Connect with us

Naujienos

Lietuvoje mažėja įvaikinimo laukiančių mažamečių vaikų

Avatar

Paskelbta

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį įvaikino užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 377 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (68 proc.) – vyresnio amžiaus ( nuo 10 iki 17 metų). Tarnybos specialistai pastebi, kad labai sumažėjo mažo amžiaus (iki 3 metų) galimų įvaikinti vaikų.

„Intensyvesnis darbas su į krizę patekusiomis šeimomis duoda apčiuopiamų rezultatų. Dedamos visos pastangos, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje: taikoma atvejo vadyba, vaiką laikinai prižiūri budintys globotojai, jei reikia, ieškoma globėjų (rūpintojų) ir intensyviai dirbama su biologiniais tėvais, plėtojamas paslaugų ratas šeimai. Šių pastangų rezultatas – 2019 metais beveik per pusę sumažėjo mažamečių (iki trejų metų amžiaus ) galimų įvaikinti vaikų skaičius ( galimų įvaikinti vaikų iki 3 metų 2018 m. buvo 100 vaikų, o 2019 m. 52 vaikai)“, – pabrėžė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

 

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 165 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys. Šiuo metu yra siūlomi įvaikinti 377 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji dalis šiame sąraše – 68 proc. vaikų yra vyresnio amžiaus 10-17 m. amžiaus. Galimų įvaikinti vyresnio amžiaus vaikų skaičiaus tendencija išlieka stabili, palyginti su ankstesniais metais.

 

A.Marčiukaitienės teigimu, būtent vyresni vaikai labai laukia įtėvių arba nuolatinei globai (rūpybai) pasiryžusių šeimų ar asmenų.

 

„Priežastys kodėl šeimos ilgiau laukia galimo įvaikinti vaiko yra susijusios ne tik su tuo, kad mažėja galimų įvaikinti vaikų iki trejų metų amžiaus skaičius, bet ir su įvaikintojų lūkesčiais vaiko atžvilgiu – jo socialinės kilmės, sveikatos ir t.t. Lietuvos šeimos ar asmenys daugiausia pageidauja vaikų iki vienerių arba iki trejų metų amžiaus, kurie turėtų tik nežymius sveikatos sutrikimus. Būsimi įtėviai taip pat išsako lūkesčius ir vaiko biologinių tėvų turimoms priklausomybėms, psichinei sveikatai ar protiniams gebėjimams “, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Pasak jos, džiugina tai, jog yra šeimų, kurios įvaikinusios vaiką (-us) ar turinčios savo biologinių vaikų, kreipiasi dėl įvaikinimo, norėdamos likusiems be tėvų globos vaikams suteikti šeimą ir kartu turėti gausią šeimą. Tokios šeimos yra puikus pavyzdys kaip nesibaiminti sklandančių mitų apie įvaikinimą, ilgas ir sudėtingas įvaikinimo procedūras.

 

A.Marčiukaitienė neigia ir sklandantį mitą, kad užsieniečiai yra visiškai nereiklūs pageidaujamiems įvaikinti vaikams.

 

„Jie taip pat yra reiklūs, atidžiai domisi vaiku. Tačiau skirtumas yra toks, kad, vaikui turint sveikatos ar raidos sutrikimų, ar esant brolių ir seserų grupei, užsieniečiai vertina savo pasirengimą, gebėjimus ir resursus į šeimą priimti vaiką. Be to užsienio šalyse yra geriau išvystyta sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų ir pagalbos šeimoms infrastruktūra ir jie tada sprendžia ar gaudami esamą pagalbą jie gali įvaikinti vaiką, turintį vienokių ar kitokių sveikatos ar raidos sutrikimų“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Specialistė taip pat pabrėžia, kad kiekvienam galimam įvaikinti vaikui šeimą parenka komisija, atsižvelgdama į tai, kuri šeima geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus. Kartu yra vertinami ir šeimos lūkesčiai vaiko atžvilgiu. Dažniausiai vaikui šeima renkama ne iš vienos potencialios šeimos, bet gali būti ir iš keliolikos šeimų.

Pasak specialistės, ne visus be tėvų globos likusius vaikus galima įvaikinti. Tam, kad vaikas būtų įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), jis turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytus kriterijus.

 

„Remiantis Lietuvos Civiliniu kodeksu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir kitais tarptautiniais teisės aktais, įvaikinimas galimas tik atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra įvaikinimas visų pirma turi būti naudingas pačiam vaikui. Galimas įvaikinti vaikas yra toks vaikas, kurio situacija atitinka Civilinio kodekso nustatytus atvejus: kai vaiko biologiniams tėvams (ar turimam vieninteliam iš tėvų) yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, tėvai (arba vienintelis iš tėvų) teisme duoda sutikimą vaiką įvaikinti, kai abu tėvai yra mirę arba nežinomi ir kitais nustatytais atvejais. Taip pat neretai būna atvejų, kai yra įvaikinamas sutuoktinio vaikas“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Pasak jos, vaiko nuomonė yra vienas iš svarbiausių aspektų įvaikinimo procese, net jeigu ir nėra teisinių kliūčių vaiką įvaikinti, tačiau įvaikinimo procedūra nebus pradedama jeigu pats vaikas nesutinka būti įvaikintas. Aišku, tokiu atveju yra vertinamas vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę.

 

„Vaiko nuomonė dėl galimo įvaikinimo išklausoma prieš pradedant ikiteismines įvaikinimo procedūras ir jau vykstant įvaikinimo procesui teismo posėdžio metu. Visais atvejais prieš pradedant įvaikinimo procesą vaiko pilnamečiams broliams ir seserims bei kitiems giminaičiams yra siūloma vaiką globoti ar įvaikinti. Tais atvejais, kai vaiko broliai ar seserys ar kiti vaiko giminaičiai pareiškia norą vaiką globoti, įvaikinimo procedūra nepradedama“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Pasak specialistės, be tėvų globos likusiam vaikui labai svarbu turėti šeimą, todėl tiek įvaikinimas, tiek globa (rūpyba) šeimoje savo esme sudaro galimybes vaikui augti šeimoje.

 

„Tik įvaikinimo atveju, įvaikintam vaikui ne tik suteikiama šeimos aplinka, bet ir giminystės ryšiai su naująja šeima. Vaikas tampa pilnaverčiu šios šeimos nariu ir jo teisės prilyginamos biologinio vaiko teisėms. Tai yra, šeima įvaikintą vaiką augina kaip savo biologinį vaiką. Tuo ir skiriasi vaiko globa nuo įvaikinimo, nes globojamas vaikas neįgyja giminystės ryšių ir iš to ryšio išplaukiančių teisių bei pareigų, be to globos (rūpybos) atveju vaiko tėvams išlieka galimybė vaiką susigrąžinti“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

2019 m. 62 Lietuvos sutuoktinių poros ir 7 nesusituokę asmenys įvaikino 74 tėvų globos netekusius vaikus. Įvaikintos 39 mergaitės ir 35 berniukai. Iš visų įvaikintų vaikų 56 – iki trejų metų amžiaus, 16 vaikų – nuo ketverių iki šešerių metų amžiaus 2 vaikai – nuo septynerių iki devynerių metų amžiaus. Penkios šeimos (ar asmenys) įvaikino po du vienos šeimos vaikus, kitos visos – po vieną vaiką. 21- ą vaiką įvaikino tėvo ar mamos sutuoktinis (20 sutuoktinių įvaikino 21-ą vaiką).

 

2019 metais 26-ios užsienio valstybių piliečių šeimos įvaikino 34 be tėvų globos likusius Lietuvos vaikus (17 mergaičių ir 17 berniukų). Daugiausia vaikų įvaikino italų šeimos (22), antroje vietoje – kanadiečių (7). Lietuvos vaikus taip pat įvaikino šeimos iš Jungtinių Valstijų, Švedijos, Naujosios Zelandijos.

A.Marčiukaitienė pabrėžia, kad užsienio piliečiams įvaikinus vaiką iš Lietuvos, Tarnyba periodiškai pirmus ketverius metus nuo įvaikinimo gauna ataskaitas kaip vaikui sekasi. Esant poreikiui, Tarnyba gali prašyti ataskaitas apie įvaikintą vaiką teikti ir ilgesnį laiką.

 

„Tarptautinis įvaikinimas vyksta per aštuonias Lietuvoje akredituotas užsienio valstybių įvaikinimo agentūras ir užsienio valstybių centrines institucijas, kurios yra prisijungusios prie Hagos konvencijos dėl vaiko teisių apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Taip pat įvaikinimo procesas gali vykti per užsienio valstybių centrines institucijas, į kurias gali kreiptis tik nuolat užsienyje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių sutuoktinių poros arba sutuoktiniai, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis“, – aiškino A. Marčiukaitienė.

 

 

Skaityti toliau

Nekilnojamas turtas

Dešiniojoje Neries krantinėje Kaune baigtas aštuntasis Piliamiesčio plėtros etapas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau aktyviai kuriasi modernus Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalas. Projekto vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, kitapus Kauno Senamiesčio baigė jau aštuntojo Piliamiesčio daugiabučio statybas.

Užbaigus šį unikalaus kvartalo etapą priešais Kauno pilį iškilo dviejų korpusų 6 ir 4 aukštų gyvenamais namas su 54 butais. Jų plotas siekia 38-100 kv. m. A+ energinio naudingumo klasės daugiabutis aprūpintas gyvenimui prie upės patogiais šildymo ir vėdinimo sprendimais, tokiais kaip grindinis kolektorinis šildymas ir centralizuota mechaninė rekuperacinė sistema. Po namu įrengta erdvi 44 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė bei 15 dviračių saugyklų. Būsto su daline apdaila kaina naujausiame Piliamiesčio name prasideda nuo 1330 eurų už kv. m.

„Dar prieš keletą metų čia buvusioje apleistoje teritorijoje toliau formuojame vieną didžiausių pastarojo dešimtmečio Kauno urbanistinių kvartalų. Šis darnios plėtros projektas reikšmingai prisideda prie stabiliai augančios Kauno nekilnojamojo turto rinkos, miestui grąžina ilgą laiką užmirštas erdves ir atveria naują panoramą į istorinį senamiestį“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Plėtojant kvartalą ypač didelis dėmesys skirtas jo aplinkai, rekreacinei ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai – teritorijoje išsaugotas ir sutvarkytas senasis pušynas, įrengtos žaliosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Daugiabučio laiptinės išsiskiria garsaus šiuolaikinio menininko Tado Vincaičio-Plūgo darbais.

Neries pakrantėje taip pat nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai ir įrengtas amfiteatras, iš kurio atsiveria Senamiesčio su Kauno pilimi panorama. Siekiant užtikrinti saugumą teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o prie įėjimų į laiptines – vaizdo telefonspynės.

Naujųjų namų fasadus puoš projekto architekto Tomo Kriaučiūno parinktos šiuolaikinės kokybiškos apdailos medžiagos, o butuose bus sumontuoti aukšti langai su trijų stiklų paketais bei gyventojų patogumui įrengti stikliniai prancūziški balkonėliai.

Tolimesnė Piliamiesčio plėtra numatyta jau artimiausiu metu. Devintojo namo statybos kvartale bus užbaigtos 2021 metų pradžioje, o dar vieno, dešimtojo, namo statybos turėtų prasidėti dar šiemet. Planuojama, kad iš viso iki 2028 m. dešiniajame Neries krante iškils 20 pastatų, o čia apsigyvens apie 2000 gyventojų.

2018 m. kvartalas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“ buvo įvertintas geriausio gyvenamojo projekto apdovanojimu.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat įgyvendina projektus Vilniuje: urbanistinį projektą atgyjančiose Šnipiškėse „Naujasis Skansenas“, „Matau Vilnių“ namus šalia Tauro kalno bei antrąjį „Raitininkų sodo“ etapą kitapus Kalnų parko.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam dešimtyje šalių. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, pastatų priežiūros veiklą, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Skaityti toliau

Naujienos

Yla lenda iš maišo: aiškėja tikrosios perpildytų atliekų konteinerių priežastys

kaunieciams.lt

Paskelbta

Jeigu kas nors tartų, kad jam patinka perpildytų atliekų konteinerių vaizdas, nepatikėtų niekas. Konteineriai su iš jų griūvančiomis atliekų stirtomis ir šalia sukrautomis šiukšlėmis, baldų, namų technikos ir automobilių dalių laužu nemalonūs nė vienam. Tuo tarpu atsakingų už šiuos vaizdus paieškos atskleidžia, kad netvarkos išlaidas apmoka tvarkingiausi, o patikrinimų rezultatai diktuoja atsakymus apie silpniausias atliekų rūšiavimo grandis.

 

Pakuotėms skirtuose konteineriuose – batai, rūbai, higienos priemonės

 

„Kaip parodė gegužės–rugsėjo mėnesiais atlikti kontroliniai patikrinimai 14 Lietuvos savivaldybių, į individualaus naudojimo rūšiavimo konteinerius, skirtus pakuotėms, gyventojai ir toliau meta avalynę, drabužius, higienos priemones, maisto ir kitokias atliekas. Netinkamai išrūšiuotos atliekos kartais sudaro apie trečdalį ir daugiau tokių konteinerių turinio. Kitaip sakant, už pakuočių tvarkymą atsakingi gamintojai ir importuotojai priversti tvarkyti dar ir mišrias atliekas, nors tai jiems visiškai nepriklauso“, – aiškina VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktorius Valentinas Miltienis.

 

Šią tendenciją patvirtino per penkis pastaruosius mėnesius šalies savivaldybėse atlikti patikrinimai, juos kartu su PTO vykdė ir kitos dvi licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos.

 

Pasak V. Miltienio, kolektyvinio naudojimo plastiko ir popieriaus pakuotėms skirtų konteinerių turinys yra panašus – rūšiuotos atliekos yra stipriai užterštos mišriomis atliekomis. Kiek geresnis kolektyvinio naudojimo stiklo konteinerių turinys. Nors pasitaiko, kad į stiklo konteinerius, skirtus stiklinių pakuočių surinkimui, metami automobiliniai stiklai, molio dirbiniai, plytelės. Tuo tarpu mišrioms atliekoms skirtuose konteineriuose, deja, vis dar gausu įvairiausių pakuočių, kurios turėtų būti rūšiuojamos. „Ten, kur dar likę seno tipo atvirų konteinerių – jų vaizdai yra nemalonus neatsakingo rūšiavimo liudijimas“, – teigia V. Miltienis.

 

Netinkamai rūšiuojamos ir elektronikos atliekos

 

Atliekų rūšiavimo problemas įvardija ir išplėstinės gamintojų atsakomybės principo pagrindu veikianti Elektronikos platintojų asociacija (EPA).

 

„Mūsų asociaciją nuolat pasiekia informacija, kad į konteinerius, skirtus po rūšiavimo likusioms atliekoms, metama ir įvairi buitinė elektronika, panaudotos baterijos. Bendro naudojimo konteineriams skirtose aikštelėse galima rasti senų šaldytuvų, dulkių siurblių, mikrobangų krosnelių, elektrinių virdulių, įvairių elektronikos įrangos dalių. Plastiko pakuotėms skirtuose konteineriuose tenka matyti kompiuterių klaviatūrų ar kitų plastikinių kompiuterių liekanų. O juk daugybę sykių esame siuntę visuomenei žinią, kad elektronikos laužas nėra nei metalo, nei plastiko atliekos“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.

 

  1. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad elektronikai naudojamo plastiko sudėtyje yra degumą mažinančių antipirenų, dėl to toks plastikas perdirbamas kitokiais būdais nei pakuotės. Patekęs į pakuotėms skirtus konteinerius elektronikos laužas užteršia rūšiuotas atliekas ir padidina pakuočių tvarkymo organizacijų išlaidas.

 

Konteineriuose, kuriuose atliekos „nebetelpa“ – tuščios ertmės

 

Pasak UAB „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorės Daivos Skrupskelienės, bendro naudojimo konteineriai, skirti pakuočių ir popieriaus atliekoms, dažniausiai perpildomi ir nelegalūs sąvartynai šalia jų susidaro daugiausia dėl to, kad gyventojai prieš mesdami pakuotes į konteinerius jų neišardo ir nesuspaudžia (ypač didesnių, pavyzdžiui, dėžių nuo baldų, vaizdo ir garso, kompiuterinės technikos ir pan.). Taip konteineriuose lieka daug tuščios ertmės.

 

„Išmetimo angos pusiau požeminių konteinerių dangčiuose yra mažesnės nei įprastų antžeminių konteinerių. Dalis gyventojų tiesiog patingi dėžes išlankstyti, kad jos tilptų pro konteinerio dangčio ertmę ir sukrauna jas šalia – taip paprasčiau“, – atkreipia dėmesį D. Skrupskelienė.

 

„Ecoservice“ atstovė įvardija ir kitą pakuočių atliekų konteinerių perpildymo priežastį: juose šalinamos netinkamos atliekos. Dažnas atvejis, kad gyventojai iš nežinojimo, rūšiavimo įgūdžių trūkumo ar sąmoningumo stokos į pakuočių konteinerius primeta netinkamų atliekų: plastikinių dailylenčių, tapetų ar kitų remonto atliekų, kurioms šiuose konteineriuose – ne vieta. Pasitaiko, kad konteineriuose randama net baldų ar padangų. Tokios atliekos turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

 

Nesilaikydami tvarkos klaidingai mano sutaupantys

 

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos direktoriaus V. Miltienio teigimu, dažnu atveju kolektyvinio naudojimo konteinerių perpildymo priežastis yra per mažas mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičius arba per retas šių konteinerių išvežimo grafikas. Todėl užsipildžius šiems konteineriams gyventojui lieka viena išeitis – mišrias komunalines atliekas mesti į pakuočių atliekų konteinerius.

 

Tuo tarpu D. Skrupskelienė įvardija priežastis, kodėl individualaus naudojimo pakuočių surinkimo konteineriai prisipildo greičiau nei ateina jų tuštinamo laikas: „Vadovaujantis savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, regionuose, kaimiškose vietose nustatoma, kad mišrios komunalinės atliekos surenkamos tik kartą per mėnesį. Todėl  užpildžius mišrių komunalinių atliekų konteinerį, atliekos tiesiog metamos į turimus pakuočių konteinerius. Taip jie ne tik greičiau užpildomi, bet kartu ir užteršiamos konteineryje esančios pakuotės, popierius, kurios dėl to gali tapti netinkamos perdirbti.“

 

Tiek VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, tiek  UAB „Ecoservice“ atstovai įvardija dar vieną ydingą rūšiavimo nuostatą: individualių valdų savininkai, kuriems kintamoji rinkliavos dalis už komunalinių atliekų išvežimą priklauso nuo per mėnesį išstumtų konteinerių skaičiaus (ištuštinimo dažnio), kartais tiesiog gudrauja. Siekdami sutaupyti, dalį mišrių komunalinių atliekų meta į pakuočių konteinerius, už kurių ištuštinimą ir išvežimą jiems mokėti nereikia.

 

„Tiesa ta, kad užteršdami pakuotėms skirtus konteinerius netinkamomis atliekomis vartotojai savo netvarkos kainą pajunta per prekių kainas. Tvarkydami jas patiriame papildomų išlaidų, kurios yra tris kartus didesnės už atliekų, surenkamų mišrių atliekų konteineriais, tvarkymo išlaidas. Taip vartotojas padidina veiklos sąnaudas, o galiausiai tampa naujų prekių kainos dalimi. Deja, turbūt reikia laiko, kad šią sąsają bei atsakingo rūšiavimo naudą suprastų ne mažuma, o dauguma“, – pastebi PTO vadovas.

 

Pasak V. Miltienio, didžiausia dabartinės atliekų rūšiavimo ir tvarkymo sistemos bėda yra tai, kad už netvarką, kurią sukelia neatsakingi gyventojai, turi padengti tie, kurie tvarkingai rūšiuoja, bei tie, kurie tvarko net ir mišrias atliekas, dėl kurių tvarkymo neturėtų sukti galvos.

 

Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją

 

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant  įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

Skaityti toliau

Miestas

Lietuvos zoologijos sodas – biologinės įvairovės išsaugojimo ir švietimo dalis

kaunieciams.lt

Paskelbta

Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose 1999/22/EB yra pabrėžiama, kad zoologijos sodai turi stiprinti vaidmenį saugant biologinę įvairovę. Pasitelkiant zoologijos sodo darbuotojų profesionalumą ir žinias, atnaujinant fiziškai ir morališkai sunykusią materialinę ekspozicijos bazę, gali būti sėkmingai formuojamas visuomenės supratimas apie gamtos reikšmę ir jos išsaugojimo svarbą. Reikia nepamiršti, kad zoologijos sodas nėra tik gyvūnų ekspozicija – biologinės įvairovės išsaugojimas yra vienas didžiausių tikslų.

Visame pasaulyje vykstančios gyvūnų išnykimo krizės rodo, kad zoologijos sodai yra reikalingi net ir įprastoms gyvūnų rūšims. Kai kuriems gyvūnams laukinė gamta yra pavojinga dėl antropogeninių veiksnių ir gresia jų išnykimas, todėl zoologijos sodai yra bene vienintelė vieta, kur jie saugūs. Kai kurios gyvūnų rūšys laukinėje gamtoje jau yra išnykusios ir yra likę tik nelaisvėje gyvenančios jų populiacijos. Taigi, kalbant apie gyvūnų rūšių išsaugojimo svarbą – zoologijos sodo reikšmė neginčytina.

Po Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijos bus laikomi tik tie laukiniai gyvūnai, kuriems reikia apsaugos. Kiekvienas gyvūnas, kuris bus laikomas zoologijos sode, „neš žinutę visuomenei“ – reikia tausoti aplinką, didinti žmonių sąmojingumą, mažinti vartojimą, kitaip zoologijos sodai bus vienintelė vieta pasaulyje išvysti kai kurias gyvūnų rūšis. Iš esmės pakeitus Lietuvos zoologijos sodo infrastruktūrą, maksimaliai užtikrinus tinkamas sąlygas gyvūnų auginimui ir laikymui, jis turėtų tapti visuomenės kultūros, švietimo ir poilsio centru.

Skaityti toliau

COVID

Atnaujinta dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonė: daugiau galimybių verslui

Avatar

Paskelbta

Nuo rugsėjo 25 d. įsigaliojo atnaujintas nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos priemonės “Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms” aprašas. Siekiant padėti po pirmosios pandemijos bangos atsigaunančiam verslui sudarytos galimybės kreiptis ne tik dėl pagrindinės, bet ir nepagrindinės veiklos, kuri karantino metu buvo uždrausta ar apribota. Taip pat praplėstas gavėjų ratas – dėl kompensacijų gali kreiptis Lietuvoje registruotą buveinę turinčios ir veiklą vykdančios užsienio bendrovės. Šiuo metu priėmus daugiau kaip 3 tūkst. teigiamų sprendimų, patvirtinta nuomos kompensacijų už 24 mln. Eur.

„Dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sąlygos buvo atnaujintos atsižvelgus į situacijas, su kurio-mis susiduria šalies verslas. Atnaujinimais pirmiausia siekiame suteikti daugiau lankstumo ir galimybių valstybės pagalba pasinaudoti tiems verslams, kurie vykdo kelias skirtingas veiklas ir nuostolių patyrė uždraudus ar apribojus nepagrindines įmonės veiklas. Šalies ekonomikai taip pat svarbios ir tos įmonės, kurios nėra įsteigtos Lietuvoje, tačiau čia veikia ir moka mokesčius, todėl turi turėti tokias pat galimybes pretenduoti į valstybės pagalbą,  – teigia INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.  – Visgi turime atsakingai naudoti valstybės lėšas, todėl atidžiau vertinsime įmonių ir verslininkų finansinę istoriją – į kompensacijas galės pretenduoti tie verslai, kurie veiklą vykdo nepažeisdami įstatymų ir nebuvo bausti už finansinio-ekonominio pobūdžio pažeidimus“.

Atnaujinus dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sąlygas, įmonės ir verslininkai gali pretenduoti į kompensaciją nebūtinai už pagrindinę veiklą, bus vertinamos paraiškos ir dėl vienos ar kelių uždraustų ar apribotų šalutinių veiklų, kurios pagal sudarytą nuomos sutartį vykdomos atskirose nuomojamose patalpose. Kompensacijos apskaičiuojamos už konkretų toms veikloms vykdyti nuomojamą plotą, tu-rintį priskirtą unikalų numerį, įrašytą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kurio nuomos mokesčio sumokėjimui išrašoma atskira sąskaita faktūra.

Šios nuostatos taikomos ir įmonėms, vykdančioms gamybą kartu su mažmenine prekyba. Atlikus pakeitimus, pagrindine gamybos veikla besiverčiančios įmonės dabar jau gali pretenduoti į nuomos kompensacijas dėl atskirose nuomojamose patalpose vykdomos mažmeninės prekybos veiklos, kuri per karantiną buvo uždrausta ar apribota, tačiau ši mažmeninės prekybos veikla turi būti nurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registre. Teikdamos paraiškas šios įmonės taip pat turi pateikti vadovo ir vyriausiojo buhalterio pasirašytą pažymą apie pardavimo pajamas, gautas už mažmeninės prekybos veiklą per 2020 m. I ketvirtį.

Pažymėtina, kad kreiptis dėl kompensacijos gali ir tos įmonės, kurios nėra registruotos Lietuvoje, tačiau jų nuolatinė buveinė yra įregistruota VMI Mokesčių mokėtojų registre, o nuomojamose patalpose vykdomos karantino laikotarpiu uždraustos ar apribotos veiklos rūšies kodas įregistruotas Mokesčių mokėtojų registre ne vėliau kaip 2020 m. kovo 16 d.

Atsižvelgus į kompensacijų poreikį bei prašomas kompensuoti nuomos mokesčio sumas, peržiūrėtas anksčiau priemonei numatytas 90 mln. Eur biudžetas. Siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo jis pakoreguotas iki 40 mln. Eur. Pasiekus šią sumą, paraiškų priėmimas bus stabdomas. Likusieji 50 mln. Eur bus paskirstyti kitoms pagalbos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams priemonėms.

Atnaujinus dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sąlygas, taip pat numatytas 20 darbo dienų paraiškų vertinimo terminas.

Paraiškas dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo galima teikti iki 2020 m. gruodžio 1 d. arba iki tol, kol bus nepanaudotų priemonės lėšų likutis, o kompensacijos bus išmokėtos iki gruodžio 31 d.

Detalią informaciją apie dalinį nuomos mokesčio kompensavimą bei atnaujinimus labiausiai nuo CO-VID-19 nukentėjusiems verslams galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Sveikata

Krūtų mamografijos tyrimas su nauju skaitmeniniu mamografu

Avatar

Paskelbta

Skubame pranešti, kad Dainavos ir Šančių padaliniuose yra laisvų talonų mamografijos tyrimams, kurie atliekami naujausiu ITALRAY MAMMOGRAPH FFDM (Italija) skaitmeniniu mamografu. Gamintojas – plačiai žinoma Italų kompanija ITALRAY, besispecializuojanti mamografų, kuriuose taikomos tiek skaitmeninės, tiek modernesnės tomosintezės technologijos.

Mamografijos tyrimas leidžia aptikti:

  • krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti
  • įvairius krūties pakitimus – cistas, riebalines sankaupas, kalcinatus bei įvairaus pobūdžio navikus ar mažus mazgelius (iki kelių milimetrų dydžio).

Mamografijos procedūra nėra skausminga.

PRIMENAME, kad kartą per 2 metus nemokamai atliekame skaitmeninės mamografijos tyrimą ir jo įvertinimą:

  • moterims nuo 50 iki 69 metų
  • draustoms privalomuoju sveikatos draudimu
  • turinčioms šeimos gydytojo siuntimą (forma F027/a)

Plačiau apie mamografijos tyrimą kaunopoliklinika.lt/skaitmenine-mamografija/

Registracija:

Dainavos padalinys (Pramonės pr. 31) tel. (8 37) 403 900

Šančių padalinys (A.Juozapavičiaus pr. 72), tel. (8 37) 342 167

arba internetu kaunopoliklinika.lt/registracija/

Nedelskite – aplenkite ligą!

 

Plačiaus: kaunopoliklinika.lt/2020/09/28/krutu-mamografijos-tyrimas-su-nauju-skaitmeniniu-mamografu/

Skaityti toliau

Naujienos

Kaunui ir Jurbarkui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ primena, kad iki šildymo sezono pradžios svarbu tinkamai parengti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas.

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke yra daugiau, nei 4000 pastatų, kurių šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginiai privalo būti parengti šildymo sezonui. Jų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrintys asmenys iki šildymo sezono privalo:

  • atlikti šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų hidraulinius bandymus,
  • patikrinti vamzdynų, jų atšakų, jungčių bei įrenginių būklę,
  • atlikti kitus teisės aktuose nurodytus darbus.

 

Juos atlikus, parengiamas pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas. Tik turint šį aktą, galima įjungti šildymą pastate.

 

Apie pastatų parengtumą šildymo sezonui, sistemas prižiūrintys asmenys privalo pranešti ir šilumos tiekėjui.

 

Šildymo sezoną, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, skelbia savivaldybės institucija. Ir nors už lango mus lepina dar pakankamai šilti vasariški orai, tačiau atvėsti gali bet kada. Pavyzdžiui, pernai šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas jau spalio 3 dieną.

 

Atkreipiame dėmesį, kad nors oficialią šildymo sezono pradžią skelbia savivaldybės, gyventojai ir verslo organizacijos gali pradėti šildytis ir anksčiau, nepažeisdami nustatytų higienos normų.

Skaityti toliau
Nekilnojamas turtasprieš 1 val

Dešiniojoje Neries krantinėje Kaune baigtas aštuntasis Piliamiesčio plėtros etapas

Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau aktyviai kuriasi modernus Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalas. Projekto vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė...

Naujienosprieš 1 val

Yla lenda iš maišo: aiškėja tikrosios perpildytų atliekų konteinerių priežastys

Jeigu kas nors tartų, kad jam patinka perpildytų atliekų konteinerių vaizdas, nepatikėtų niekas. Konteineriai su iš jų griūvančiomis atliekų stirtomis...

Miestasprieš 1 val

Lietuvos zoologijos sodas – biologinės įvairovės išsaugojimo ir švietimo dalis

Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose 1999/22/EB yra pabrėžiama, kad zoologijos sodai turi stiprinti vaidmenį saugant...

COVIDprieš 2 val

Atnaujinta dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonė: daugiau galimybių verslui

Nuo rugsėjo 25 d. įsigaliojo atnaujintas nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos priemonės “Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas...

Sveikataprieš 2 val

Krūtų mamografijos tyrimas su nauju skaitmeniniu mamografu

Skubame pranešti, kad Dainavos ir Šančių padaliniuose yra laisvų talonų mamografijos tyrimams, kurie atliekami naujausiu ITALRAY MAMMOGRAPH FFDM (Italija) skaitmeniniu mamografu. Gamintojas –...

Naujienosprieš 3 val

Kaunui ir Jurbarkui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ primena, kad iki šildymo sezono pradžios svarbu tinkamai parengti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas.

Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke yra daugiau, nei 4000 pastatų, kurių šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginiai privalo būti parengti...

Verslasprieš 3 val

Continental Lithuania gamykla Kaune buvo įvertinta prestižiniu LEED žaliųjų pastatų aukso sertifikatu

„Continental Automotive Lithuania“ paskelbė, jog įmonės gamykla Kaune buvo apdovanota LEED aukso sertifikatu. Tai aukščiausias LEED įvertinimas gamykliniam pastatui Lietuvoje...

Rajonasprieš 3 d.

Katamaranas „Zapyškis“ per Nemuną plukdys dviratininkus ir iškylautojus

Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybė pristatė 24 sėdimų vietų katamaraną „Zapyškis“, kurio paskirtis – rengti edukacines ir pažintines iškylas Nemune tarp...

Sveikataprieš 3 d.

Įveikiant koronavirusą: savivaldybėse pradedama teikti daugiau nemokamų psichologinių konsultacijų gyventojams

Startuoja svarbi naujovė: nuo šiol gyventojai, susidūrę su koronaviruso (COVID-19) situacijos sukeltu stresu, nerimu ir kitais psichologiniais sunkumais gali gauti...

Rajonasprieš 3 d.

Kauno rajonas iš privataus verslo nuomosis naujai pastatytą darželį

Kauno rajone ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikis yra didesnis, nei ugdymo įstaigų teikiamos galimybės. Todėl savivaldybė laisvų vietų trūkumą darželiuose šįmet...

Skaitomiausi