Connect with us

Miestas

Lietuvių sukurtas išmanusis kubilas – patogesnis ir draugiškesnis aplinkai

Paskelbta

Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais sukurta inovatyvi krosnis kubilams, kurioje vanduo šildomas deginant medžio granules ir kurią galima valdyti telefonu. Tai ne tik patogesnis būdas mėgautis šiaurietiško SPA malonumais – toks kubilas ir mažiau kenkia aplinkai. Komercializuotas bendrovės „TimberIN“ išmanusis kubilas jau žinomas Europos rinkai.

Technologija išmaniesiems kubilams, kurta KTU „Santakos“ slėnio laboratorijose, siūlo kitokį vandens kaitinimo proceso sprendimą. Vietoj rąstų vandens šildymui naudojamos medienos granulės – toks kuras ne tik pigiau kainuoja, bet ir leidžia per trumpesnį laiką pasiekti aukštesnę temperatūrą. Be to, medienos granulės išskiria mažiau dūmų, lieka mažiau pelenų ir anglies.

ktu.edu nuotr.

„Mūsų naujovė palengvina vandens šildymo kubile procesą – degimą galima valdyti išmaniojo telefono programėle, prieinama tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginių vartotojams. Programėlė leidžia stebėti vandens temperatūrą ir kubilo dugne, ir paviršiuje. Vartotojas gali pasirinkti norimą temperatūrą, kurią krosnis pasieks ir išlaikys. Tai reiškia, kad kubilą galima paruošti iš anksto“, – aiškina dr. Albertas Klovas, vienas iš išradimo autorių, KTU Statybos ir architektūros fakulteto tyrėjas. Jis, kartu su dr. Rūta Kloviene, yra bendrovės „TimberIN“, kuriai priklauso šis produktas, įkūrėjai.

Be to, medienos granules patogiau sandėliuoti nei malkas – krosnies kameroje telpa pakankamai granulių keliems kartams. Įjungus krosnį granulės automatiškai perkeliamos iš saugojimo kameros į degimo skyrių, kol pasiekiama norima temperatūra. Vartotojams nereikia patiems prižiūrėti šildymo proceso, o tai sumažina gaisro ar kitokios žalos galimybę.

ktu.edu nuotr.

Išmaniųjų šildytuvų technologijos bendraautorius yra taip pat KTU absolventas Aurimas Rugaitis, bendrovės „Rugaitis“ įkūrėjas. Technologija buvo kuriama kartu su Baltijos pažangių technologijų institutu.

Kubilai, kuriuose įmontuoti išmanieji šildytuvai, rinkoje pristatyti prieš 3 mėnesius ir yra parduodami Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Anglijoje ir Airijoje. Šiais metais autoriai planuoja išradimą patentuoti. Šiuo metu išmaniuosius šildytuvus siekiama pritaikyti naudojimui lauko pirtyse.

ktu.edu informacija

Skaityti toliau

Miestas

Mero kreipimasis į kauniečius: kaukės, higienos laikymasis ir kitoks bendravimo etiketas turi būti ne diskusijų objektas, o taisyklė

Paskelbta

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo kreipimesi į kauniečius, aptarė epidemiologinę situaciją mieste ir visoje šalyje bei ragino gyventojus būti supratingais ir laikytis išvien.

V. Matijošaičio kreipimasis į miesto gyventojus:

„Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse.

Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones. Būtent jų sveikatai ir gyvybei nelemtas virusas kelia didžiausią riziką.

NVSC duomenimis, per visą laikotarpį nuo pandemijos pradžios COVID-19 diagnozuota 176 kauniečiams. Iš jų beveik šimtas jau pasveiko. Šiuo metu 42 žmonės yra gydymo įstaigose, o iš viso sergančiųjų suskaičiuojama 77. Liga neapsiėjo be aukų, nusinešdama trijų senjorų gyvybes.

Šiuo metu Mobiliajame patikrų punkte Kauno poliklinikos medikai dirba pilnu pajėgumu, per dieną atlikdami iki 600 tyrimų. Jei prireiks, jų kiekius didinsime dar labiau. Viešajame transporte ir jo stotelėse, taip pat parkuose ir kitose lankomose vietose sustiprinti dezinfekavimo darbai.

Iki šiol sugebėjome atlaikyti neeilinį išbandymą. Kaunas ir toliau deda visas pastangas, kad mūsų miestas išliktų saugus, o žmonės jaustųsi ramūs. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, be pačių žmonių pagalbos bei prisidėjimo mes tebūtume vieniši bejėgiai kariai didelio ir sunkaus mūšio lauke.

Kauniečiai, būkime supratingi, susiimkime ir visi išvien padarykime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad išliktume stiprūs prieš nesiliaujančias pandemijos grėsmes. Neleiskime sau pasiduoti, palūžti nebaigus kovos su nematomu ir pavojingu priešu.

Labai prašau visų atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos specialistų ir medikų nurodymus, paisyti jų rekomendacijų. Tegul šie profesionalai būna tie generolai, kuriais mes pasikliauname. Sveikata – brangiausias turtas ir čia negali būti jokių kompromisų.

Kaukių dėvėjimas, higienos laikymasis, kitoks pasisveikinimo ir bendravimo etiketas tegul bus ne diskusijų objektas, o neginčijama taisyklė. Sunegalavę, pajutę koronavirusui būdingus simptomus ar sužinoję apie tokius dalykus netolimoje aplinkoje, susilaikykime nuo ėjimo į darbą, venkime viešumos.

Gudraudami ar neigdami tai, kas akivaizdu, apgausime ne ką kitą, o tik patys save. Maža to, galime gerokai pakenkti kitiems. Juk visi suvokiame, kad infekcija plinta per mus ir tarp mūsų.

Ankstesnė „karantininė“ patirtis Lietuvoje įrodė, kad saviizoliacija duoda realią naudą. Geriau dvi savaitės inkubacinio laikotarpio negu kur kas ilgesnis ligos periodas ir galimai nelengvas jos gydymas.

Per pirmąją koronaviruso bangą kauniečiai įrodė esantys sąmoningi ir atsakingi už save bei aplinkinius. Daugelis gyventojų karantino laikotarpiu nuoširdžiai rūpinosi ne tik savimi, šeimos nariais, kitais artimaisiais, bet stengėsi ir dėl bendradarbių, kaimynų, o neretai stojo į pagalbą visai nepažįstamiems žmonėms.

Šimtai savanorių ištisomis paromis dirbo Kaune įsteigtoje Koronos karštojoje linijoje. Šauliai sėdo ne tik prie telefonų, bet ir prie naujai prikeltų buvusių greitosios pagalbos automobilių vairo, veždami miesto gyventojus tyrimams į mobilųjį patikros punktą. Lietuvos skautijos jaunimas talkino priimant saviizoliacijai apgyvendinamus grįžtančiuosius iš užsienio, taip pat platino informaciją su raginimais dalyvauti masiniuose testavimuose. Tūkstančiai vienišų žmonių sulaukė socialinių darbuotojų, studentijos, samariečių ir kitų geradarių pagalbos į namus.

Dar daugiau gerų darbų padaryta tyliai, tačiau jų autoriai nusipelnė ne menkesnės pagarbos.

Toks pilietiškumas, neabejingas ir geranoriškas elgesys yra tauriausi žmogiški bruožai tikro kauniečio portrete, verti kur kas daugiau nei padėkos žodžių.“

Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Miestas

Pasiruoškite naujiems mokslo metams: nemokama saugaus eismo mokykla ir vairavimo trasa vaikams

Paskelbta

Ankstyvojo ugdymo edukologai ir psichologai teigia, kad mokyti vaikus saugiai elgtis gatvėje niekada nėra per anksti, o pradinukai jau turėtų žinoti, ką reiškia pagrindiniai kelio ženklai, mokėti saugiai savarankiškai pereiti reguliuojamas ir nereguliuojamas perėjas ir sankryžas, žinoti, kur laukti autobuso ar troleibuso, kaip elgtis iš jų išlipus.

Norint suteikti vaikams žinių, kaip elgtis kelyje ir padidinti jų savisaugos įgūdžius, prekybos ir laisvalaikio centras MEGA centrinėje aikštėje įrengė net 250 kv. m. ploto saugaus eismo miestelį su teorine mokykla, žaidimų erdve, vairavimo trasa, kurioje vaikai, priklausomai nuo amžiaus, ūgio bei svorio, gali išbandyti važiavimą elektriniais arba pasispiriamais automobiliais, motociklais ir net krovininiu automobiliu. Mažųjų trasoje laukia gatvės su perėjomis ir eismą reguliuojančiais ženklais, šviesoforai, patirtis važiuojant per tunelį, degalinė bei automobilių plovykla. Vairavimo mokyklos vaikams tikslas – per edukacinę pramogą supažindinti mažuosius su saugaus eismo ir elgesio kelyje pagrindais, praktinius potyrius paversti praktika, įgūdžiu, ugdyti reakciją, saugumo instinktus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto docentė dr. Laura Šeibokaitė sako, kad neformaliai vaikai saugaus elgesio kelyje pirmiausia mokosi stebėdami, vėliau – patys sukauptą informaciją naudodami. Pasak jos, 2–3 m. vaikai jau gali įsiminti pagrindines saugaus eismo taisykles.

„Neformaliai vaikai mokosi nuo pat gimimo, o saugaus eismo mokosi kaip ir bet kokio kito dalyko. Pirmiausia jie stebi, kaupia informaciją ir paskui ima ją naudoti. Psichologai tokį mokymosi būdą vadina mokymusi stebint. Viena vertus, neformalus mokymasis yra lengviausias, nes suaugusiajam nieko nereikia daryti, kita vertus, jis sunkiausias, nes reikia kontroliuoti kiekvieną savo žingsnį ir galvoti, ar pavyzdys, kurį aš demonstruoju gatvėje, tikrai yra pats geriausias. Vaikai, keliaudami mašina, labai greitai gali išmokti, kad negalima važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Vaikus saugaus eismo formaliu būdu, t. y. taikant įvairius mokymo metodus, reikėtų pradėti mokyti tada, kada vaikas jau yra pajėgus įsiminti informaciją. Įsiminimas iki 2–3 m. labai trumpalaikis, todėl didelės naudos iš to turbūt nebūtų, bet darželį lankantys vaikai jau tikrai pajėgūs įsisavinti taisykles“, – teigia L. Šeibokaitė.

Pasak mokslininkės, vaikai labai skiriasi ir savo branda, ir gebėjimu sukoncentruoti dėmesį, ir atsiminti, todėl, kol vaikas nemoka sutelkti dėmesio, jis neturėtų keliauti vienas.

„Nereikėtų vaiko vieno į mokyklą ar būrelius paleisti anksčiau nei jam sukaks 7 m. Bet tai nereiškia, kad suėjus 7 m. jį jau galima staiga išleisti. Jeigu matome, kad vaikas negali sukaupti dėmesio, vadinasi, jis ir gatvėje negalės sukaupti dėmesio. Jei nesukaupia dėmesio, negali atsiminti instrukcijų, kaip reikėtų saugiai pereiti gatvę. Be to, prieš paleidžiant vaiką vieną, visada reikia įvertinti, kiek toli jam reikės keliauti. Jeigu reikia pereiti vieną nedidelę gatvę, gal ir mažesnis vaikas vienas tai gali padaryti. Bet jeigu kelias ilgesnis, jame daug kliūčių, matome potencialų pavojų, ir septynmečiui įveikti šį kelią gali būti per sudėtinga. Taigi supaprastinta formulė, kada galima vaiką leisti vieną keliauti gatvėje ar kelyje, būtų tokia: tikrai ne anksčiau kaip pradinė mokykla, o tiksliau – antra klasė. Norint išmokyti saugaus elgesio kelyje reikia priežiūros, repeticijų, praktikos“, – sako L. Šeibokaitė.

Prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės teigimu, saugaus eismo mokyklėlė sukurta taip, kad vaikai mokytųsi žaisdami, edukacija jiems keltų tik geriausias emocijas, o svarbiausia – saugaus eismo pradmenys taptų įgūdžiais.

„Jau ketvertą metų „Megoje“ veikia edukacinis centras, kurį kūrėme vadovaudamiesi principu „edukacija per žaidimą“. Pati esu mama, todėl žinau, kad vienas geriausių būdų formuoti teisingus įpročius – žaidžiant imituoti realias situacijas. Saugaus eismo mokyklėlė „Megos“ centrinėje aikštėje įrengta kaip edukacinių žaidimų ir pramogų erdvė, joje „teorinės“ žinios derinamos su praktiniais vaikų gebėjimais, kaip tinkamai elgtis kelyje. Teorinėje mokyklėlėje vaikai susipažįsta su pagrindiniais kelio ženklais, eismo kryptimis, mokosi saugiai pereiti perėją, o išklausę „teoriją“, žinias įtvirtina  vairavimo trasoje, – sako PLC „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė.

Vairavimo trasa ženklinama kelio ženklais, įrengtos perėjos, šviesoforai, važiuojama žiedu, tuneliu, vaikai turi galimybę įsipilti kuro degalinėje ar nuplauti automobilį plovykloje. Šioje vairavimo trasoje vaikai jaučiasi tikrais eismo dalyviais.

Pasak prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės, apsilankymų saugaus eismo mokyklėlėje skaičius neribojamas, priešingai – tikimasi, kad vaikai čia lankysis kuo dažniau.

„Vaikai, kurie skirtingomis dienomis bent trejetą kartų išklausys teorinę pamoką bei įgūdžius išmėgins realioje trasoje, galės dalyvauti žaidime vaikiškiems elektriniams automobiliams laimėti. Siekiame paskatinti vaikus užsukti ne kartą tam, kad jie kuo geriau įtvirtintų saugaus elgesio kelyje žinias, kurių jiems prireiks gyvenime. Ypač tuomet, kai jie taps savarankiškais eismo dalyviais“, – sako I. Goštautaitė-Gedutė.

Saugaus eismo mokykla prekybos ir laisvalaikio centre MEGA veikia iki rugsėjo 6 dienos. Mokytis ir pramogauti kviečiami 2–10 m. vaikai.

PLC „Mega“ nuotraukos

Skaityti toliau

Miestas

Skaitytojai kviečiami naudotis knygų pristatymo į namus paslauga

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia naudotis knygų pristatymo į namus paslauga žmonėms, kurie dėl amžiaus ar fizinės negalios neturi galimybių patys atvykti į biblioteką. Siekdami didinti atvirumą, paslaugų prieinamumą ir dovanoti skaitymo džiaugsmą kuo didesniam skaičiui kauniečių, bibliotekininkai tokiems skaitytojams knygas atveš.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga pasinaudoti gali laikinai neįgalūs vartotojai, vyresni nei 70 m. senjorai, turintys senatvės judėjimo problemą bei žmonės, turintys fizinę negalią. Jiems skaitytojo pažymėjimas išduodamas nemokamai, o knygos skolinamos mėnesio laikotarpiui su galimybe šį terminą prasitęsti dar du kartus, jei leidinys nerezervuotas kito vartotojo. Bibliotekos darbuotojai arba savanoriai pas tokius skaitytojus užsuka kartą per mėnesį. Vieno apsilankymo metu skaitytojui atnešamos penkios iš anksto užsakytos knygos.

Skaitytojai, pageidaujantys gauti knygas į namus, kviečiami darbo dienomis 9–19 val. kreiptis į Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrių telefonu (8 37) 22 04 61 arba el. paštu jaunimas@kaunas.mvb.lt.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi