Connect with us

Naujienos

Lietuvoje mažėja įvaikinimo laukiančių mažamečių vaikų

Paskelbta

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį įvaikino užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 377 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (68 proc.) – vyresnio amžiaus ( nuo 10 iki 17 metų). Tarnybos specialistai pastebi, kad labai sumažėjo mažo amžiaus (iki 3 metų) galimų įvaikinti vaikų.

„Intensyvesnis darbas su į krizę patekusiomis šeimomis duoda apčiuopiamų rezultatų. Dedamos visos pastangos, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje: taikoma atvejo vadyba, vaiką laikinai prižiūri budintys globotojai, jei reikia, ieškoma globėjų (rūpintojų) ir intensyviai dirbama su biologiniais tėvais, plėtojamas paslaugų ratas šeimai. Šių pastangų rezultatas – 2019 metais beveik per pusę sumažėjo mažamečių (iki trejų metų amžiaus ) galimų įvaikinti vaikų skaičius ( galimų įvaikinti vaikų iki 3 metų 2018 m. buvo 100 vaikų, o 2019 m. 52 vaikai)“, – pabrėžė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

 

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 165 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys. Šiuo metu yra siūlomi įvaikinti 377 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji dalis šiame sąraše – 68 proc. vaikų yra vyresnio amžiaus 10-17 m. amžiaus. Galimų įvaikinti vyresnio amžiaus vaikų skaičiaus tendencija išlieka stabili, palyginti su ankstesniais metais.

 

A.Marčiukaitienės teigimu, būtent vyresni vaikai labai laukia įtėvių arba nuolatinei globai (rūpybai) pasiryžusių šeimų ar asmenų.

 

„Priežastys kodėl šeimos ilgiau laukia galimo įvaikinti vaiko yra susijusios ne tik su tuo, kad mažėja galimų įvaikinti vaikų iki trejų metų amžiaus skaičius, bet ir su įvaikintojų lūkesčiais vaiko atžvilgiu – jo socialinės kilmės, sveikatos ir t.t. Lietuvos šeimos ar asmenys daugiausia pageidauja vaikų iki vienerių arba iki trejų metų amžiaus, kurie turėtų tik nežymius sveikatos sutrikimus. Būsimi įtėviai taip pat išsako lūkesčius ir vaiko biologinių tėvų turimoms priklausomybėms, psichinei sveikatai ar protiniams gebėjimams “, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Pasak jos, džiugina tai, jog yra šeimų, kurios įvaikinusios vaiką (-us) ar turinčios savo biologinių vaikų, kreipiasi dėl įvaikinimo, norėdamos likusiems be tėvų globos vaikams suteikti šeimą ir kartu turėti gausią šeimą. Tokios šeimos yra puikus pavyzdys kaip nesibaiminti sklandančių mitų apie įvaikinimą, ilgas ir sudėtingas įvaikinimo procedūras.

 

A.Marčiukaitienė neigia ir sklandantį mitą, kad užsieniečiai yra visiškai nereiklūs pageidaujamiems įvaikinti vaikams.

 

„Jie taip pat yra reiklūs, atidžiai domisi vaiku. Tačiau skirtumas yra toks, kad, vaikui turint sveikatos ar raidos sutrikimų, ar esant brolių ir seserų grupei, užsieniečiai vertina savo pasirengimą, gebėjimus ir resursus į šeimą priimti vaiką. Be to užsienio šalyse yra geriau išvystyta sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų ir pagalbos šeimoms infrastruktūra ir jie tada sprendžia ar gaudami esamą pagalbą jie gali įvaikinti vaiką, turintį vienokių ar kitokių sveikatos ar raidos sutrikimų“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Specialistė taip pat pabrėžia, kad kiekvienam galimam įvaikinti vaikui šeimą parenka komisija, atsižvelgdama į tai, kuri šeima geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus. Kartu yra vertinami ir šeimos lūkesčiai vaiko atžvilgiu. Dažniausiai vaikui šeima renkama ne iš vienos potencialios šeimos, bet gali būti ir iš keliolikos šeimų.

Pasak specialistės, ne visus be tėvų globos likusius vaikus galima įvaikinti. Tam, kad vaikas būtų įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), jis turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytus kriterijus.

 

„Remiantis Lietuvos Civiliniu kodeksu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir kitais tarptautiniais teisės aktais, įvaikinimas galimas tik atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra įvaikinimas visų pirma turi būti naudingas pačiam vaikui. Galimas įvaikinti vaikas yra toks vaikas, kurio situacija atitinka Civilinio kodekso nustatytus atvejus: kai vaiko biologiniams tėvams (ar turimam vieninteliam iš tėvų) yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, tėvai (arba vienintelis iš tėvų) teisme duoda sutikimą vaiką įvaikinti, kai abu tėvai yra mirę arba nežinomi ir kitais nustatytais atvejais. Taip pat neretai būna atvejų, kai yra įvaikinamas sutuoktinio vaikas“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Pasak jos, vaiko nuomonė yra vienas iš svarbiausių aspektų įvaikinimo procese, net jeigu ir nėra teisinių kliūčių vaiką įvaikinti, tačiau įvaikinimo procedūra nebus pradedama jeigu pats vaikas nesutinka būti įvaikintas. Aišku, tokiu atveju yra vertinamas vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę.

 

„Vaiko nuomonė dėl galimo įvaikinimo išklausoma prieš pradedant ikiteismines įvaikinimo procedūras ir jau vykstant įvaikinimo procesui teismo posėdžio metu. Visais atvejais prieš pradedant įvaikinimo procesą vaiko pilnamečiams broliams ir seserims bei kitiems giminaičiams yra siūloma vaiką globoti ar įvaikinti. Tais atvejais, kai vaiko broliai ar seserys ar kiti vaiko giminaičiai pareiškia norą vaiką globoti, įvaikinimo procedūra nepradedama“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

Pasak specialistės, be tėvų globos likusiam vaikui labai svarbu turėti šeimą, todėl tiek įvaikinimas, tiek globa (rūpyba) šeimoje savo esme sudaro galimybes vaikui augti šeimoje.

 

„Tik įvaikinimo atveju, įvaikintam vaikui ne tik suteikiama šeimos aplinka, bet ir giminystės ryšiai su naująja šeima. Vaikas tampa pilnaverčiu šios šeimos nariu ir jo teisės prilyginamos biologinio vaiko teisėms. Tai yra, šeima įvaikintą vaiką augina kaip savo biologinį vaiką. Tuo ir skiriasi vaiko globa nuo įvaikinimo, nes globojamas vaikas neįgyja giminystės ryšių ir iš to ryšio išplaukiančių teisių bei pareigų, be to globos (rūpybos) atveju vaiko tėvams išlieka galimybė vaiką susigrąžinti“, – sako A. Marčiukaitienė.

 

2019 m. 62 Lietuvos sutuoktinių poros ir 7 nesusituokę asmenys įvaikino 74 tėvų globos netekusius vaikus. Įvaikintos 39 mergaitės ir 35 berniukai. Iš visų įvaikintų vaikų 56 – iki trejų metų amžiaus, 16 vaikų – nuo ketverių iki šešerių metų amžiaus 2 vaikai – nuo septynerių iki devynerių metų amžiaus. Penkios šeimos (ar asmenys) įvaikino po du vienos šeimos vaikus, kitos visos – po vieną vaiką. 21- ą vaiką įvaikino tėvo ar mamos sutuoktinis (20 sutuoktinių įvaikino 21-ą vaiką).

 

2019 metais 26-ios užsienio valstybių piliečių šeimos įvaikino 34 be tėvų globos likusius Lietuvos vaikus (17 mergaičių ir 17 berniukų). Daugiausia vaikų įvaikino italų šeimos (22), antroje vietoje – kanadiečių (7). Lietuvos vaikus taip pat įvaikino šeimos iš Jungtinių Valstijų, Švedijos, Naujosios Zelandijos.

A.Marčiukaitienė pabrėžia, kad užsienio piliečiams įvaikinus vaiką iš Lietuvos, Tarnyba periodiškai pirmus ketverius metus nuo įvaikinimo gauna ataskaitas kaip vaikui sekasi. Esant poreikiui, Tarnyba gali prašyti ataskaitas apie įvaikintą vaiką teikti ir ilgesnį laiką.

 

„Tarptautinis įvaikinimas vyksta per aštuonias Lietuvoje akredituotas užsienio valstybių įvaikinimo agentūras ir užsienio valstybių centrines institucijas, kurios yra prisijungusios prie Hagos konvencijos dėl vaiko teisių apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Taip pat įvaikinimo procesas gali vykti per užsienio valstybių centrines institucijas, į kurias gali kreiptis tik nuolat užsienyje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių sutuoktinių poros arba sutuoktiniai, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis“, – aiškino A. Marčiukaitienė.

 

 

Skaityti toliau

Mokslas

Saugiai ir greitai diagnozuoti COVID-19 padės iškvėpto oro analizės sistema PIOAS

Paskelbta

Kad negrįžtamus pakitimus plaučiuose sukeliančiomis ligomis sergantiems pacientams skubiai būtų suteiktas reikalingas gydymas, svarbu kuo greičiau ir tiksliau nustatyti plaučių pažeidimo priežastį. Pavėlavus su, pavyzdžiui, COVID-19 diagnoze, gresia sunkios ligos komplikacijos, o mirties rizika išauga bent  tris kartus. Sprendimą šiai problemai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“ pristatė MB „Hadroneda“. Pasirašiusi projekto finansavimo sutartį pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“, įmonė sukurti paciento iškvėpto oro analizės sistemos (PIOAS) prototipą planuoja per metus.

Idėja kilo gilinantis į plaučių vėžio diagnostikos ir stebėsenos problemas

Pandemijos metu gydymo įstaigose nuolatos tiriant ir sekant didelio COVID-19 pacientų skaičiaus būklę, susiduriama su įrangos ir finansinių resursų stoka. Medicinos prietaisų projektavimo ir modeliavimo paslaugas teikiančios įmonės „Hadroneda“ atstovė medžiagų inžinerijos daktarė Neringa Šeperienė pasakoja, kad idėja sukurti COVID-19 kontekste naudojamą paciento iškvėpto oro analizės sistemą (PIOAS) kilo besigilinant į plaučių vėžio diagnostikos ir stebėsenos problemas bei galimus neinvazinius sprendimus. „Plintant koronavirusui, turimas žinias ir įdirbį su vėžio atvejais nutarėme pritaikyti ir kitoms su plaučių būkle susijusioms ligoms. Kol kas aprašytų polimerinių gelių naudojimo paciento iškvėptam orui analizuoti atvejų nėra, o neinvazinis plaučių ligų diagnostikos ir tyrimo būdas naudojant iškvėpto oro sudėties analizę ir vertinimą dar nestandartizuotas. Šio unikalaus prototipo  pagrindu bus kuriamas Baltijos šalių ir Europos rinkoms skirtas produktas, kuris didins Lietuvos bei Baltijos jūros regiono šalių konkurencingumą pasauliniame kontekste“, – mano dr. N. Šeperienė.

Sistemos pranašumai – saugumas ir greitis

Neinvaziniam plaučių ligų stebėjimui, greitesnei ir efektyvesnei diagnostikai bei trumpesniam medicinos personalo kontaktui su sergančiu pacientu skirtos sistemos veikimas pagrįstas paciento iškvėpto oro analize specifiniais biomarkeriais, žyminčiais ligos progresą arba remisiją (atslūgimą). Sistemos prototipo pagrindu sukurtas produktas bus naudingas ligoninėms bei kitoms COVID-19 atvejus nustatančioms sveikatos priežiūros įstaigoms.

Kuriamo prototipo konkurentai yra visi į greitą COVID-19 diagnozavimą orientuoti būdai, tačiau šios sistemos pranašumai – sprendimai, kuriais sumažinamos dėl invazinių procedūrų pacientui kylančios rizikos, ir trumpesnis tyrimo laikas. Pastarasis svarbus ne tik siekiant greitai diagnozuoti ir užkirsti kelią negrįžtamus pakitimams plaučiuose sukeliančiai ligai, bet ir medicinos personalo apsaugai. Sutrumpinus kontakto laiką, kurį ligoninės darbuotojas praleidžia su potencialiai sergančiu pacientu, ir padidinus atstumą nuo jo iki tiriamojo (panašiai, kaip tai daroma naudojant alkotesterį arba bekontaktį termometrą), sumažėja rizika užsikrėsti.

Atspirties taškas – SŪRS ir MERS ligų duomenys

Anot PIOAS projekto autorės ir įgyvendintojos dr. N. Šeperienės, dabar didžiausias sunkumas yra patikimų mokslinių duomenų apie COVID-19 būdingus biomarkerius bei ligos poveikį paciento plaučių audiniams trūkumas. Gelbsti tai, kad prikaupta pakankamai prieinamos informacijos apie SŪRS ir MERS ligų atvejus, tad tyrėjai remiasi šių ligų duomenimis kaip atspirties tašku COVID-19 tyrinėjimui.

Su PIOAS prototipo kūrimo projektu dirba taikomosios fizikos ir medicinos duomenų analizės specialistai, pasitelkti kolegos iš pulmonologijos srities bei infekcinių susirgimų specialistai. PIOAS projekto įgyvendinimui prie komandos prisijungs tyrėja–mokslininkė, kurios specializacija – medžiagų, skirtų medicinos prietaisams, kūrimas. Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Kauno technologijos universitetu.

MITA pagalba spartesniam inovacijų kūrimui

Inostarto projektas – pirmasis įmonės „Hadroneda“ bendradarbiavimas su MITA. „Norėjome pateikti patikrintos ir įgyvendinamos idėjos projekto paraišką, todėl sprendimą tobulinome ir dokumentus pagal agentūros konsultantų rekomendacijas tikslinome iki paskutinių kvietimo termino dienų. Projektą būtume vystę ir be papildomo finansavimo, tačiau MITA parama įgalina atlikti darbus greičiau ir įtraukti itin patyrusį tyrėją“, –  tvirtina dr. N.Šeperienė.

Finansavimo sutartys jau pasirašytos su 33 „Life-saving innovations: stop COVID-19“ konkurso pareiškėjais, o agentūros įgyvendinamų projektų „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ ir „Inospurtas“ konsultantų pagalba startuolius įsteigė ir šiuo metu inovacijas kuria 12 naujų gyvybės mokslų industriją atstovaujančių įmonių. MITA l. e. p. direktoriaus Ginto Kimčio teigimu, konkursas padėjo suaktyvinti gausią Lietuvos inovatorių bendruomenę: „Džiaugiamės, kad finansuodami ekspertų įvertintus projektus prisidedame prie naujų sprendimų, ne tik padedančių valdyti visas gyvenimo sritis palietusią COVID-19 krizę, bet ir didinančių Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu“.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros informacija

 

Skaityti toliau

Mokslas

Šiuolaikinės pedagogikos studijos: mokosi lyderystės, psichologijos ir iki šiol netaikytų ugdymo metodikų (video)

Paskelbta

Šiandien mokytojas turi ne tik kūrybiškai vesti pamokas, bet ir mokėti prieiti prie kiekvieno mokinio, būti pasiruošęs spręsti įvairias iškilusias „krizes“, gebėti bendrauti net su neklusniausiais. Todėl pedagoginės studijos neįsivaizduojamos be dalykų didaktikos, kalbų mokymosi, praktikų, psichologijos žinių. Kuo pedagoginės studijos išsiskiria iš kitų? Kaip šiandien ruošiami mokytojai? Ar studijos spėja „bėgti“ kartu su besikeičiančiu pasauliu?

Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus naujoje „Mokysiu“ tinklalaidėje ieškojo Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, Šiaulių universiteto pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentė Aušra Bartašė ir Lietuvos kariuomenės karininkas, baigęs Vytauto Didžiojo universiteto pedagogikos studijas, majoras Laurynas Česūnas.

Svajonė tapti mokytoja kilo iš vaikystės žaidimų

Aušra pasakoja, kad pedagogikos studijas pasirinko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, atsižvelgė į esamą situaciją švietimo sistemoje – trūkstamą įvairių sričių pedagogų skaičių.

„Žinoma, daug konsultavausi, kad būčiau užtikrinta savo pasirinkimu. Norėjau žinoti, ar aš tinkamai einu, kokia tai specialybė, kuo ji išsiskiria, kokių turi privalumų, trūkumų, su kuo aš susidursiu. Antra priežastis siekia vaikystę – mano mėgstamiausi žaidimai buvo susiję su mokykla, klase, užduočių kūrimu. Iš vaikystės žaidimų kylantys prisiminimai formuoja ir žmogaus ateities pasirinkimus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Būsima pedagogė pridūrė, kad trečiąja priežastimi tapo jos pačios asmeninės patirtis – sukūrusi šeimą ir augindama vaikus ji susidūrė su daugeliu klausimų.

„Man buvo įdomu, kaip vaikus tinkamai auklėti, auginti. Aplinkoje pastebėjau, kad tėvai susiduria su įvairiomis auklėjimo problemomis – norėjosi pačiai labiau pasigilinti ir pagelbėti“, – asmenine patirtimi dalijosi Aušra.

Tuo tarpu kitas laidos pašnekovas – majoras Laurynas Česūnas – jau daugiau nei 20 metų tarnauja Lietuvos kariuomenėje, tačiau šiais metais baigė ir pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete.

„Aš vis dar tarnauju Lietuvos karo akademijoje – Lyderystės ir metodinio rengimo centre. Mes ugdome būsimus instruktorius, o mūsų šūkis – mokėti mokyti. Labai svarbu, kad kiekvienas karininkas būtų ir pedagogas. Tuo pačiu jis yra ir auklėtojas, vadas, žmogus. Visą tarnavimo laiką, kol esi kariuomenėje, mokai, ugdai žmones, kuriuos turi savo padalinyje. Todėl labai svarbu, kad tai būtų daroma efektyviai. Dabar aš mokau žmones mokyti – dirbu su suaugusiais. Tad man rūpėjo, kaip kiti universitetai rengia studentus. Pasirinkau VDU“, – kalbėjo Laurynas.

Mokytojai turi nebijoti iššūkių

Trečiasis pašnekovas – Valdas Jaskūnas – yra atsakingas už sklandų studijų vykdymą Vilniaus universitete. Be to, jis dirba ir dėstytoju, todėl ir pats žino, ko šiandien reikia studentams bei kaip juos geriausia pasiekti.

„Labai svarbu įtraukti studentus, juos išgirsti, leisti jiems mokytis klystant, juos vesti pažinimo keliu. Tačiau reikia suprasti, kad jie tuo keliu eina mokydamiesi. Ir tai yra sudėtingas, ilgas kelias. Vis tik geras pedagogas turi žinoti, kokie iššūkiai tame kelyje slypi ir aiškiai suprasti, ko visi kartu siekia“, – įsitikinęs jis.

VU Studijų prorektoriaus teigimu, pedagogikoje, kaip ir bet kurioje profesijoje, labai svarbu nebijoti iššūkių, juos priimti, ruoštis – būtina ugdyti savybes, kurios leistų priimti sunkumus.

„Be to, šiandien yra svarbu, kad į mokyklą žmonės atkeliautų motyvuoti – ateitų ir veiktų drąsiai. Reikia nebijoti daryti dalykų, kurie, galbūt nėra būdingi tai aplinkai, lygiai taip pat nesijaustų, kad mokykla, profesinė aplinka juos įkalina ar nėra kitų pasirinkimų“, – aiškino prorektorius.

Tuo pačiu jis pabrėžė ir plataus pasirinkimų spektro svarbą – kitaip tariant, įvairius kelius, vedančius mokyklos link. Jo nuomone, studentų interesai yra labai skirtingi, todėl reikia įvairių galimybių, galinčių patenkinti jų poreikius.

„Formų, kaip galima tapti mokytoju, yra daug. Pirma, galima pradėti studijas nuo bakalauro. Kitas kelias – tiesiog studijuoti kažkokį dalyką ir po to stoti į metų trukmės profesines pedagogikos studijas. Taip pat galima dar studijuojant kitą dalyką pasirinkti pedagogiką kaip gretutines studijas“, – pridūrė Valdas Jaskūnas.

Norėjo įrodyti, kad mokytojo darbas – nuostabu

Dėl studentų motyvacijos pritarė ir Aušra, Šiauliuose studijuojanti pradinio ugdymo pedagogiką. Prieš stodama ji daug domėjosi, skaitė, gilinosi į studijų programą.

„Daug domėjausi, kokios tai per studijos, skaičiau daug aprašymų, studentų atsiliepimų – kaip jiems patinka ir kokie iššūkiai laukia. Susidūriau su atkalbinėjimais, tačiau savo pasirinkimu aš nesudvejojau. Turėjau viziją, kaip mokysiu, nors dar nebuvau studijavusi nei vieno dalyko. Norėjau įrodyti, kad mokyti – nuostabu“, – prisiminė pašnekovė.

Aušra pridūrė, kad jos kurse mokosi išties motyvuoti studentai. Tiek ji pati, tiek jos bendramoksliai su nekantrumu laukdavo paskaitų.

„Kaip jaučiasi tas motyvuotas studentas? Tomis pačiomis didelėmis akimis laukdavome, klausydavome, ką pasakojo dėstytojai. Kurso draugė sakydavo, kad tiesiog „valgo“ visą girdimą informaciją ir nenori praleisti nei vienos paskaitos. Kartais paskaitą atidėdavo, ir ji nuliūsdavo, kad šiandien negavo nieko „skanaus“. Tai tas motyvuotas studentas klausia, klauso, gilinasi ir taip plečia savo žinias“, – studijų patirtimi dalijosi moteris.

Prieš pamoką – pokalbis su mokytoju

Tuo, ką išmoko studijų metu, pasidalijo ir majoras Laurynas Česūnas. Studijuodamas jis turėjo atlikti profesinę praktiką. Nors galėjo keliauti į Lietuvos karo akademiją, nusprendė ją atlikti mokykloje, kad įgytų daugiau naudingos patirties.

„Didžiausias iššūkis man buvo darbas su vaikais. Aš pats turiu vienuolikmetį sūnų ir būdavo, kad nesusišneku – aš sakau, o jis neklauso. Galvojau, kaip čia taip atsitinka. Tad, iššūkis buvo išsiaiškinti, ar tai, ką aš moku – visos metodinės taktikos – veikia su vaikais. Stebėjau savo mentorių, mokytoją ir jam siūliau, ką galime padaryti. Viena iš tokių taktikų – ryto ratas. Mokiniams atėjus į pamoką, sustatydavau kėdes ratu ir kviesdavau visus pasikalbėti. Kalbėdavome apie emocinę būklę – kaip jie gyvena, kas buvo neaišku praeitą kartą, ką šiandien norėtų papildomai sužinoti, užsirašydavau kiekvieną klausimą ir mes 5–6 minutes apie tai pasišnekėdavome. Tada pristatydavau temą ir mes eidavome dirbti.

Be to, visi dažnai skuba pabaigti pamoką – suskamba skambutis ir visi bėga. Tačiau pamoka turi struktūrą: įvadas, pagrindinė ir baigiamoji dalys. Pastaroji dalis sudaro 20 proc., nes tada, kai visi sužino, jog jau – pabaiga, labiau susikaupia. Tada galima duoti papildomą informaciją. Vėlgi, aš visus grąžinu į kėdes, mes pasišnekam, ką galime padaryti kitaip kitą kartą, ką galėčiau padaryti geriau, ko nesuprato, ką paaiškinti. Skatinu ir padėti vieni kitiems. Jie daug geriau supranta, kai pasakoja draugas, nes bendrauja „ta pačia“ kalba“, – pasakojo jis.

Visą pokalbį galima rasti čia:

Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ – paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Politika

Ministras Ž. Vaičiūnas kreipėsi į Europos Komisiją dėl Baltarusijos veiksmų skubinant nesaugios branduolinės elektrinės paleidimą

Paskelbta

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, atsižvelgdamas į Baltarusijos veiksmus skubinant Baltarusijos branduolinės elektrinės (BE) paleidimą nepaisant saugumo užtikrinimo, kreipėsi į už energetiką atsakingą Europos Komisijos (EK) komisarę Kadri Simson. Laiške raginama dėti visas pastangas, kad Baltarusija realiai įgyvendintų streso testų rekomendacijas ir vykdytų įsipareigojimus bendradarbiauti su ES branduolinės saugos reguliavimo institucija (ENSREG), o ENSREG reguliariai vertintų, kaip įgyvendinamas Baltarusijos Nacionalinis veiksmų planas dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas savo laiške atkreipė dėmesį, kad nepaisant Baltarusijos ministro pirmininko Roman Golovchenko Rytų Partnerystės lyderių nuotoliniame susitikime, vykusiame šių metų birželį, duoto pažado, kad Baltarusija visiškai įsitrauks į tolimesnį streso testų peržiūros procesą, matome atvirkštinę situaciją, kai keičiama licencijų išdavimo tvarka skubinant fizikinį Baltarusijos BE paleidimą.

„Nerimą kelia Baltarusijoje vykstantys procesai: skubotas teisės aktų pakeitimas suskaidant licencijos išdavimą į atskiras dalis, skubotas licencijos išdavimas ir kuro krovimo pradžia. Stebėdami situaciją matome didžiulį Baltarusijos BE paleidimo politizavimą, ypač vertinant, kad visa tai daroma rinkimų akivaizdoje. Tai rodo, kad Baltarusijai iš esmės branduolinės saugos ir aplinkosaugos užtikrinimas Baltarusijos BE nėra pirmaeilis klausimas“, – laiške akcentuoja ministras Ž. Vaičiūnas.

Atsižvelgdamas į šią grėsmingą situaciją bei pabrėždamas, kad demonstruojamas nepagarbos branduolinei saugai precedentas gali pasikartoti ir kitose kaimyninėse Europos Sąjungos valstybėse, kurios siekia eksploatuoti branduolines elektrines, ministras paragino EK imtis lyderystės ir dėti visas pastangas spartinti streso testų peržiūros procesą, kadangi kiekviename tolimesniame Baltarusijos BE paleidimo etape bus vis sunkiau įgyvendinti streso testų rekomendacijas. Laiške taip pat pabrėžiama būtinybė Europos Komisijai turėti galimybę nuolatos stebėti, kaip įgyvendinamos branduolinės saugos gerinimo priemonės, vykdant nuolatinius ES ekspertų vizitus Baltarusijos BE.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi