviausių būdų leisti gamtai atsikvėpti – bent trumpam palikti nuošalyje motorizuotas transporto priemones. Dviračiai, paspirtukai, o galbūt kelionė į darbus ar mokslus tiesiog pėsčiomis arba viešuoju transportu. Pastarasis rugsėjo 22 d. Kaune tradiciškai keleivius veš už dyką.

Toliau naujina parką

Kauno miesto savivaldybė ir bendrovė „Kauno autobusai“ nebe pirmus metus jungiasi prie tarptautinės iniciatyvos ir kviečia gyventojus Dieną be automobilio (rugsėjo 22 d.) palikti nuosavas transporto priemones namuose.

Miesto vežėjas siūlo rinktis autobusus ir troleibusus, kurie nemažai daliai kauniečių vis dar yra gana nekasdieniškas būdas vykti į darbą ar studijas, o mažiesiems kelionės į darželius bei mokyklas išvis gali tapti išskirtiniu nuotykiu.

„Bendrovė „Kauno autobusai“ kviečia visus jungtis prie šios akcijos ir rodyti pavyzdį aplinkiniams, paraginant namiškius, kaimynus, kolegas ir draugus nemokamai išbandyti kur kas ekologiškesnį kelionės būdą. Kasdien į Kauno gatves išrieda virš 300 viešojo transporto priemonių. Iš jų daugiau kaip pusė – aplinkai draugiški troleibusai ir autobusai.

Iki metų pabaigos į dalį maršrutų išvažiuos nauji ir ekonomiški hibridiniai autobusai. Modernūs žemagrindžiai „MAN Lion’s City 12“ pakeis pusę bendrovės senojo autobusų parko“, – sako bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Dėl švaresnio oro mieste

„Pasaulinė pandemija sujaukė daugelio renginių scenarijus ir pakoregavo įvairių iniciatyvų planus, tačiau Darnaus judumo savaitė jau tapusi pernelyg gilia tradicija, kad jos atsisakytume. Juolab kad šiandieninėmis sąlygomis galime išties saugiai rinktis alternatyvius judėjimo būdus vietoje kasdien naudojamų automobilių.

Kiekvienas tikslas pasiekiamas pradedant nuo pirmų, net ir nedidelių žingsnių, vedančių jo link. Turime visi išvien stiprinti įprotį rinktis ekologiškesnes keliones, nes tai svariai prisideda, kad savo mieste kvėpuotume švaresniu oru“, – įsitikinęs Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Darnaus judumo savaitė tapo pagrindine tema šios savaitės interneto TV laidoje „Kaunas auga“.

„Kauno autobusų“ atstovai primena pandemijos laikotarpiu keliaujant autobusais ar troleibusais nepamiršti saugumo reikalavimų bei rekomendacijų. Stotelėse ir viešajame transporte privalu dėvėti kaukes ir laikytis saugaus atstumo tarp žmonių, taip pat svarbu uoliai dezinfekuoti rankas.

Mažiau triukšmo, spūsčių ir taršos

„Sėdant prie automobilio vairo verta savęs paklausti, ar tikrai būtina tai daryti. Galbūt sveikiau ir naudingiau pasivaikščioti ar pramankštinti kojas minant dviratį, o gal rytinio piko metu darbą greičiau ir patogiau pasieksiu viešuoju transportu? Beje, įmonėje turime gerųjų pavyzdžių, kuomet kolegos į darbą atvyksta pėsčiomis arba dviračiais“, – pridūrė „Kauno autobusų“ vadovas.

Pašnekovas ragina vadovautis vis labiau visuomenėje įsigalinčiu požiūriu: „Vertinu ekologiją, esu pilietiškas, noriu pailsėti nuo automobilio ir renkuosi kitą kelionės būdą – einu pėsčiomis, važiuoju dviračiu, paspirtuku arba keliauju viešuoju transportu.“ Apie tai, anot M. Grigelio, turėtume kaskart pagalvoti kiekvienas.

Šalies transporto tendencijas stebintys ir analizuojantys specialistai teigia, kad automobilių keliamą triukšmą, taršą ir spūstis miestų gatvėse galima sumažinti beveik trečdaliu, jei kuo daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu. Vienas iš argumentų: autobuso keleiviui tenka 15 kartų mažesnė tarša nei automobilio keleiviui. Apie tai reikėtų galvoti kasdien, ne tik Europos judumo savaitę.

Pasak ekspertų, šalies miestuose viešajam transportui skirtų A juostų skaičiaus didinimas taip pat ženkliai prisidėtų prie gyventojų apsisprendimo – iš nuosavo automobilio persėsti į autobusą ar troleibusą. Be to, šalyje vis dar stokojama tyrimais bei argumentais pagrįsto švietimo, kodėl savo kelionėms turėtume rinktis alternatyvą automobiliui.

 

Skaityti toliau

Rajonas

Dvejos įkurtuvės Kauno rajone (Foto)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno rajonui šiandien dviguba šventė – duris atvėrė šalia Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ pastato įsikūręs modulinis darželis, o Ilgakiemio laisvalaikio salėje pradėjo veikti 2 Ilgakiemio mokyklos-darželio ikimokyklinio ugdymo grupės. Juos lankys 100 mažųjų Kauno rajono gyventojų.

Bus daugiau įkurtuvių

Į šventę Garliavoje susirinkęs gausus būrys tėvelių džiaugėsi, kad jų vaikai jau nuo šiandien galės lankyti darželį ir nebereikės laukti eilėje.

„Kiek daug šypsenų, džiaugsmo! Tikiu, kad vaikams mūsų darželyje labai patiks ir vaikiškas krykštavimas skambės čia kasdien“, – darželio atidarymo šventėje kalbėjo Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ direktorė Rima Karalienė.

Garliavoje UAB „Cramo“ suprojektavo ir įrengė laikinas patalpas iš modulių, skirtas vaikų darželio grupėms. Iš viso čia įrengtos 4 ikimokyklinio ugdymo grupės, kurias lankys 70 vaikų. Bendrovės atstovas Jurijus Vasiljevas dėkojo rajono savivaldybei už sklandų ir darnų darbą.

„Mane džiugina, kad mūsų svajonės pildosi. Norėjome kaip įmanoma greičiau sukurti daugiau vietų darželiuose ir matome, kad savivaldybės sprendimas statyti modulinius darželius pasiteisino. Jie yra šiuolaikiški, modernūs ir puikiai pritaikyti ugdymui. Šis projektas yra sektinas pavyzdys, kaip galima greitai ir puikiai išspręsti problemą“, – akcentavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Meras patvirtino, kad šįmet šios įkurtuves ne paskutinės Kauno rajone – Garliavoje dar bus atidarytas 5 grupių modulinis darželis, o Akademijoje 10 grupių darželį, kurį galės lankyti beveik 200 vaikų.

Draugystės pavyzdys

Šie metai Ilgakiemui laimingi ir sėkmingi: visai neseniai po renovacijos duris atvėrė Ilgakiemio mokykla-darželis. Šiandien savo veiklą pradėjo 2 Ilgakiemio mokyklos-darželio ikimokyklinio ugdymo grupės, kurios įsikūrė Ilgakiemio laisvalaikio salėje. Netrukus bendruomenė turės dar vieną progą švęsti – bus baigta Ilgakiemio laisvalaikio salės pastato rekonstrukcija, kultūros centras pasipuoš nauju rūbu.

Kai vyko darželio rekonstrukcija, vaikučius sutiko priglausti Ilgakiemio laisvalaikio salė. Savivaldybė tada pamatė, kaip puikiai išnaudojamos šio pastato patalpos. Todėl vaikams grįžus į suremontuotą darželį, buvo nuspręsta čia įrengti papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes.

„Šis bendradarbiavimo ir draugystės pavyzdys įrodė, kokia stipri yra Ilgakiemio bendruomenė. Esame viena Kauno rajono šeima, todėl ir augame kartu“, – džiaugėsi Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas. Vicemeras taip pat negailėjo padėkos žodžių ir darbų rangovams UAB „Social Solutions“, kurie ne tik greitai įrengė ugdymo grupes, bet ir atsižvelgė ir visus darželio bendruomenės pageidavimus.

Ilgakiemio mokyklos-darželio vadovė Aušra Gužauskiene pasakojo, kad papildomas grupes lankys 30 vaikų, su jais dirbs 3 mokytojus ir 2 jų padėjėjos.

„Ilgakiemyje kuriasi daug jaunų šeimų, todėl džiugu, kad darželį dabar galės lankyti daugiau vaikų ir už tai esame labai dėkingi Kauno rajono vadovams“, – teigė A. Gužauskienė.

Skaityti toliau

Foto

Garsenybių vizažistė Irma Baltrušaitienė jau trečią kartą pripažinta geriausia pasaulyje

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kiekvieną rudenį geriausi pasaulio vizažo meistrai buvo įpratę rinktis Paryžiuje, kur kasmet vykdavo pasaulio čempionatas, skirtas išrinkti geriausią nuotakos įvaizdį sukūrusį specialistą. Dėl pandemijos šiais metais numatytas renginys neįvyko, tad didžiausia intriga tapo kasmet internete vykstantis foto konkursas “OMC Stylist Creatyve Bridal Makeup”, kurio nugalėtoja tapo Lietuvoje garsenybių vizažiste tituluojama Irma Baltrušaitienė. Ši pergalė jai – jau trečia.

“Konkursas vyko internetu. Meistrai iš viso pasaulio siuntė nuotraukas su atliktais darbais, kuriuos komisija vertino šešiose kategorijose. Aš dalyvavau kreatyvinio nuotakos makiažo rungtyje”, – pasakojo Irma Baltrušaitienė.

Vizažo meistrė atvira – jos sukurtas nuotakos įvaizdis buvo atliktas ekspromtu paskutinę dieną ir apie pergalę specialistė net nesvajojo. “Paprastai tokiems darbams skiriama daug treniruočių, kuriami eskizai, tada jie perpiešiami ant veido. O aš dalyvauti šiame konkurse sugalvojau paskutinę dieną be jokio išankstinio pasiruošimo”, – sakė ji.

Per keletą valandų modeliui Kamilei Minkevičiūtei buvo sukurtas nuotakos įvaizdis, kurį įamžino fotografė Evelina Šumilovaitė. Nuotraukos į konkursą buvo išsiųstos likus vos kelioms minutėms iki termino pabaigos. “Prisipažinsiu, lūkesčių laimėti aš tikrai neturėjau. Ypač kai pamačiau viešai skelbiamus kitų kolegų darbus. Buvo tikrai įspūdingų makiažų”, – sakė meistrė.

Tačiau lietuvės darbas neliko nepastebėtas. Komisija atrinko geriausius dešimt darbų, tarp kurių pateko ir Irmos Baltrušaitienės kurtas įvaizdis. Visi dešimt meistrų tapo konkurso nugalėtojais.

Vizažo čempionė pasakojo, kad tokius darbus padaryti yra labai sudėtinga. “Tai reikalauja tikslumo, simetrijos, kruopštumo. Ranka turi nedrebėti, nes linijas reikia išpiešti ranka. Ir abi puses vienodai. Negalima naudoti jokių trafaretų. Todėl ne kiekvienas tokį darbą gali atlikti. Gyvame konkurse, viskas turi būti atlikta per 45 minutes ir be jokių klaidų, nes menkiausia klaida ir visas tavo triūsas nueina per niek. Todėl tokie darbai ir parodo visą meistro profesionalumą. Jie nepanaudojami kasdienai, tačiau tokie darbai labai išlavina meistro ranką ir teptuko valdymą”, – profesinėmis subtilybėmis dalinosi Irma Baltrušaitienė.


Vizažo čempionės titulą laimėjusi specialistė neslėpė – būti tarp geriausių pasaulio meistrų yra ne tik garbė, bet ir didžiulė atsakomybė, reikalaujanti nuolat tobulintis bei gilinti žinias, domėtis naujovėmis bei tendencijomis. “Man labai svarbu, kad neužsisėdėčiau vienoje vietoje. Tad vizažo dėstytojos darbas Karaliaus Mindaugo profesiniame centre, vizažo sektoriaus pirmininkės pareigos Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijoje, septyneri metai televizijoje, kur grimuoju Lietuvoje gerai žinomus veidus bei darbas salone, kur priimu savo klientus ir puošiu juos šventėms, padeda man judėti į priekį”, – sakė Irma Baltrušaitienė.

Skaityti toliau

Naujienos

Lietuvoje pradėta medicininių kaukių gamyba

kaunieciams.lt

Paskelbta

Bendrovė „Nordmed“ pradeda medicininių kaukių, kurios atitinka standarto EN 14683 reikalavimus, gamybą Lietuvoje. Kaukes, kaip medicininę priemonę, jau įregistravo Valstybinė medicinos prietaisų akreditavimo tarnyba, todėl jos galės būti tiekiamos ir medicinos įstaigoms Lietuvoje, ir eksportuojamos į ES šalis. Klaipėdoje įsikūrusi įmonė planuoja per mėnesį pagaminti iki 2 mln. kaukių.

„Potencialą kurti medicininių kaukių gamybos pajėgumus Lietuvoje įžvelgėme dar pavasarį, kuomet rinkoje jautėsi trūkumas, o vėliau rinką užplūdo nekokybiškos, nesertifikuotos kaukės. Keletą mėnesių užtruko pasiruošimas, gamybos įrenginių pristatymas, sertifikuotų žaliavų tiekėjų paieškos Europos Sąjungos šalyse. Siekėme sukurti tvarią žaliavų tiekimo grandinę ir bendradarbiauti tik su tiekėjais iš Europos, galinčiais pateikti visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius žaliavų kokybę“, – sako UAB „Nordmed“ komercijos vadovas Marijus Kontrimas.

Pasak M. Kontrimo, numatomos gamybos apimtys gali reikšmingai prisidėti prie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos aprūpinimo medicininėmis kaukėmis. „Praėjusią savaitę startavome su gamyba – virusui nesitraukiant tikimės savo veikla būti naudingais medicinos įstaigoms bei įmonėms, besirūpinančioms darbuotojų saugumu ir sveikata. Taip pat planuojame greitu metu pradėti tiekimą į prekybos tinklus, kad produktas taptų lengvai pasiekiamas visiems Lietuvos žmonėms“, – teigia bendrovės atstovas.

Artimiausioje ateityje bendrovė planuoja plėsti asortimentą ir kitomis medicinos ir asmens apsaugos priemonėmis. „Planuojama parama, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės DNR planu, ir Lietuvos siekis steigti regioninį ES medicinos priemonių atsargų kaupimo centrą suteikia papildomos motyvacijos vystyti šią verslo kryptį“, – pasakoja M. Kontrimas.

UAB „Nordmed“ yra Klaipėdoje įsikūrusi medicinos priemonių gamybos įmonė, priklausanti „Nordon“ įmonių grupei.

Skaityti toliau

Mokslas

Į mokyklas grįžta vaikų klasės, kurios rudens pradžioje dėl COVID-19 mokėsi nuotoliniu būdu

Avatar

Paskelbta

Mokyklos, kuriose dėl COVID-19 pirmosiomis mokslo metų dienomis buvo nuotoliniu būdu besimokančių klasių, grįžta prie įprasto ugdymo proceso. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje nuotoliniu būdu mokomi tik mokiniai, kurie gyvena ne uostamiestyje, Alytaus Dzūkijos mokykloje, Raseinių Šaltinio progimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi tik pavieniai mokiniai, Rokiškio r. Juodupės gimnazijoje į klases nuo šiandien grįžta pradinukai, kitos klasės dar tęs nuotolinį mokymą.

Iš viso į mokyklas grįžo apie 300 mokinių ir daugiau nei 20 pedagogų.

Šios dienos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, serga 61 mokinys, 15 pedagogų, 11 kitų ugdymo įstaigų darbuotojų. Izoliacijoje esančių vaikų, mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų skaičius, negalutiniais duomenimis, – 1136 asmenys.

Visos mokyklos, kuriose yra nustatyti COVID-19 atvejai, šiuo metu dirba mišriai, derindamos kasdienį ir nuotolinį mokymo būdus. Nuotoliniu būdu ugdomos 46 ikimokyklinio ugdymo grupės, 31 bendrojo ugdymo klasė (vidutiniškai klasėje yra apie 24 mokinius), 1 profesinio mokymo grupė (10 mokinių), 270 pavienių mokinių.

Skaityti toliau
Naujienosprieš 1 val

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 27 d. imtinai, Švenčionių, Tauragės, Jurbarko,...

Naujienosprieš 2 val

Pailsėkime nuo automobilio: rugsėjo 22-ąją viešuoju transportu Kaune keliausime nemokamai

Kasmet rugsėjo 16–22 dienomis visoje Europoje minima darnaus judumo savaitė, skatinanti tausoti gamtą ir kiekvienam savaip prisidėti prie oro taršos...

Rajonasprieš 2 val

Dvejos įkurtuvės Kauno rajone (Foto)

Kauno rajonui šiandien dviguba šventė – duris atvėrė šalia Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ pastato įsikūręs modulinis darželis, o Ilgakiemio laisvalaikio salėje...

Fotoprieš 2 val

Garsenybių vizažistė Irma Baltrušaitienė jau trečią kartą pripažinta geriausia pasaulyje

Kiekvieną rudenį geriausi pasaulio vizažo meistrai buvo įpratę rinktis Paryžiuje, kur kasmet vykdavo pasaulio čempionatas, skirtas išrinkti geriausią nuotakos įvaizdį...

Naujienosprieš 2 val

Lietuvoje pradėta medicininių kaukių gamyba

Bendrovė „Nordmed“ pradeda medicininių kaukių, kurios atitinka standarto EN 14683 reikalavimus, gamybą Lietuvoje. Kaukes, kaip medicininę priemonę, jau įregistravo Valstybinė...

Mokslasprieš 2 val

Į mokyklas grįžta vaikų klasės, kurios rudens pradžioje dėl COVID-19 mokėsi nuotoliniu būdu

Mokyklos, kuriose dėl COVID-19 pirmosiomis mokslo metų dienomis buvo nuotoliniu būdu besimokančių klasių, grįžta prie įprasto ugdymo proceso. Klaipėdos S....

Rajonasprieš 4 val

Naują sezoną rankininkės pradėjo pergale

askelbus šalyje karantiną dėl koronaviruso (COVID-19)  Kauno rajono rankinio moterų komanda “CASCADA-HC Garliava SM” jau buvo iškovojusi Lietuvos rankinio federacijos...

Rajonasprieš 4 val

Pučiamųjų orkestrai drebino Babtus

Babtų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“ trankiai atšventė 50 metų jubiliejų. Trims orkestro nariams jis buvo išskirtinis – orkestro...

Naujienosprieš 5 val

SAM paaiškina: kuo skiriasi testavimo nuo koronaviruso būdai

Netylant diskusijoms dėl skirtingų visuomenės grupių testavimo dėl koronaviruso (COVID-19), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kuo skiriasi koronaviruso testai, kam...

Mokslasprieš 5 val

Kauno rajono pradinių klasių mokinių kūrybinių darbų – nuotraukų konkursas „Kas mano lėkštėje?“

Neveronių gimnazija – moderni, demokratiška mokykla, ugdanti kūrybingas ir atsakingas asmenybes. Kad jaunas žmogus laimingai gyventų, labai svarbu, kad jis...

Skaitomiausi