FinansaiPolitikaVerslasLietuvos ūkio plėtra spartesnė, o ateities augimą lems, kiek bus investuota į našumo didinimą

Lietuvos ūkio plėtra yra spartesnė. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti. Esant tokiai ūkio raidai, išliks spaudimas didinti atlyginimus bei kainas. Neinvestuojant į darbo našumo didinimą, augančių atlyginimų ir kainų spiralė ateityje gali mažinti Lietuvos įmonių konkurencingumą, ribodama ir ūkio plėtrą. Komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas Lietuvos ūkio plėtra yra spartesnė. Šalies realusis BVP, Statistikos departamento išankstinio įverčio...
www.kaunieciams.lt www.kaunieciams.lt2017 gegužės 3

Lietuvos ūkio plėtra yra spartesnė. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti. Esant tokiai ūkio raidai, išliks spaudimas didinti atlyginimus bei kainas. Neinvestuojant į darbo našumo didinimą, augančių atlyginimų ir kainų spiralė ateityje gali mažinti Lietuvos įmonių konkurencingumą, ribodama ir ūkio plėtrą.

Komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas

Lietuvos ūkio plėtra yra spartesnė. Šalies realusis BVP, Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2017 m. pirmąjį ketvirtį per metus padidėjo 4,1 proc. Metų pradžioje susidarė palankios sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti. Pastarasis parodo, kiek esama ūkio raida yra nutolusi nuo tvarios ūkio raidos. Jau kelerius metus šalyje kyla laisvų darbo vietų lygis, mažėja vienai laisvai darbo vietai tenkančių bedarbių skaičius. Mažiau yra ne tik darbo neturinčių kvalifikuotų asmenų, bet ir darbo ieškančių nekvalifikuotų asmenų.

Spaudimas darbo rinkoje pasireikš sparčiu darbo užmokesčio augimu. Nors šiuo metu nemenka atlyginimų augimo dalis yra siejama su didinamu minimaliuoju ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiu, vis ryškesnė tampa darbuotojų trūkumo problema. Šiais metais ji tūrėtų būti viena pagrindinių spartų darbo užmokesčio augimą lemsiančių priežasčių. Esant tokiam nedarbo lygiui, gana didelei emigracijai ir mažėjant darbo rinką papildančių jaunų asmenų, įmonėms bus vis sunkiau rasti darbuotojų, o konkuruodami dėl jų darbdaviai bus priversti didinti darbo užmokestį.

Daugiau nei darbo našumas augantis darbo užmokestis vers įmones dažniau peržiūrėti prekių ir paslaugų kainas. Lietuvos ūkio augimą lenkiantis darbo užmokesčio fondo kilimas lemia didėjančią darbo užmokesčio dalį sukuriamoje pridėtinėje vertėje. Ji ilgiau kaip dvejus metus viršija šio rodiklio istorinį vidurkį. Tik nedaug augant darbo našumui, senkantis įmonių rezervas amortizuoti atlyginimų augimą pelno sąskaita pamažu vers įmones griebtis kitos strategijos, t. y. prekių ir paslaugų kainų peržiūros. Šio scenarijaus Lietuvos ūkis galėtų išvengti daugiau investuodamas į našesnes technologijas.

Nors išlaidos produktyviosioms investicijoms ir moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai (MTEP) pastaraisiais metais augo, tačiau Lietuvos rodikliai ES kontekste tebėra nuviliantys. Lietuvos produktyviųjų investicijų ir BVP santykis 2011–2015 m. laikotarpiu buvo vienas mažiausių ES. Prastoje vietoje Lietuva yra ir pagal verslo įmonių investicijas į MTEP. 2011–2015 m. laikotarpiu Lietuvos verslo įmonių investicijos į MTEP sudarė tik 0,26 proc. BVP. Palyginimui, Austrijos, Danijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos verslo sektoriaus investicijų į MTEP ir BVP santykis sudaro apie 2 proc., Estijos – 0,96 proc., Latvijos – 0,18 proc. Didesnės investicijos į MTEP įmonėms sudarytų sąlygas kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, kurie padėtų joms sėkmingiau konkuruoti tarptautinėse rinkose, netgi esant darbuotojų trūkumo ir spartaus darbo užmokesčio augimo iššūkiams.

Komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas

Lietuvos ūkio plėtra yra spartesnė. Šalies realusis BVP, Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2017 m. pirmąjį ketvirtį per metus padidėjo 4,1 proc. Metų pradžioje susidarė palankios sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti. Pastarasis parodo, kiek esama ūkio raida yra nutolusi nuo tvarios ūkio raidos. Jau kelerius metus šalyje kyla laisvų darbo vietų lygis, mažėja vienai laisvai darbo vietai tenkančių bedarbių skaičius. Mažiau yra ne tik darbo neturinčių kvalifikuotų asmenų, bet ir darbo ieškančių nekvalifikuotų asmenų.

Spaudimas darbo rinkoje pasireikš sparčiu darbo užmokesčio augimu. Nors šiuo metu nemenka atlyginimų augimo dalis yra siejama su didinamu minimaliuoju ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiu, vis ryškesnė tampa darbuotojų trūkumo problema. Šiais metais ji tūrėtų būti viena pagrindinių spartų darbo užmokesčio augimą lemsiančių priežasčių. Esant tokiam nedarbo lygiui, gana didelei emigracijai ir mažėjant darbo rinką papildančių jaunų asmenų, įmonėms bus vis sunkiau rasti darbuotojų, o konkuruodami dėl jų darbdaviai bus priversti didinti darbo užmokestį.

Daugiau nei darbo našumas augantis darbo užmokestis vers įmones dažniau peržiūrėti prekių ir paslaugų kainas. Lietuvos ūkio augimą lenkiantis darbo užmokesčio fondo kilimas lemia didėjančią darbo užmokesčio dalį sukuriamoje pridėtinėje vertėje. Ji ilgiau kaip dvejus metus viršija šio rodiklio istorinį vidurkį. Tik nedaug augant darbo našumui, senkantis įmonių rezervas amortizuoti atlyginimų augimą pelno sąskaita pamažu vers įmones griebtis kitos strategijos, t. y. prekių ir paslaugų kainų peržiūros. Šio scenarijaus Lietuvos ūkis galėtų išvengti daugiau investuodamas į našesnes technologijas.

Nors išlaidos produktyviosioms investicijoms ir moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai (MTEP) pastaraisiais metais augo, tačiau Lietuvos rodikliai ES kontekste tebėra nuviliantys. Lietuvos produktyviųjų investicijų ir BVP santykis 2011–2015 m. laikotarpiu buvo vienas mažiausių ES. Prastoje vietoje Lietuva yra ir pagal verslo įmonių investicijas į MTEP. 2011–2015 m. laikotarpiu Lietuvos verslo įmonių investicijos į MTEP sudarė tik 0,26 proc. BVP. Palyginimui, Austrijos, Danijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos verslo sektoriaus investicijų į MTEP ir BVP santykis sudaro apie 2 proc., Estijos – 0,96 proc., Latvijos – 0,18 proc. Didesnės investicijos į MTEP įmonėms sudarytų sąlygas kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, kurie padėtų joms sėkmingiau konkuruoti tarptautinėse rinkose, netgi esant darbuotojų trūkumo ir spartaus darbo užmokesčio augimo iššūkiams.

Šaltinis: lb.lt

Scroll Up