Connect with us

Naujienos

Lietuvoje mažėja įvaikinimo laukiančių mažamečių vaikų

ELTA

Paskelbta

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį įvaikino užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 377 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (68 proc.) – vyresnio amžiaus ( nuo 10 iki 17 metų). Tarnybos specialistai pastebi, kad labai sumažėjo mažo amžiaus (iki 3 metų) galimų įvaikinti vaikų.

„Intensyvesnis darbas su į krizę patekusiomis šeimomis duoda apčiuopiamų rezultatų. Dedamos visos pastangos, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje: taikoma atvejo vadyba, vaiką laikinai prižiūri budintys globotojai, jei reikia, ieškoma globėjų (rūpintojų) ir intensyviai dirbama su biologiniais tėvais, plėtojamas paslaugų ratas šeimai. Šių pastangų rezultatas – 2019 metais beveik per pusę sumažėjo mažamečių (iki trejų metų amžiaus ) galimų įvaikinti vaikų skaičius ( galimų įvaikinti vaikų iki 3 metų 2018 m. buvo 100 vaikų, o 2019 m. 52 vaikai)“, – pabrėžė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

 

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 165 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys. Šiuo metu yra siūlomi įvaikinti 377 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji dalis šiame sąraše – 68 proc. vaikų yra vyresnio amžiaus 10-17 m. amžiaus. Galimų įvaikinti vyresnio amžiaus vaikų skaičiaus tendencija išlieka stabili, palyginti su ankstesniais metais.

 

A.Marčiukaitienės teigimu, būtent vyresni vaikai labai laukia įtėvių arba nuolatinei globai (rūpybai) pasiryžusių šeimų ar asmenų.

 

„Priežastys kodėl šeimos ilgiau laukia galimo įvaikinti vaiko yra susijusios ne tik su tuo, kad mažėja galimų įvaikinti vaikų iki trejų metų amžiaus skaičius, bet ir su įvaikintojų lūkesčiais vaiko atžvilgiu – jo socialinės kilmės, sveikatos ir t.t. Lietuvos šeimos ar asmenys daugiausia pageidauja vaikų iki vienerių arba iki trejų metų amžiaus, kurie turėtų tik nežymius sveikatos sutrikimus. Būsimi įtėviai taip pat išsako lūkesčius ir vaiko biologinių tėvų turimoms priklausomybėms, psichinei sveikatai ar protiniams gebėjimams “, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Pasak jos, džiugina tai, jog yra šeimų, kurios įvaikinusios vaiką (-us) ar turinčios savo biologinių vaikų, kreipiasi dėl įvaikinimo, norėdamos likusiems be tėvų globos vaikams suteikti šeimą ir kartu turėti gausią šeimą. Tokios šeimos yra puikus pavyzdys kaip nesibaiminti sklandančių mitų apie įvaikinimą, ilgas ir sudėtingas įvaikinimo procedūras.

 

A.Marčiukaitienė neigia ir sklandantį mitą, kad užsieniečiai yra visiškai nereiklūs pageidaujamiems įvaikinti vaikams.

 

„Jie taip pat yra reiklūs, atidžiai domisi vaiku. Tačiau skirtumas yra toks, kad, vaikui turint sveikatos ar raidos sutrikimų, ar esant brolių ir seserų grupei, užsieniečiai vertina savo pasirengimą, gebėjimus ir resursus į šeimą priimti vaiką. Be to užsienio šalyse yra geriau išvystyta sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų ir pagalbos šeimoms infrastruktūra ir jie tada sprendžia ar gaudami esamą pagalbą jie gali įvaikinti vaiką, turintį vienokių ar kitokių sveikatos ar raidos sutrikimų“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Specialistė taip pat pabrėžia, kad kiekvienam galimam įvaikinti vaikui šeimą parenka komisija, atsižvelgdama į tai, kuri šeima geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus. Kartu yra vertinami ir šeimos lūkesčiai vaiko atžvilgiu. Dažniausiai vaikui šeima renkama ne iš vienos potencialios šeimos, bet gali būti ir iš keliolikos šeimų.

Pasak specialistės, ne visus be tėvų globos likusius vaikus galima įvaikinti. Tam, kad vaikas būtų įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), jis turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytus kriterijus.

 

„Remiantis Lietuvos Civiliniu kodeksu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir kitais tarptautiniais teisės aktais, įvaikinimas galimas tik atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra įvaikinimas visų pirma turi būti naudingas pačiam vaikui. Galimas įvaikinti vaikas yra toks vaikas, kurio situacija atitinka Civilinio kodekso nustatytus atvejus: kai vaiko biologiniams tėvams (ar turimam vieninteliam iš tėvų) yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, tėvai (arba vienintelis iš tėvų) teisme duoda sutikimą vaiką įvaikinti, kai abu tėvai yra mirę arba nežinomi ir kitais nustatytais atvejais. Taip pat neretai būna atvejų, kai yra įvaikinamas sutuoktinio vaikas“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Pasak jos, vaiko nuomonė yra vienas iš svarbiausių aspektų įvaikinimo procese, net jeigu ir nėra teisinių kliūčių vaiką įvaikinti, tačiau įvaikinimo procedūra nebus pradedama jeigu pats vaikas nesutinka būti įvaikintas. Aišku, tokiu atveju yra vertinamas vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę.

 

„Vaiko nuomonė dėl galimo įvaikinimo išklausoma prieš pradedant ikiteismines įvaikinimo procedūras ir jau vykstant įvaikinimo procesui teismo posėdžio metu. Visais atvejais prieš pradedant įvaikinimo procesą vaiko pilnamečiams broliams ir seserims bei kitiems giminaičiams yra siūloma vaiką globoti ar įvaikinti. Tais atvejais, kai vaiko broliai ar seserys ar kiti vaiko giminaičiai pareiškia norą vaiką globoti, įvaikinimo procedūra nepradedama“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Pasak specialistės, be tėvų globos likusiam vaikui labai svarbu turėti šeimą, todėl tiek įvaikinimas, tiek globa (rūpyba) šeimoje savo esme sudaro galimybes vaikui augti šeimoje.

 

„Tik įvaikinimo atveju, įvaikintam vaikui ne tik suteikiama šeimos aplinka, bet ir giminystės ryšiai su naująja šeima. Vaikas tampa pilnaverčiu šios šeimos nariu ir jo teisės prilyginamos biologinio vaiko teisėms. Tai yra, šeima įvaikintą vaiką augina kaip savo biologinį vaiką. Tuo ir skiriasi vaiko globa nuo įvaikinimo, nes globojamas vaikas neįgyja giminystės ryšių ir iš to ryšio išplaukiančių teisių bei pareigų, be to globos (rūpybos) atveju vaiko tėvams išlieka galimybė vaiką susigrąžinti“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

2019 m. 62 Lietuvos sutuoktinių poros ir 7 nesusituokę asmenys įvaikino 74 tėvų globos netekusius vaikus. Įvaikintos 39 mergaitės ir 35 berniukai. Iš visų įvaikintų vaikų 56 – iki trejų metų amžiaus, 16 vaikų – nuo ketverių iki šešerių metų amžiaus 2 vaikai – nuo septynerių iki devynerių metų amžiaus. Penkios šeimos (ar asmenys) įvaikino po du vienos šeimos vaikus, kitos visos – po vieną vaiką. 21- ą vaiką įvaikino tėvo ar mamos sutuoktinis (20 sutuoktinių įvaikino 21-ą vaiką).

 

2019 metais 26-ios užsienio valstybių piliečių šeimos įvaikino 34 be tėvų globos likusius Lietuvos vaikus (17 mergaičių ir 17 berniukų). Daugiausia vaikų įvaikino italų šeimos (22), antroje vietoje – kanadiečių (7). Lietuvos vaikus taip pat įvaikino šeimos iš Jungtinių Valstijų, Švedijos, Naujosios Zelandijos.

A.Marčiukaitienė pabrėžia, kad užsienio piliečiams įvaikinus vaiką iš Lietuvos, Tarnyba periodiškai pirmus ketverius metus nuo įvaikinimo gauna ataskaitas kaip vaikui sekasi. Esant poreikiui, Tarnyba gali prašyti ataskaitas apie įvaikintą vaiką teikti ir ilgesnį laiką.

 

„Tarptautinis įvaikinimas vyksta per aštuonias Lietuvoje akredituotas užsienio valstybių įvaikinimo agentūras ir užsienio valstybių centrines institucijas, kurios yra prisijungusios prie Hagos konvencijos dėl vaiko teisių apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Taip pat įvaikinimo procesas gali vykti per užsienio valstybių centrines institucijas, į kurias gali kreiptis tik nuolat užsienyje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių sutuoktinių poros arba sutuoktiniai, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis“, – aiškino A. Marčiukaitienė.

 

 

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2020 10 20

Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių išteklių žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2021 metams, taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“.

Taryboje nuspręsta 2021 m. Lietuvos žvejams leisti sugauti 2848 t  centrinio baseino strimelių, tai yra 36 proc. mažiau nei 2020 m., tačiau Taryba įsiklausė į Lietuvos ir kitų šalių siekį padidinti šprotų žvejybos galimybes 6 proc., taigi šprotų bus leista sugauti 13 996 t. Pagrindinio baseino lašišų kvota padidinta 9 proc. (kitąmet galės būti sužvejoti 1464 vienetai). 

„Pasisakėme už didesnes šprotų žvejybos kvotas nei siūlė Europos Komisija. Po ilgų, iki vėlyvos nakties užsitęsusių diskusijų pavyko susitarti dėl maksimalaus moksliškai pagrįsto didinimo. Laikomės pozicijos, kad žvejybos galimybių mažinimas daugiau nei trečdaliu, kaip nutiko centrinių strimelių atžvilgiu, yra nepriimtinas. Todėl kartu su Latvijos kolegomis pateikėme politinę deklaraciją, kuria raginame susitarti dėl galimų saugiklių, kad ateityje tokia situacija nepasikartotų“, – teigia Lietuvai ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje atstovavęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, pabrėždamas, kad Lietuva visų derybų metu pasisakė už nuoseklų mokslinių rekomendacijų taikymą ir prieš didelius žvejybos galimybių svyravimus. 

„Būtina atsižvelgti ir į socialines – ekonomines pasekmes bei siekti išlaikyti žvejybos sektoriaus gyvybingumą. Esame žvejojanti tauta ir siekiame tokia likti, todėl šiandien mums tenka ypač sunki užduotis siekti balanso tarp griežtos išteklių apsaugos ir sektoriaus išsaugojimo“, – teigia žemės ūkio viceministras.

Siekiant atkurti kritinės būklės rytinių menkių išteklius ir toliau bus draudžiama tikslinė jų žvejyba 25 ir 26 pakvadračiuose, į kuriuos patenka ir Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenys. Lietuvai skirta 33 t rytinių menkių priegaudos kvota (70 proc. mažiau nei 2020 metams nustatyta priegaudos kvota) žvejojant kitų rūšių žuvis. 

Norėdama palaikyti sektoriaus gyvybingumą, Lietuva Tarybos posėdžio metu pasiūlė pradėti diskusijas dėl kitų rūšių žvejybos alternatyvų. „Baltijos jūros ekosistema dėl įvairių faktorių keičiasi, todėl turime veikti lanksčiai ir sudaryti visas sąlygas žvejoti gausėjančias, bet iki šiol nenaudotas žuvų rūšis“, – mano E. Gustas. 

Patvirtintos Tarybos išvados dėl strategijos  „Nuo ūkio iki stalo“

Taryba patvirtino pirmininkaujančios Vokietijos parengtas išvadas dėl vieno iš Žaliojo kurso kertinių elementų – strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kurioje pabrėžiama, kad siekiant klimato neutralumo iki 2050 m. reikia sukurti tvarią, integruotą žemės ūkio ir maisto gamybos politiką.  Išvadose atspindėtas Tarybos požiūris. 

Anot žemės ūkio viceministro E. Gusto, siekiant strategijos tikslų turi prisidėti visos susijusios sritys, nepaliekant to vien tik žemdirbiams.

„Svarbu, kad nustatant tikslus kiekvienai valstybei būtų tinkamai atsižvelgta į jų individualią situaciją, atliktas visapusiškas poveikio vertinimas, sprendžiami ne tik aplinkos ir klimato iššūkiai, bet didinama ir žemės ūkio gamyba bei kaimo gyvybingumas. Daugėjant reikalavimų gamintojams turi būti užtikrinamos adekvačios paskatos, lygios konkurencinės sąlygas konkuruojant su produkcija iš trečiųjų šalių“, – pažymėjo viceministras.

Dvi dienas vykstančioje Taryboje siekiama patvirtinti bendrąjį požiūrį dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos paketo, įgalinant pirmininkaujančią Vokietiją derybas tęsti su Europos Parlamentu. Pirmadienį aptarti likę neišspręsti klausimai, tarp jų – žalioji architektūra, privalomųjų sąlygų reikalavimai, tiesioginės paramos perskirstymo aspektai, susietoji parama. Derybos bus tęsiamos antradienį.

Foto https://newsroom.consilium.europa.eu/events/20201019-agriculture-and-fisheries-council-october-2020

 

 

 

 

 

 

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

2021 metų valstybės biudžeto projekte – beveik 40 procentų augantis finansavimas švietimui, mokslui ir sportui

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

autor. shutterstock.com

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai 2021 m. sudarys 2,3 mlrd. Eur. Palyginti su 2020 m., tai 639 mln. Eur daugiau.

Didelė papildomų lėšų dalis – 107,2 mln. Eur – numatoma pedagogų, mokslininkų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti. Iš jų 78,8 mln. Eur skiriama nuo šio rugsėjo 1 d. padidintiems mokytojų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams mokėti.

„Finansinės priemonės nukreiptos į svarbiausią tikslą – stiprinti vaikų ugdymo ir studijų kokybę, skatinti mokslo ir inovacijų plėtrą. Tai pasiekti galime gerinant mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų, akademinės bendruomenės darbo sąlygas, kurios apima ir darbo užmokestį. Biudžeto projektu taip pat siekiame plėsti vaikų užimtumą neformaliajame švietime, skatinti visuomenei skirtus fizinio aktyvumo projektus“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Siekiant didinti mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų darbo užmokestį, numatoma panaikinti pareiginės algos koeficientų intervalus nuo 2021 m. sausio 1 d. Tam suplanuota 18 mln. Eur.

Baziniam atlyginimų dydžiui, minimaliajai mėnesinei algai bei mažiausiems biudžetinių įstaigų darbuotojų koeficientams padidinti kitąmet numatyta 10,3 mln. Eur.

Dar daugiau dėmesio 2021 m. bus skirta neformaliajam vaikų švietimui. Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui kitąmet numatyta 17 mln. Eur, arba 5 mln. Eur daugiau nei šiemet. Kultūros paso paslaugoms finansuoti suplanuota 4 mln. Eur, šiemet tam buvo skirta 3,5 mln. Eur.

Mokslo ir studijų reikmėms 2021 m. papildomai numatyta 19,3 mln. Eur, dalis jų teks nuo šių mokslo metų pradžios dvigubai (nuo 126,75 Eur iki 253,5 Eur) padidintoms socialinėms stipendijoms mokėti. Toliau bus plėtojamos galimybės didinti aukštojo mokslo prieinamumą studijuojant valstybės lėšomis. Bakalauro studijoms papildomai skirta 12 mln. Eur.

Ateities ekonomikos DNR planui įgyvendinti numatyta skirti 494,5 mln. Eur. Šios lėšos apima švietimo ir mokslo projektus: investicijos į žmogiškąjį kapitalą, inovacijos ir moksliniai tyrimai, prisidedantys prie ekonomikos plėtros. Iš šios sumos didžiausia dalis – 369,8 mln. Eur – teks mokslui ir studijoms, 64,6 mln. Eur – profesinio mokymo sektoriui, 60,1 mln. Eur – bendrojo ugdymo sektoriui.

Sporto srityje daugiau kaip penktadaliu auga lėšos fizinio aktyvumo projektus finansuojančiam Sporto rėmimo fondui – nuo 17 mln. Eur iki 21 mln. Eur.

Komunikacijos skyrius

El. paštas info@smm.lt

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuva prisijungė prie ambicingo tarptautinio projekto

Finansų ministerija

Paskelbta

2020 10 20

Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą prisijungti prie šio investicinio fondo veiklos. „Trijų jūrų iniciatyva“ siekiama moderniomis transporto, energetikos ir skaitmeninėmis jungtimis sujungti Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regionus.

Susitikimo metu V. Šapoka sakė, jog Lietuvai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus ir kartu sukuria praktines galimybes sustiprinti Europos ekonominį ryšį.

„Labai svarbu plėtoti pažangią ekonomiką, didinant ekonominį vientisumą. COVID-19 pandemijos protrūkis parodė, kad bendri tarptautiniai sprendimai mažina ekonominį pandemijos poveikį kiekvienai šaliai. Šis sprendimas suteikia išskirtines galimybes Lietuvai dalyvauti ambicingame projekte“, – forumo metu sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Ministras pabrėžė, jog šis fondas bendradarbiaudamas su privačiais investuotojais, reikšmingai prisidės prie tvarios ekonominės plėtros trijų jūrų regione, įgyvendindamas infrastruktūros projektus energetikos, transporto ir skaitmeninimo srityse.

„Trijų jūrų iniciatyva“ – Centrinės ir Rytų Europos ES valstybių vadovų lygmens politinė platforma, kurios tikslas – įgyvendinant strateginės reikšmės infrastruktūrinius projektus, išplėsti regioninį bendradarbiavimą energetikos, transporto ir skaitmenizavimo srityse ir sumažinti regiono šalių socialinius – ekonominius skirtumus, lyginant su Vakarų Europa.

Šioje iniciatyvoje dalyvauja 12 šalių: išsidėsčiusių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūros: Austrija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Kroatija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Svarbiausi partneriai –  Europos Sąjunga, JAV ir Vokietija.

Pagal šią iniciatyvą yra parengtas 48 projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir šeši (elektros tinklų sinchronizacijos, GIPL, SGD terminalo įsigijimo, Rail Baltica, Via Baltica, Vikingo) mūsų šaliai bei regionui strateginės reikšmės projektai, kurių įgyvendinimui bendromis jėgomis siekiama politinės ir finansinės paramos.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl operos solisto Vaclovo Daunoro mirties

Kultūros ministerija

Paskelbta

2020 10 20

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus vienam garsiausių Lietuvos operos solistų ir pedagogų Vaclovui Daunorui.

„Netekome vokalo deimanto, labai ryškiai spindėjusio Lietuvos ir garsiausiose pasaulio operos scenose. Tai buvo išskirtinio balso, talento ir charizmos artistas. Vaclovo Daunoro sukurti vaidmenys – tai kūrybingos ir itin įtaigios solisto transformacijos, nesikartojančio artistiškumo liudijimai, kuriuos valdė begalinis vaidmens troškimas, noras operoje išgyventi dar vieną gyvenimą, kuriuo patikėtų publika. Sukauptomis vokalo meno žiniomis jis dosniai dalijosi su jaunaisiais kolegomis. Vaclovo Daunoro pasiekimai ir nuopelnai yra neatsiejama mūsų valstybės kultūros dalis“, – sako ministras M. Kvietkauskas.

Fotografijoje – Vaclovas Daunoras Mefistofelio vaidmenyje (Charles Gounod opera „Faustas“). Nuotrauka iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo (publikuota svetainėje www.menufaktura.lt)

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Prie mūsų komandos prisijungė naujas gyd. angiochirurgas  – Arvydas Magalenga!

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

2020-10-20

Prie mūsų komandos prisijungė naujas gyd. angiochirurgas  – Arvydas Magalenga!

Džiaugiamės ir norime pristatyti dar vieną komandos narį, tai – Šančių padalinio gydytojas angiochirurgas Arvydas Magalenga, turintis daugiau nei 32 metų darbo patirtį vienoje iš didžiausių šalies ligoninių.

Kauno miesto poliklinikoje diagnozuoja ir gydo:

  • įvairias ligas, kuriomis susergama esant kraujagyslių patologijai – išsiplėtusios poodinės kojų venos, kojų arterijų oterosklerozė
  • atlieka  pilvo, kojų, rankų kraujagyslinės patologijos echoskopinį ištyrimą

Išsilavinimas

  • 1986 m. baigtas Kauno medicinos institutas, Medicinos magistro laipsnis.
  • 2006 m. baigtas Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos magistro laipsnis

Darbo patirtis

  • Nuo 1988 m. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė, Chirurgijos klinika, Kraujagyslių chirurgijos skyrius, kraujagyslių chirurgas

Užsiregistruoti gydytojo konsultacijai galite:

Plačiaus: https://kaunopoliklinika.lt/2020/10/20/prie-musu-komandos-prisijunge-naujas-gyd-angiochirurgas-arvydas-magalenga/

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Europos kraštovaizdžio konvencijai – 20

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2020 10 20

Šiandien sueina 20 metų, kai 18 Europos Tarybos valstybių Florencijoje pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją, skirtą, kaip pasakyta jos preambulėje, visų kraštovaizdžių Europoje apsaugai, tvarkymui ir planavimui.

Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2002 m. spalio 3 d., ir tai buvo savalaikis žingsnis įtvirtinant kraštovaizdžio sampratą, jo vertės ir kokybės svarbą. Mat tuo laiku kaip tik buvo rengiami svarbūs strateginiai dokumentai – šalies bendrasis planas, Darnaus vystymosi strategija. Europos kraštovaizdžio konvencijos dėka buvo įteisinta nacionalinė kraštovaizdžio politika.

Ją įgyvendinant per pastarąjį dvidešimtmetį atlikta nemažai svarbių darbų: parengta kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų išskyrimui skirta mokslinė studija su didžiule duomenų baze, patvirtintas Želdynų įstatymas, Gamtinio karkaso nuostatai, Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, baigti rengti valstybinių parkų ir rezervatų tvarkymo planai, saugomose teritorijose įsteigti lankytojų centrai ir t. t.

Dabar jau laukia nauji iššūkiai, nes baigiamas rengti naujas šalies bendrasis planas, prasideda naujas Europos Sąjungos paramos laikotarpis. Naujus poreikius išryškina ir pasaulinė pandemija.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 5 min

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

2020 10 20 Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių...

Greitos naujienosprieš 57 min

2021 metų valstybės biudžeto projekte – beveik 40 procentų augantis finansavimas švietimui, mokslui ir sportui

autor. shutterstock.com Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai 2021 m....

Greitos naujienosprieš 2 val

Lietuva prisijungė prie ambicingo tarptautinio projekto

2020 10 20 Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą...

Greitos naujienosprieš 3 val

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl operos solisto Vaclovo Daunoro mirties

2020 10 20 Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus vienam garsiausių Lietuvos operos solistų ir pedagogų Vaclovui Daunorui. „Netekome...

Greitos naujienosprieš 3 val

Prie mūsų komandos prisijungė naujas gyd. angiochirurgas  – Arvydas Magalenga!

2020-10-20 Prie mūsų komandos prisijungė naujas gyd. angiochirurgas  – Arvydas Magalenga! Džiaugiamės ir norime pristatyti dar vieną komandos narį, tai...

Greitos naujienosprieš 3 val

Europos kraštovaizdžio konvencijai – 20

2020 10 20 Šiandien sueina 20 metų, kai 18 Europos Tarybos valstybių Florencijoje pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją, skirtą, kaip pasakyta...

Sportasprieš 5 val

„Žalgirio“ licencinių produktų šeimą papildė „Kamado Bono“ kepsninė

2020.10.20 Kauno „Žalgirio“ licencinių produktų krepšelį papildė dar viena nauja prekė. Nuo šiol „Žalgirio“ sirgaliai ir grilio mėgėjai turi galimybę...

COVIDprieš 6 val

A. Veryga: siekiant mažinti koronaviruso plitimą, svarstoma ilginti moksleivių atostogas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad siekiant mažinti koronaviruso plitimą svarstoma savaite ilginti moksleivių rudens atostogas. „Artėjant moksleivių atostogoms,...

COVIDprieš 6 val

Mirė dar trys koronavirusu sirgę asmenys, visi – Kauno apskrityje

Mirė dar trys koronavirusu sirgę asmenys, informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Daiva Razmuvienė. Pasak jos, visi mirusieji – Kauno...

Rajonasprieš 15 val

Mažylių džiaugsmui – nauja aikštelė

Mažiesiems Akademijos gyventojams atsivėrė dar viena spalvinga žaidimų erdvė. Dabar miestelyje yra keturios vaikų žaidimų aikštelės. Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis...

Greitos naujienosprieš 17 val

„Bugatti“ ir „Koenigsegg“ buvo nupūsti amerikietiško vėjo – „SSC Tuatara“ tapo greičiausiu serijinės gamybos automobiliu pasaulyje (Video)

Praeitais metais „Bugatti Chiron Super Sport 300+“ uždaroje trasoje pasiekė 490,48 km/val. greitį ir pasaulis trumpam sustojo – naujas rekordas?...

Greitos naujienosprieš 18 val

Kviečia viešąsias įstaigas taikyti socialinio poveikio priemones

Siekiant kuo efektyviau investuoti viešiesiems interesams tenkinti skiriamas lėšas bei pasiekti kuo didesnę socialinę ir finansinę investicijų grąžą, Finansų ministerija...

Greitos naujienosprieš 18 val

Spalio 19 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 10 19 Spalio 19 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga...

Greitos naujienosprieš 19 val

Atostogos medikams: priemonei įpusėjus, turizmo paslaugas rezervavo 35 tūkstančiai medikų

Rugsėjo 1 d. startavusi priemonė „Atostogos medikams“ įpusėjo, o ją administruojanti nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“  turizmo paslaugų teikėjams...

Greitos naujienosprieš 20 val

VLK informuoja: medicinos paslaugos ir ne savoje poliklinikoje gali būti nemokamos

​Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti...

Skaitomiausi