Suomijos visuomenė apie pandemiją daugiau sužino ne iš savo valdžios propagandos ir grasinimų, o iš užsienio žiniasklaidos, – teigia iš Rusijos dėl politinių priežasčių prieš keletą metų emigravęs žurnalistas, Andrejaus Sacharovo premijos laureatas Dmitrijus Florinas.
Kokia šiuo metu padėtis dėl Covid-19 Suomijoje? Ką matote iš vidaus? Kokie ribojimai. Kokios žmonių nuotaikos?
Padėtį Suomijoje šiame kontekste galima apibūdinti vienu žodžiu – užmarštis. Apie tai, kad kažkur pandemija, šiandien galima sužinoti tik klausantis naujienų ar jas skaitant. Ir naujienas iš kitų šalių. Pas mus nieko nevyksta!
– Lietuvoje taip pasakęs gali būti apkaltintas skleidžiąs melagienas. Tad atsargiai. Taip jau nieko nevyksta ir niekas neserga?
Žinoma įdomu stebėti pasakojimus, kad esą ne viskas taip švelnu ir pūkuota toje Suomijoje. Tačiau apie tai sužinome iš užsienio žiniasklaidos. Ir tai net savaip linksmina.
Kokie valdžios veiksmai testavimo ir skiepų srityje?
Valdžia kalba apie stabilizavimą, vagonėlis Helsinkio centre, kur galima dykai testuotis – tiesiog stovi, kad stovėtų. Nelabai kas ten eina.
Kokių esama apribojimų, kokias kaukes galima dėvėti, o kokių ne?
Įpareigojimas nešioti kaukes viešose vietose ir transporte išvis atšauktas. Kartais galima matyti
rekomendacinio pobūdžio iškabas. Kažkokie „antikovidiniai“ judesiai pastebimi tik kertant valstybės sieną. Nori kur nors keliauti? Greičiausiai teks susimokėti ir tikrintis. Ir kas dar įdomu – jei vyksti į Rusiją – testas tiesiog pasienyje ir nemokamas. Mano žmona vyko į Rusiją su vaiku be problemų – nemokamai.
O vykstant iš Suomijos į kitas šalis kažkas kitaip?
Kai pamėginome išvykti į Švediją – pasirodė, kad bus kita istorija. Pasienio mieste yra keletas testavimo punktų. Testas mokamas – 60 eurų. Galioja 48 valandas.
Tai suomiams pandemija – užsienio reiškinys?
Galite juoktis, bet kai Suomijoje žiūri kitų šalių žinias, kai pasakojama, jog visur siaučia pandemija ir žmonės masiškai miršta, mums atrodo, kad gyvename kitoje planetoje.
Lietuvoje paskelbta, kad ir kaukės netrukus bus tinkamos tik medicininės ir jokios kitokios. Kaip ten Helsinkyje?
Jūs turbūt juokaujate? Tokiu atveju man, kaip žurnalistui, kyla vienas vienintelis klausimas – kas ten pas Jus Lietuvoje tomis kaukėmis prekiauja ir gauna naudos?
Sakoma, kad abejojantys apribojimais, skiepų, karantinų ir kaukių programomis europiečiai yra įtakojami Rusijos propagandos. Ką jūs į tai?
Apie Rusiją aš galiu papasakoti, nes žinau. Mano mama Rusijoje gyvena tik dėka to, kad jai perpilamas kraujas. Ligoninėje ji gyvena dažniau nei namie. Kai prasidėjo „korona“, 80 nuošimčių Riazanės klinikų buvo „atiduota kovidui“. Didelė dalis gydytojų buvo nukreipti ten. Jiems buvo skirti hermetiški kostiumai ir piniginiai priedai. Tačiau taip ištiko ne visiems. Kas nepalindo po šia programa – dirba toliau, kaip dirbę. Be specialių apdarų ir be priedų.
Rusijoje, Jūsų žiniomis, egzistuoja sistema, kai gydyti pacientą nuo pandeminio viruso labiau apsimoka, nei nuo kitos ligos?
O tai kaip gi – pandemija viskas, kiti niekas. Kai į onkologinį skyrių pateko pirma Covid-19 užsikrėtusi ligonė, ji buvo izoliuota. Tiesiog paleido namo visas kitas ligones namo, o ypač sunkias išsklaidė po kitas ligonines.
Lietuvoje yra manančių, kad Rusijoje, kur yra griežta tvarka, greitai atvyksta ir pagalba. Kaip yra?
Prisigalvoti galima visko. Net jei prisiskambinsite greitajai pagalbai, kad ji atvažiuotų reikia laikytis taisyklių. Reikia pasakyti ką nors, kas gali būti susiję su Covid-19. Kitaip niekas nevažiuos, o tiesiog pasiūlys atvykti pačiam į ligoninę. Ir ne į tą, kuri jums arčiau ir labiau reikalinga. Mat centrinės ligoninės perpildytos, kadangi jų erdvės tiesiog automatiškai rezervuotos pandemijos pacientams. Nesvarbu – yra jų ar ne.
Norite pasakyti, kad Rusijoje iš pandemijos gali būti daromas medicininis verslas?
Nieko nenoriu teigti. Tiesiog faktai banalūs. Pandeminiu virusus sergantieji yra visada prioritetiniai. Todėl, kad mirtingumas didžiausias su šia diagnoze. Visi kiti prioritetai lieka nesvarbūs. O kaip kitaip – juk tik tam skiriami papildomi finansiniai priedai.
Kalbino Tomas Čyvas
