Connect with us

Sveikata

Lietuvoje – penkiolika naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų

Paskelbta

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per vakar parą šalyje patvirtinta penkiolika naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejų. Nustatyta, kad aštuoni užsikrėtę žmonės darbe arba namų aplinkoje kontaktavo su jau sergančiaisiais, keturi per praėjusią parą registruoti atvejai įvežtiniai: po du iš Kroatijos ir Bulgarijos. Tuo metu, kaip užsikrėtė dar trys žmonės, šiuo metu aiškinamasi.

Pirmieji trys atvejai nustatyti Vilniaus apskrityje. Nustatyta, kad du asmenys į Lietuvą iš Kroatijos grįžo liepos 2 d. Liepos 11 d. jie dalyvavo šeimos šventėje. Pirmieji simptomai vienam iš asmenų pasireiškė liepos 13 d., kitam – liepos 15 d. Po šios šventės susirgo trečiasis asmuo, šventės dalyvis, kuris, kaip nustatyta, užsienyje pastaruoju metu nesilankė, tad, manoma, kad užsikrėtė nuo šventės dalyvių.

Ketvirtasis atvejis nustatytas Utenos apskrityje (Molėtų rajone). COVID-19 nustatyta asmeniui, turėjusiam sąlytį su kolega, kuriam koronavirusinė infekcija patvirtinta anksčiau. Nustatyta, jog šiuo atveju sąlytį turėjo 10 asmenų, epidemiologinis tyrimas tęsiamas.

Penktasis atvejis taip pat patvirtintas Utenos apskrityje (Zarasų rajone). COVID-19 nustatyta asmeniui, bendravusiam su sergančiuoju koronavirusine infekcija. Nustatyta, kad liepos 13 ir liepos 14 dienomis užsikrėtusysis lankėsi kursuose Medininkuose, nuo liepos 15 d. buvo izoliacijoje. Nustatyta 11 sąlytį turėjusių asmenų.

Šeštasis atvejis patvirtintas Vilnius apskrityje. Asmeniui tyrimas koronavirusinei infekcijai nustatyti atliktas prieš planinę operaciją, jokių simptomų žmogus nejautė. Nustatyti 3 kontaktiniai asmenys, tęsiamas epidemiologinis tyrimas.

Septintasis atvejis nustatytas Vilniaus apskrityje. Asmuo dirba transporto kompanijoje, kur, nustatyta, turėjo sąlytį su asmenimis, kuriems anksčiau diagnozuota COVID-19 liga. Nuo liepos 13 d. asmuo buvo izoliacijoje. Remiantis surinktais duomenimis, asmuo simptomų nejaučia, tirtas profilaktiškai įmonės iniciatyva. Nustatytas vienas sąlytį turėjęs asmuo.

Aštuntasis ir devintasis atvejai nustatyti Kauno apskrityje (Kėdainių rajone). Asmenys susirgo po turėto kontakto su jau sergančiais asmenimis. Vienas iš šių žmonių turėjo sąlytį su Kėdainiuose sergančiu asmeniu, kuris užsikrėtė nuo sergančios šeimos (atvejai vakar patvirtinti Kėdainiuose), kitas asmuo bendravo su žmogumi, kuriam COVID-19 liga patvirtinta liepos 17 d. (Panevėžyje).

Dešimtasis ir vienuoliktasis atvejai nustatyti Vilniaus apskrityje. Liepos 12 d. asmenys lėktuvu į Vilnių grįžo iš Bulgarijos. Liepos 13 d. asmenys pajautė koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus, tad visą laiką laikėsi izoliacijos. Nustatytas vienas kontaktinis asmuo.

Dvyliktasis atvejis patvirtintas Panevėžio apskrityje. Asmuo užsikrėtė nuo sergančio artimojo, kuriam susirgimas COVID-19 patvirtintas liepos 13 d.

Tryliktasis ir keturioliktasis atvejai taip pat nustatyti Panevėžio apskrityje. Kaip asmenys užsikrėtė – nėra aišku. Siekiant nustatyti aplinkybes, tęsiamas epidemiologinis tyrimas.

Penkioliktasis atvejis patvirtintas Vilniaus apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kuris nuo liepos 3 d. buvo izoliavęsis, kadangi kontaktavo su sergančiuoju. Asmeniui simptomai nepasireiškė, tačiau pasibaigus izoliacijai, prieš grįžtant į darbą, buvo atlikti profilaktiniai tyrimai ir nustatytas susirgimas. Nustatyti 2 kontaktiniai asmenys.

Koronavirusas per praėjusią parą iš viso nustatytas 1947 žmonių, tebeserga 254 asmenys, 1601 – pasveiko, 81 žmogus yra izoliacijoje.

Šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Skaityti toliau

Sveikata

Profesorė: „Miokardo infarktas – mirtina grėsmė, kurios galima išvengti“

Paskelbta

Lietuvoje miokardo infarktu per metus suserga apie 10 tūkst. žmonių, iš jų apie 1,5 tūkst. – darbingo amžiaus pacientai. Dažnai ši grėsminga liga pasiglemžia žmonių gyvybę arba turi negrįžtamų padarinių sveikatai. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės, profesorės Jelenos Čelutkienės, miokardo infarktas – liga, kurios galima išvengti. Vienas efektyviausių būdų – stebėti ir koreguoti rizikos veiksnius.

Profesorė J. Čelutkienė neabejoja, kad COVID-19 – pamoka tiek medikams, tiek pacientams, kuri paveiks miokardo infarkto susirgimų statistiką, ir tai išryškės artimiausiais mėnesiais. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė įsitikinusi, kad būtina plėsti ir stiprinti nuotolines paslaugas, ruošti daugiau slaugytojų ir išnaudoti jų potencialą. Taip būtų pasiruošiama galimai antrai pandemijos bangai.

Jeigu žmogaus cholesterolio kiekis kraujyje atitinka rekomenduojamą normą, ar tikimybė patirti miokardo infarktą yra didelė? Kokios dar priežastys tai lemia?

– Tikimybę patirti miokardo infarktą mes, kardiologai ir šeimos gydytojai, įvertiname pagal rizikos skaičiuoklę. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Kai tikriname vidutinio amžiaus žmones Lietuvoje ir vertiname jų rizikos veiksnius, cholesterolis padidėjęs būna 90 proc. žmonių, kurie dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, jos metu kasmet patikrinama apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Tačiau svarbu suprasti, kad cholesterolio norma dar nėra pakankamas rodiklis kalbant apie miokardo infarktą. Būtina fiksuoti ir kitus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį (siekia 50 proc.). Rekomenduojama, kad jis neviršytų 140/90 mmHg, idealiu atveju – 130/80 mmHg.

Taip pat pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis kelia cukrinis diabetas, nutukimas. Tiesa, kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pavyzdžiui, paveldimumo ir didėjančio žmogaus amžiaus.

Ar sumažinus cholesterolio kiekį iki rekomenduojamos normos miokardo infarkto tikimybė stipriai sumažėja? Galbūt galima įvertinti procentais?

– Kardiologams ir šeimos gydytojams svarbiausia ne bendras, o mažojo tankio cholesterolis, dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, kuris formuoja aterosklerozines plokšteles. Pas sveiką žmogų jis turėtų siekti ne daugiau kaip 3,0 mmol/l. Dažnai pacientų kraujyje randame 4,5 mmol/l. Pavyzdžiui, jei šį kiekį sumažiname 1 mmol/l, tikimybė susirgti miokardo infarktu sumenksta 23 proc. Jei sumažiname 2 mmol/l, rizika sumažėja net 50 proc.

Norėčiau paminėti, kad sveikesnis ir judresnis gyvenimo būdas gali būti tik papildoma prevencinė priemonė. Veiksmingiausias būdas sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, patvirtintas moksliniais tyrimais, – vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją, taip vadinamų statinų, vartojimas. Tokie medikamentai išsiskiria tuo, kad stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, ko negali užtikrinti kitos priemonės. Tuomet smarkiai sumažėja rizika, kad aterosklerozinė plokštelė įplyš. Tinkamas vaistų indikacijas turi nustatyti šeimos gydytojai ir kardiologai, atsižvelgdami į visumą pacientui būdingų rizikos veiksnių.

Kokias didžiausias pacientų daromas klaidas, susijusias su rizika patirti miokardo infarktą, pastebite?

– Daugiausia mitais apipinti cholesterolį mažinantys vaistai – statinai. Didžiausia pacientų klaida – įsitikinimas, kad tokie medikamentai yra kažkoks blogis. Žmonės nepagrįstai baiminasi pašalinio vaistų poveikio. Dažnai pacientai su statinais susieja įprastinius raumens skausmus ar virškinimo trakto sutrikimus. Ilgametė medikės patirtis rodo, kad neteisinga sieti šiuos pojūčius su vartojamais medikamentais.

Tokie vaistai ne žalingi, o atvirkščiai. Rizikos grupėje esantiems žmonėms statinai yra pagalbos priemonė gyventi kokybiškiau ir saugiau. Jie neleidžia ligai progresuoti, sumažina sveikatai grėsmingų atvejų skaičių ir pailgina žmogaus gyvenimo trukmę.

Lietuvos kardiologų draugijos nariai pastebi, kad kitose Vakarų Europos šalyse visuomenė drąsiau vartoja statinus. Tai vaizdžiai koreliuoja su statistika: tokiose valstybėse mirtingumas keturiskart mažesnis nei Lietuvoje.

Taip pat būtina įsisąmoninti, kad cholesterolį mažinantys vaistai negali sukelti priklausomybės.

Dar viena pacientų bėda – nežinojimas, kokia jiems asmeniškai normali cholesterolio norma. Svarbu suvokti, kad jos absoliutinti negalima. Dažniausiai žmogaus, kuris neturi rizikos veiksnių, gyvena sveiką gyvenimo būdą, tinkamas mažojo cholesterolio kiekis gali būti ir 3 mmol/l. Gerokai griežtesnė cholesterolio kontrolė būtina tiems, kurie yra persirgę miokardo infarktu arba serga cukriniu diabetu, turi kitų rizikos veiksnių. Jų norma – mažiau 1,4 mmol/l. Pacientams, kuriems buvo du ar daugiau miokardo infarktų, tikslinis cholesterolio kiekis kraujyje turi siekti vos 1 mmol/l.

Ar miokardo infarktų skaičius Lietuvoje per karantiną išaugo ar nepakito?

– Lietuvos kardiologų draugija ir Vilniaus universitetas šiuo metu kaip tik renka duomenis ir aiškinasi, kaip per karantiną pakito miokardo infarktų skaičius ir su tuo susijusių mirties atvejų skaičius. Tačiau apie tai kalbėti dar anksti – statistika paaiškės artimiausiais mėnesiais. Galiu tik pasakyti, kad per pandemiją akivaizdžiai sumažėjo su miokardo infarktu atvykstančiųjų į ligoninę skaičius. Galime daryti prielaidą, kad dėl to bus išaugęs mirties atvejų skaičius. Tikėtina, kad tokių atvejų daugiausia buvo balandį, kai visas pasaulis, o kartu ir sveikatos sistema, buvo labiausiai sustojęs.

Per koronaviruso infekcijos piką apskritai atrodė, kad egzistuoja tik vienintelė liga. Ar kardiologai pajuto mažesnį dėmesį širdies ligoms?

– Besikreipiančių dėl širdies ligų skaičius karantino metu smarkiai sumažėjo. Suteikta akivaizdžiai mažiau skubios pagalbos. Pacientus stengėmės konsultuoti telefonu, jiems išrašyti būtinų vaistų receptus, tačiau tai neatstojo įprastų konsultacijų apimties. Vylėmės, kad žmonės nesikreipia, nes drausmingai vartoja vaistus. Tačiau turime duomenų, kad širdies ligoms gydyti ar rizikos veiksniams sumažinti skirtų vaistų vartojimas per karantiną sumažėjo. Sustojo širdies ir kraujagyslių prevencijos programa.

Ko galėtume pasimokyti, jei ateitų antra pandemijos banga?

– Pirma koronaviruso infekcijos banga buvo pamoka, tikiuosi, išmokta, tiek medikams, tiek pacientams. Viliuosi, kad žmonės, prireikus skubios pagalbos, mažiau baiminsis atvykti į ligoninę. Svarbu suprasti, kad, prasidėjus miokardo infarktui, pacientui būtina per 4–6 valandas atverti užsikimšusią kraujagyslę. Kitu atveju įvyksta negrįžtami pokyčiai širdies raumenyje – jame formuojasi nekrozė, o po to – randas.

Žvelgiant į ateitį, būtina užtikrinti kokybiškesnes nuotolines paslaugas. Lietuvos kardiologų draugija ruošia projektą, kurį įgyvendindami dar labiau tobulinsime kardiologų įgūdžius, paruošime daugiau slaugytojų ir išnaudosime jų potencialą. Siekiame, kad jos galėtų sergančiam lėtinėmis ligomis koreguoti gydymą, išrašyti reikalingų vaistų, paaiškinti rizikos veiksnius.

Taip pat reikalingi patikimi e. sveikatos sprendimai. Būtina praplėsti nuotolinių paslaugų paketą. Turime galvoti, kokios priemonės užtikrintų kokybiškesnį nuotolinį konsultavimą. Pavyzdžiui, tai galėtų būti vaizdo kontaktas su pacientu. Labai naudinga praplėsti nuotolinės stebėsenos priemones: įtraukti įvairių signalų matavimus iš pacientų namų ir juos perduoti į duomenų centrą. Priimti technologinius sprendimus, kurie leistų nuotolinės konsultacijos metu matyti paciento kardiogramą, instrumentinių tyrimų vaizdus.

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Sveikata

Tyrimas rodo, kad Lietuvoje daugiausia suvartojama kardiologinių vaistų

Paskelbta

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau eina virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų atliktas tyrimas parodė, kad per ketverius metus – 2016-2019-aisiais – kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet – beveik po 3 procentus.

Tarp visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus. Širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą – vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų  dozės, 2018 m. – 591, 2017 m. – 601, 2016 m. – 583.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad pernai, palyginti su 2018 m., net 11 proc. padidėjo sudėtinių kompensuojamųjų vaistų, 3,7 proc. – kompensuojamųjų generinių vaistų vartojimas. Per ketverius metus šių preparatų vartojimas padidėjo apie 14,7 procento.

Kompensuojamųjų vaistų suvartojimo tyrimas buvo parengtas pagal 2016−2019 m. privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra” posistemio ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais vaistų (tiek receptinių, tiek nereceptinių) suvartojimo duomenis. Vaistų suvartojimas buvo vertinamas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta metodika. Visą tyrimą rasite ČIA.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF. Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų – 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais.

Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų – 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių – 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų – 1,6 mln. eurų.

Šiuo metu priemoka už kompensuojamojo vaisto pakuotę, kai vaistas kompensuojamas 100 proc., Lietuvoje negali viršyti 6,36 euro. Statistika rodo, kad šiais metais vidutiniškai vienas pacientas už receptą prisimoka iki 2,60 euro.

VLK ir SAM Spaudos tarnybos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Kaunas stiprina COVID-19 prevenciją: profilaktiniai tyrimai – saugiklis prieš ligos plitimą ir paniką

Paskelbta

Aštrėjant epidemiologinei situacijai visoje šalyje ir Kaune, gyventojai raginami nepanikuoti ir imtis prevencinių veiksmų: kreiptis į Koronos karštąją liniją 1808 bei registruotis profilaktiniams tyrimams. Masiški tyrimai dėl COVID-19 padės užkirsti kelią galimoms koronaviruso grėsmėms ir apsaugos nuo infekcijos proveržio. Mobilusis patikrų punktas Kaune pasirengęs atlikti apie 600 tyrimų per dieną, tačiau ėminių kiekiai bus didinami pagal realų poreikį.

Ekstremali situacija šalyje tęsiasi ir tampa svariu argumentu, kol kas neleidžiančiu gyventojams atsipalaiduoti. Šiuo metu Kaune užfiksuoti 127 sergantieji koronavirusu, tačiau didėjantis susirgimų skaičius – ne vieta panikai.

„Didėjantis susirgimų skaičius nėra tiek grėsmingas, kiek pavojingas gali būti realios situacijos nežinojimas. Tik turėdami tikslius skaičius ir identifikavę kuo daugiau naujų susirgimo atvejų, galime rezultatyviai stabdyti viruso plitimą. Labai kviečiu kauniečius uoliau dalyvauti profilaktiniuose tyrimuose.

Fiksuojama nemažai besimptomių atvejų. Patirtis parodė, kad tikslūs tyrimų rezultatai neretai gaunami tik praėjus 3–4 paroms nuo inkubacinio periodo pradžios, todėl gyventojams, galimai kontaktavusiems su sergančiaisiais koronavirusu, visų pirma svarbiausia pasirūpinti preciziška saviizoliacija, o tik po to imtis tyrimų. Tai padės apsaugoti nuo užkrato namiškius, kaimynus, bendradarbius ir kitus artimos aplinkos žmones.

Mus reikia ne statistinių skaičių, o realių duomenų. Išlikime ir toliau atsakingi bei sąmoningi, padarydami viską, kad Kaunas būtų saugus, o kauniečiai jaustųsi ramūs“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Registracija, kaip įprastai, vyksta paskambinus į Koronos karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808. Kauno miesto gyventojai turi pasakyti frazę „kaunietis profilaktiniam ištyrimui“. Tyrimai gyventojams nemokami ir prieinami kiekvienam.

Mobilusis patikrų punktas Kaune įsikūręs miesto kempingo teritorijoje (Jonavos g. 51A). Vienu metu jame gali veikti iki trijų atskirų linijų. Jų veiklos apimtys nuolat koordinuojamos atitinkamai pagal registracijų kiekius.

Dėmesio renginių dalyviams 

Kaip paaiškėjo, naujausi COVID-19 atvejai Kauno mieste susiję su neseniai vykusiais viešais renginiais, kuriuose galėjo dalyvauti apie tūkstantis žmonių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pateikia rekomendacijas kauniečiams ir miesto svečiams, galėjusiems turėti sąlytį su asmenimis, kuriems nustatytas koronavirusas.

Suklusti turėtų tie, kurie rugpjūčio 3–6 dienomis lankėsi „Adform kiemelyje“ (Rotušės a. 20), taip pat čia vykusiame renginyje „Kitokie pasikalbėjimai su Egidijumi Dragūnu“.

Tokia informacija pateikta apibendrinus ir tiksliau nustačius maršrutus bei vietas, kur lankėsi ir dirbo užsikrėtusieji. Gauta duomenų, kad vienas jų taipogi rugpjūčio 4, 5 ir 8 dienomis dirbo restorane „Piano Piano“ (Rotušės a. 4).

NVSC atstovai informuoja, kad „Kitokių pasikalbėjimų“ renginio dalyviai, žiūrovai priskiriami prie mažos rizikos asmenų, nes vakaras vyko atviroje erdvėje. Jiems rekomenduojama sekti savo sveikatos būklę artimiausias 14 dienų ir kreiptis į Koronos karštąją liniją 1808 registruojantis profilaktiniam ištyrimui. Tai ypač svarbu pajutus peršalimo simptomus (sloga, gerklės skausmas, kosulys, karščiavimas, skonio ir kvapo praradimas).

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi