FinansaiLietuvos bankų asociacija: COVID-19 keičia verslo skolinimosi poreikius

ELTA ELTA2020 7 balandžio
« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

Per tris savaites nuo karantino paskelbimo Lietuvoje finansų sektoriaus klientų lūkesčiai kardinaliai pasikeitė. Paskolų būstui, investicijoms ar verslo plėtrai paklausa sumažėjo kone perpus. Daugėja norinčiųjų skolintis apyvartinėms lėšoms. Valstybės paramos mechanizmui dar tik startuojant, bankai pagalbą verslui teikia savo kapitalo sąskaita.

paydayloansxxe.com nuotr.

Kol nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui kuriamas valstybinės pagalbos teikimo mechanizmas, bankai operatyviai ieško sprendimų, kurie palengvintų įmonėms laikinus finansinius sunkumus. Šiuo metu bankai verslui padeda tik savo kapitalu: atidedamas paskolų įmokų mokėjimas, peržiūrimi paskolų grąžinimo grafikai bei paskolų sutartys.

 

Kiekvienos įmonės situacija yra individuali, todėl reikalingi individualūs sprendimai. Kai kurie verslo sektoriai, pavyzdžiui restoranų, be pajamų gali išgyventi tik šešias dienas, o mėnesio prastovos pragaištingos net ir didžiausioms bendrovėms. Verslas pirmiausia bando susitvarkyti su jau turimomis paskolomis.

 

Plėtra atidedama: prioritetas – išlikti

 

Prasidėjus karantinui, į bankus kreipėsi daugiau nei 1000 paskolas turinčių įmonių, susiduriančių su problemomis dėl COVID-19 ir besidominčių finansavimo galimybėmis. Šiuo metu bankai priėmė jau per 500 sprendimų dėl verslo paskolų atidėjimo ar restruktūrizavimo.

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

 

Pavyzdžiui, antrąjį dešimtmetį gyvuojanti bendrovė „AJ Šokoladas“, valdanti 4 prekybos taškus, tarp jų – ir šokolado skulptūrų muziejų Trakuose, per karantiną neteko 90 proc. įprastos apyvartos. Šiuo metu įmonė gali prekiauti tik internetu, tad faktiškai veiklos turi tik 4 gamybos darbuotojai, o 50 karantiną leidžia namuose. Teko ne tik atidėti plėtrą, bet ir griežtai peržiūrėti visas išlaidas. „AJ Šokolado“ direktorius Julius Jauniškis sakė, kad bendrovė galėtų savarankiškai išsilaikyti dar mėnesį.

 

„Ilgai nedelsę kreipėmės į savo banką dėl prieš trejus metus suteiktos 300 tūkst. eurų paskolos šokolado skulptūrų muziejui kurti restruktūrizavimo ir susitarėme dėl įmokų atidėjimo pusmečiui, – apie skubius sprendimus pasakojo J. Jauniškis. – Neapibrėžtumas dėl ateities – didžiulis. Ilgai puoselėtus planus esame atidėję į šalį – dabar svarbiausia išlikti ir išsaugoti darbuotojus. Be valstybės pagalbos atsistoti ant kojų bus sunku – mums aktualios visos priemonės nuo palūkanų kompensavimo iki valstybės garantuotų paskolų. Kol kas konkretumo nėra, o būtent jo labiausiai ir laukiame.“

 

Atsiranda ir piktnaudžiaujančių

 

LBA duomenimis, dėl COVID-19 keičiasi verslo įmonių finansinė elgsena: skolinamasi atsargiau ir atsakingiau. Kai kurių paskolų, pvz., būstui, investicijoms ar įmonių plėtrai, paklausa pastarosiomis savaitėmis sumažėjo perpus, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai.

 

„Besiklostanti situacija atspindi ekonominį neapibrėžtumą ir atsakingą klientų požiūrį: nesant tikriems dėl ateities, svarius finansinius sprendimus dėl skolinimosi geriau atidėti, kol atsiras daugiau aiškumo. Tačiau neturintiems sukauptos finansinės pagalvės sunkmečiui, kuris COVID-19 atveju buvo visiškai netikėtas, jau dabar labai reikalinga finansinė pagalba“, – akcentavo Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.

 

Tiesa, LBA atkreipia dėmesį, jog atsiranda verslų, kurie, prisidengdami COVID-19, bando spręsti ilgalaikes įsisenėjusias finansines problemas. Vis dėlto lengvatos numatytos toms įmonėms, kurios patiria finansinių sunkumų būtent dėl koronaviruso pandemijos.

 

LBA taip pat primena finansinių įsipareigojimų turintiems klientams, kad paskolų įmokų atidėjimas ir kitos pagalbos priemonės nėra taikomos automatiškai. Tam būtinas paties kliento kreipimasis. Karantino metu visiems bankų klientams, taip pat – ir verslo, rekomenduojama naudotis interneto banku bei nuotolinėmis specialistų konsultacijomis. Jas teikia daugiau nei įprastai bankų darbuotojų.

 

Laukia naujo mechanizmo

 

Didžiausias bankų klientų lūkestis šiuo metu – paskola su valstybės garantija įmonės likvidumui arba apyvartinėms lėšoms. Tačiau kol dar iki galo nepatvirtintas valstybės pagalbos verslui teikimo mechanizmas, bankai išduoti šių paskolų nelabai gali.

 

Lietuvos finansų bendruomenė, pasirengusi tarpininkauti valstybės pagalbos programoje ir kiek įmanoma padėti su laikinais finansiniais sunkumais susiduriančioms įmonėms, kaip ir pats verslas, laukia iš institucijų konkrečių paramos priemonių, padėsiančių šalies bendrovėms ne tik išlikti, bet ir gyvuoti toliau.

 

„Labai svarbu, kad pagalbos verslui priemonės atitiktų laikmečio realijas ir prognozes. Tuo metu nepamatuoti pažadai ir neišpildyti lūkesčiai gali padidinti įtampas su finansiniais sunkumais susiduriančioms įmonėms“, – mano M. Zalatorius.

 

Šiuo metu šalies Vyriausybė verslo gelbėjimui yra numačiusi papildomai skirti apie 500 mln. Eur, kas sudaro 1 % 2019 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu, vadovaujantis Lietuvos banko prognozėmis, šalies ekonomika dėl COVID-19 trauksis apie 10 %.

 

Kadangi bankų paskolų portfelis yra tiesiogiai proporcingas BVP, LBA prognozėmis, traukiantis BVP, gali trauktis ir paskolų portfelis.

Dalinkitės su savo draugais
0 0 vote
Jūsų vertinimas
Prenumeruoti
Informuoti apie
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
View all comments

[contact-form-7 id=“152467″ title=“prenumerata“]

Scroll Up
0
Would love your thoughts, please comment.x
()
x